Nors gyvenimo saulėlydis yra ypatingas nuveiktais prasmingais darbais, sukaupta patirtimi, išmintimi, gražiais prisiminimais, neretai jį lydi ir įvairios ligos. Šiame kontekste, medicinos psichologo vaidmuo tampa ypač svarbus, padedant tiek ligoniams, tiek jų artimiesiems susidoroti su emociniais iššūkiais. Straipsnyje aptariamas medicinos psichologo darbas, pavyzdžiui, Redos Mackevičienės, ir įvairūs aspektai, susiję su psichologine pagalba slaugos ligoninėse bei pasiruošimu mokslo metams.
Slaugos ligoninės ir psichologinė pagalba
Slaugos ligoninės yra asmens sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios stacionarines palaikomojo gydymo, slaugos ir paliatyviosios pagalbos paslaugas. Viena iš tokių įstaigų - Kazio Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninė, kurioje dirba profesionali įvairių sveikatos priežiūros specialistų grupė, įskaitant medicinos psichologus. Šioje ligoninėje paslaugos teikiamos individualiai, atsižvelgiant į kiekvieno paciento poreikius.
Kazio Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės veikla
Kazio Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninė teikia paslaugas Kauno apskrities gyventojams, apmokamas Kauno teritorinės ligonių kasos. Ligoninėje veikia Vičiūnų, Petrašiūnų, Panemunės skyriai. Šiuo metu ligoninėje yra 350 lovų, tarp jų 25 lovos skirtos paliatyviosios pagalbos paslaugoms. Ligoninėje kasmet gydoma ir slaugoma per 1,6 tūkst. pacientų.
Petrašiūnų skyriuje slaugomi itin sunkūs pacientai, dažnai senyvo amžiaus, esantys komos būsenos, po insulto, sergantys paskutinių stadijų vėžiu, senatvine demencija ar kitomis sunkiomis ligomis.
Specialistų komanda
Ligoninėje suburta profesionali įvairių sveikatos priežiūros specialistų grupė: gydytojai, bendrosios praktikos slaugytojai, slaugytojų padėjėjai, socialiniai darbuotojai, kineziterapeutai, masažuotojai, medicinos psichologai, dvasiniai asistentai ir savanoriai. Slaugos ligoninės komanda siekia užtikrinti šiuolaikiškų ir kokybiškų slaugos, palaikomojo gydymo ir paliatyviosios pagalbos paslaugų teikimą, rūpinantis slaugomų ligonių bei jų artimųjų poreikiais.
Taip pat skaitykite: Ugdymo metodai: Redos Jaseliūnienės požiūris
Paliatyvioji pagalba
Paliatyviosios pagalbos tikslas - suteikti visas ligoniams reikalingas paslaugas pagal jų poreikius, o esant būtinybei - padėti ramiai ir oriai nugyventi paskutines gyvenimo dienas. Medikų ir savanorių komandos pagrindinis dėmesys skiriamas medicinos problemoms: ligos simptomų kontrolei, jų palengvinimui ar išvengimui. Labai svarbu, kad ligoniui neskaudėtų, jo nepykintų ar nevargintų kiti ligų požymiai. Svarbu, kad kiekviena diena būtų kiek galima aktyvesnė, intensyvesnė.
Kineziterapines, fizioterapines, masažo procedūras teikia kvalifikuoti specialistai. Į pagalbą pasitelkiama biblioterapija, kaniterapija. Kiekvienas žmogus - asmenybė, todėl rūpinamasi jo psichikos būkle, emocijomis, dvasinio gyvenimo problemomis, kalbamasi jam svarbiais egzistencijos, gyvenimo prasmės klausimais.
Darbas pandemijos metu
Pandemija gerokai pakeitė slaugos ligoninės darbą. Karantino ir ekstremaliosios situacijos laikotarpiu gydymo įstaigoje paslaugos teikiamos mažesniam pacientų skaičiui. Dėl pandemijos ligonių lankymas apsunkintas, tačiau ligoninė suteikia galimybę pacientams bendrauti su šeimos nariais nuotoliniu būdu, naudojantis vaizdo skambučiais. Išskirtiniais atvejais artimieji gali patekti į ligoninę.
Socialinio darbuotojo vaidmuo
Ligoninės socialinė darbuotoja Evelina Bataitienė pabrėžia, jog darbas ligoninėje yra prasmingas, nes kiekvienas žmogus rašo savo gyvenimo istoriją, turėdamas savo požiūrį, įsitikinimus, patirtį, vertybes. Socialinis darbuotojas tarsi tęsia šią istoriją, empatiškai ir individualiai skirdamas dėmesį sunkiai sergančių ligonių poreikiams. Be to, tenka dirbti ne tik su slaugomais ligoniais, bet ir su jų artimaisiais.
Medicinos psichologo vaidmuo
Medicinos psichologė Reda Mackevičienė teigia, jog emocinės pagalbos reikia ne vien ligoniams, bet ir jų šeimos nariams. Žmonės, kurių artimieji guli slaugos ligoninėje, dažnai jaučia bejėgiškumą, kaltę, kad ko nors dėl jiems brangių žmonių nepadarė, apmaudą, kad patys negali pasirūpinti sergančiaisiais. R. Mackevičienė nuolat mato artimuosius, kurie neretai būna sutrikę, neadekvačiai suvokia situaciją, sunkiai priima faktą, kad ligonio dienos suskaičiuotos, viliasi, kad jis dar pasveiks.
Taip pat skaitykite: Lietuvos istorija ir kultūra Europos kontekste
Tarpusavyje kalbantis, būnant atviriems, suprantant vieniems kitus, išsakant nuogąstavimus, raginant būti geranoriškesniems savo sergantiems artimiesiems galima pasiekti geresnių rezultatų. Netrūksta atvejų, kai sunkios ligos iškankintas žmogus palieka šį pasaulį, o artimieji po jo mirties lieka tarsi su kraujuojančia žaizda, dvasiniu skausmu, pykčiu ir neigimu, net depresija. Tuomet gelbėja žmogiškas ryšys, palaikymas, pagalba, aiškinimas, jog mirtis - natūrali ir neišvengiama.
Dvasinio asistento vaidmuo
Svarbią misiją šioje ligoninėje, ypač dirbant su paliatyviosios slaugos ligoniais ir jų šeimos nariais, atlieka dvasinė asistentė Lina Jakelė. Gedėjimo laikotarpis dažnai būna sunkiai pakeliamas, šeimai sudėtinga susitaikyti su praradimu. Ligoninėje mirusių žmonių gedintys artimieji kviečiami į grupes, kur jiems mėginama padėti lengviau išgyventi netektį.
L. Jakelė tikina, jog dvasinės šių žmonių kančios dažnai sunkesnės už fizines, juos kamuoja egzistenciniai klausimai. Todėl labai svarbu, kad vidinės dvasinės kelionės metu šalia šių žmonių būtų sielovadininkas, kuris išklausytų, padėtų ieškoti atsakymų į kylančius klausimus. Religinis gyvenimas - dar vienas aspektas, kuriuo rūpinasi dvasinė asistentė. Nelygu išpažįstamas tikėjimas, žmonėms suteikiama galimybė bendrauti su dvasininkais, gauti sakramentus.
Pasiruošimas mokslo metams ir psichologinė pagalba
Artėjant mokslo metams, tėvai ir vaikai patiria įvairių iššūkių, susijusių su mokykla, būreliais ir finansais. Reda Mackevičienė dalijasi patarimais, kaip sumažinti stresą ir pasiruošti mokslo metams.
Baimės ir nerimas
R. Mackevičienė pabrėžia, kad tėvai turi kalbėtis su vaikais apie baimę, jei jie ją jaučia. Svarbu išsiaiškinti, ko konkrečiai vaikai bijo, ir kalbėti konkrečiai, ką darysite, kad būtų kitaip. Baimė yra toks įdomus jausmas. Ji kur kas geriau nei nerimas. Tačiau jei tėvai mato, kad vaikas prieš mokyklą nerimauja ir nežino, kodėl, tuomet turime padėti jam išsiaiškinti, kas yra kas.
Taip pat skaitykite: Naujas postūmis Lietuvos darbo politikai
Dienos ritmas ir rutina
Vaikus ramina ribos, aiškumas, dienos rutina, grafikas. Jei nerimauja vaikas, vadinasi, turime ieškoti priežasčių savyje. Jei tėvai sau pasako: viskas bus gerai, aš susitvarkysiu, jūs neįsivaizduojate, kaip stebuklingai ta vidinė tėvų pozicija veikia ir vaikus! Jie tampa ramūs.
Popamokinės veiklos
Kuo daugiau vaikas yra užimtas jam malonia veikla, tuo geriau. Tėvai turi stebėti, ar vaikas grįžta po būrelio suirzęs, ar einant į būrelį jam dažnai ima skaudėti galvą ir pan. Jei taip - vadinasi, turite kažką keisti. Vaikai turi išlaikyti pusmečio arba metų testą. Turime jam parodyti, kad būreliai - irgi tam tikri įsipareigojimai ir atsakomybė. Svarbu, kad būreliai patiktų vaikams, bet ne jų tėvams.
Finansiniai klausimai
R. Mackevičienė pataria nesukti sau galvos dėl pinigų. Netgi išaugtą uniformą galima įsigyti padėvėtą. Su savo vaikais turime tradiciją visus mokyklinius reikmenis susipirkti rugsėjo antrą arba trečią dieną, kai jau tikrai abu žino, ko konkrečiai reikės. Pirmai pradžiai įsigykite tik tiek, kiek reikia, ir tada, kai jau žinosite, ko reikia.
Mokyklos keitimas
Jei vaikas mokykloje kasdien išgyvena sunkumus, tai tampa dideliu įtampos šaltiniu visai šeimai. Tad ką daryti, kad tiek vaiko, tiek tėvų gyvenime būtų mažiau nerimo, daugiau ramybės ir harmonijos? Apgalvokite, ko galite imtis patys, kad pakeistumėte situaciją. Pasikalbėkite su klasės vadovu ar vaiko mokytojais. Kreipkitės į pagalbos mokiniui specialistus. Jei jaučiatės viską išbandę, o bendradarbiavimas su mokykla, jūsų manymu, neveiksmingas ir neleidžia pasiekti norimo rezultato, drauge su vaiku apsvarstykite mokyklos keitimo galimybę. Jei kartu su vaiku priėmėte sprendimą keisti ugdymo įstaigą, padarykite tai prieš rugsėjį.
Kaip rasti medicinos psichologą?
Naudojantis Gydo.lt pacientai gali rasti medicinos psichologą, rezervuoti susitikimą, ir susitikti su medicinos psichologu per maždaug 24 valandas. Tos pačios dienos susitikimai taip pat dažnai yra galimi. Gydo.lt yra nemokama platforma, kuri leidžia pacientams rasti medicinos psichologus ir rezervuoti susitikimus tiesiogiai. Gali ieškoti medicinos psichologus pagal simptomus ar apsilankymo tikslą. Ieškant medicinos psichologo Gydo.lt platformoje, visada gali filtruoti rezultatus pagal lytį ar kitus reikalavimus. Naudojant Gydo.lt gali rasti medicinos psichologus, kurie yra aukštai įvertinti kitų pacientų. Naudojant Gydo.lt galima ieškoti rytais (iki 10 valandos ryto) arba vakarais (po 17 valandos) dirbančio medicinos psichologo.
tags: #reda #mackeviciene #psichologas