Psichologų etikos kodeksas yra esminis dokumentas, reglamentuojantis psichologo profesinę veiklą ir užtikrinantis klientų gerovę. Šiame straipsnyje aptariami psichologų etikos kodekso pažeidimai, jų priežastys, pasekmės ir galimi sprendimo būdai. Taip pat lyginami Lietuvos ir Vokietijos psichologų etikos kodeksai, siekiant išryškinti svarbiausius etinius aspektus.
Įžanga
Psichologinė pagalba yra svarbi visuomenės sveikatos dalis, todėl būtina užtikrinti, kad ji būtų teikiama etiškai ir profesionaliai. Psichologų etikos kodeksas nustato standartus, kurių privalo laikytis visi praktikuojantys psichologai. Šių standartų pažeidimai gali turėti rimtų pasekmių klientams, psichologo reputacijai ir visai psichologijos profesijai.
Psichologų Etikos Kodekso Pagrindai Lietuvoje
Lietuvos psichologai vadovaujasi Europos psichologų profesionalų asociacijų federacijos (EPPAF) priimtais etikos principais, kurie buvo patvirtinti LPS suvažiavimo metu. Šie principai apibrėžia psichologo teises ir pareigas, psichologo - psichologo bei psichologo - subjekto (kliento, paciento ar kt.) kontakto ypatybes, numato psichologo profesinės veiklos gaires. Kodekse išskiriami ir aprašomi keturi pagrindiniai psichologo profesinės veiklos etikos principai: pagarba žmogaus teisėms ir orumui, profesinė kompetencija, atsakomybė ir profesinis garbingumas. Psichologo veikloje svarbi pagarba žmogaus teisėms, orumui, individualumui, kuris gali būti susijęs su asmens lytimi, orientacija, tapatybe, amžiumi, religija, socialine padėtimi, asmens funkcionavimo lygmeniu. Kodekse nurodoma, jog psichologas turi suprasti savo socialinę atsakomybę, numatyti galimas savo veiklos pasekmes, siekti apsaugoti klientą nuo galimos žalos ir suprasti, kad savo pasisakymais ir veikla formuoja požiūrį į psichologus ir psichologiją apskritai.
Etikos Kodekso Pažeidimų Pavyzdžiai
Etikos kodekso pažeidimai gali būti įvairūs, įskaitant:
- Konfidencialumo pažeidimas: Informacijos apie klientą atskleidimas be jo sutikimo.
- Kompetencijos ribų peržengimas: Paslaugų teikimas, kurioms psichologas neturi reikiamo išsilavinimo ar patirties.
- Dvigubi santykiai: Asmeninių santykių užmezgimas su klientu, kas gali paveikti objektyvumą ir profesionalumą.
- Kliento išnaudojimas: Finansinis ar kitoks kliento išnaudojimas.
- Nepagarbus elgesys: Diskriminacija ar įžeidžiantis elgesys su klientu.
- Vieši pasisakymai, pažeidžiantys etikos principus: Nepagarbūs pasisakymai, kai prisistatoma ne privačiu asmeniu, o profesijos atstovu, yra nepriimtini profesinės etikos požiūriu.
Etikos Kodeksų Lyginamoji Analizė (Lietuva vs. Vokietija)
Kiekvienos šalies psichologai vadovaujasi savais etikos principais, nurodytais jų šalies Etikos kodeksuose. Tarp Lietuvos ir Vokietijos psichologų etikos kodeksų esama gana daug panašumų, bet taip pat yra ir nemažai skirtumų.
Taip pat skaitykite: J. Lozovska ir jaunieji mokslininkai
Visų pirma, Lietuvos ir Vokietijos psichologų Etikos kodeksai skiriasi struktūros požiūriu. Lietuvos psichologų Etikos kodeksą sudaro trys pagrindinės dalys: Preambulė, Bendrieji principai ir Profesinė psichologo etika. Vokietijos psichologų Etikos kodeksą sudaro penkios pagrindinės dalys: Preambulė, Bendrieji principai, Psichologija tyrimuose ir mokyme, Psichologija praktikoje ir Baigiamieji principai.
Turinio atžvilgiu ir Lietuvos, ir Vokietijos psichologų Etikos kodeksų preambulės labai panašios - jose nurodomos iš esmės tos pačios psichologų veiklos sritys (tyrimai, mokymas, atestavimas, terapija, konsultavimas, teisminė ekspertizė, psichodiagnostika) bei labai panašūs psichologų veiklos tikslai.
Nors abiejų šalių Etikos kodeksų antrųjų dalių pavadinimai tokie patys (Bendrieji principai), jose kalbama apie visiškai skirtingus dalykus. Lietuvos psichologai savo profesinėje veikloje turi remtis penkiais pagrindiniais principais (kompetencijos, garbingumo, žmonių teisių ir orumo gerbimo, rūpinimosi kitų gerove ir socialinės atsakomybės), kurie išsamiai apibūdinti šioje Etikos kodekso dalyje. Vokietijos psichologai bendruosius principus supranta visiškai kitaip - šioje jų Etinės direktyvos dalyje kalbama apie mokslinio laipsnio psichologams suteikimą, apie psichologų padėtį kolegų ir kitų profesinių grupių atžvilgiu, apie duomenų tvarkymą, recenzijas ir tyrimų ataskaitas bei apie reklamą.
Trečioji Lietuvos psichologų Etikos kodekso dalis - Profesinė psichologo etika, kurioje nurodyta, kokių profesinės etikos normų turi laikytis praktikuojantis psichologas. Šią Etikos kodekso dalį Vokietijos psichologų Etinėje direktyvoje atitinka dvi dalys - Psichologija tyrimuose ir mokyme bei Psichologija taikyme - apibūdinančios pagrindines Vokietijos psichologų veiklos sritis.
Skyrius „Psichologija tyrimuose ir mokyme“ neturi atitikmens Lietuvos psichologų Etikos kodekse, kur daugiausia kalbama apie konsultavimą. Tiesa, skirtinguose Lietuvos psichologų Etikos kodekso Profesinės psichologo etikos dalies skyriuose kalbama apie tiriamųjų konfidencialumo ir gerovės apsaugą, bet tam skiriama itin mažai dėmesio.
Taip pat skaitykite: Argentinos psichologijos kraštovaizdis
Ketvirtoji Vokietijos psichologų Etinės direktyvos dalis - Psichologija taikyme - praktiškai apima visą trečiąją Lietuvos psichologų Etikos kodekso dalį (Profesinė psichologo etika). Joje kalbama apie psichologo - kliento/paciento kontakto ypatybes.
Vokietijos psichologų Etinės direktyvos penktojoje dalyje „Baigiamieji principai“ išskirtas skyrius „Pažeidimai“, kuriame numatyta, kad kurio nors Etinės direktyvos principo pažeidėjo elgesys svarstomas Vokietijos psichologijos sąjungos garbės teisme arba Vokietijos psichologių ir psichologų profesinės sąjungos garbės teisme. Lietuvoje atitinkamai tai svarstoma LPS profesinės etikos komisijoje.
Lietuvos psichologų Etikos kodekso trečiosios dalies „Profesinė psichologo etika“ šeštas skyrius „Psichologas atsivelgia į taikomų metodų ir savo paties trūkumus“ aptartas daug išsamiau negu Vokietijos psichologų Etinėje direktyvoje, kur praktiškai nekalbama apie psichologinius metodus, tėra paminėta, kad psichologas turėtų visada būti pasiruošęs kalbėti apie savo naudojamus metodus.
Asmens Duomenų Apsauga
Teikdami psichologinę pagalbą, svarbu suprasti asmens duomenų apsaugos svarbą. VšĮ „Vilniaus šeimos psichologijos centras“ (VŠPC) renka ir tvarko tik tuos asmens duomenis, kurie reikalingi vykdant veiklą. Remiantis teisės aktų nuostatomis, VŠPC yra Jūsų asmens duomenų valdytojas. VŠPC renka bei tvarko Jūsų asmens duomenis tik teisėtiems veiksmams savo veiklos vykdymo tikslais, taip pat tam turėdami teisinį pagrindą. Siekiant apsaugoti Jūsų duomenis, VŠPC imasi tinkamų priemonių, atitinkančių BDAR, LR ADTAĮ ir Lietuvos Respublikos Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos rekomendacijas duomenų saugumo užtikrinimo klausimais. VŠPC užtikrinamos Jūsų, kaip duomenų subjekto, teisės pagal BDAR ir LR ADTAĮ, įskaitant teisę „būti pamirštam“.
Asmens duomenys tvarkomi Informuoto sutikimo pagrindu. Asmens duomenys Kliento kortelėje bei Informuotas sutikimas saugomi 5 (penkerius) metus. Jei paslaugos pradėtos teikti kai Klientas yra nepilnametis, Klientų kortelė ir Informuotas sutikimas po paslaugų teikimo pabaigos saugomi iki Kliento pilnametystės ir po to dar 2 (dvejus) metus. Pirminė konsultacijų medžiaga saugoma 1 (vienerius) metus po paslaugų teikimo pabaigos. Šių duomenų tvarkymo teisinis pagrindas - BDAR 6 str.
Taip pat skaitykite: Etikos dilemos psichologijoje
Atsakomybė Už Etikos Pažeidimus
Atsakomybė už etikos kodekso pažeidimus priklauso nuo konkretaus pažeidimo pobūdžio ir sunkumo. Dažniausiai taikomos šios sankcijos:
- Įspėjimas: Lengviausia sankcija, skiriama už nedidelius pažeidimus.
- Licencijos sustabdymas: Laikinas leidimo verstis psichologo praktika atėmimas.
- Licencijos atėmimas: Galutinis leidimo verstis psichologo praktika atėmimas.
- Narystės psichologų asociacijoje panaikinimas: Pašalinimas iš profesinės organizacijos.
Psichologų Praktinės Veiklos Įstatymo Projektas
Šį pavasarį LR Seime bus svarstomas Psichologų praktinės veiklos įstatymo projektas, kuriuo remiantis psichologų darbas bus licencijuojamas. Priėmus šį Psichologų praktinės veiklos įstatymą psichologines paslaugas galės teikti tik tie specialistai, kurie turės licenciją. Šis įstatymas nėra skirtas, kaip kartais teigiama, apriboti šarlatanus ar būrėjus. Jie ir toliau galės daryti tai, ką daro, tik tai negalės būti vadinama psichologo paslaugomis. Taip klientai nebus klaidinami ir aiškiai žinos, kad jeigu kreipiasi psichologinės konsultacijos, tai ją suteiks psichologas.
Įstatymo projekte numatyta, jog psichologų praktinė veikla atliekama vadovaujantis Psichologų profesinės etikos kodeksu. Galimus profesinės etikos pažeidimus vertintų Etikos komitetas, kurio išvados būtų teikiamos Licencijavimo komitetui.
Prevencija
Siekiant užkirsti kelią etikos kodekso pažeidimams, būtina:
- Šviesti psichologus: Nuolat informuoti psichologus apie etikos kodekso reikalavimus ir naujausias etikos dilemas.
- Skatinti superviziją: Užtikrinti, kad psichologai turėtų galimybę gauti superviziją iš patyrusių kolegų.
- Vykdyti tyrimus: Atlikti tyrimus, siekiant nustatyti etikos pažeidimų priežastis ir rizikos faktorius.
- Užtikrinti skaidrumą: Supaprastinti pranešimo apie etikos pažeidimus procesą.
- Stiprinti etikos komitetų veiklą: Užtikrinti, kad etikos komitetai būtų nepriklausomi ir veiksmingi.
Kaip Elgtis Pastebėjus Etikos Pažeidimą?
Jei pastebėjote, kad psichologas pažeidė etikos kodeksą, galite:
- Kreiptis į psichologą: Pirmiausia pabandykite pasikalbėti su psichologu ir išsakyti savo susirūpinimą.
- Kreiptis į etikos komitetą: Jei nepavyksta išspręsti problemos tiesiogiai, kreipkitės į Lietuvos psichologų sąjungos etikos komitetą.
- Kreiptis į kitas institucijas: Jei etikos pažeidimas yra labai rimtas, galite kreiptis į teisėsaugos institucijas.
tags: #psichologu #etikos #kodekso #pazeidimas