Psichologų vaidmuo šiuolaikinėje visuomenėje nuolat auga, o tai kelia svarbius klausimus dėl jų kvalifikacijos, atsakomybės ir veiklos reglamentavimo. Lietuvoje ši sritis susiduria su įvairiais iššūkiais, pradedant specialistų trūkumu viešajame sektoriuje ir baigiant nesutarimais dėl būtino licencijavimo. Šiame straipsnyje išsamiai analizuojama dabartinė situacija, nagrinėjami rengiami Psichologų praktinės veiklos įstatymo projektai, jų svarba ir kylantys nesutarimai.
Psichologų Trūkumas Viešajame Sektoriuje
Lietuvos viešajame sektoriuje jaučiamas didelis psichologų trūkumas. Iš 2386 etatų užimta tik 78 proc. Beveik visose ministerijoms pavaldžiose įstaigose jaučiamas specialistų stygius. Pavyzdžiui, Nacionalinės teismų administracijos duomenimis, 2018 m. buvo patvirtinta 19 teismo psichologų etatų, tačiau šiuo metu užimta tik 13. Policijos departamente trūksta 7 specialistų (iš 30 reikalingų), o Lietuvos kalėjimų tarnyboje užimta tik 25 iš 48 etatų. Savivaldybių biudžetinėse socialinių paslaugų įstaigose dirba 125 psichologai, nors turėtų dirbti 145.
Nors šalies universitetuose 2020-2023 metais paruošiamų psichologų skaičius kasmet didėjo, specialistų vis dar trūksta. Tai lemia nepakankamas finansavimas, dideli krūviai ir nesisteminis požiūris viešajame sektoriuje. Dėl šių priežasčių psichologo profesija tampa nekonkurencinga ir nepatraukli. Jei nebus imtasi strateginių sprendimų, situacija nesikeis.
Psichologų Kvalifikacijos Klausimas Baudžiamajame Procese
Generalinės prokuratūros duomenimis, 2020-2023 metais baigta 11980 ikiteisminių tyrimų, kuriuose nepilnamečiai nukentėjusieji ir liudytojai apklausti dalyvaujant psichologui. Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, apie 54 proc. vaikų yra apklausti policijos pareigūnų, pasitelkus psichologus iš 2018 m. sudaryto sąrašo.
Teisėjai, prokurorai ir policijos pareigūnai atkreipė dėmesį į psichologų, pakviestų iš minimo sąrašo, darbo kokybę. Dešimtadalis apklaustų vaikų yra su specialiaisiais poreikiais, todėl psichologai iš minimo sąrašo atsisako su jais dirbti, nes jiems trūksta žinių, nepripažįsta nurodomų klaidų, dalis psichologų yra neaktyvūs.
Taip pat skaitykite: J. Lozovska ir jaunieji mokslininkai
Teismo Psichologų Vaidmuo ir Iššūkiai
Aukštos profesinės kompetencijos ir praktikos teismo psichologo etatų įsteigimas teismuose buvo esminis veiksnys ne tik operatyvesniam ir kvalifikuotesniam teisminiam procesui, bet ir didelė pagalba vaikui kuo mažiau būti traumuotam šiame procese. Tiek patys teismai, tiek Nacionalinė teismų administracija teismo psichologų profesiniam tobulėjimui, jų kompetencijų ugdymui skiria didelį dėmesį, organizuoja centralizuotą jų kvalifikacijos kėlimą.
Nacionalinė teismų administracija 2022 m. patvirtino Rekomendacijas dėl teismo psichologų veiklos organizavimo, kuriomis siekiama vienodinti teismo psichologų darbo organizavimo principus ir tvarką, aiškiau apibrėžti teismo psichologų pareigybės paskirtį, tikslus ir funkcijas, nustatyti kvalifikacijos kėlimo principus ir kt. Nuo 2020 m. bendradarbiaujama su Vilniaus universiteto Psichologijos instituto mokslininkėmis, turinčiomis ilgametę profesinę patirtį. Teismo psichologų kuratorės periodiškai organizuoja teismo psichologų susitikimus, kurių metu ne tik aptariami teismo psichologams kylantys veiklos organizavimo klausimai, dalis laiko skiriama profesinės veiklos priežiūrai (supervizijoms), kurių metu analizuojama teismo psichologų veikla, ugdomos jų kompetencijos ir profesinis pasitikėjimas, rengiamos išsamios diskusijos ir refleksijos. Teismo psichologų kuratorės 2021 m. pabaigoje parengė Teismo psichologo gerosios praktikos vadovą, kuris rekomenduotas kaip mokymo priemonė. Šiame leidinyje aptariamos pagrindinės vaiko apklausos nuostatos, aprašomi nepilnamečių su specialiaisiais poreikiais bei įtariamųjų/kaltinamųjų apklausos ypatumai ir kt.
Atsižvelgiant į tai, rekomenduojama, esant poreikiui teisminiame procese apklausti nepilnametį, išklausyti vaiko nuomonę ar atlikti kitus procesinius veiksmus su nepilnamečiais, pasitelkti būtent teismuose dirbančius teismo psichologus, o ne psichologus iš sąrašo.
Teismo psichologai akcentuoja didėjantį darbo krūvį, neatitinkantį darbo užmokestį, kuris akivaizdžiai nekonkurencingas palyginti su kitose srityse (švietimo, sveikatos priežiūros, socialinės ir kt.) dirbančių tokių specialistų darbo užmokesčiu. 2023 m. liepos 5 d. kreiptasi į Ministrę Pirmininkę Ingridą Šimonytę, nurodant problemas, siūlant sprendimus ir būdus jas spręsti. Tačiau atsakymai buvo aptakūs ir netikslūs, argumentuojant, kad nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių psichologų pasitelkimo problemą ir nepakankamą jų kompetenciją, psichologų kvalifikacijos ugdymo ir mokymų poreikį.
Nors Vyriausybei buvo siūloma iš esmės spręsti ikiteisminiuose tyrimuose dalyvaujančių psichologų problemas, įtraukiant jų pareigybę į Atskirų profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigose, sąrašą, tai padaryta nebuvo.
Taip pat skaitykite: Argentinos psichologijos kraštovaizdis
Psichologų Praktinės Veiklos Įstatymo Svarba ir Nesutarimai
Premjerė pripažįsta, kad Seimo narių inicijuoto Psichologų praktinės veiklos įstatymo priėmimas bei poįstatyminių teisės aktų aktualizavimas iš esmės padėtų įtvirtinti ir psichologų pasitelkimo baudžiamajame procese modelį. LR Seimo valdybos sprendimu dar 2021 m. kovą buvo sudaryta darbo grupė alternatyviems Lietuvos Respublikos psichologų praktinės veiklos įstatymų projektams įvertinti ir tobulinti, jos pirmininku patvirtinant Seimo narį Liną Slušnį. Įstatymo projektas parlamente buvo pateiktas 2021 m. rugsėjį, tačiau nesvarstytas iki šiol.
Susidarius tokiai situacijai, siūloma kolegai, darbo grupės pirmininkui Linui Slušniui ir Lietuvos psichologų sąjungos prezidentei Ainai Adomaitytei imtis priemonių, kad būtų rasti tinkamiausi sprendimai ir pagaliau priimtas Psichologų praktinės veiklos įstatymas. Taip pat yra svarbu peržiūrėti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 04 09 nutarimą Nr.
Sprendžiant psichologų darbo teisingo atlygio klausimą, kartu su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūne Aušrine Norkiene įregistruotas pasiūlymas kitų metų biudžetui didinti psichologų pareiginės algos koeficientą iki 12. Tam papildomai reikės 19,7 mln. Šiandien psichologu Lietuvoje gali vadintis, kas tik nori, o ir pasiskųsti nelabai yra kam. Bendrosios praktikos psichologai nėra licencijuojami, niekas jų veiklos neprižiūri. Diskusijos kaip spręsti šį klausimą netyla jau kone dešimtmetį. Stringa, nes modus vivendi tarpusavyje nesuranda patys psichologai. Vienas susikirtimo taškų - Lietuvos psichologų sąjungos (LPS) naujai iškeptiems specialistams keliama sąlyga. Norima, kad jie atliktų tūkstančio penkių šimtų valandų prižiūrimo darbo praktiką.
Licencijavimo Klausimas: Argumentai "Už" ir "Prieš"
LPS teigia, kad 1500 valandų prižiūrimo darbo praktika yra Europos psichologų asociacijos keliami vieni pagrindinių minimalių reikalavimų psichologui. Klientų atžvilgiu būtų nesąžininga to nereikalauti. Tačiau kyla klausimas, ar Tantališkų kančių perspektyva neatbaidys potencialių specialistų. Bandoma nuraminti, kad priežiūra nėra nuolatinė - pakanka per savaitę skirti valandą sudėtingesnių atvejų aptarimui su labiau patyrusiu specialistu. Tiesa, nežinia, ar kiekvienai sričiai iš plačios psichologinių paslaugų paletės užteks tinkamų prižiūrėtojų.
Įvedus psichologų licencijavimą, prireiktų institucijos, kuri sužiūrėtų psichologų ar tų ne visai psichologų veiklą. LPS sutinka imtis šio vaidmens, bet tikina dideliu noru nedegantys. Tačiau LPS altruistinėmis paskatomis abejoja sąjungai nepriklausantis psichologas Gediminas Navaitis, teigdamas, kad proteguojama viena organizacija ir kuriamas būdas pasiimti pinigus.
Taip pat skaitykite: Etikos dilemos psichologijoje
Tiesa, ant LPS metamą galimos korupcijos šešėlį išsklaido teisingumo ministerijos atstovų parengta išvada. Pirmajam įstatymo projektui nesulaukiant palaiminimo, gimė alternatyvus dokumentas. Juo siūloma atsisakyti susipriešinimą keliančių kontrolės mechanizmų ir psichologo praktika leisti laisvai ir neprižiūrimai verstis bet kam, kas turi tinkamą išsilavinimą.
Diplomas Lygu Licencija: Privalumai ir Trūkumai
Alternatyvus įstatymo projektas siūlo, kad žmogus bent jau bus tikras, kad neturi reikalo su visišku šarlatanu. Tačiau diploma lygu licencija formulė turi ir aibę trūkumų. Specialistui trūksta paskatos kelti kvalifikaciją, ir toliau niekas neprižiūri ar jis laikosi darbo etikos.
Abu įstatymo projektus praktikoje pakankamai nesunkiai galima apeiti. Tereikia ant durų pasikabinti lentelę „šeimos konsultantas“ ar įsivardinti „koučeriu“.
Būtinas Psichologų Susitarimas
Įstatymas judinamas septynis metus, bet vis dar išlieka tokių klausimų į kuriuos turėtų atsakyti ne politikai, o patys psichologai susitarti. Politikai teturi būti diskusijos moderatoriai.
Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas sako, kad šią sritį reikia tvarkyti kuo greičiau, mat šiandien psichologija užsiima visi, kas netingi. Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigia, kad didžiausias kliuvinys yra tai, kad pati psichologų bendruomenė turi kardinaliai priešingas pozicijas ir absoliučiai skirtingai įsivaizduoja, kaip turėtų būti - ar reikia vieningos licencijavimo sistemos, ar tai turėtų būti daugiau laisvas pačių specialistų apsisprendimas.
Licencijavimo Tikslas - Saugumas, o Ne Biurokratija
Pašnekovai pažymėjo, kad licencijavimo tikslas ne sukurti kokį biurokratinį aparatą, o suteikti žmogui garantą, kad jis gauna saugią, kvalifikuoto specialisto paslaugą. Jei žmogus neprofesionaliai dirba su mokiniu ar pacientu, kuriam reikia pirmosios pagalbos, tos pasekmės gali būti daug tragiškesnės.
Nesutarimai Tarp Psichologų: Etika, Išsilavinimas ir Kvalifikacijos Kėlimas
Lietuvos psichologų sąjungos (LPS) prezidentė Valija Šap teigia, kad didžioji psichologų dalis sutiks, jog psichologas privalo laikytis profesinės etikos ir turėti išsilavinimą, kuris numatytas ir Europos psichologų asociacijų federacijos - kad tai būtų bakalauro ar magistro laipsnis arba ne trumpesnės nei 5 m. nuosekliosios psichologijos krypties studijos.
Pašnekovė pastebėjo, kad diskusijos tarp pačių psichologų kyla dėl nuolatinės kvalifikacijos kėlimo. Klausimų kyla, kiek kvalifikacijos kėlimo valandų turėtų būti per tam tikrą nustatytą laikotarpį, kokios veiklos būtų užsiskaitomos. Taip pat klausimų kyla ir dėl vienerių metų priežiūros praktikos psichologui baigus studijas.
Licencijavimo Institucija: Kas Turėtų Būti Atsakingas?
Dar vienas klausimų, kuris vis stabdė įstatymo priėmimą, - kas vis tik būtų atsakingas už licencijavimą. V. Šap priminė, kad dar 2018 m. psichologų memorandume, kurį pasirašė psichologus rengiantys šalies universitetai, numatomos dvi galimybės: įsteigti licencijavimo komisiją prie vienos iš ministerijų arba ministerijai pavaldžios įstaigos arba atiduoti šią funkciją psichologų savivaldai.
A. Matulas teigė įžvelgiantis problemą, kad pati LPS siekia gauti tam tikras teises, blogai, kad viskas, net tam tikros valstybės tarnybos, viešojo administravimo funkcijos būtų perduotos į vienos psichologų organizacijos rankas. Visgi pašnekovė kategoriškai neigė kalbas, neva LPS siekia tapti psichologų praktinę veiklą prižiūrinčia institucija dėl finansinių ar kitų sumetimų.
Ar Dalis Psichologų Netektų Darbo?
Anot A. Matulo, dalis psichologų, dirbančių ne sveikatos srityje, teikia visai kitus įstatymo projekto siūlymus, nes tiesiog baiminasi, kad neteks darbo. LPS prezidentė neslėpė, kad taip gali nutikti. Visgi, Sveikatos reikalų komiteto pirmininko manymu, nereikia nueiti tokiu keliu, kad „iškristų“ daugybė žmonių, kurie kita veikla ir nemokėtų užsiimti.
Komitete paprašyta, kad valdyba sudarytų darbo grupę šiuo klausimu ir bandysime šitą kadenciją įvertinti visus pasiūlymus, nes suinteresuotų pusių yra labai daug. Tad garbės reikalas būtų įveikti šį įstatymą, aišku, nebus taip, kad visi bus patenkinti.
Ar Išaugtų Paslaugų Kainą?
Paklausta, ar priėmus tokį reglamentavimą esama rizikos, kad psichologų paslaugos galėtų brangti, LPS prezidentė teigė grėsmės čia neįžvelgianti. Siekiant, kad visi psichologai teiktų kokybiškas paslaugas, svarbu vieningi reikalavimai, užtikrinantys specialistų pareigą nuolat kelti profesinę kvalifikaciją, bet nėra jokio pagrindo manyti, kad dėl to gali pabrangti paslaugos, kurias teikia privačia praktika užsiimantys psichologai.
VDU Doc. Dr. Visvaldas Legkauskas Apie Psichologų Licencijavimą
Seimas svarstys Psichologų praktinės veiklos įstatymą. Šalininkai teigia, kad svarbiausia jo reikalingumo priežastis - tai, kad kone bet kas gali vadintis psichologu. Absoliuti dauguma Lietuvos psichologų (apie 90 proc., t.y. 1800 iš maždaug 2000) dirba valstybinėse institucijose (švietimo, sveikatos apsaugos, socialinės apsaugos sistemose ir kitur), kur jų veikla reglamentuoja ministerijų norminiai aktai.
Tačiau čia įstatymas iš esmės nieko nepakeis. Šarlatanai prisistatantys psichologais savo darbą dirba ne dėl to, kad turi galimybę vadintis psichologais; jiems tai tiesiog papildoma rinkodaros priemonė. Negalėdami vadintis psichologais, jie persivadins konsultantais, gyvenimo mokytojais, koučeriais ar bet kaip kitaip ir toliau darys lygiai tą patį.
Licencijavimo Kaina ir Supervizoriai
Teigiama, kad licencijavimą patikėjus Psichologų sąjungai, licencija metams kainuotų apie 2000 eurų. Pritariantieji gali sakyti, kad bus numatytos protingos privalomo kvalifikacijos tobulinimo sąlygos, tačiau iš tikrųjų jie to užtikrintai teigti negali, nes nėra jokios garantijos, kad būtent jie bus naujoje Valdyboje, kuri turės būti išrinkta po įstatymo įsigaliojimo.
Pagal siūlomą tvarką, psichologai siekiantys licencijos turėtų dirbti su supervizoriais. Siūlomame įstatymo projekte numatyta, kad šį darbą galėtų dirbti bet kuris psichologas, turintis penkerių metų darbo patirtį ir baigęs specialius kursus, kuriuos organizuos ir už juos papildomas pajamas gaus Lietuvos psichologų sąjunga.
Ar Išaugtų Įkainiai Pacientams?
Įkainiai augtų neišvengiamai, nes įstatymo nuostatos numato praktinę veiklą vykdantiems psichologams papildomus kaštus, kurie bus perkelti mokantiems už paslaugas.
Psichologinių Paslaugų Prieinamumas ir Licencijavimo Reikalingumas
Šiuo metu psichologinių paslaugų prieinamumas priklauso nuo kliento gyvenamosios vietos. Didžiuosiuose miestuose jis neblogas - sveikatos apsaugos sistemoje gyventojai gali gauti paslaugas poliklinikose ir psichikos sveikatos centruose. Rajonuose specialistų stinga, nes tiek sveikatos apsaugos, tiek švietimo įstaigų aptarnaujamų gyventojų skaičius dažnai neviršija būtinų slenkstinių verčių.
Bet kokios profesinės veiklos licencijavimas yra valstybės funkcija, kurios paskirtis pirmiausia yra padidinti tos veiklos saugumą. Taigi, vertinti veiklos licencijavimo būtinumą turi ne kokios nors visuomeninės organizacijos (kaip, šiuo atveju, Lietuvos psichologų sąjunga), o pati valstybė. Po pateikimo už Psichologų praktinės veiklos įstatymo projektą balsavo 112 parlamentarų, nė vienas nebuvo prieš, penki susilaikė. „Teikiamas įstatymas ko gero yra ne šiaip įstatymas šį kartą. „Prieš registruojant įstatymą nė vienas darbo grupės narys nepareiškė pasipiktinimo dabartinėmis įstatymo nuostatomis, susitarė skirtingos psichologų bendruomenės. Pasak L. „Iki šiol Lietuvoje nebuvo institucijos, į kurią galėtų kreiptis klientas, kuris būtų nepatenkintas suteiktų psichologinių paslaugų kokybe, jeigu šias paslaugas gaudavo Švietimo, Socialinės apsaugos ir Teisingumo ministerijose“, - teigė L. L. Slušnys pabrėžė, kad asmenys, baigę tik bakalauro studijas, negali būti laikomi psichologais, nes jų įgytų žinių nepakaktų gydyti žmones.
Seksualine prievarta Medininkų pabėgėlių centre įtariamas psichologas teismo sprendimu pusmečiui nušalintas nuo pareigų vienoje neįvardijamoje viešojoje įstaigoje. Vyras taip pat praeitą savaitę išstojo iš Liberalų sąjūdžio. Įtariamojo specializacija - darbas su vaikais ir paaugliais. Ikiteisminis tyrimas dėl galimo migrantų, apgyvendintų Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Medininkų užsieniečių registracijos centre, ilgalaikio seksualinio prievartavimo pradėtas dar balandžio pradžioje. VSAT 15min patvirtino, kad trys tyrime figūruojantys migrantai, pripažinus jų pažeidžiamumą, penktadienį buvo perkelti iš Medininkų į Ruklos pabėgėlių registracijos centrą. „Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas tenkino prokuroro prašymą ir nuo šių metų balandžio 11 dienos įtariamąjį 6 mėn. Ji BNS šią savaitę patvirtino, kad „ikiteisminis tyrimas pradėtas siekiant tiksliai išsiaiškinti galimos nusikalstamos veikos aplinkybes. Įtarimų sulaukęs vyras nuo praėjusių metų spalio iki šių metų kovo vidurio dirbo Raudonojo kryžiaus organizacijoje.
VSAT vado pavaduotojas Rimantas Petrauskas ketvirtadienį LRT radijui atskleidė, jog yra fiksuotas ir vaizdo įrašas. Iš jo spręsti, ar buvo vykdoma nusikalstama veika kol kas ankstyva: „Reikia suprasti, kad kalbame apie santykius tarp vyrų, moterų šioje situacijoje nebuvo. Galbūt kalbame apie LGBT atstovus, tarp kurių santykiai yra kiek kitokie, nei tarp vyro ir moters. „Ką mes galim konstatuoti, kad tikrai buvo vidaus taisyklių pažeidimas, nes visiems darbuotojams yra draudžiama su migrantais užmegzti ryšius bei teikti paslaugas, kurios nenumatytos teisės aktuose“,- pridūrė R.
VSAT atstovai 15min paaiškino nepradėję tarnybinio patikrinimo, nes tokiu atveju asmuo būtų nušalinamas nuo pareigų tarnyboje kol vyksta tyrimas. Pradėjus ikiteisminį tyrimą tarnybinis patikrinimas turėtų būti stabdomas, asmuo formaliai užimtų tarnyboje etatą, tačiau funkcijų nevykdytų. Taigi realiai pareigybė būtų „užimta“ iki tyrimo ar teisminio nagrinėjimo pabaigos. 15min šią savaitę susisiekė su įtariamuoju psichologu. Jo tapatybė redakcijai žinoma, tačiau neatskleidžiama dėl duomenų apsaugos ir nekaltumo prezumpcijos. Paklaustas, ar figūruoja kokiame nors ikiteisminiame tyrime, vyras iš pradžių tai paneigė ir nutraukė pokalbį. „Kai policija šį atvejį išsiaiškins, kuriame aš tiesų nefigūruoju, bet aš girdėjau apie tai, skaičiau ir suprantu, kad krenta šešėlis ant manęs, nors ne aš tas žmogus, bet policija išsiaiškins ir tada galėsime ir kalbėtis, man atrodo“, - 15min šią savaitę sakė psichologas. „Jis buvo darželių kuratorius labai trumpai, kelis mėnesius, kol pas mus dirbo. Jis trumpai dirbo todėl, kad ne visai atitiko mūsų tarnybos lūkesčius. Teisėsaugos įtarimų sulaukęs vyras daugiau nei dešimtmetį buvo Liberalų sąjūdžio nariu, yra kandidatavęs savivaldos rinkimuose. Šią savaitę jis informavo partiją apie pasitraukimą iš jos gretų.
Sąjungos prezidentė Valija Šap 15min teigė, jog asociacija nėra gavusi oficialios informacijos apie sąjungos nariui pareikštus įtarimus. „Lietuvos psichologų sąjungos įstatuose apibrėžta, kas gali tapti nariu ir kaip žmogus išeina iš sąjungos. Gali išeit iš sąjungos tam tikromis aplinkybėmis. Viena jų - valdybos sprendimu narys gali būti šalinamas, jei yra nustatyta, kad narys grubiai pažeidė psichologo profesinę etiką. Mūsų įstatuose yra numatyta, tačiau mes turime turėti informaciją. Pasak sąjungos vadovės, ši konkreti situacija galėtų vėl paskatinti spartesnį Psichologų praktinės veiklos įstatymo projekto svarstymą Seime. „Jūs kalbat apie tai, kad būtina apsaugoti klientus, jei yra toks poreikis, kol vyksta ikiteisminis tyrimas. Tačiau Lietuvoje psichologų veikla nėra reglamentuojama įstatymu, tik teisminiu keliu. Pašnekovė vylėsi, kad šis skaudus atvejis paskatins spartesnį trūkstamo įstatymo svarstymą Seime: „Šis atvejis yra skaudus, bet kuria baigtimi bus skaudus. Yra skaudus mums, psichologams, ir kaip niekad dabar dar tvirčiau tikiu, kad turime kuo greičiau priimti Psichologų praktinės veiklos įstatymą, nes nėra kito kelio. „Jungtinėse Amerikos Valstijose būtų labai aišku - asmuo būtų nušalintas nuo darbo iki tol, kol bus priimtas teismo sprendimas, ar asmuo kaltas, ar ne“, - sakė Seimo sveikatos reikalų komiteto narys Linas Slušnys. Šiuo metu, pasak jo, laukiama Vyriausybės išvados projektui. „Šiame įstatyme numatyta, jog bus etikos tarnyba, priežiūros sistema. „Teoriškai tokioje situacijoje žmogus toliau galėtų dirbti, tačiau grubiai pažeidęs etiką, būtų išimtas iš oficialaus psichologų registrų sąrašo, todėl žmonės galės matyti, kad asmuo neturi oficialios registracijos. Todėl pilietis galės užduoti klausimą - kodėl tavęs šiame sąraše nėra? Ir išsiaiškinti etikos priežiūros tarnyboje, jog šis žmogus pažeidė darbo etiką“, - aiškino parlamentaras. Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją.
Šiuo metu Lietuvoje ši veikla įstatymu nėra reglamentuota, ji nelicencijuojama. Neturint atitinkamos kvalifikacijos ir žinių, pažeidžiamiausioms asmenų grupėms reikalingas psichologinio testavimo ir psichologinio konsultavimo paslaugas iš esmės gali teikti bet kas. Nebūtina nei turėti atitinkamą išsilavinimą, nei nuolat kelti kvalifikaciją, kad praktikoje būtų taikomi naujausi, moksliškai pagrįsti psichologinio įvertinimo ir psichologinės pagalbos metodų. Nėra sudaryto oficialaus psichologų registro. O psichologines paslaugas Lietuvoje teikia daugiau kaip 2000 psichologų, dirbančių viešajame sektoriuje arba privačiai. Nesant jokių reikalavimų, nelicencijuojant šios veiklos, atveriamas kelias neatsakingai veiklai, o gal ir šarlatanizmui. Nesant jokių reikalavimų, nelicencijuojant šios veiklos, atveriamas kelias neatsakingai veiklai, o gal ir šarlatanizmui. Užuot pagelbėjus psichologinių problemų turintiems asmenims, yra rizikos jiems ne tik nepadėti, bet ir pakenkti. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenys rodo, kad depresija pasaulyje šiuo metu yra pirmaujanti negalios priežastis.
Pirmieji Projektai - Beveik Prieš 20 Metų
Pirmieji Psichologų praktinės veiklos įstatymo projektai Seime buvo pateikti dar 2003 m. ir 2008 metais. Parlamentarams juos atmetus, 2014 m. Seimo valdybos nutarimu buvo sudaryta darbo grupė. Jau tuomet darbo grupėje sutarėme, kad būtina reglamentuoti psichologų praktinę veiklą įstatymu ir ją licencijuoti norint užtikrinti psichologinių paslaugų kokybę. Didžiojoje dalyje Europos Sąjungos valstybių psichologo paslaugų kokybė yra užtikrinama įstatymais. Europoje psichologo profesija yra reglamentuojama remiantis Europos psichologų asociacijų federacijos (EFPA) 2010 m. patvirtintu Europos psichologo profesiniu standartu (EuroPsy). Šis standartas apibrėžia minimalius kvalifikacinius reikalavimus norint teikti psichologo paslaugas Europoje. Jau tuomet darbo grupėje sutarėme, kad būtina reglamentuoti psichologų praktinę veiklą įstatymu ir ją licencijuoti. 2017 m. mano kaip darbo grupės pirmininkės iniciatyva (dalis grupės narių 2016 m. nebuvo perrinkti į Seimą) buvo parengtas naujas Psichologų praktinės veiklos įstatymo projektas. Tam, kad veikla būtų licencijuojama, reikalaujama atitinkamo išsilavinimo Projekte numatoma reglamentuoti psichologų kvalifikaciją ir rengimą, psichologų praktinės veiklos licencijavimą, psichologų profesines teises, pareigas ir atsakomybę. Psichologu apibrėžiamas asmuo, įgijęs aukštąjį universitetinį psichologijos studijų krypties išsilavinimą (baigus universitetines psichologijos bakalauro ir psichologijos magistro studijas arba vientisąsias universitetines psichologijos krypties studijas, arba Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka pripažįstant kaip lygiavertį užsienyje ar Lietuvoje įgytą išsilavinimą). Psichologo praktinė veikla yra licencijuojama veikla. Licencija išduodama pagal įgytą psichologo kvalifikaciją ir atliktą prižiūrimą psichologo praktinę veiklą tam tikroje profesinės veiklos srityje. Visos svarbios psichologų veiklos sritys - edukacinė ir mokyklų psichologija, sveikatos ir klinikinė psichologija, darbo ir organizacijų psichologija ir bendruomenės psichologija - būtų reglamentuotos remiantis vienodais principais ir kriterijais. Numatoma, kad psichologų veiklą licencijuojanti institucija būtų Lietuvos psichologų sąjunga (dėl to su suinteresuotomis grupėmis sutarta dar 2017 m.). Praktinę veiklą vykdantis psichologas turėtų laikytis profesinės etikos kodekso ir kt. Prasidėjus nesutarimams su dalimi psichologų bendruomenės, ministrų kabinetas 2018 m. sudarė išplėstinę patariamają grupę, kuri išsamiai išnagrinėtų projektą ir pateiktų Vyriausybės nuomonę. Buvo atliktas MOSTA tyrimas, antikorupciniu požiūriu jį išnagrinėjo Specialiųjų tyrimų tarnyba, kai kurios teisės akto formuluotės sušvelnintos. Vyriausybė projektui pritarė. Šis, daug sykių tobulintas (parengta jau trečia šio teisės akto redakcija) projektas Seimo salėje vis tiek buvo atmestas priėmimo stadijoje du kartus - 2018 m. ir 2019 m., pritrūkus vos kelių balsų.
tags: #psichologu #praktines #veiklos #istatymo #projektai