Šiame straipsnyje aptariami Lietuvos psichologų sąjungos (LPS) etikos komiteto rengiami reglamentai, susiję su psichologų bendravimu su žiniasklaida, taip pat pateikiamos rekomendacijos, kaip atpažinti profesionalų psichologą ir ko tikėtis iš konsultacijų. Taip pat nagrinėjami įvairūs teisės psichologų vaidmenys skirtingose institucijose ir iššūkiai, su kuriais jie susiduria.
Etikos reglamentavimas ir bendravimas su žiniasklaida
Lietuvos psichologų sąjunga (LPS) rengia psichologų bendravimo su žiniasklaida reglamentą. Šiame reglamente bus rekomenduojama nekonsultuoti asmens, jei psichologas jo nėra matęs, ir nekonsultuoti jo viešai spaudoje. Šiuo reglamentu siekiama užtikrinti etišką psichologų veiklą viešojoje erdvėje.
LPS prezidentas R. Povilaitis teigia, kad visuomenės švietimas rūpimais klausimais yra reikalingas, tačiau tą daryti reikėtų etiškai. Psichologų bendravimas su spauda ir skaitytojais negali būti ribojamas, nes taip bendradarbiaujama visame pasaulyje. Naujas reglamentas palies metodus, kaip tai daryti atsakingai.
Etikos reglamento projekte nėra nurodymų, kurių privaloma laikytis. Tiksliau, jei reglamentas bus patvirtintas, psichologas neprivalės jo laikytis. Ar žmonės atsižvelgs į rekomendacijas, priklausys nuo jų pačių. Vis dėlto, elgdamasis neetiškai, psichologas meta šešėlį ant savo profesijos.
Kaip atpažinti profesionalų psichologą?
Esant didelei psichoterapeutų paklausai, neišvengiamai atsiranda ir tokių, kurie neturi reikiamo išsilavinimo ir netgi pašaukimo šiai profesijai. Taigi, didėja rizika susidurti su tariamu specialistu, kuris veikiau pakenks, nei padės. Štai kelios frazės, kurios niekada nenuskambės iš gero, patyrusio psichologo lūpų:
Taip pat skaitykite: Etiniai iššūkiai Lietuvoje
- „Žmonės kasdien į mane kreipiasi su tokiomis problemomis. Visada patariu…“ Profesionalus psichologas visada išklausys klientą, padės suformuoti individualius sudėtingų situacijų sprendimo būdus, jokiu būdu nebers standartinių, vienodų frazių.
- „Reikėtų padidinti savo kongruentiškumą, šiuo metu įžvelgiu ryškią aleksimitiją.“ Tikras profesionalas neapkraus savo kalbos klientams nesuprantamais terminais, kurių reikšmė žinoma tik psichologų bendruomenei. Jei jis apkrauna žmones profesiniais terminais, kurių nepaaiškina, veikiausiai turi kitą tikslą - pademonstruoti savo profesionalumą, galbūt padidinti teikiamų paslaugų kainą ir pasirodyti viršesniu prieš klientą, kuris kreipėsi pagalbos.
- „Jūs pats esate kaltas (kalta).“ Kompetentingas psichologas nepeiks kliento gyvenimo patirties ir neišsakys savo asmeninio vertinimo. Psichologai turi sukurti saugią erdvę, kurioje žmonės galėtų be baimės atskleisti savo silpniausias puses. Be to, geras specialistas suvokia, kad kiekvienas turi savo praeitį, turi teisę klysti, rinktis, priimti sprendimus; kompetentingas specialistas padės žmogui susigrąžinti atsakomybę už savo gyvenimą.
- „Žinau tą specialistą - prastas psichologas.“ Geras psichologas seansų metu nekritikuos ankstesnių psichologų, pas kuriuos yra lankęsis klientas. Visų pirma, tai didžiulis profesinės etikos pažeidimas, visi psichologai tą žino. Antra, jei psichologas peikia kitus specialistus, nėra garantijų, kad jis neišneša iš savo kabineto informacijos apie klientus. Trečia, tai nuvertina kliento patirtį ir pastangas spręsti situaciją, psichoterapijoje tai - neleistini dalykai.
- „Patarčiau daryti taip…“ Kompetentingas psichologas jokiais būdais nesiūlys vieno efektyvaus būdo spręsti problemą. Specialistai gali pateikti rekomendacijų, tačiau visada turi atsiminti, kad nėra stebuklingos piliulės. Be to, labai svarbu, kad psichologas padėtų suformuoti klientui įgūdžius savarankiškai priimti sprendimus realiame gyvenime ir apsieiti be nuolatinės pagalbos.
- „Jūs neteisingai gyvenate.“ Patyręs, geras psichologas neprimes klientams savo moralinių ir etinių vertybių. Jei kardinaliai skiriasi psichologo ir kliento požiūriai, specialistas gali įvardinti savo ribas ir rekomenduoti klientui kitą psichologą.
Renkantis psichologą konsultacijai ar terapijai, svarbiausia vadovautis vidiniu pasitikėjimu specialistu ir rinktis tokį psichologą, su kuriuo bendraudami jausitės komfortiškai. Štai tada bendras psichologo ir kliento darbas duos kur kas daugiau naudos.
Teisės psichologų vaidmuo įvairiose institucijose
Teisės psichologijos specialistų poreikis yra didžiulis ir jis tik auga. Vis dėlto visuomenės supratimas, ką veikia psichologai teisėsaugos ar kitose su teisės taikymo praktika susijusiose įstaigose, galbūt dažniau yra suformuotas populiariosios kultūros - detektyvinių filmų, serialų ar knygų.
Kriminalinės policijos biuras
Kriminalinės policijos biuro (KPB) psichologai talkina kriminalinės policijos pareigūnams tiriant sunkius nusikaltimus. Psichologų misija yra stebėti, kad rekomendacijų įgyvendinimas atitiktų griežtus etikos standartus ir žmogaus teisių apsaugos principus.
Vadovybės apsaugos tarnyba
Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnyboje dirbantys psichologai atlieka grėsmės, galinčios kilti iš asmenų, kurie nėra palaikomi jokių organizacijų, tačiau gali įvykdyti išpuolį savo asmeninės motyvacijos vedami, vertinimą. Jie analizuoja informaciją apie aktualius rizikos ir apsauginius veiksnius, prognozuoja, kiek tas žmogus turi realių galimybių suplanuoti ir įvykdyti išpuolį, kas jį gali paskatinti. Priklausomai nuo to imamasi atitinkamų žingsnių, yra bendradarbiaujama su psichinės sveikatos specialistais, socialinės paramos centrais, policijos pareigūnais, licencijavimo skyriumi, jeigu žmogus turi ginklą.
Specialiųjų tyrimų tarnyba
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) psichologai konsultuoja, teikia grįžtamąjį ryšį, dalyvauja pareigūnų atrankose, kurios užtrunka gana ilgai. Kartais reikia pasakyti ir nepatogius dalykus, tačiau psichologo vaidmuo svarbus tuo, jog teikiame grįžtamąjį ryšį su pasiūlymais.
Taip pat skaitykite: Etikos problemos organizacinėje aplinkoje
Policijos departamentas
Policijos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dirba policijos psichologai, kurie teikia pareigūnams pirmą psichologinę pagalbą po kritinių įvykių, konsultuoja įvairiais klausimais darbuotojus ir jų šeimos narius, rengia ir įgyvendina įvairias prevencines ir mokymų programas, susijusias su streso valdymu, bendravimo įgūdžiais, savižudybių prevencija ir t. t. Psichologai atlieka pretendentų į Lietuvos policijos mokyklą psichologinį vertinimą, būna įtraukiami į įvairias darbo grupes ir komisijas - Etikos komisiją, Smurto ir priekabiavimo prevencijos komisiją ir kt.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente prie Vidaus reikalų ministerijos dirbantys psichologai konsultuoja, reaguoja į kritinius įvykius, teikia pagalbą nukentėjusiajam įvykio metu. Pagrindinis dalykas - nuolatinis ryšys su pareigūnais, daug prevencinės veiklos.
Kalėjimai
Psichologo paslaugos labai reikalingos kalėjimuose. Psichologas yra vienas pirmųjų, kuris susitinka su žmogumi, pabendrauja ir įvertina jo būseną, kaip jam galima padėti apsiprasti ir stabilizuotis. Psichologas turi įvertinti rizikas, ar žmogus nieko sau nepasidarys, kokia tuo momentu yra jo psichologinė būsena.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba
Su vaikais dirba Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos psichologai. Tarnyboje yra 12 teritorinių padalinių, kiekviename iš jų yra mobilios komandos, kuriose dirba psichologas ir socialinis darbuotojas arba krizių valdymo specialistas.
Specializuotos pagalbos vaikams ir šeimoms skyrius
Specializuotos pagalbos vaikams ir šeimoms skyrius teikia pagalbą vaikams, galimai nukentėjusiems nuo seksualinio smurto. Po vienu stogu dirba baigę specialius mokymus psichologai bei teisės psichologai, kurie yra pasirengę padėti apklausti vaikus baudžiamajame procese vaikams draugiškoje aplinkoje.
Taip pat skaitykite: J. Lozovska ir jaunieji mokslininkai
Teismo psichologai
Teismo psichologai dirba su nepilnamečių apklausomis baudžiamosiose bei civilinėse bylose, ikiteisminiame tyrime ir kartais administracinių nusižengimų bylose. Psichologai visos apklausos metu turi siųstuvėlį ir ausinę - mes visą laiką girdime teisėją. Apklausos metu pirmiau psichologas yra aktyviausias - paskatina vaiką laisvai papasakoti apie įvykį, užduoda papildomus klausimus, o paskui į ausinę mums pateikiami klausimai iš teismo posėdžių salės. Psichologas juos paverčia tinkamais, kad jie būtų suprantami vaikui.
tags: #etines #psichologu #rekomendacijos