Psichologija, kaip mokslas, nuolat evoliucionuoja, ieškodama naujų būdų suprasti žmogaus elgesį, psichikos procesus ir jų sąveiką su aplinka. Šiame straipsnyje nagrinėsime psichologijos tyrimo objektą, apžvelgsime pagrindinius tyrimo metodus, etinius aspektus ir aptarsime psichologijos šakas.
Psichologija kaip Mokslas
Psichologija - tai mokslas, tiriantis žmogaus ir gyvūnų psichiką bei psichinius reiškinius, jų kilmę, raidą, dėsnius, reiškimosi formas ir mechanizmus. Psichologija siekiama nustatyti psichikos ir psichinio gyvenimo faktus, įvairių faktų ir reiškinių ryšius, suformuluoti hipotezes, dėsnius, kurti ir tikslinti psichologines teorijas.
Psichikos apibrėžimas
Psichika - tai gebėjimas atspindėti aplinką ir reguliuoti organizmo sąveiką su ta aplinka. Svarbiausia jos savybė yra aktyvumas.
Psichologijos Šakos
Pagal bendro psichologijos objekto tyrimo aspektą skiriamos psichologijos šakos. Jų skaičius ir pavadinimai nėra nusistovėję. Psichologijos pagrindinės šakos:
- Bendroji psichologija: tiria bendriausius suaugusio sveiko žmogaus psichikos reiškinius ir jų dėsningumus, apibendrina kitų psichologijos šakų duomenis, analizuoja tyrimo metodus, teorinius principus, psichologijos sąvokas.
- Diferencinė psichologija: tiria žmonių individualius ir grupinius skirtumus.
- Biopsichologija: tiria psichikos ir elgesio biologinius pagrindus; apima lyginamąją psichologiją, psichofiziologiją, ekologinę psichologiją, geografinę psichologiją, psichofarmakologiją, psichogenetiką.
- Žmogaus raidos psichologija: tiria psichinių procesų ir asmenybės ontogenezę; skirstoma į vaiko psichologiją, paauglio psichologiją, suaugusio subrendusio žmogaus psichologiją, gerontopsichologiją.
- Patopsichologija: tiria psichinės veiklos, psichikos raidos sutrikimus.
- Specialioji psichologija: tiria organizmų įvairių anomalijų - aklumo, kurtumo - įtaką psichikos raidai ir funkcionavimui, protinį atsilikimą; skirstoma į tiflopsichologiją, surdopsichologiją.
- Neuropsichologija: tiria psichinių funkcijų mechanizmus ir jų lokalizaciją smegenyse.
- Socialinė psichologija: tiria žmonių grupių ir asmenybės elgesio grupėse psichinius reiškinius.
- Zoopsichologija: tiria žemesniųjų gyvūnų psichikos reiškinių ypatybes.
20 a. atsirado taikomosios psichologijos šakos, kurių tikslas tirti konkrečios veiklos, tam tikrų veiksnių psichologines problemas, dėsningumus, paaiškinti ir pateikti konkrečias rekomendacijas: darbo psichologija, inžinerinė psichologija, kriminalinė psichologija, medicininė psichologija, meno psichologija, mokslo psichologija, muzikos psichologija, pedagoginė psichologija, propagandos psichologija, religijos psichologija, sporto psichologija, tanatopsichologija, teisės psichologija, teismo psichologija, ekonominė psichologija ir kitos.
Taip pat skaitykite: Psichologijos karjera
Psichologinio Tyrimo Metodai
Mokslinis tyrimas visada vyksta tam tikru nuoseklumu. Jis visada prasideda problemos iškėlimu. Kita tyrimo stadija - hipotezės iškėlimas. Svarbiausi psichologijos metodai: eksperimentas, stebėjimas, koreliacinis tyrimas. Pagalbiniai metodai: anketavimas, interviu (jie dažniausiai remiasi tiriamųjų savistaba). Taikomiesiems tyrimams, praktiniams tikslams taikomi psichodiagnostikos metodai, iš jų svarbiausi - psichologiniai testai.
Stebėjimas
Stebėjimas, kaip mokslinio tyrimo technika, yra tikslingas ir planingas empirinių duomenų rinkimo būdas, kai tyrėjas nekeičia stebimų reiškinių tėkmės ir kaupia tokius faktus, kuriuos pateikia jam gamta. Stebėjimą, kaip mokslinio tyrimo techniką, reikia skirti nuo kasdieninio nuolatos vykstančio gyvosios ir negyvosios gamtos objektų, kultūrinių ir visuomeninių reiškinių stebėjimo, kuris yra taip pat svarbi individualios gyvenimiškos ir profesinės patirties kaupimo priemonė.
Stebėjimo strategija - tai toks mokslinio tyrimo organizavimas, kai nevarijuojant sąlygų siekiama gauti objektyvių faktų apie žmogaus ar gyvūno elgseną. Šis tikslas nulemia ir vienija tyrėjo veiklos būdus visais tyrimo etapais: empirinių duomenų rinkimą, jų analizę, bendras išvadas. Atliekant tokį tyrimą, gali būti taikomi visi empirinių duomenų rinkimo būdai. Dažnai duomenys tokiems tyrimams gaunami stebint natūralią elgseną, bet rinkti psichologinius faktus galima ir kitaip, priklausomai nuo tiriamų reiškinių pobūdžio. Pavyzdžiui, norint aprašyti interesus, jų struktūrą, duomenys dažniausiai renkami įvairiausiais apklausos būdais.
Stebėjimas suprantamas ne tik kaip tyrimo metodas arba strategija, bet ir kaip duomenų rinkimo būdas arba technika. „Technikos“ terminu pažymime bendrą duomenų rinkimo pobūdį. „Metodikos“ terminu įvardijama tam tikra duomenų rinkimo procedūra. Šia prasme kartais vartojamas ir „metodo“ terminas, pavyzdžiui, minimalių kitimų metodas, priverstinio pasirinkimo metodas ir t.t. Stebėjimas psichologijoje skiriasi nuo stebėjimo gamtos moksluose, ir ši jo specifika priklauso nuo psichologijos dalyko - psichikos ypatumų. Psichika labai labili. Ji kinta dėl daugelio atsitiktinių išorės ir vidaus veiksnių. Stebėjimas - planinga tyrimo technika, kurios tikslas yra iš anksto numatytas. Tyrėjas nesikiša, tik stebi ir registruoja faktus, kurie turi būti registruojami tiksliai, todėl rašomi protokolai.
Stebėjimo tipai:
Taip pat skaitykite: Apie psichologijos klubą
- Išorinis stebėjimas
- Klinikinis stebėjimas
- Stebėjimas kontroliuojamose sąlygose
Atliekant psichologinius stebėjimus, jau pats stebėjimo faktas gali pakeisti tiriamųjų elgesį ir pakenkti išoriniam tyrimo validumui. Geriausias kontrolės būdas - stebėjimas slapta, tiriamiesiems nieko apie tai nežinant. Kadangi, taikant stebėjimo strategiją, empiriniai duomenys dažnai renkami nekontroliuojant veiksnių ir sąlygų, galinčių turėti įtakos registruojamai elgsenai, tai tyrėjas negali paaiškinti, kas lėmė jo užregistruotų faktų ypatumus, kokiomis sąlygomis esant galima laukti vienų ar kitų rezultatų. Todėl pagal daromų išvadų pobūdį ši strategija vadinama aprašomąja. Ji reikšminga daugeliu požiūrių. Visų pirma sistemingais stebėjimais kaupiama faktinė medžiaga, kuri būtina mokslo pažangai. Daug faktų gauname apie natūralią elgseną, asmens savižiną - tas sritis, kurias pažinti ir suprasti ir yra svarbiausias psichologijos tikslas. Antra, šie tyrimai yra hipotezių apie priežastinius reiškinių ryšius šaltinis. Lyginant ir analizuojant gautus tyrimus galima sumanyti naujus tyrimus.
Tarpiška išorinio stebėjimo forma kai kurie autoriai laiko veiklos produktų analizę.
Savistaba
Savistaba - stebėjimo technika, kai asmuo stebi savo vidinius išgyvenimus, mintis, savo elgesio reakcijas. Dabartinėje psichologijoje šios technikos esmė tik iš dalies atitinka pavadinimo prasmę. Tiesioginis savo psichinių apraiškų stebėjimas yra palyginti retai taikomas. Jau seniai buvo žinoma, kad žmogaus sąmonei būdingas refleksijos sugebėjimas, t.y. savo būsenų, išgyvenimų įsisąmoninimas. Vadinasi, žmogus žino ir gali duoti ataskaitą ne tik apie išorinio objekto vaizdą, bet ir apie tai, ką jis mato, įsivazduoja, bijo, kad jam kyla koks nors noras, ketinimas. Šias savistabos, kaip psichologinio reiškinio, ypatybes suabsoliutino ir pervertino mokslininkai, pabandę padaryti ją vieninteliu ir pagrindiniu psichologijos tyrimo metodu. V. Vuntas, E. Tičeneris ir kiti 19a. - 20a. pr.
Klaidinga buvo ir prielaida, kad psichinis reiškinys yra grynai subjektyvus, neprieinamas kitokiam tyrimui. Tačiau toks introspekcijos teorinių - metodologinių principų klaidingumo įrodymas nereiškia paties savistabos reiškinio neigimo. Jeigu iš psichologijos neeliminuojama sąmonės problematika, tai negalima pripažinti jos refleksijos, savo „aš“ vaizdo, ir kitų su savimone susijusių savikontrolės reiškinių. Su šiais reiškiniais dabar ir siejamas savistabos metodinių galimybių vertinimas. Atsižvelgiant į didelį šio metodo subjektyvumą, sąlygojamą įvairių faktorių, savistaba laikoma ne pagrindiniu, o tik pagalbiniu empirinių duomenų rinkimo būdu. Tai reiškia, kad remiantis vien savistaba surinktais duomenimis negalima formuoti mokslinių dėsnių, kad savistaba gauti duomenys turi būti tikrinami arba lyginami su kitais būdais gautais duomenimis. Ryšium su tuo dabartinėje mokslinėje psichologijoje savistaba palyginti retai atlieka savarankiškos tyrimo technikos vaidmenį. Iš dalies tokia yra paties psichologo savistaba.
Apklausa
Tai toks duomenų rinkimo būdas, kai tiriamajam žodžiu arba raštu, laisvai arba tam tikra iš anksto numatyta tvarka pateikiami klausimai, į kuriuos jis privalo žodžiu arba raštu atsakyti. Klausimų turinys gali liesti įvairias tiriamojo asmens psichikos apraiškas ir jų vertinimą, objektyvius jo gyvenimo įvykius (ligas, mokslą, darbą), jo dalykines žinias bei kitų žmonių ir įvykių vertinimą.
Taip pat skaitykite: Humanistinės psichologijos principai
Eksperimentas
Eksperimentinė strategija turi didžiausias mokslinio pažinimo galimybes. Tai natūralusis eksperimentas, atliekamas natūralioje asmens gyvenimo, darbo, žaidimų ir t.t.
Testavimas
Tyrimo procedūra testavimas artimas laboratoriniam eksperimentui - tiriamasis šiuo atveju taip pat žino, kad jis yra tiriamas, kad jis privalo dirbti pagal instrukciją. Tačiau skirtingai nuo eksperimentinių technikų, testuojant nemanipuliuojama kintamaisiais. Testai dažniausiai tarnauja ne naujų faktų ar dėsningumų atskleidimui, o jau žinomų mokslo faktų identifikavimui ir matavimui. Testai turi būti standartizuoti, t.y. turi būti tam tikros normos, kurių atžvilgiu įvertinamas tiriamas asmuo.
Koreliaciniai Tyrimai
Tai tyrimai, kurių tikslas - įvertinti ryšį tarp dviejų ar daugiau kintamųjų. Pvz., stebint ikimokyklinio amžiaus vaikų kalbėjimą, gali kilti hipotezė, kad vaiko žodyno turtingumas susijęs su jo bendravimu šeimoje. Koreliaciniai tyrimai neleidžia daryti išvadų apie priežastingumą.
Etiniai Aspektai Psichologiniuose Tyrimuose
Planuodamas tyrimą psichologas turi nustatyti, ar nebus pažeisti etikos reikalavimai.
- Apgaulė: Psichologo etika verčia tyrėją informuoti visus būsimus tyriamuosius apie tyrimo ypatybes, kurios gali turėti įtakos jų apsisprendimui dalyvauti tame tyrime. Nesant reikiamos informacijos nėra ir laisvo apsisprendimo. Tačiau dažnai, tiriamiesiems žinant tyrimo tikslus ir tyrėjo planus, galima iškreipti darbo rezultatus. Psichologo pareiga - vos atlikus tyrimą, informuoti tiriamuosius apie apgaulę, bei paaiškinti jos priežastis.
- Kėsinimas į asmeninio gyvenimo slaptumą: Šis etikos principas pažeidžiamas renkant informaciją apie intymų elgesį arba gyvenimo būdą, kurį individas norėtų nuo kitų žmonių nuslėpti. Kai kada tokie tyrimai atliekami žmonėms apie tai nieko nežinant.
- Fizinė ar psichinė žala: Tyrėjas turi stengtis apsaugoti tiriamuosius nuo fizinės ar psichinės žalos ar jos grėsmės ar diskonforto. Kilus tokių padarinių galimybei, tyrėjo etika reikalauja pranešti apie tai būsimiems tyrimo dalyviams ir gauti jų sutikimą dalyvauti tyrime tokiomis aplinkybėmis.
Tyrimo Pavyzdžiai
Pavyzdys Nr. 1
- Tyrimo analizė arba rezultatų analizė - tiriamasis, Gabrielius tyrimo metu buvo labai aktyvus, nenustygo vietoja, nesugebėdavo sukoncentruoti dėmesio, trukdė kitiems savo klasės draugams, maivėsi.
- Išvados - tyriamasis, Gabrielius, yra labai aktyvus, nepaklusnus, sunkiai sukoncentruoja dėmesi į vieną sritį.
Pavyzdys Nr. 2
- Tyrimo analizė arba rezultatų analizė - Abu vaikai normalūs, tvarkingi. Gabrieliu nešioja akinius, daug gestikuliuoja, balso tembras aukstas, kalba garsiai, eidamas maivosi, dažnai liečia draugus, veide visada yra šypsena.
- Išvados - Gabrielius - aktyvus vaikas, nenusėdantis vietoje, gali kompleksuoti dėl akinių.
Pavyzdys Nr. 3
- Tyrimo analizė arba rezultatų analizė - Gabrielio piešinys - neryškus, tačiau užpildytas visas lapas, detales normalios: nei mažos nei didelės. Piešinys neryškus, švelnus, naudotos dvi spalvos: geltona ir žalia, linijos daugiausia neaštrios, detalių santykis nevienodas, didžiausia detalė - saulė, nuo jos ir pradėjo piešti.
- Išvados - Gabrielius jaučiasi stabiliai, pasitikinčiai, sulaiko stiprius jausmus, nes dominuojanti spalva yra žalia. Taip pat jauciasi ramiai, neagresyviai, nes piešinio linijos apvalios, neryškios, dominuojanti geltona saulė rodo vidinę harmoniją.
Pavyzdys Nr. 4
- Kaip tyriamieji jautėsi piešimo metu, kokia nuotaka savijauta? Tiriamasis, Gabrielius, jautėsi gerai, noriai sutiko piešti, ši užduotis jam patiko.
- Kaip elgėsi piešimo metu, ką kalbėjo? Gabrielius piešimo metu daug kalbėjo su draugais, pasakojo, ką piešia.
- Trukmė. Kiek laiko piešė?
- Ar iš karto sutiko?
- ir kokiomis spalvomis.
- a) Ką tu nupiešiai ir kodėl? Gabrielius į šį klausimą atsakė, kad nupiešė namą ir mašiną ir saulę, nes taip norėjo. b) Ar tau patinka šis piešinys ir kodėl? Gabrielius į šį klaudimą atsakė, kad jam labai patinka, nes gražiai nupiešė.
Pavyzdys Nr. 5
- Tyrimo vieta ir laikas - „P. Mašioto“ prad.
- Tyrimo analizė arba rezultatų analizė - su Aleksu interviu vyko sunkiai, jam buvo skaudu kalbėti apie šeimą, nes tėvai išsiskyrę.
- Išvados - Aleksas labai išgyvena dėl tėvų skyrybų.
Pavyzdys Nr. 6
- Tyrimo vieta ir laikas - „P. Mašioto“ prad.
- Tyrimo analizė arba rezultatų analizė - Aleksas piešti nenoriai sutiko. Medį piešė iš trijų spalvų. Pavaizduotas lapo centre, tai reiškia, kad tiriamasis piešia dabartį, medis harmoningo dydžio, tai simbolizuoja advekatų savęs vertinimą, medis apvalus uždaras, tai rodo, kad Aleksas yra intravertas, nerealizuoja svajonių. Medis su obuoliais, tai rodo, kad tiriamąjį slegia našta. Kamienas - storas, tai reiškia, kad tiriamasis jaučiasi stiprus. reiškia, kad tiriamasis yra patyręs traumą. Kamieno ir lapų santykis harmoningas - tiraimojo norai atitinka galimybes., šaknų nėra, tai reiškia, kad Aleksui trūksta stbiluma.. Medis - obelis, kuris reiškia motinystę ir tėvystę, oras gražus, tai reiškia, kad Aleksas šiandien jaučiasi gerai, Alekso medis sveikas tai reiškia, kad ir tiriamasis yra sveikas. Gabrieliaus medis pavaizduotas centre - Gabrielius vaizduoja dabartį. Medžio viršus apvalios formos, bet nupiešta ir šakų, tai rodo, kad Gabrielius yra ekstravertas, bet atskleidžia ne viską, medis su obuoliais -- tiriamąjį kamuoja našta, medis be lapų rodo logiškumą. Kamienas - nei storas nei plonas - tiriamasis jaučiasi nei labai siprus nei silpnas. Kamienas mažesnsi už lapiją, tai rodo, kad Gabrielio svajonės neatitinga galimybių. Piešinyja yra saulė, tai rodo meilę, laimę, šilumą, arba jų trūkumus. Šaknys paviršiuje - tiriamasis neįleidęs šaknų. Tiriamojo medis vyresnis už tiraimąjį, tai reiškia, kad tyriamasis labiau subrendęs, vyresnis negu yra. Piešinyje oras šiltas, tai reiškia, kad Gabrielius dabar jaučiasi gerai. Medžio tušuotas kamienas - Gabrielius yra labai prieraišus aplinkai.
- Išvados - Aleksas yra patyręs psichologinę traumą, jaučiasi nei labai gerai nei blogai - vidutiniškai, jaučiasi stiprus.
Pavyzdys Nr. 7
- Tyrimo vieta ir laikas - „P. Mašioto“ prad.
- Tyrimo analizė arba rezultatų analizė - tiriamasis Aleksas nupiešė savo šeimą, visi pavaizduoti susikibę už rankų, tai rodo, kad Aleksas yra jausmingas vaikas. Pirmą nusipiešė save, ir ryškiausiomis spalvomis, tai reiškia, kad jis jaučiasi svarbiausias šeimoje, visi šeimos nariai nupiešti šalia vienas kito, tai reiškia, kad tiriamasis suvokia, kad visi draugauja. Jis yra tarp tėvo ir motinos, tai reiškia, kad tiriamajam svarbūs abu žmonės. Alekso tėvai išsiskyrę, o jis paišo abu, tai reiškia, kad Aleksas labai nori, kad tėveliai gyventų kartu.
- Išvados - Aleksas labai išgyvena dėl tėvų skyrybų, nori, kad tėvai vėl gyventų kartu, jaučiasi svarbiausias šeimoje.
tags: #psichologijos #tyrimo #objektas