Studentų patiriamo streso problemos ir jų įtaka miego kokybei yra itin svarbi siekiant pagerinti studentų gyvenimo kokybę ir išvengti sunkių sveikatos sutrikimų. Psichologai, dirbantys praktinį darbą, susiduria su šiomis dažniausiai pasitaikančiomis patiriamo streso ir nekokybiško miego problemomis, kuriomis skundžiasi studentai. Šiame straipsnyje aptarsime Reeder streso vertinimo skalę, jos taikymą medicinos studentams, streso ypatumus ir sąsajas su miego kokybe.
Stresas ir jo Įtaka Miego Kokybei
Dėl didelių mokymosi krūvių ir patiriamo streso ypač kenčia medicinos ir sveikatos mokslus studijuojantys studentai. Stresas, kaip reiškinys, yra formaliai medicinos sistemai; sveikatai žalinga arba rizikinga elgsena, susijusi su tradiciniais ligų rizikos veiksniais, tokiais kaip rūkymas, alkoholio vartojimas, neracionali mityba ir kt.
Tyrimai ir Metodai
Siekiant įvertinti ir palyginti Vilniaus universiteto ir Panevėžio kolegijos medicinos studentų patiriamą stresą ir jo įtaką miego kokybei buvo atliktas tyrimas. Tyrime dalyvavo 240 studentų. Apklaustųjų amžius - nuo 19 iki 24 metų. Atliekant tyrimą buvo naudojama Reeder streso vertinimo skalė, Pitsburgo miego kokybės indekso klausimynas ir bendrų duomenų apie tiriamąjį anketa.
Reeder Streso Vertinimo Skalė
Reeder streso vertinimo skalė yra įrankis, skirtas įvertinti asmens patiriamo streso lygį. Ši skalė padeda nustatyti streso šaltinius ir jų intensyvumą, leidžiant specialistams geriau suprasti asmens psichologinę būklę.
Tyrimo Rezultatai
Tyrimo rezultatai parodė, kad dažniausias stresą sukeliantis veiksnys yra dideli mokymosi krūviai. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto studentai stresą patiria dažniau nei kolegijoje studijuojantys medicinos studentai. Dėl patiriamo streso pablogėja miego kokybė - universitete studijuojančių studentų miego kokybė yra prastesnė negu kolegijos studentų. Rezultatai parodė, kad studentai, kurie pažymėjo, kad dažnai jaučia stiprų stresą, savo miego kokybę vertino blogai ir labai blogai (p <0,05), palyginti su tais, kurie teigė, kad dažniausiai jaučia silpną ir vidutinio stiprumo stresą.
Taip pat skaitykite: Išsamus žvilgsnis į Reederio skalę
Streso Įveikos Strategijos
Tyrimas taip pat atskleidė skirtumus tarp streso įveikos technikų. VU medicinos studentai dažniau bando įveikti stresą sportuodami, vartodami alkoholį, miegodami ir ieškodami draugų bei artimųjų paramos. Stresas taip pat daro įtaką miego trukmei. Statistiškai reikšmingi skirtumai buvo nustatyti tarp Vilniaus universiteto ir kolegijos medicinos studentų. Dauguma VU medicinos studentų miega šešias valandas ar mažiau.
Psichosocialinio Streso Ypatumai
Biomedicinos mokslų studentų patiriamo psichosocialinio streso ypatumai ir sąsajos su miego kokybe yra svarbios sritys, kurias būtina toliau tirti. Visuomenės sveikata (2020) atkreipia dėmesį į šių sąsajų svarbą. Taip pat, kolegijos studentų psichoemocinė savijauta (Taikomieji tyrimai studijose ir praktikoje, 2018) yra reikšmingas aspektas, kurį reikia įvertinti.
Stresas Darbe
Streso darbe problemos aktualumą Lietuvoje patvirtina Higienos instituto Darbo medicinos centre streso darbe moksliniai tyrimai, vykdomi nuo 1994 metų. Medicinos personalo darbe stresoriai yra didelis darbo krūvis, konfliktai darbe, aptarnaujamo personalo nuotaikos ir įgeidžiai. Mediko profesija, visais laikais kėlė žmonėms didžiausią pagarbą dėl vidinio altruizmo ir mokėjimo pasiaukoti. Šiandienos slaugytojos savarankiškos specialistės, kurių darbas vienodai svarbus tiek padedant pacientams pasveikti, tiek mokant sveikos gyvensenos bei ligų prevencijos.
Stresogeniniai Veiksniai ir Elgesys
Žmonės, kurių profesija reikalauja rūpintis kitų asmenų gerove, per tam tikrą laiką išnaudoja savo teigiamas emocijas, be to, jų organizmas tampa neatsparus, nebesugeba priešintis stresams. Jei tokia būsena tęsiasi ilgai, galimas visiškas fizinis jėgų ir psichikos išsekimas (Schaufeli, Enzmann, 1998), o tokia būsena paveikia asmens motyvaciją, požiūrį ir elgesį daugelyje dalykų. Šiai grupei priklausančių asmenų sveikatai yra daugeriopa: didelis fizinis krūvis, kuris sąlygoja tiek fizinį, tiek emocinį išsekimą, rizika užsikrėsti infekcinėmis ligomis ir kt. Ilgalaikė nervinė įtampa sąlygoja konfliktus su kolegomis, psichinės sveikatos negalavimus bei piktnaudžiavimą alkoholiu ir tabaku.
Savigarba ir Stresas
Svarbus sveikatos ir geros savijautos rodikliu laikomas savęs vertinimas, savęs ir kitų gerbimas, pozityvūs santykiai su kitais žmonėmis bei teigiamos emocijos persvara prieš neigiamas, teigia Seligman ir Csikszentmihalyi (2000). Savęs vertinimas gali būti įvardijamas ir savosios vertės suvokimu, tai yra nepaprastai svarbi asmenybės charakteristika. Savigarba (angl. self-esteem) - tai palankus arba nepalankus požiūris/nuostata į save (Rosenberg, 1965 (pagal Adler, Stewart, 2004)). Tai yra asmens savęs vertinimas.
Taip pat skaitykite: Streso įvertinimo metodai
Alkoholio Vartojimas ir Stresas
Medicinos personalo, kurie pradeda per daug gerti, gerai nesuvokia, ką jie daro. Jie susiduria su tomis pačiomis problemomis ir ligomis, kaip ir jų pacientus, nors dažnai skirtingu lygiu. Gėrimo problemos yra įprastesnės tarp gydytojų, o ne visuomenėje. Alkoholis, nors kiek ir spartina mąstymą, kartu mažina mąstymo produktyvumą. Nuo alkoholio prastėja mąstymo kokybė, daugėja klaidų. Psichologinės alkoholizmo priežastys siejamos su individo mėginimu spręsti savo asmenines problemas vartojant alkoholį. Atlikta pakankamai mokslinių tyrimų, įrodžiusių, kad geriama ir dėl to, kad ragina kiti, taip pat kai norima palengvinti emocines nuoskaudas, sumažinti psichinę įtampą.
Pamaininis Darbas ir Stresas
Ypatingai svarbus aspektas yra pamaininis darbas, kuris būdingas medicinos personalui. Darbas pamainomis susijęs su sunkumais užmiegant bei per ankstyvais nubudimais (Marquie ir kt., 1999). Pamaininis darbas sumažina gyvenimo kokybę (Cervinka, 1996; Costa, 1993). Yra duomenų, kad žmonės, dirbantys nestandartinėse pamainose suvartoja daugiau alkoholio bei vaistų (Gordon ir kt., 1986; Lee, 1992, pagal Labyak ir kt., 2002). Tokio grafiko pamainos pasižymi neigiamu poveikiu žmogui, pradedant miego sutrikimais ir baigiant širdies ar virškinamojo trakto problemomis. Stebimas ir padidėjęs sveikatai nepalankus elgesys (rūkymas, dažnesnis alkoholio bei vaistų vartojimas). Specifika yra ir naktinė pamaina, kuri iškreipia biologinį žmogaus miego - būdravimo režimą. Miego ir budrumo sistemos nestabilumas, jos darnios veiklos pakitimai sukelia nakties miego sutrikimus ir mieguistumą dieną (Liesienė, 2004).
Aplinkos Įtaka
Aplinkos tarša taip pat turi įtakos sveikatai. PSO Europos regioninis biuras 1989 m. (Frankfurte) ir 1994 m. Helsinkyje surengė aukščiausio lygio aplinkos poveikio sveikatai konferencijas, kuriose buvo pritarta Europos aplinkos ir sveikatos veiksmų planui, rekomenduota, kad visos šalys parengtų nacionalinius aplinkos ir sveikatos veiksmų planus (WHO, 1990).
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas