Įvadas
Žmogaus raidos psichologija, dar žinoma kaip amžiaus tarpsnių psichologija, yra psichologijos šaka, kuri nagrinėja žmogaus elgesio ir psichikos pokyčius nuo pat gimimo iki mirties. Ši disciplina apima įvairius etapus, pradedant vaiko psichologija ir baigiant gerontopsichologija, siekdama suprasti, kaip mes keičiamės bėgant metams.
Kas Yra Raidos Psichologija?
Raidos psichologija yra psichologijos sritis, kuri daugiausia dėmesio skiria elgesio pokyčių studijoms. Istoriškai, terminas buvo vartojamas specifiškai perteikti vaikų elgesio raidą, bet raidos psichologai tyrinėja įvairaus amžiaus žmones, stebėdami elgesį nuo gimimo iki mirties. Tyrėjai šioje srityje gali perteikti savo talentus vaikų gydymui su psichologiniais sutrikimais, psichologinių problemų analizę, kuri susijusi su kriminalinėmis bylomis, išsilavinimu, suaugusiųjų priežiūra ir dar daug kitų situacijų.
Pagrindinės Raidos Sritys
Žmogaus raidos psichologija apima mokslinius tyrimus, susijusius su fizine raida (kūno pokyčiai, motoriniai gebėjimai), kognityvine raida (mąstymas, kalba) ir psichosocialine raida (emocijos, bendravimo ypatybės). Šie tyrimai padeda nustatyti kiekvieno amžiaus tarpsnio psichikos ypatybes, procesus ir asmenybės savybių formavimosi bei raidos dėsnius.
Fizinė Raida
Fizinė raida apima kūno augimą, motorinių įgūdžių tobulėjimą ir kitus fiziologinius pokyčius, kurie vyksta per visą žmogaus gyvenimą. Ši sritis nagrinėja, kaip genetiniai veiksniai ir aplinkos sąlygos veikia fizinę raidą ir kaip šie pokyčiai įtakoja psichologinę gerovę. Augimo ir brendimo kiekybiniai fiziniai ir fiziologiniai pokyčiai, išmokimu (nevalingu įsiminimu ir tikslingu mokymusi) įgyta patirtis kokybiškai pakeičia bręstančio žmogaus veiklos galimybes, elgesį.
Kognityvinė Raida
Kognityvinė raida, arba pažintinė raida, apima mąstymo, kalbos, atminties ir kitų pažintinių funkcijų vystymąsi. Ši sritis tiria, kaip vaikai ir suaugusieji įgyja, organizuoja ir naudoja žinias. Vienas žymiausių kognityvinės raidos tyrinėtojų buvo Jeanas Piaget, kuris sukūrė teoriją apie kognityvinės raidos etapus.
Taip pat skaitykite: Raidos teorijų apžvalga
Psichosocialinė Raida
Psichosocialinė raida apima emocijų, asmenybės ir socialinių santykių vystymąsi. Ši sritis nagrinėja, kaip žmonės formuoja savo identitetą, mokosi bendrauti su kitais ir prisitaiko prie socialinės aplinkos. Erikas Eriksonas sukūrė psichosocialinės raidos teoriją, kuri apima aštuonis etapus nuo gimimo iki senatvės, kurių kiekvienas susijęs su specifiniu konfliktu ar iššūkiu.
Raidos Dėsningumai ir Individualios Variacijos
Žmogaus raidos psichologija aprašo, kaip žmonės normatyviai (bendri raidos dėsningumai, pobūdis) ir ideografiškai (individualios variacijos) keičiasi. Tai reiškia, kad nors yra tam tikri bendri raidos etapai ir dėsningumai, kiekvienas žmogus vystosi individualiai, priklausomai nuo genetinių, biologinių ir socialinių veiksnių.
Normatyvinė Raida
Normatyvinė raida apima bendrus raidos dėsningumus, kurie būdingi daugumai žmonių. Pavyzdžiui, dauguma vaikų pradeda vaikščioti maždaug 12 mėnesių amžiaus, o paaugliai patiria hormoninius pokyčius, susijusius su brendimu.
Individualios Variacijos
Individualios variacijos apima skirtumus tarp žmonių, kurie atsiranda dėl genetinių, aplinkos ir patirties veiksnių. Pavyzdžiui, vieni vaikai gali būti labiau linkę į ekstravertiškumą, o kiti - į intravertiškumą. Šie skirtumai gali turėti įtakos jų socialiniams santykiams ir elgesiui.
Kritiniai Raidos Periodai
Tam tikri amžiaus tarpsniai, vadinami kritiniais, arba sensityviais, periodais, yra palankiausi kokiai nors emocinei ar socialinei patirčiai įgyti, asmenybės bruožams, įgūdžiams susidaryti. Neišnaudojus šių kritinių periodų vėliau gali būti sunku ar neįmanoma susidaryti tam tikrus įgūdžius, ko nors išmokti.
Taip pat skaitykite: Sužinokite apie asmenybės raidos teorijas
Kalbos Įgijimas
Pavyzdžiui, ankstyvoji vaikystė yra kritinis periodas kalbos įgijimui. Vaikai, kurie anksti pradeda mokytis kalbos, dažnai pasiekia geresnių rezultatų nei tie, kurie pradeda vėliau.
Socialiniai Įgūdžiai
Paauglystė yra svarbus periodas socialinių įgūdžių formavimuisi. Paaugliai, kurie turi galimybių bendrauti su bendraamžiais ir dalyvauti socialinėje veikloje, dažniausiai geriau adaptuojasi socialinėje aplinkoje.
Raidos Psichologijos Istorija
Žmogaus raidos psichologijos pradininkas G. Stenley Hallas (1844-1924, Jungtinės Amerikos Valstijos) 19 a. pabaigoje pirmasis pradėjo taikyti interviu, jo duomenis panaudojo teorijai formuluoti. 20 a. pradžioje žmogaus raidos psichologija tapo savarankiška psichologijos šaka, jai darė poveikį biheiviorizmas, etologija, psichoanalizė, psichoseksualinė raida, psichosocialinė raida, kognityvinė psichologija, socialinio išmokimo teorija ir kitos kryptys. Žymiausi tyrinėtojai: S. Freudas, E. Eriksonas, J. Piaget, B. F. Skinneris.
Biheiviorizmas
Biheiviorizmas teigia, kad dauguma elgesių normų yra įgyjama išmokimo dėka. Išmokimas vyksta klasikinio ir operatyvinio sąlygojimo dėka. Žmogus reaktyviai reaguoja į aplinkos įtaką, individas formuojasi dėka proceso, kurio metu formuojasi ryšiai tarp stimulo ir reakcijos, arba tarp elgesio variantų ir pasekmių.
Psichoanalizė
Psichoanalitinė teorija, kuri remiasi Froido teorija, prisilaiko deterministinio požiūrio į žmogaus prigimtį ir teigia, kad asmenybę motyvuoja vidiniai biologiniai potraukiai. Pagal Froidą, žmogaus elgesį apsprendžia visų pirma biologiniai potraukiai, apimant seksualinius ir agresijos. Psichoanalitikai koncentruojasi į ankstyvąją vaikystę (nuo 0 iki 5 metų), manydami, kad šie metai yra svarbiausi ir nulems žmogaus elgesį.
Taip pat skaitykite: Raidos psichologija: Integruotas požiūris
Humanistinė Psichologija
Humanistinė psichologija susiformavo XX a., kaip trečia optimistiškesnė jėga asmenybės tyrimuose. Ji atsirado kaip reakcija į išorinį determinizmą, kuris atstovavo mokymosi teorijas, ir vidinį determinizmą, seksualinių ir agresyvių instinktyvių poreikių teoriją, siūlomą Z. Freudo. Humanistinė psichologija siūlo holistinę asmenybės teoriją ir yra artimai susijusi su egzistencializmo filosofija.
Raidos Psichologija Lietuvoje
LIETUVOJE žmogaus raidos psichologija pradėta plėtoti 20 a. pradžioje. Problemas tiria Vilniaus, Lietuvos edukologijos universitetai, Švietimo plėtotės centras. Vaiko psichologijos problemas tiria Vilniaus universitetas, Lietuvos edukologijos universitetas, Švietimo plėtotės centras.
Raidos Tyrimų Metodai
Tyrėjai šioje srityje pagrinde surenka įrodymus stebint, kurie su kiekvienu tyrimu prideda medžiagos bendroje raidos psichologijoje. Tyrimai kontroliuojamoje padėtyje gali būti naudojami kai kurių tyrėjų, bet labiausiai susitelkia į žmonių stebėjimą natūraliose aplinkose ir mokymą apie raidos įtaką arba pokyčius. Dauguma eksperimentų susijusių su aplinkos manipuliacija gali sukelti neetišką tvarką, tokią kaip vaiko sensorių netekimą kūdikiams nustatyti dietą kūdikių vystimasi, stebėjimas dažniausiai yra vienintelis būdas surinkti duomenis.
Objektyvumo Principas
Objektyvumo principą labai sunku pasiekti, gali veikti pavyzdžiui išankstinė nuomonė / rasizmas.
Klausimų Uždavimas
Turiningų klausimų uždavimas - klausinėti konkrečiai, tikslingai. Lyginti kas yra svarbu, neturi būti padrikas klausinėjimas.
Hipotezės Patikrinimas
Hipotezės patikrinimas - surenkant duomenis, fiksuojant.
Eksperimentinis Planas
Eksperimentinio plano parinkimas - eksperimentinis planas, kai parenkamos sąlygos, tiriamieji, tiriamo elgesio matavimo metodai, leidžiantys nustatyti duomenų surinkimo tvarką ir struktūruoti gaunamą informaciją.
Longitudinis Planas
Longitudinis planas - (ilgalaikis) tai tyrimo organizavimas, kuriam esant tie patys tiriami stebimi tam tikrą laiko tarpą.
Išilginis Pjūvio Metodas
Išilginis pjūvio metodas - skirtingo amžiaus grupės tiriamųjų tiriamos tuo pačiu metu.
Kombinacinis Planas
Kombinacinis planas - tai 2 ar daugiau grupių, individų, giminių skirtingu laiku, pakartotinai tyrimai, tam tikrais laiko tarpais.
Validumas
Validumas - tai tinkamumo rodiklis, su kurio kita metodika matuojama tam, ką ji skirta matuoti.
Saviataskaitos
Saviataskaitos (kai tiriamasis pateikia informaciją apie save).
Išvadų Formulavimas
Išvadų formulavimas ir jų pritaikymas srities nustatymas - tyrimų išvadų nustatymas, egzistuoja, apibrėžimo, problemų nustatymas.
Koreliacija
Koreliacija - tai yra matematinė išraiška tarp dviejų kintamųjų. Organizuoja, padeda vienus duomenis susiteminti su kitu.
Teorinė Raidos Psichologijos Reikšmė
Praktinė reikšmė, remiantis teorija galime nuspėti kaip žmogaus pasielgs ar kodėl taip pasielgė. Teorija leidžia patikrinti savo pažiūras, mintis. Nėra vienos teorijos, kuri būtų pati geriausia.
Raidos Faktoriai
Dėl raidos faktorių, kas lemia raidą? Gamta ar aplinka? Kaip vyksta raida? Raidos charakteris? Ar raida vyksta nuosekliai, ar pakopomis? Objekto prigimtimi: žmogus organizmas ar mechanizmas?
Aplinkos Įtaka
Aplinkos įtaka žmogaus raidai - vyksta visą laiką. Gali būti laikina (liga), ilgalaikė.
Socializacija
Socializacija - tai visiems bendras procesas, kurio dėka žmogus tampa socialinės grupės nariu (t.y. bendruomenės, šeimos). Perima, supranta ko tikisi ta grupė iš jo. Vyksta visą gyvenimą. Socializacija yra dvipusis procesas.
Laiko Faktorius
Laiko faktorius - brendimo ir mokymosi sąveika priklauso nuo to koks amžius.
Bronfenbrennerio Ekologinė Teorija
Bronfenbrennerio ekologinė teorija skirstoma į lygius:
- Lygis - MIKROSISTEMA - viduryje pats žmogus, jo požiūris, sąveikauja su mezosistema.
- Lygis - MEZOSISTEMA - mezosistema susiformuoja sąveikaujant 2 mikrosistemoms. Šeima irgi gali būti mikrosistema, kaimynai, sąveika vyksta visom kryptim.
- Lygis - EKZOSISTEMA - tos socialinės aplinkos ar visuomenės struktūros lygiai, kurie netiesiogiai veikia individo patirtį, bet įtakoja jo gyvenimą, pvz.; tai tėvų darbo vieta, vaiką tai netiesiogiai tai veikia. Priklausyti platesnei giminei, kai pataria kaip auklėti. Priklauso žiniasklaidai daro įtaką ir mokyklai, ir šeimai, ir kaimynams.
Baltes (’87) teigė, kad individo eiga gyvenimo eiga įtakoja ne tik sąveika tarp augimo pokyčių ir istorinių pokyčių. Išvados: rasė, lytis, socialinė priklausomybė, tautybė, sąlygoja socialinį tipą ir įtakoja efektą.
Vaiko Psichologija
Vaiko psichologija, žmogaus raidos psichologijos šaka, tirianti vaiko psichikos raidą ir dėsnius. Apima kūdikystės, ankstyvosios vaikystės, ikimokyklinio amžiaus vaikystės, jaunesniojo mokyklinio amžiaus, paauglystės (paauglio psichologija) ir vyresniojo mokyklinio amžiaus psichologiją. Tiria vaiko psichikos raidos priežastis ir ypatybes, psichikos procesų (pažinimo, valios, emocijų), veiklos (žaidimų, mokymosi, darbo) raidą, asmenybės ir individualių, taip pat tam tikram amžiaus tarpsniui būdingų psichologinių ypatybių susidarymą.
Vaiko Raidos Ypatumai
Vaiko psichologijos specifiką lemia tai, kad vaiko psichika keičiasi labai sparčiai, kiekvienas vaikystės tarpsnis sudaro prielaidą tolesnei psichikos raidai. Vaiko psichikos raidą skatina, jo psichikos funkcijas lavina turininga ir įvairi aplinka, bendravimas; ypač reikšmingas vaiko bendravimas su motina. Motina patenkina vaiko svarbiausius poreikius: emocinio sąlyčio, supratimo, pažinimo, saugumo. Trūkstant bendravimo su motina vaiko psichinė raida gali sutrikti.
Sensityvūs Periodai
Kiekvienas amžiaus tarpsnis turi sensityviuosius periodus (raidos periodai, kai besiformuojantis organizmas ypač jautrus ir imlus skirtingiems dirgikliams - vaikas intensyviai ima domėtis daiktais, reiškiniais, jų savybėmis ir struktūra, jam lengviau įgyti tam tikrą įgūdį, pavyzdžiui, laipioti, kalbėti, skaityti).
Ankstyvoji Vaikystė
Ankstyvojoje vaikystėje sparčiai formuojasi vaiko mąstymas, kalba, valia, asmenybės bruožai. Perdėta suaugusiųjų globa sukelia elgesio ir dvasinio gyvenimo sutrikimą, vadinamą autonomiškumo ir gėdos krize (1-3 metai), kuri pasireiškia, kai vaikas ima daugiau bendrauti su kitais bendraamžiais. Bendraudamas su įvairiais žmonėmis vaikas perima socialines elgesio normas.
Žaidimų Svarba
Ankstyvojoje ir ikimokyklinio amžiaus vaikystėje pagrindinė veikla yra žaidimas. Žaisdamas vaikas realizuoja savo gabumus, mokosi bendrauti, įgyja naujų žinių, patiria įvairių emocinių išgyvenimų.
Mokymosi Pradžia
Didelė paskata tolesnei psichikos ir asmenybės raidai - mokymosi pradžia. Mokymasis keičia visus psichinius procesus (suvokimą, atmintį, mąstymą, vaizduotę), suteikia vaikui valingumo, kryptingumo.
Tyrimo Metodai
Vaiko psichologijos tyrimo metodai: stebėjimas, pokalbis, eksperimentas, vaiko veiklos (piešinių, lipdinių, konstravimo darbų ir kitų) analizė.
Prenatalinė Raida
- Zigotos stadija trunka 2 sav. (apvaisinimas).
- Embriono trunka nuo 2 - 8 sav. Po apvaisinimo.
- Vaisiaus stadija tęsiasi likusius 7 mėnesius. Hormonų įtaką 3 nėštumo mėn. nulemia tai kokios išsivystis genitalijos. 5 mėnesių vaisius miega ir prabunda reguliariais intervalais, išsivysto tokie refleksai, kaip ryjimas ir žagsėjimas. Vaisius verkia ir gali čiulpti nykštį. Tradiciškai 7 mėnesių laikomas gyvybiškuoju, nes tuo laiku gimęs kūdikis turi teisę išgyventi, tačiau t.y. klaidinanti nuomonė, nes egzistuoja svorio, sveikatos ir raidos individualūs skirtumai. Kai kurie kūdikiai 7 mėn. yra daugiau pasiruošę nepriklausomam egzistavimui, nei kiti. Maždaug po 266d.
Teratogenai
TERATOGENAI - tai bet koks veiksnys, kuris sukelia gimimo defektą. Teratogeno įtaka lemia veiksnio tipas, dozė, vaisiaus genetinės charakteristikos. Kai kurie teratogenai sukelia gimimo defektus, jis veikia tam tikru laiku.
tags: #raidos #psichologijos #konspektas