Įvadas
Kiekvienas žmogus siekia bendravimo. Net kūdikiui reikia ne tik fiziologinių poreikių patenkinimo, bet ir aplinkinių dėmesio. Gebėjimas bendrauti yra vienas svarbiausių žmogaus bruožų, o sėkmingas bendravimas - svarbi visaverčio gyvenimo dalis ir teigiamų emocijų šaltinis. Bendraudami žmonės ugdo save ir kitus, mokosi ir moko, padeda ir ieško pagalbos. Bendravimas yra būtina žmogaus kaip socialinės būtybės egzistavimo ir tobulėjimo sąlyga, nes be jo neįmanomas joks grupinis veikimas. Kiekvieno darbo sėkmė priklauso nuo grupės narių tarpusavio bendravimo. Bendravimas kupinas staigmenų, prieštaravimų, smagių akimirkų ir konfliktų, todėl kiekviena bendravimo akimirka atneša naujumo. Bendravimas vienija žmones, todėl psichologai tiria jo dėsningumus, o vis daugiau žmonių domisi šia sritimi.
Šiame straipsnyje siekiama apibrėžti bendravimo sampratą, išnagrinėti jo rūšis ir atskleisti poreikius, kuriuos patenkiname bendraudami.
Bendravimo Sąvokos Apibrėžimas
Nors bendravimas egzistuoja nuo žmonijos atsiradimo, šio meno dar nesame visiškai įvaldę. Paprastai bendravimą galima apibrėžti kaip kasdienę veiklą, tačiau pati sąvoka yra gana plati ir suprantama skirtingai. Literatūroje galima rasti įvairių bendravimo apibrėžimų.
Bendravimas - tai įvairialypiai žmonių ryšiai, atsirandantys iš bendros veiklos poreikių. Tai ne tik keitimasis informacija ir mintimis, bet ir tarpusavio supratimas bei gebėjimas užjausti kitą. Žmonija nuo pat egzistavimo pradžios kuria vis naujas bendravimo priemones, tokias kaip būgnai, raštas, paštas, telefonas, televizija ir kompiuteriai.
Bendravimas yra viena pagrindinių žmogaus vertybių ir neatsiejama santykių dalis. Kaip teigė Aristotelis, žmogus yra sociali būtybė, nuolat bendraujanti ir esanti kitų asmenų apsuptyje.
Taip pat skaitykite: Šiuolaikinė psichoterapija
Bendravimo Rūšys
Bendravimas yra sudėtingas ir daugialypis reiškinys. Dažniausiai kalbame apie verbalinį - žodinį bendravimą, nes didžioji dalis informacijos perduodama kalba. Tačiau į bendravimą įeina ir nekalbinis informacijos perdavimas.
Neverbalinis bendravimas apima judesius, pozą, veido išraiškas ir balso tembrą. Neverbalinis elgesys atspindi jausmus, ketinimus ir nuostatas. Neverbalinės reakcijos dažniausiai pasireiškia spontaniškai ir nesąmoningai, todėl gali būti net informatyvesnės už žodžius. Pagrindiniai neverbalinio bendravimo elementai yra:
- Veido išraiška: pagrindinis emocijų rodiklis.
- Žvilgsnis: rodo susidomėjimą ir paramą.
- Gestai ir pozos: atspindi nuostatą ir požiūrį.
- Tarpasmeninė erdvė: parodo suinteresuotumą vienas kitu.
- Balso ypatumai: tembras, jėga ir aukštumas padeda suprasti emocinę būseną.
Rašytinė ir sakytinė komunikacija taip pat yra svarbios bendravimo formos. Rašytinė komunikacija apima skelbimus spaudai, brošiūras ir kitas priemones, o sakytinė - pristatymus, pranešimus ir pasirodymus masinėse informacijos priemonėse.
Taip pat skiriami šie bendravimo tipai:
- Pažintinis (informacijos perdavimas ir priėmimas).
- Komunikacinis (emocijų raiška).
- Reguliacinis (įtaka kitiems, elgesio keitimas).
- Dalykinis, oficialus ir neoficialus.
Bendravimo lygiai skirstomi į emocinį, santykių ir dalykinį. Emociniame lygyje vyrauja betarpiški potyriai ir reakcijos, santykių lygyje derinami partnerių santykiai, o dalykiniame lygyje būtina susitvarkyti emocijų ir santykių lygiuose, kad dalykiškumui netrukdytų jausmai ir nuostatos.
Taip pat skaitykite: Nerimo priežastys muzikoje
Poreikiai, Kuriuos Patenkiname Bendraudami
Poreikis bendrauti yra įvairių žmogaus socialinių poreikių išraiška. Bendraudami mes patenkiname šiuos poreikius:
- Socialinis pripažinimas: bendravimas leidžia jaustis priklausantiems grupei ir visuomenei.
- Informacija: bendraudami gauname žinių apie save, kitus ir pasaulį.
- Emocinis palaikymas: bendravimas suteikia galimybę pasidalinti jausmais ir gauti paguodą.
- Įtakos darymas: bendraudami galime paveikti kitų žmonių elgesį ir nuostatas.
- Saviraiška: bendravimas leidžia išreikšti savo mintis, jausmus ir idėjas.
- Bendradarbiavimas: bendravimas yra būtinas norint kartu dirbti ir siekti bendrų tikslų.
Taip pat skaitykite: Šiuolaikinės muzikos poveikis
tags: #siuolaikine #bendravimo #psichologija