Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgiamos psichologo darbo savybės, apimant įvairius aspektus - nuo profesijos aprašymo ir veiklos sričių iki reikalingų asmeninių savybių ir specializacijos pasirinkimo. Straipsnyje remiamasi psichologų įžvalgomis ir moksliniais tyrimais, siekiant pateikti visapusišką informaciją tiek būsimiems, tiek jau praktikuojantiems psichologams, taip pat asmenims, ieškantiems psichologinės pagalbos.
Psichologo profesijos aprašymas
Psichologo profesijos tikslas - remiantis mokslu ir profesine etika, teikti psichologinę pagalbą, skatinant asmenybės raidą ir prisitaikymą prie socialinių, mokymosi ir profesinių sąlygų. Psichologu gali dirbti asmuo, turintis psichologijos bakalauro ir psichologijos magistro kvalifikacinius laipsnius ar jam prilyginamą kvalifikaciją (ne mažiau nei 240 kreditų apimties nuosekliųjų universitetinių psichologijos krypties studijų). Asmuo, įgijęs išsilavinimą užsienyje, gali dirbti psichologu, pateikęs užsienyje įgytos kvalifikacijos pripažinimo dokumentą.
Svarbiausios profesijos veiklos sritys:
- Asmeninių ir grupinių psichologinių konsultacijų planavimas, organizavimas ir vedimas.
- Pagrindinių elgesio ir veiklos modelių identifikavimas, asmens problemos pobūdžio, jo potencialo ir savybių įvertinimas.
- Empirinių psichologinių tyrimų atlikimas, gautų duomenų interpretavimas.
- Psichologinės pagalbos priemonių numatymas ir intervencijos metodų taikymas.
- Psichologijos žinių apie psichikos sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo būdus teikimas įvairaus amžiaus žmonėms individualiai ir grupėse.
- Profesinės patirties skleidimas psichologams regiono, šalies ir tarptautiniu mastu.
Galimi darbdaviai:
Psichologai gali dirbti psichikos sveikatos, reabilitacijos, krizių pagalbos centruose, ugdymo institucijose, socialinės rūpybos, sveikatos apsaugos įstaigose, valstybinėse ir nevyriausybinėse organizacijose. Taip pat gali vykdyti individualią veiklą. Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazija (savivaldybės biudžetinė įstaiga, J. Basanavičiaus g. 8) ieško psichologo, numatomas darbo krūvis - 0,5 etato.
Darbo priemonės:
Psichologo darbo priemonės apima fiksavimo priemones, informacines komunikacines technologijas, įvairių tipų testų ir klausimynų rinkinius, specialią dalykinę literatūrą.
Profesinės perspektyvos:
Psichologijos bakalaurai gali dirbti psichologais arba psichologo asistentais. Gali tęsti studijas įvairių psichologijos krypčių magistrantūros programose. Psichologijos magistrai gali dirbti profesionaliais psichologais, tęsti studijas doktorantūros studijų programose.
Taip pat skaitykite: Viskas apie psichologo darbą
Darbo užmokestis
Darbo užmokestis gali svyruoti. Pavyzdžiui, viename iš skelbimų nurodomas darbo užmokestis nuo 985,63 iki 1661,17 Eur su mokesčiais (priklauso nuo turimos kvalifikacijos ir darbo stažo). Kitu atveju, darbo užmokestis: nuo 1838,9 eurų per mėnesį (neatskaičius mokesčių). Darbo užmokestis gali didėti priklausomai nuo darbo rezultatų. Kompensuojamos kelionės į darbą/iš darbo išlaidos. Darbo krūvis - 1,0 etato (40 val.).
Kaip pasirinkti psichologą?
Renkantis psichologą, svarbu atsižvelgti į kelis esminius kriterijus, kad būtų užtikrintas efektyvus ir naudingas bendradarbiavimas. Skirtingai nei renkantis kitus specialistus, psichologo žmogiškosios savybės, specializacija ir gebėjimas užmegzti ryšį su klientu yra itin svarbūs. Jei renkantis mechaniką jums svarbu tik jo kompetencija sutvarkyti jūsų automobilį, tai renkantis psichologą konkretus jų išsilavinimas, darbo specifika, specializacija, žmogiškosios savybės (tiksliau: žmogiškas ryšys tarp jūsų ir psichologo) yra labai svarbios sudedamosios jo kompetencijos dalis.
Specializacija:
Vienas pirmųjų dalykų, kurie turėtų patraukti jūsų dėmesį, yra psichologo specializacija arba jo veiklos sritys. Nors psichologai savo studijų metu yra išmokomi spręsti įvairias psichologines problemas, ne visų problemų sprendimas gali būti kiekvieno psichologo kompetencijos ribose. Su vienais sunkumais, pavyzdžiui stresu darbe, dirbti gali ko gero visi psichologai. Kitais atvejais psichologas gali sąmoningai pasirinkti nedirbti su konkrečius nusiskundimus turinčiais klientais, pvz. todėl, kad nesijaučia galintis suteikti tinkamą psichologinę pagalbą. Todėl pirmiausia turėtumėte įsitikinti, kad psichologas iš tiesų dirba su problema, kurią norite atsinešti į jo kabinetą. Ši informacija dažniausiai yra pateikiama psichologo asmeninėje svetainėje, tačiau apie jo galimybę jums padėti galite sužinoti susisiekę ir trumpai apibūdinę savo nusiskundimus.
Konsultavimo būdai ir kalba:
Išsiaiškinus ar psichologo kompetencijos leidžia jam jums padėti, iš karto reikėtų pasidomėti, ar jo siūlomi konsultavimo būdai jums yra priimtini. Šiuo metu viena dalis psichologų konsultuoja tik nuotoliniu būdu, kita - tik tiesiogiai, savo kabinete. Ir nors didžioji dalis psichologinės pagalbos specialistų gali prisitaikyti prie konkretaus kliento konsultavimo poreikio, jums reikėtų pasidomėti ar jūsų pasirinktas specialistas tikrai galės jus konsultuoti tokiu būdu, kuris jums yra priimtinas. Taip pat reikėtų žinoti ir kokiomis kalbomis gali vykti konsultacijos. Lietuviškai kalbantiems klientams jokių problemų kilti neturėtų, tačiau jei esama poreikio būti konsultuojamiems rusų, lenkų, anglų ar kitomis užsienio kalbomis, šią informaciją reikėtų pasitvirtinti dar prieš registraciją.
Darbo pobūdis:
Darbo pobūdis - dar vienas svarbus kriterijus. Jis apibrėžia kokia forma dirba psichologas. Tai gali būti individualios konsultacijos arba grupinės. Tai gali būti darbas su vaikais, paaugliais arba suaugusiaisiais. Didžioji dalis psichologų gali prisitaikyti prie kliento ir jo darbo pobūdis yra lankstus, tačiau kurie gali dirbti tik su konkrečiais klientais ir tik konkrečioje formoje. Sužinokite ar psichologo siūlomas darbo pobūdis jums yra priimtinas.
Taip pat skaitykite: Nuodėmės ir psichologija: ryšys
Patirtis:
Yra labai sunku pamatuoti psichologo kompetenciją, nes nei išsilavinimas, nei klientų grįžtamasis ryšys tiksliai neatskleidžia bendrų psichologo gebėjimų ar juolab gebėjimų padėti konkrečiai jums. Darbo patirtis tiek laikotarpio, tiek darboviečių prasme, gali suteikti tinkamesnę perspektyvą psichologo gebėjimams pasverti. Nes psichologo darbe ne tiek išsilavinimas (kuris, savaime suprantama, yra būtinas), kiek praktikoje įgyta patirtis ir realiai išspręstos klientų problemos labiausiai įtakoja jo gebėjimus.
Išsilavinimas ir kvalifikacija:
Tačiau tai nereiškia, kad reikėtų ignoruoti psichologo išsilavinimą. Visgi tai yra pagrindas ant kurio stovi visa psichologo patirtis. Svarbu atsižvelgti ne tiek į kur specialistas studijavo, o kiek ilgai jis tą darė. Papildomi kursai, magistro ar doktorantūros studijos, psichoterapeuto ar kita kvalifikacija gali atspindėti psichologo požiūrį į jo darbą bei pasišventimą jam.
Grįžtamasis ryšys:
Jei psichologas padėjo vienam klientui su viena problema, tai tikrai nereiškia, kad jis būtinai padės ir jums, jei jūsų problema yra visiškai kita. Kiekvienas psichologo klientas, kiekviena pas jį atsinešta problema ir kiekviena sesija yra unikali ir reikalauja ne šabloninio teorijos pritaikymo, o konkretaus, praktiško reagavimo į konkrečią situaciją. Tačiau klientų paliekamas grįžtamasis ryšys (asmeninėje psichologo interneto svetainėje, socialiniuose tinkluose ar diskusijų bendruomenėse) gali padėti susidaryti geresnį bendrą vaizdą apie specialistą, gali būti viena iš bendro paveikslo sudedamųjų dalių. Todėl nors randamu grįžtamuoju ryšiu aklai pasikliauti nereikėtų, jis gali padėti priimant galutinį sprendimą.
Psichologo asmeninės savybės
Psichologo darbe svarbios ne tik profesinės kompetencijos, bet ir asmeninės savybės. Psichologas Erikas Siudikas teigia, kad psichologija padeda žmogui suprasti save ir aplinkinius.
Svarbios savybės:
- Draugiškumas, jautrumas, kūrybiškumas, empatija: Šios savybės padeda užmegzti ryšį su klientais ir suprasti jų išgyvenimus.
- Domėjimasis naujovėmis, dalyvavimas seminaruose, diskusijose su kolegomis: Nuolatinis tobulėjimas yra būtinas psichologo darbe.
- Gebėjimas išlaikyti koncentraciją ir dėmesingumą: Svarbu išlikti susikaupusiam viso seanso metu.
- Atsakomybė: Psichologo darbas gali stipriai paveikti pacientus, todėl būtina prisiimti atsakomybę už savo veiksmus.
- Gebėjimas užmegzti ryšį su klientu: Tai yra vienas pagrindinių terapinio proceso kriterijų. Psichologas turi pasitikėti savo pacientu, būti atviras ir nuoširdus.
- Gebėjimas palikti žmonių problemas už kabineto durų: Reikia įdėti pastangų, kad pacientų problemos neprasismelktų į asmeninį gyvenimą.
Psichologijos studijos
Psichologijai rūpi žmogaus protas, patiriamos emocijos, elgesys, sąmonė, asmens savybės ir pažintiniai gebėjimai bei žmonių tarpusavio santykiai. Psichologijos studijų programa parengta remiantis „Psichologijos studijų krypties reglamentu“ bei atsižvelgiant į Europos Psichologų Asociacijų Federacijos reikalavimus psichologų rengimui. Ji atspindi visas bazines psichologijos sritis.
Taip pat skaitykite: Svarbūs aspektai planuojant konsultacijas
Psichologas vs. Psichoterapeutas
Šiuolaikinėje visuomenėje svarbu suprasti skirtumą tarp psichologo ir psichoterapeuto.
Išsilavinimas:
- Psichologas yra specialistas, įgijęs bakalauro arba magistro laipsnį. Bakalauras turi bendras žinias, o magistras - specializuotas žinias pasirinktoje psichologijos srityje.
- Psichoterapeutas yra psichologas, gydytojas ar kitas specialistas, kuris po aukštojo mokslo baigė ne mažiau kaip 3 metus trunkančias psichoterapijos krypties studijas.
Veikla:
- Psichologas gali konsultuoti, atlikti tyrimus, vertinti asmenų elgesį ir savybes, vykdyti edukacinę veiklą.
- Psichoterapeutas gydo pokalbiu, analizuoja problemas giliau, remdamasis konkrečia psichoterapine paradigma. Lietuvoje psichoterapeutai privalo turėti licenziją.
Konsultavimo pobūdis:
- Psichologinis konsultavimas yra trumpalaikis, į sprendimus orientuotas konsultavimas. Daugiau dėmesio skiriama konkrečiai situacijai spręsti, ieškoma sprendimų.
- Psichoterapija yra nuodugnus, sistemingas ir planingas moksliškai bei teoriškai pagrįstas pagalbos (gydymo) būdas, taikomas įvairios kilmės asmenybės, elgesio ar emocinės būsenos sutrikimams gydyti arba siekiant asmeninio tobulėjimo.
Psichologijos sritys
Psichologija apima įvairias sritis, kurių kiekviena specializuojasi tam tikrose žmogaus psichikos ir elgesio problemose.
Populiariausios psichologijos sritys Lietuvoje:
- Sveikatos psichologas: Teikia psichologinę pagalbą pacientams, kuriems reikalinga pagalba susidoroti su įvairiais fizinės sveikatos sutrikimais ar liga.
- Klinikinis psichologas: Diagnozuoja, gydo ir užsiima psichologinės sveikatos problemų prevencija.
- Vaikų psichologas: Turi specialių žinių ir įgūdžių, reikalingų suprasti ir spręsti vaikų psichologines problemas.
- Edukacinis psichologas: Dirba su mokymosi procesu, kuria ir taiko psichologinius principus, siekdamas padėti mokiniams ar studentams sėkmingai įgyti žinių ir kompetencijų.
- Teisės psichologas: Turi žinių apie psichologiją ir teisę, ir jų sąveiką.
- Organizacinė psichologija: Taiko psichologijos principus organizacijų (įmonių) kontekste.
Kada kreiptis į psichologą?
Kreiptis į psichologą verta, jei jaučiate:
- Nuolatinį stresą, nerimą, liūdesį.
- Sunkumus santykiuose su kitais žmonėmis.
- Psichikos sutrikimus (panikos priepuoliai, fobijos, obsesinis - kompulsinis sutrikimas, potrauminis streso sutrikimas ir kiti).
- Sunkumus prisitaikant prie naujų gyvenimo situacijų.
- Norą geriau pažinti save ir savo galimybes.
Mitai apie psichologus
Dažnai psichologo paslaugos yra suprantamos klaidingai arba stereotipiškai, todėl svarbu paneigti dažniausius mitus:
- Psichologas reikalingas tik psichikos ligoniams: Tai netiesa, psichologas gali padėti ir tiems, kurie turi įprastų arba laikinų gyvenimo problemų.
- Psichologas ir psichiatras yra tas pats: Tai mitas, nes psichologas ir psichiatras yra skirtingi specialistai, kurie turi skirtingą išsilavinimą, kvalifikaciją ir užsiima skirtinga veikla.
- Psichologas gali skaityti mintis: Psichologas nėra pranašas, telepatas arba stebukladarys, kuris gali skaityti jūsų mintis, atspėti jūsų ateitį arba išspręsti jūsų problemas už jus.
Psichologo ir kliento santykiai
Psichologo empatija ir „žiūrėjimas pro kliento langą” yra reikšmingas veiksnys terapijoje. Klientai turėtų ieškoti psichologo, kurio asmenybė ir požiūris atitiktų jų poreikius ir pageidavimus. Veiksminga psichologo ir kliento dermė dažnai yra pagrindinis terapijos sėkmės veiksnys. Psichologai, kaip ir bet kurie kiti specialistai, būna įvairūs. Skiriasi jų darbo kokybė, patirtis, paslaugų įkainiai ir gebėjimai, neminint daug kitų dalykų. Todėl kaip ir visais kitais atvejais, psichologo paslaugas reikia mokėti pasirinkti tinkamai: taip, kad jūsų poreikis ir lūkesčiai galėtų būti patenkinti pasirinkto psichologo kompetencijomis ir gebėjimais.
Nuotolinis darbas psichologo praktikoje
Pastarųjų metų iššūkiai paspartino nuotolinio ir mišraus darbo poreikį, įskaitant ir psichologijos sritį. Projektas „DiPsyCa - Strengthening the Digital and Psychological Capacity of Employees for the Effective Remote Work“ (liet. - „Darbuotojų skaitmeninių ir psichologinių gebėjimų stiprinimas efektyviam nuotoliniam darbui“) siūlo nuotolinį mokymosi kursą, skirtą ketinantiems dirbti nuotoliniu ar hibridiniu būdu.
Iššūkiai ir sprendimai dirbant nuotoliu:
Dirbant nuotoliu, svarbu jaustis patogiai su visa įranga ir programomis. Tačiau ne mažiau svarbus ir psichologinis aspektas. Psichologas Aleksandr pabrėžia dėmesingumo (mindfulness) technikų naudą. Gebėjimas suvokti savo emocijas ir mintis prie jų neprisirišant, jų nevertinant, yra labai naudingas gebėjimas.
Julita rekomenduoja laikytis darbo ir poilsio higienos, daryti pertraukas, vienu metu skirti dėmesį tik vienam dalykui ir neeikvoti savęs blaškymuisi. Taip pat - informuoti kolegas ir partnerius, kada ir kokiomis priemonėmis jūs būsite jiems pasiekiamas.
Aleksandr dalijasi savo receptais: kasdien medituoja bent 15 minučių, kelis kartus per savaitę suplanuoja malonias sau veiklas, ypač socialinio pobūdžio.
tags: #psichologo #darbo #pobudis