Įvadas
Šiandieninėje Lietuvoje medicinos psichologo praktika yra svarbi sveikatos priežiūros sistemos dalis. Vis dėlto, šios srities teisinė bazė ir reglamentavimas kelia nemažai klausimų. Šiame straipsnyje aptariami pagrindiniai medicinos psichologo praktikos aspektus reglamentuojantys teisės aktai, iššūkiai ir perspektyvos, siekiant užtikrinti kokybiškas ir saugias paslaugas visuomenei. Straipsnyje siekiama apžvelgti esamą teisinę bazę, aptarti naujausius įstatymų projektus ir atskleisti skirtingų suinteresuotų šalių pozicijas, kad būtų galima geriau suprasti psichologo veiklos reglamentavimo sudėtingumą Lietuvoje.
Medicinos Psichologo Profesinės Kvalifikacijos Reglamentavimas
Sveikatos specialisto, psichologo, dirbančio sveikatos sektoriuje, - medicinos psichologo - profesinis vardas, medicinos psichologo profesinę kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai yra reglamentuoti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. sausio 6 d. įsakyme Nr. V-1 „Dėl Numerio sveikatos specialistui suteikimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“. Šiame įsakyme nustatytos medicinos psichologo spaudo numerio suteikimo ir panaikinimo taisyklės ir pagrindai. Tai yra esminis dokumentas, apibrėžiantis, kas gali būti laikomas medicinos psichologu ir kokius reikalavimus jis turi atitikti.
Psichologo Veiklos Reglamentavimo Poreikis
Šiuo metu Lietuvoje trūksta vieningo psichologo veiklos reglamentavimo, kuris leistų tinkamai įvertinti psichologų veiklą ir užtikrinti, kad teikiamos paslaugos būtų kokybiškos. Tai ypač svarbu, nes psichologinės paslaugos turi didelę įtaką žmonių gerovei ir sveikatai. Siekiant užtikrinti saugias ir kokybiškas psichologo paslaugas, būtinas psichologų registravimas, sudarant Psichologų sąrašą. Vieningo įstatyminio reglamentavimo stoka yra nepalanki tiek patiems psichologams, tiek ir psichologų paslaugų gavėjams: nėra nustatytos vieningos psichologų kvalifikacijos įgijimo ir praktinės veiklos sąlygos, registracijos Psichologų registre reikalavimai ir tvarka, psichologų teisės ir pareigos, psichologų praktinės veiklos priežiūros ir atsakomybės pagrindai.
Naujas Įstatymo Projektas: Siekiai ir Tikslai
Siekiant spręsti šias problemas, buvo parengtas praktinės veiklos įstatymo projektas (toliau - Įstatymo projektas). Rengiant šį įstatymo projektą buvo atidžiai ir atsakingai išnagrinėtos įvairios nuomonės, ir pagal galimybes buvo atsižvelgta į svarbiausius aspektus, atsisakant perteklinių dalykų. Šis įstatymo projektas skirtas pacientų teisių apsaugai, psichologų profesinių teisių, pareigų ir atsakomybės reglamentavimui. Anot projekto rengėjų, siūlomas reglamentavimas užtikrins vienodai aukštą psichologais įvairiose srityse dirbančių asmenų kvalifikaciją ir jų teikiamų paslaugų kokybę.
Įstatymo projektu siekiama nustatyti aiškius reikalavimus, ką reikia padaryti, norint tapti psichologu, t. y., kad būtų privaloma įgyti tinkamą kvalifikaciją, t. y. būti kvalifikuotam. Anot naujausio projekto, psichologu būtų laikomas asmuo, turintis psichologo kvalifikaciją, registruotas Psichologų registre ir užsiimantis praktine veikla. Psichologo kvalifikacija būtų suteikiama tiems, kas universitete įgijo psichologijos magistro laipsnį arba baigė vientisąsias universitetines psichologijos krypties studijas, arba turi šiai kvalifikacijai lygiavertę užsienyje įgytą psichologo kvalifikaciją. Pagal darbo grupės, susidėjusios iš skirtingoms frakcijoms priklausančių parlamentarų, parengtą projektą, psichologai turėtų pasirašyti įsipareigojimą laikytis profesinės etikos kodekso. Šiuo atžvilgiu jų veiklą vertintų Lietuvos psichologų etikos komitetas, jį tvirtintų švietimo, mokslo ir sporto ministras.
Taip pat skaitykite: Viskas apie psichologo darbą
Individualios Veiklos Sąlygos ir Apribojimai
Įstatymo projekte numatytos individualios veiklos sąlygos, kurios turi būti aiškios paslaugų gavėjams bei valstybės kontroliuojančioms įstaigoms. Tačiau numatomi ir apribojimai: psichologui draudžiama verstis psichologo veikla individualia veikla.
Specializuota Psichologo Veikla
Įstatymo projekte atskirai reglamentuojama specializuota psichologo veikla. Jei psichologas nori verstis veikla specializuotoje srityje, jis turi būti įrašytas į Psichologų specialistų sąrašą. Šiuo metu išskiriamos tokios veiklos sritys kaip darbo ir organizacinė psichologija. Reglamentuojančioji institucija nustato, kokios yra veiklos sritys ir tokios veiklos kontrolės bei priežiūros tvarka.
Psichologas, įrašytas į Psichologų specialistų sąrašą, gali verstis specializuota psichologo veikla. Tačiau jei psichologas nėra įrašytas į šį sąrašą, jis gali verstis tik bendrąja psichologo veikla. Šis dvigubas psichologų veiklos ribojimas skirtas užtikrinti, kad specializuotas paslaugas teiktų tik aukštos kvalifikacijos specialistai.
Civilinės Atsakomybės Draudimas
Įstatymo projekte numatyta psichologų civilinė atsakomybė (Įstatymo projekto 22 straipsnis). Tai reiškia, kad psichologas privalo turėti draudimą, kuris atveju garantuotų nukentėjusiajam žalos atlyginimą. Tai ypač svarbu, nes psichologo klaidos gali turėti rimtų pasekmių pacientų psichinei sveikatai. Šis draudimas užtikrintų, kad net jei psichologas nėra pajėgus (mokus) arba net neketina atlyginti padarytą žalą, nukentėjęs asmuo gautų kompensaciją. Toks reguliavimas atitinka „nukentėjusių asmenų grupės interesus“.
Psichologo Etikos Komiteto Sprendimai ir Atsakomybė
Lietuvos psichologų etikos komitetui antrą kartą per kalendorinius metus priėmus sprendimą, kad psichologas šiurkščiai pažeidė etiką, tai yra šiurkščiai elgėsi, žemino paciento orumą, seksualiai prie jo priekabiavo, pasinaudojo pareigomis, sukčiavo ar atliko vagystę, apsvaigęs teikė paslaugas, atliko kitą neleistiną veiką, - jis netektų teisės vienus metus verstis praktika. Psichologo registracija būtų panaikinama įsigaliojus atitinkamam teismo sprendimui, taip pat paaiškėjus, kad registracijai pateikti suklastoti dokumentai ar juose nurodyti klaidingi duomenys.
Taip pat skaitykite: Nuodėmės ir psichologija: ryšys
Konfidencialumo Užtikrinimas
Įstatymas taip pat įpareigotų psichologus saugoti pacientų jiems patikėtą informaciją, juos būtų draudžiama kviesti liudytojais ir prašyti pateikti kokių nors paaiškinimų dėl aplinkybių, kurias jie sužinojo atlikdami psichologo praktinę veiklą. Konfidencialią informaciją psichologas galėtų atskleisti tik tais atvejais, kai grėstų rimtas pavojus visuomenei, asmenų sveikatai ar gyvybei ir kai nepažeidžiant konfidencialumo neįmanoma išvengti žalos, taip pat jis turėtų suteikti tik su atliekamu ikiteisminiu tyrimu ar nagrinėjama byla tiesiogiai susijusią konfidencialią informaciją.
Medicinos Psichologų Veiklos Specifika ir Reglamentavimas
Pastaraisiais metais Sveikatos apsaugos ministerija pradėjo labiau reglamentuoti asmens sveikatos priežiūros įstaigose (toliau - ASPĮ) dirbančių medicinos psichologų, kuriais gali dirbti klinikiniai ir sveikatos psichologai, veiklą: medicinos psichologai priskirti prie asmens sveikatos priežiūros specialistų, medicinos normoje apibrėžtos medicinos psichologo teisės, pareigos ir kompetencija, medicinos psichologams suteikta teisė taikyti psichoterapijos metodą, nuo 2021-05-01 medicinos psichologai bus licencijuojami. Tuo tarpu ne ASPĮ dirbančių klinikinių ir sveikatos psichologų profesinė veikla nėra reglamentuota. Medicinos psichologų statuso įtvirtinimas, viena vertus, suteikia medicinos psichologams galimybių dirbti labiau savarankiškai, teikti įvairesnes paslaugas bei gauti deramą apmokėjimą: kita vertus, gali riboti medicinos psichologų profesinę veiklą ne ASPĮ bei kitų psichologų veiklą.
Stebima kai kurių valdininkų pozicija, kad medicinos psichologo normoje apibrėžtos kompetencijos būtų laikomos išimtinai medicinos psichologų tik ASPĮ teikiamomis paslaugomis, taip užtikrinant, kad pacientai gautų kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, o valstybinės institucijos galėtų remtis psichologo išvadomis, priimdamos sprendimus asmens sveikatos būklės, darbingumo, veiksnumo ir kt. asmeniui reikšmingais klausimais.
Kliūtys Įvaikinimui ar Globojui Dėl Psichikos Sveikatos Sutrikimų
Įstatymuose numatyti apribojimai asmenims, turintiems tam tikrų psichikos sveikatos sutrikimų, tapti įvaikintojais ar globėjais. Neleidžiama būti įvaikintojais ar globėjais asmenims, sergantiems tam tikromis depresijos formomis (F32.0-F32.1, F32.8, F32.9), kol tęsiasi šis sutrikimas. Taip pat draudžiama esant F32.2 - išskyrus atvejus, kai remisija nuo gydymo pabaigos ilgesnė kaip 3 metai, F32.3 - išskyrus atvejus, kai remisija nuo gydymo pabaigos ilgesnė kaip 5 metai. Kiti apribojimai taikomi esant F33.3, esant F33.0-F33.2, F33.4-F33.9 - išskyrus atvejus, kai remisija nuo gydymo pabaigos ilgesnė kaip 3 metai. Neleidžiama esant F43.0, F43.2-F43.9 - kol tęsiasi šis sutrikimas, išskyrus atvejus, kai gydytojų psichiatrų konsultacinė komisija, įvertinusi simptomų išreikštumą ir socialinę adaptaciją, pateikia išvadą, kad asmeniui diagnozuoti psichikos sveikatos sutrikimai neturi įtakos asmens galimybei tapti įvaikintoju ar globėju (rūpintoju).
Nesutarimai ir Kritika Dėl Naujo Įstatymo Projekto
Psichologų veiklą reglamentuojantys įstatymų projekte buvo parengti 2003, 2008, 2017 metais, tačiau jie būdavo arba nesvarstomi, arba sulaukę kritikos įstrigdavo. Pasak Lietuvos psichologų sąjungos (LPS) prezidentės Ainos Adomaitytės, organizacija jau daugiau nei dešimt metų dirba siekdama turėti psichologų praktinės veiklos įstatymą.
Taip pat skaitykite: Svarbūs aspektai planuojant konsultacijas
Projektas jau keliauja per papildomus komitetus ir dar nepasiekė pagrindinio - Sveikatos reikalų. Sulaukta ir apie aštuoniasdešimt Teisės departamento pastabų. Be to, skiriasi nuomonės ir psichologų bendruomenėje. Kol kas dar nepaskelbta, kada projektą svarstys Sveikatos reikalų komitetas. Bet tikėtina, kad projektas bus atmestas ir ten. Tai, ką mato Vyriausybės išvadose, psichologams netinka. LPS nepatinka, jog įstatyme išdygsta naujas darinys - Psichologų rūmai. Dabar siūloma, kad įstatymas galimas tik su Rūmų steigimu, kas kelia daug klausimų ir abejonių.
Pasak R.Šalaševičiūtės, kyla įtarimų, kad maža grupė psichologų nenori magistro, vengia licencijuojamos veiklos ir kitų reikalavimų: „Ta maža grupė laimi, kad projekto nėra, procesas nevyksta. Kas pikčiausia, kad turime mažus psichologų atlyginimus, didžiulis teismų psichologų poreikis, yra ir daugiau problemų, bet įstatymo nebuvimas trukdo jas spręsti.
Finansiniai Aspektai ir Valstybės Pozicija
Įgyvendinti LPS norus valstybei kainuotų šimtus tūkstančių. Jei psichologai nori, kad jų profesinę kvalifikaciją padėtų reguliuoti valstybė, išeitis nebent dirbti pagal tuos pačius standartus kaip ir medicinos psichologai, kuriuos kontroliuoja SAM, Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba. Tačiau būti sumesti į tą patį kibirą psichologai irgi nenori. Vadinasi, belieka reguliuotis patiems. Jie nori būti reguliuojama, rimta profesija, bet nenori už tai patys mokėti. Taigi, yra nesusikalbėjimas. Daliai psichologų tinka šis variantas, dalis išsigąsta, kad bus brangu.
Ministrų kabinetas teikia Seimui išvadą dėl Seimo narės Rimantės Šalaševičiūtės registruoto įstatymo projekto, kuriuo siūloma reglamentuoti psichologų rengimą, praktinę veiklą ir jų licencijavimą Lietuvoje. Siekiant užtikrinti sklandų šių naujovių įgyvendinimą, reikėtų labai aiškiai apibrėžti reikalavimus psichologui supervizoriui, kaip turėtų būti prižiūrima psichologo praktinė veikla ir kas tai turėtų daryti, kokių reikalavimų turi būti laikomasi licencijuojant jų veiklą.
tags: #psichologo #veiklos #reglamentavimas