Dažnai girdime, kad visos ligos prasideda galvoje. Nors tai gali skambėti kaip juokas, specialistai patvirtina, kad mūsų kūnas ir emocijos yra glaudžiai susijusios. Psichosomatika apibrėžiama kaip funkcinių sutrikimų visuma, kai žmogus jaučia simptomus, bet nerandama somatinės ligos požymių, o jų atsiradimą dažniausiai lemia psichologiniai veiksniai.
Kas yra Psichosomatika?
Terminas „psichosomatika“ kilęs iš graikų kalbos žodžių „psyche“ (siela) ir „somos“ (kūnas). Psichosomatika - tai fenomeno, kai emociniai ir psichiniai sunkumai pasireiškia per fizinius simptomus. Psichosomatika yra, kai skauda kūną, o gydyti reikia sielą. Anot Aušros Venckienės, psichosomatika - tai vidinis sielos skausmas, kuris pereina į kūną.
Psichosomatinių Sutrikimų Priežastys
Psichosomatiniai sutrikimai susiję su pernelyg dideliu emociniu krūviu, kurį patiria psichika. Tai gali būti stresas, skaudūs, traumuojantys išgyvenimai, arba neįsisąmoninti jausmai. Kiekvienas jausmas turi savo fiziologinį, „kūnišką“ komponentą. Esmė yra tame, jog kai mūsų psichika, susiduria su pernelyg stipriais ir jai nebepakeliamais, užliejančiais išgyvenimais, ji permeta juos į kūną - atsiranda jausmui skirti fiziniai pojūčiai. Tai labai senas psichologinis mechanizmas, padedantis mums pavojaus, streso metu išlaikyti blaivią sąmonę, nesutrikti ir reaguoti tinkamai į situaciją. Fiziniai pojūčiai tuo metu palengvina psichikos darbą. Psichosomatiniai sutrikimai atsiranda tuomet, kai šie pojūčiai užsitęsia, tampa kankinantys, tarsi fiksuojasi ir ima kartotis. Tam tikromis sąlygomis jie gali sukelti panikos sutrikimus ir rimtas psichosomatines ligas. Jos nuo psichosomatinių sutrikimų skiriasi tuo, kad pasižymi ir fiziniais kūno pažeidimais, jas sunkiau gydyti, nes reikia iš tikrųjų gydyti ir kūną, ir sielą. Tai tokios psichosomatinės ligos kaip opaligė, arterinė hipertenzija, skydliaukės hiperfunkcija, reumatoidinis artritas, opinis kolitas ir kt.
Neretai psichosomatinius sutrikimus sukelia agresyviosios mūsų dalies apraiškos. Taip nutinka žmonėms, kurie dėl savo asmeninių savybių gyvenime yra pasirinkę kelią būti malonūs, mandagūs, paslaugūs. Manoma, kad tokiu būdu sužadinama simpatinė nervų sistemos dalis, bet dirginimui neturint iškrovos, susergama psichosomatine liga. Taip nutinka arterinės hipertenzijos ir daugelio autoimuninių ligų atveju.
Vaikams, ko nors labai nenorint, ko nors vengiant ir bijant, dažnai skauda pilvą; temperatūra kyla vien dėl neigiamų emocijų darželyje. Vaikystėje mes visi esame jautresni ir labiau pažeidžiami, nes apsauginiai psichikos mechanizmai dar yra nebrandūs ir nesusiformavę. Vaikas emocijas išgyvena ir išreiškia tuojau pat, betarpiškai, spontaniškai, reaguodamas ir kūnu ir siela. Kai to padaryti jis negali, kuomet baiminasi aplinkinių reakcijos ar tiesiog nepajėgia, jo jausmai labai greitai pereina į kūną ir atsiranda taip vadinamos psichosomatinės reakcijos. Dažnai vaikai savo skausmą ar liūdesį parodo sutrikusiu, nekontroliuojamu, neadekvačiu elgesiu. Tačiau pyktis ar susierzinimas, taip pat baimė, gali pasireikšti pilvelio skausmais. Vaikas, kuris nenori atsiskirti nuo mamos, kuriam nepatinka darželis, kaip tyčia ima ir suserga. Tokiu būdu mažylis somatizuoja atsiskyrimo nuo mamos liūdesį ir skausmą, baimę ir pyktį, nes jais pasidalinti su mama negali - juk ji verčia jį lankyti darželį.
Taip pat skaitykite: Informacija apie Lazdynų ligoninės Psichosomatinį skyrių
Aleksitimija
„Negebėjimas įsisąmoninti jausmų ir tų jausmų ryšio su atsirandančiais simptomais vadinama aleksitimija, ir tai yra nemaža problema dirbant su šiais pacientais, - pasakoja psichiatrė Aušra Stankūnienė. Aleksitimija - tai esminis žmogaus nesugebėjimas įsisąmoninti savo jausmus ir suvokti jų ryšį su liga. Tuomet jausmas neiškraunamas žodžiais ar fizine veikla ir permetamas į kūną, jo organus. Tokiu būdu psichika tarsi “kalba per kūną” ir atsiranda psichosomatiniai sutrikimai bei ligos. Aleksitimija pasižymintis žmogus gali būti intelektualus, išsilavinęs, apsiskaitęs, daug pasiekęs gyvenime, tačiau pokalbio metu paaiškėja, kad jo kalboje visiškai nėra žodžių, kurie atspindėtų jo jausmines būsenas. Jausmus jis įvardija tik per kūno pojūčius. Tokiais atvejais gerai padeda psichoterapija - tai būdas pažinti save ir savo jausmines būsenas bei jas išreikšti žodžiais ir po truputį keistis.
Psichosomatinis Galvos Svaigimas
Gyd. I. Arechvo teigimu, galvos svaigimas gali būti psichogeninio pobūdžio. Toks galvos svaigimas dažniausiai pasireiškia dėl nerimo, streso, baimės ar panikos priepuolių. Psichogeninis svaigimas dažnai neturi konkrečios fiziologinės priežasties ir dažniausiai susijęs su funkciniais galvos smegenų ląstelių (neuronų) pakitimais.
Kaip Suprasti, Kad Skausmas Nėra Fizinis?
Specialistė tikina - iškart identifikuoti, kokio pobūdžio skausmą, fizinį ar psichologinį, jaučia pacientas, nėra taip lengva. „Savo praktikoje dažniausiai susiduriu su širdies, kraujotakos, kvėpavimo ir virškinamojo trakto ligas imituojančiais nusiskundimais. Skausmas širdies plote, kraujo spaudimo kilimas, dusulys, silpnumas. Pasitaiko, kad žmogus išsigąsta, jog netrukus jį ištiks infarktas. Skausmas skrandžio srityje, nevirškinimas, pykinimas, pilvo pūtimas, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas ir panašūs simptomai imituoja virškinamojo trakto ligas. Tačiau būna labai įvairių simptomų, kurių negalima priskirti jokiai somatinei ligai. Tik atlikus tyrimus, patvirtinus, kad nėra kūno ligos, galvojama apie psichosomatinį sutrikimą, - pasakoja psichiatrė. - Reikia prisiminti, kad dažnai pacientams nėra lengva suprasti, jog fizinį sutrikimą gali sąlygoti ne kūno liga, o pasąmonė, kurioje slypi sąmoningai nesuvokiami, užslopinti jausmai. Ir kai konsultavęs gydytojas pacientui pasako, kad jis sveikas, kad jam reikėtų psichiatro ar psichoterapeuto konsultacijos, žmogus dažnai tai sutinka priešingai, eina konsultuotis pas kitą specialistą, nusivilia gydytojais, medicina.
Pabandykime prisiminti, ar nėra taip buvę, kad prieš egzaminą, atsakingą pokalbį, atsidūrę stresinėje situacijoje jautėme nemalonų spaudimą širdies srityje, nenorą valgyti, skausmą skrandžio srityje, laisvesnius vidurius, galvos svaigimą, gniutulo jausmą gerklėje ir pan. Jei tai yra trumpalaikė reakcija, viskas gerai. Tai net padeda mums išlaikyti blaivų mąstymą, gebėti susikaupti, mes lyg nustumiame jausmus, „atiduodame“ juos kūnui. Tačiau jei šie pojūčiai užsitęsia, kartojasi, formuojasi psichosomatiniai sutrikimai ar net psichosomatinės ligos, kurioms būdingi jau ne tik psichikos, bet ir fiziniai sutrikimai. Daug plačiai paplitusių ligų gali būti mišrios: tiek somatinės, tiek psichosomatinės prigimties. Pavyzdžiui, nuolatinės įtampos sukeltas arterinio kraujospūdžio padidėjimas, lydimas kitų veiksnių, gali reikšmingai padėti vystantis širdies ir kraujagyslių ligoms, kurios galiausiai gali baigtis miokardo infarktu ar insultu.
Dažnai tenka girdėti apie vaikystėje buvusius, o vėliau išaugtus astmos priepuolius arba astmos priepuolius, kurie pasireiškia žmogui asmeniškai reikšmingose stresinėse situacijose. Klientai dažnai pasakoja apie, kaip paaiškėja per pokalbį, tik streso metu pasireiškiančias virškinamojo trakto ligas: gastritą, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligę, opinį kolitą. Nereti ir psichologinės šlapinimosi bei lytinės funkcijos sutrikimai, dermatologinės ligos, pavyzdžiui, psoriazė, neurodermitas.
Taip pat skaitykite: Psichosomatinio gydymo paslaugos Lazdynų Ligoninėje
Kam Dažniausiai Pasireiškia Psichosomatiniai Simptomai?
Trumpalaikius simptomus galime jausti kiekvienas, bet ne visiems pasireiškia sutrikimas. Anot psichiatrės, vis dažniau tenka konsultuoti žmones, kuriuos vargina psichosomatiniai simptomai. Darbas po keliolika valandų per dieną, per trumpos atostogos, pavyzdžiui, po vieną, kitą dieną pridėjus prie išeiginių, atgalinio ryšio iš viršininkų stoka. Jei tikslas yra būti „geriausiam“, „padaryti idealiai“, žinoma, kad patirsime nusivylimą - būti geriausiam ir padaryti idealiai tiesiog neįmanoma, nes niekas išties nežino, kas yra tas „idealiai“ ar su kuo tą „geriausiai“ palyginti. Kai kovoti su sau išsikeltais uždaviniais nebėra jėgų, atsiranda skausmas ar kiti simptomai, imituojantys kūno ligas. Psichosomatinį skausmą ar kitus simptomus gali sukelti baimė, nerimas, liūdesys, bejėgiškumas, pyktis. Šie jausmai dažnai yra neįsisąmoninti, o juos jaučiantiems žmonėms būdingas negebėjimas suvokti, suprasti savo jausmų.
Kaip Sau Padėti?
Deja, bet padėti sau šiuo atveju nėra taip lengva. Dažnas ne tik nesupranta, bet net ir neįsileidžia minties, kad, pavyzdžiui, galvos svaigimas gali būti susijęs ne su kūno skausmu. Psichosomatinių sutrikimų vis daugėja, o nuolatinė konkurencija darbe, visuomenėje, politinės ir ekonominės krizės bei šiuo metu šalia mūsų vykstantis karas nepagerina situacijos.
Nors psichosomatiniais sutrikimais skundžiasi vis daugiau žmonių, jau suvokiama, kad kiekvienas turi pasirūpinti ne tik kūnu, bet ir siela. Tad gydytojo rekomendacija pasikonsultuoti su psichiatru ar psichoterapeutu vis rečiau priimama kaip įžeidimas. Padėti sau galite sureguliavę darbo ir poilsio režimą. Skirkite po 30 procentų sau, darbui ir miegui. Svarbu įvertinti ir santykius su artimaisiais, draugais, bendradarbiais - ar tikrai toje gyvenimo srityje yra viskas gerai, o galbūt mes tik bandome save apgauti, racionalizuodami, kad „būna dar blogiau“. Labai dažnai nutinka taip, kad daug kam, bet ne sau teikiame pirmenybę. Tačiau reikia pripažinti, kad negalėsime pasirūpinti kitais, jei tinkamai nesirūpinsime savimi, nepaisysime savo poreikių. Raskite laiko pabūti su savimi, savo jausmais. Labai svarbu kalbėti su žmonėmis, o kartais - net ir su savimi.
Praktiniai Patarimai, Kaip Išvengti Psichosomatinių Sutrikimų:
- Peržiūrėkite savo darbo ir poilsio režimą: Gal jūs pastaruoju metu per daug dirbate, per mažai ilsitės, nes laisvalaikiu dar rūpinatės kitais? Paprastai rekomenduoju žmonėms laikytis taisyklės 3x8: 8h darbo, 8h miego ir 8h laisvalaikio.
- Įrašykite save į svarbių sau asmenų sąrašą: Supraskite, jūs negalėsite pasirūpinti tinkamai nei kitais, nei darbu, jei pirmiausia nepasirūpinsite savimi, savo poreikiais, nepastatysite jų į pirmą vietą.
- Gyvenimas susideda iš buvimo ir darymo: Mes visi šiais laikais esame paskendę veiksme, mes lekiame, einame, bėgame, skubame gyventi, veikti, ką nors vis turime padaryti. Taip psichikoje kaupiasi neišgyventos emocijos, vėliau sukeliančios simptomus, nes joms tiesiog nėra vietos mūsų gyvenime. Suteikite sau galimybę pabūti su savimi ir savo jausmais. Pasivaikščiokite, pamedituokite, pasvajokite. Suplanuokite laiką taip, kad jame būtų vietos ir laiko jausmui ir išgyvenimui.
- Kalbėkitės: Nepamirškite pagrindinio sveikimo principo: jausmas, kuris išgyvenamas, turi būti sudėtas į žodžius, tuomet jis nebekels simptomų.
Taip pat skaitykite: Kas yra psichosomatinis skyrius?
tags: #psichosomatinis #galvos #svaigimas