Intelekto sąvoka yra viena iš fundamentalių psichologijos sričių, tačiau kartu ir viena iš labiausiai diskutuojamų ir sunkiai apibrėžiamų. Kaip teigia V. Lazersonas, „kiekvienas rimtas psichologas turi savo pažiūrų šiuo atžvilgiu“. Šiame straipsnyje išnagrinėsime intelekto apibrėžimus, pagrindines intelekto teorijas, intelekto matavimo metodus ir veiksnius, kurie daro įtaką intelektui.
Intelekto Apibrėžimo Problema
Intelekto sąvoka yra gana abstrakti ir nepakankamai apibrėžta. Intelekto apibrėžimas varijuoja priklausomai nuo autoriaus ir teorinės perspektyvos. David G. Myers (2000) intelektą apibrėžia kaip „gebėjimą tikslingai ir adaptyviai elgtis“. Psichologijos atlasas pateikia tokį intelekto apibūdinimą: „tai gebėjimų kompleksas, teikiantis galimybę atitinkamai tvarkyti mokymosi, profesijos arba bendruosius būties reikalus“ (Benesch, 2001). Pagal psichologijos žodyną (1993), intelektas yra apibrėžiamas „kaip sugebėjimas mokytis ir išmokti, susivokti naujose situacijose, atskleisti reiškinių ryšius“.
Apibendrinant, intelektą galima apibrėžti kaip žmogaus gebėjimą įgyti informaciją ir įvaldyti įgūdžius, reikalingus sėkmingam funkcionavimui konkrečioje kultūroje, ir gebėjimą efektyviai taikyti tuos įgūdžius ir informaciją einamosioms problemoms spręsti. Tai apima gebėjimus pasinaudoti patirtimi, spręsti problemas, samprotauti ir sėkmingai sutikti iššūkius bei pasiekti užsibrėžtus tikslus.
Intelektas pasireiškia kaip individo gebėjimas spręsti klausimus remiantis abstrakcijomis ir bendrosiomis žiniomis, įgytomis neformaliai bendraujant su aplinka. Intelekto pagalba greitai ir veiksmingai sprendžiami uždaviniai, orientuojamasi neįprastose situacijose. Akcentuojama sąlygiškai tarpusavyje nepriklausomos kompetencijos kaip verbalinis suvokimas, erdvinis mąstymas, atmintis ir matematiniai, loginiai gebėjimai.
Intelekto Teorijos
Intelekto tyrimo teorijos iškilo XX a. pradžioje. Pirmasis mėgino išmatuoti intelektą Francis Galtonas (1884), kuris laikėsi paveldimosios intelekto teorijos (t.y., jog intelektas yra įgimtas ir perduodamas iš kartos į kartą). Per ilgą laikotarpį buvo sukurta daug intelekto teorijų, kurios bando paaiškinti intelekto struktūrą ir funkcijas.
Taip pat skaitykite: Gebėjimų Modelio Apžvalga
Bendro Intelekto Teorija
Ch. Spearman (1904) pirmasis pasiūlė bendro intelekto teoriją, pastebėjęs, jog visi intelekto testų atskirų subtestų (mąstymo, dėmesio, atminties) rezultatai retai kada skiriasi. Šį intelektą jis pavadino g faktoriumi. Jo teorija remiasi požiūriu, jog intelektas yra vienodai svarbus visiems protiniams gebėjimams. Jei asmuo sėkmingai atliko mąstymo testą, tikėtina, kad taip pat sėkmingai jis atliks ir kitas užduotis. Anot Spearmano, nuo bendrojo veiksnio priklauso mūsų protinga elgsena.
Pirminių Sugebėjimų Teorija
L. Thurstone (1938) nesutiko su Spearmano bendrojo intelekto teorija. Analizuodamas įvairių testų, skirtų tirti mąstymui, atminčiai, dėmesiui ir kt., rezultatus, jis bandė išskirti vienas nuo kito nepriklausomus pirminius sugebėjimus. Jis išskyrė 7 vienas nuo kito nepriklausiančius veiksnius: verbalinis supratimas, manipuliavimo žodžiais greitis, gebėjimas manipuliuoti skaičiais, skaičiavimo sugebėjimai, gebėjimas įsivaizduoti erdvės-formos santykius, verbalinė atmintis, suvokimo greitis, gebėjimas atrasti taisykles. Thurston manė, kad intelektui įvertinti neužtenka vieno rodiklio (pvz.: IQ), tačiau vėlesni tyrimai parodė, jog minėti veiksniai yra vienas nuo kito priklausomi, taigi vis dėlto galima kalbėti apie bendro intelekto buvimą.
Daugybinio Intelekto Teorija
H. Gardner (1983) išskyrė 7 intelekto tipus: kalbinį, muzikinį, loginį, erdvinį, kinestezinį, tarpasmeninį ir vidinį intelektą. Visi šie intelekto tipai yra vienas nuo kito nepriklausomi ir būdingi kiekvienam asmeniui tik turi skirtingą išreikštumo laipsnį. Vėliau Gardneris išplėtė sąrašą iki aštuonių intelekto rūšių, įtraukdamas gamtinį intelektą. Hovardas Gardneris (Howard Gardner) nesutinka su nuomone, kad intelektas - tai bendrieji sugebėjimai, kuriuos galima įvertinti tradiciniais intelekto testais. Jis teigia, kad yra aštuonios intelekto rūšys. Standartiniai IQ testai daugiausiai skirti dviem intelekto rūšims: loginei-matematinei ir kalbinei tirti. Toliau pateikiamos aštuonios intelekto rūšys su jų raiškos pavyzdžiais:
- Kalbinis intelektas: sugebėjimas sklandžiai naudotis kalba. Šis intelektas pasitelkiamas reikšti mintis ir jausmus. Kuo aukštesnis (varbalinis) intelektas tuo lengviau ir sėkmingiau profesinėje, bei asmeninėje srityje.
- Loginis-matematinis intelektas: dažnai vadinamas moksliniu mąstymu, apibūdina mąstyseną, kuri pasitelkiama sprendžiant matematines ir mokslines problemas. Tai linijinis ir analitinis intelektas. Reikalingas matematikoje, simbolių logikoje.
- Vaizdinis, arba erdvinis intelektas: sugebėjimas tiksliai suvokti ir įsiminti vaizdinę informaciją, orientuotis erdvėje, suprasti erdvės struktūrą ir vaizduotėje transformuoti trimačius objektus. Sugebėjimas mintyse keisti objektų padėtį, apibūdinti jų kitimą.
- Muzikinis intelektas: sugebėjimas suprasti ir kurti muziką. Jei yra tokie sugebėjimai tai jie atsiskleidžia lavinami, priklauso nuo aplinkos poveikio.
- Kūno arba kinestestzinis intelektas: sugebėjimas pažinti kūną ir efektyviai juo naudotis. Mokėjimas suvokti kūną ir jį valdyti. Kūniškasis kinestezinis intelektas - tai beveik tobulas savo kūno suvokimas ir valdymas.
- Tarpasmeninis intelektas: reiškia sugebėjimą suprasti kitus, jų elgesio motyvus, įvertinti raiškos ženklus, ketinimus, norus. Tai sugebėjimas pasinaudoti subtiliomis užuominomis bendraujant sudėtingoje socialinėje aplinkoje.
- Intrapersonalinis intelektas: žinios apie savo vidinį gyvenimą, santykis su savo jausmais. tai pats asmeniškiausias intelektas, jį galima pajusti per kalbą, muziką ir kitas raiškos priemones.
- Gamtinis intelektas: sugebėjimas suprasti gamtos dėsnius.
Hierarchinis Intelekto Modelis
Keleto psichologų - S. Burt (1949), F. Vernon (1960) ir L. Humphreys (1962) buvo pasiūlytas hierarchinis intelekto modelis. Intelekto hierarchijos viršūnėje Vernon išskyrė Spierman‘o pasiūlytą g (arba bendrąjį) faktorių, žemesniame lygyje - du plačius grupinius faktorius (verbalinį-išmokimo ir praktinį), kurie dar žemesniuose lygiuose gali būti suskaidyti į keletą sudedamųjų faktorių. Tokio modelio privalumas yra tas, jog jis apima platų spektrą asmens sugebėjimų ir gali būti lanksčiai taikomas intelektui apibūdinti ir tirti (Анастази, Урбина, 2001).
Triadinė Intelekto Teorija
R. Sternberg teorija žiūri į intelektą, kaip į greitą informacijos apdorojimą. Jis pasiūlė triadinę intelekto teoriją, pagal kurią intelektas yra sudarytas iš trijų vienodo svarbumo komponentų, į kuriuos galima suskaidyti bet kokią intelektinę veiklą. Robertas Sternbergas ir Richardas Vagneris(1986,1987)skirsto intelektą i tris rūšis: akademinius problemų sprendimo įgūdžius, praktinį intelektą, kūrybinį intelektą.(David G.Myers2000m. ,376)
Taip pat skaitykite: Apie intelektą
Apibendrinimas
Apibendrintai visas minimas intelekto teorijas galima suskirstyti į dvi stambias grupes - orientuotas į intelektą kaip visumą (bendrąjį intelektą) ir intelektą kaip susidedantį iš daugelio sugebėjimų (multi-intelektą). Priklausomai nuo to, koks yra tyrėjo teorinis intelekto supratimas, priklausys jo taikomas intelekto diagnostinis metodas.
Intelekto Matavimas
Dar Platonas pastebėjo, kad žinomų tėvų vaikai taip pat daug pasiekia. Tačiau jis manė, kad ne viską lemia prigimtis, mokymuisi taip pat tenka didelė reikšmė. Todėl Platonas siūlė naudoti intelekto matą talentingiems vaikams atrasti, kad šiems vėliau būtų skirtas ypatingas dėmesys ir mokymas. Intelekto testai yra būdas, kuriuo bandoma įvertinti ir pamatuoti intelektinius gebėjimus, išsiaiškinti intelekto struktūrą ir nustatyti individualius skirtumus.
Intelekto Testų Istorija
Pirmasis intelekto testas buvo sukurtas 1905 metais A. Binet. Jo nuomone, protiniai gabumai yra įvairiai pasireiškiantys bendrieji gebėjimai, t.y., intelektas yra kompleksinis. Binet su Simon‘u sukūrė pirmąją procedūrą vaikų intelektui matuoti ir sudarė konkretaus amžiaus vaikų normas. Susiejus intelektą ir amžių iškilo proto amžiaus sąvoka, rodanti raidos tarpsnį, kurį žmogus pasiekė pagal savo rezultatus. Vokiečių psichologas Stern šiems testams pritaikė garsųjį intelekto koeficientą, arba IIQ. IQ - tai asmens protinis amžius, padalintas iš jo chronologinio amžiaus, ir padaugintas iš 100. Šiuo metu IQ taip nebeskaičiuojamas. Dabar intelekto testu nustatytas protinių gebėjimų įvertis skaičiuojamas testuojamo žmogaus rezultatą lyginant su tokio pat amžiaus kitų žmonių rezultatus.
1911 metais Binet testą pertvarkė L. Terman (pridėjo naujų klausimų, kai kuriuos klausimus pakeitė, nustatė naujas amžiaus norams ir praplėtė jo taikymo galimybes ne tik vaikams, bet ir suaugusiems), Stanfordo universiteto profesorius, įvedęs IQ radimą. Šis testas pradėtas vadinti Stanford-Binet ir yra taikomas dabartiniu metu, tačiau be termino IQ. Jis buvo naudojamas Amerikoje karo armijos naujokams, imigrantams įvertinti. Termanas nustatė jog testų rezultatai rodo ne tik protinius sugebėjimus, bet ir išsimokslinimą bei pažintį su kultūrą.
Paprastai intelekto testų rezultatai yra pervedami į skales su vidurkiu 100 ir standartiniu nuokrypiu 15. 95 % populiacijos paprastai pasiskirsto per du standartinius nuokrypius į vieną ir kitą pusę nuo vidurkio, t.y., tarp 70 ir 130.
Taip pat skaitykite: Emocinio intelekto įtaka psichikos ligoms
Populiariausi Intelekto Testai
Dabartiniu metu vieni iš labiausiai paplitusių intelekto testų WISC (Wechsler intelekto testas vaikams), WAIS (Wechsler intelekto testas suaugusiems). David Wechsler vadovavosi Spearman bendrojo ir L.Thurstone įvairių specifinių intelekto veiksnių teorijomis. hierarchiniams modeliams ir turi jiems būdingą struktūrą: bendrą, grupinius ir specifinius faktorius.
Wechsler suaugusiųjų intelekto testą sudaro 11, vaikų 12 subtestų, kurie padalyti į dvi - verbalinių ir neverbalinių užduočių - grupes. Verbalinę dalį sudaro bendrųjų žinių, supratingumo, aritmetinių uždavinių, analogijų bei panašumų, žodyno ir skaičių kartojimo subtestai. Neverbalinė (konstrukcinė) dalis sudaryta iš trūkstamų detalių, nuoseklių paveikslėlių, kubelių, objektų surinkimo ir kodavimo subtestų. Testo atlikimo metu ne tik žymimi atsakymai, bet ir stebimas bei fiksuojamas žmogaus elgesys, mintys bei kiti išskirtinumai.
Intelekto Testų Kritika
Nors intelekto testai yra plačiai naudojami, jie susilaukia ir kritikos. Viena iš pagrindinių kritikos priežasčių yra testų šališkumas. „Taigi testo šališkumo aiškinimas grindžiamas galvojimu, kad intelekto testų turinys ir procedūra labiau priimtini palankesnėje padėtyje esančiom grupėm“(N.L.Gage 1994m.,79) „XX a.6-ajame dešimtmetyje buvo dedama daug pastangų sudaryti „kultūros požiūriu bešališkus „intelekto testus, kuriems nebūdingas nuokrypis į vidurines klases. Davisas ir Eellsas (Eells,1953) sudarė ir standartizavo testą.(N.L.Gage 1994m.,80). Taip pat, „Tarybiniai psichologai nurodo, kad iš tikrųjų testai atskleidžia ne intelektinius žmogaus sugebėjimus, o jo įgytas žinias, mokėjimus, susidariusius įgūdžius. Pastarųjų kaip buvo parodyta ankščiau negalima painioti su sugebėjimas.“(Bendroji psichologija 1986m.271)
Intelekto Pastovumas ir Kintamumas
Vienas iš svarbiausių klausimų kalbant apie intelektą, ar jis yra pastovus, ar jis kintantis, ar intelektą galima padidinti mokantis? Vaikų iki trijų metų stebėjimai rodo, kad mes labai mažai galime pasakyti apie būsimus gebėjimus stebėdami tokius mažus vaikus. Tačiau maždaug nuo trejų metų vaikų ir suaugusiųjų intelekto rodikliai pradeda atitikti. Pvz.: tą patį žmogų tirdami 4 ir 16 metų amžiaus turėtume gauti labai panašius rodiklius. Žmogaus IQ yra palyginti stabilus dydis. Apie septintuosius gyvenimo metus intelekto įvertinimai pasidaro gana pastovūs. Tai reiškia, kad, jei septynerių metų vaiko IQ bus 100, tokio paties įvertinimo galima tikėtis ir paauglystėje, ir suaugusiojo amžiuje.
Intelekto Ribos
Žmonės, kurių intelekto įvertis yra mažesnis nei 70, yra laikomi protiškai neįgaliais. Skiriami skirtingi protinio atsilikimo lygiai:
- Lengvas protinis atsilikimas (50-69 IQ) - Žmogus gali pasiekti šeštos klasės lygį.
- Vidutinis protinis atsilikimas (35-49 IQ) - Gali pasiekti antros klasės lygį.
- Sunkus protinis atsilikimas (20-34 IQ) - Gali išmokti kalbėti, prižiūrimi atlikti paprastas užduotis. Daugelis yra nepajėgūs mokytis.
- Labai sunkus protinis atsilikimas (IQ mažiau už 20) - Daugelis asmenų yra nejudrūs, neišmoksta patys apsitarnauti, neįgyja kasdieninių higienos įgūdžių, neišmoksta kalbėti. Pastoviai reikalingi priežiūros.
Kitas intelekto kraštutinumas - gabieji vaikai. 1921 m. Terman ištyrė 1500 Kalifornijos moksleivių, kurių IQ buvo didesnis už 135. Priešingai paplitusiai nuomonei, kad gabūs vaikai būna blogiau prisitaikę prie gyvenimo, nes gyvena kitokiame pasaulyje, šie vaikai buvo sveiki, gerai prisitaikę, jiems gerai sekėsi mokytis. Tiriant šiuos vaikus pakartotinai per 60 metų, paaiškėjo, kad dauguma šių vaikų įgijo aukštąjį išsilavinimą, bet jų profesinė sėkmė buvo įvairavo. Tiek šis, tiek kiti tyrimai parodė, kad pagal gabumus atrinktų į atskiras grupes vaikų rezultatai nėra geresni, taigi vaikų skirstymas į atskiras klases nėra prasmingas, nes tik žemina į tokią klasę nepatekusių moksleivių įvaizdį.
Genų ir Aplinkos Įtaka Intelektui
Intelektui turi įtakos tiek genai, tiek aplinka. Genetiškai tapačių dvynių intelekto įverčiai yra beveik vienodi. Įverčiai išlieka labai panašūs, net jei dvyniai buvo auginami atskirai, tai rodo, kad aplinkos poveikis intelektui yra mažesnis už paveldėjimą. Įvaikintų vaikų intelekto įverčiai yra panašesni į jų biologinių tėvų intelekto įverčius, o ne į įtėvių intelekto įverčius. Tačiau kiti tyrimai rodo, kad gyvenimo patirtis, aplinka, kurioje vaikas auga, taip pat daro reikšmingą įtaką intelekto testų įvertinimų dydžiui. Manoma, kad tiek genai, tiek aplinka, daro įtaką intelektui, ir ta įtaka, atrodo, yra maždaug apylygė, t.y. 50:50. genai suteikia plačias ribas, tačiau vystymasis tose ribose yra lemtas aplinkos ir išmokimo.
2009 metais Didžios Britanijos Karališkojo Londono koledžo psichologas Robertas Plominas su kolegomis vertino 8791 dvynių porų intelektą visą vaikystės laikotarpį. Ankstyvoje vaikystėje monozigotinių dvynių intelektas beveik nesiskyrė. Nors dvyniams augant radosi šiek tiek skirtumų, tačiau net ir sulaukusių dešimties, jų intelektas buvo beveik toks pat. Heterozigotiniai dvyniai nuo pat gimimo buvo gana skirtingi, o jiems augant skirtumai tik ryškėjo. Faktai rodo ne tik tai, kad genai atlieka svarbų vaidmenį, bet ir tai, kad jų reikšmė intelektui didėja žmogui augant. Kiti tyrimai rodo, kad bendrasis intelektas gerokai - 50-75 proc. - priklauso nuo genų, tačiau ryšys tarp jų yra sudėtingas. Aplinkoje, kurioje vaikas yra ugdomas ir kurioje sudaromos galimybės vystytis jo protinėms savybėms, vaikas naudosis ir visais savo genetiniais ištekliais. Daugybė tyrimų įrodė, kad genai gali būti atsakingi už šiek tiek daugiau nei 50 proc. visų charakterio skirtumų, o likusią dalį nulemia aplinka.
Taip pat aišku, kad skurdi aplinka slopina intelektą, vaikai vėliau išmoksta sėdėti, vaikščioti, kalbėti .Turtingoje aplinkoje vaikai turi galimybę įgyti gerą išsilavinimą, įsigyti tinkamas knygas. Skurdžiai gyvenantys vaikai neturi jau kūdikystėje elementarių žaislų kurie supažindintu juos su supančia aplinka , lavintų protą . Taigi aplinka turi ne mažą įtaką intelektui, bei jo kitimui, nes aplinka formuoja mūsų patirtį, o patirtis reikalinga intelekto formavimuisi.
Intelekto Lavinimas
Kadangi intelektas yra daugiau išlavinamoji protinė savybė ir nuo jo išlavėjimo priklauso mūsų elgsena bei mąstymo būdas turime stengtis įvairiais būdais jį lavinti ( kalbų mokymosi , mokslinės literatūros skaitymo, matematinių uždavinių sprendimo, bendravimo ir kt.)Tai yra, mes turime treniruoti smegenis kaip raumenis tik kitomis priemonėmis, kad susidarytų kuo daugiau tarp neuroninių jungčių.( Ištreniruoti raumenys padeda fizinėje veikloje, taip pat ir neuron. jungtys reikalingos tikslingame mąstyme) Kuo daugiau jungčių tuo lengviau mokintis, bendrauti, susirasti mėgstamą darbą, spęsti iškilusias problemas. Nuo sugebėjimų priklauso ir mūsų intelekto koeficiento IQ lygis. Žinoma intelektą reikia“įtraukti“ į vaikų ugdymą jau ankstyvajame amžiuje (pirmus 10m.), nes šiame amžiuje vaikai ypač imlūs informacijai, noriai mokosi, lengvai visko išmoksta.
Intelekto formavimuisi daro įtaka švietimas (mokyklos, universitetai) ir auklėjimas(sukurti turtingą aplinką, ugdyti norą būti pirmam, leisti mokintis iš savo klaidų ,bendrauti paaiškinant , mokinti sudominant.) Tai yra charakterio bruožų ( valios, kantrybės, ištvermės) ugdymas. Nuo žinių, įgūdžių, patirties, priklauso sugebėjimų formavimasis, jų įsisąmoninimų greitis.
Gabumai ir Intelektas
Mes visi turime skirtingų sugebėjimų įvairioms gyvenimo situacijoms. Sugebėjimai klasifikuojami į bendruosius ir specialiuosius Bendrieji tai tokie sugebėjimai kurie padeda žmogui pasiekti gerų rezultatų kiekvienoje veikloje. Specialieji tai sugebėjimai kurioje nors srityje. Jie dar skirstomi į percepcinius (erdvinių santykių suvokimas) ,psichomotorinius (susiję su judesiais), intelektinius(protiniai sugebėjimai). Pasak tarybinių psichologų (B.Teplovo, V. Kruteckio ir kt.) specialieji ir praktiški sugebėjimai yra glaudžiai susiję su bendraisiais sugebėjimais: juo labiau išlavėję bendrieji sugebėjimai, tuo lengviau formuojasi ir specialieji bei praktiškieji.(Bendroji psichologija 1986m. 269). Sugebėjimas gerai mokintis, pasiekti gerų rezultatų darbe, asmeninėje veikloje tai gabumai, talentai, bet ne intelektas .Sugebėjimai atsiskleidžia įvairiame amžiuje tai priklauso nuo mokymosi, bei veiklos srities. Vienoje srityje sugebantis save atskleisti žmogus ,gali būti visiškai „nemokša“ kitoje srityje. Tačiau tai tik sugebėjimai, intelektas tai protinis savęs realizavimas įvairiose srityse, įvairių problemų sprendimas. Tačiau be žinių, įgūdžių, gabumų nebus ir intelekto. Gebėjimai- gera klausa padeda geriau išgirsti garsus, regėjimas ir atmintis palengvina užrašų, brėžinių įsiminimą. Žinios ir įgūdžiai- padeda išmokti naujus veiksmus, juos panaudoti įvairiomis sąlygomis. Intelektiniams testams išspręsti reikia gabumų, praktinių įgūdžių.
Galime sakyti jog sugebėjimai yra intelekto sudėtinės dalys.
tags: #intelektas #psichologija #siandien