Įvadas
Nerimas - dažnas psichikos sutrikimas, varginantis apie 24 proc. visų dėl psichikos problemų besikreipiančių žmonių. Nerimo sutrikimai gali būti pirminiai (generalizuotas nerimo sutrikimas, panikos sutrikimas, socialinė fobija) arba antriniai (reakcinis nerimas), kuriuos sukelia somatinės priežastys ir psichologiniai procesai. Dėl didelio paplitimo nerimo diagnostika ir gydymas yra labai svarbūs gydytojo praktikoje. Šiame straipsnyje apžvelgsime nerimą, jo simptomus ir gydymo būdus.
Nerimo Paplitimas ir Aktualumas
Nerimo sutrikimai yra vieni iš labiausiai paplitusių psichikos sutrikimų. Moterys serga dažniau nei vyrai. Nerimas neigiamai veikia žmogaus ir jo artimųjų gyvenimą. Tyrimai rodo, kad nerimas gali turėti įtakos sergamumui ir mirtingumui per neuroendokrininius ir neuroimuninius mechanizmus arba tiesiogiai neurostimuliacijos būdu, pavyzdžiui, sukelti hipertenziją ar širdies aritmiją. Sunkūs ir ūminiai, su stresu susiję nerimo sutrikimai gali paskatinti savižudybes. Nerimas ir su juo susiję sutrikimai didina suicidinių bandymų riziką. Šią riziką didina ir tai, kad nerimo sutrikimai dažnai pasireiškia kartu su depresija, alkoholio ar narkotikų vartojimu. Lėtinis nerimas apsunkina kardiovaskulines ligas ir didina mirštamumą nuo jų.
Paveldimumas ir anksčiau patirtas nerimas bei nuotaikos sutrikimai didina nerimo išsivystymo riziką. Genetiniai veiksniai sunkina sutrikimo eigą, todėl nerimas linkęs kartotis ir yra atsparesnis gydymui. Iš vaikystėje patirtų psichologinių traumų prievaros turi didžiausią įtaką nerimo vystymuisi suaugus. Apie 40 proc. pacientų, kuriems diagnozuotas nerimo sutrikimas, nėra tinkamai gydomi.
Patologinis Nerimas ir Jo Simptomai
Nerimas yra svarbi apsauginė organizmo reakcija į aplinkos veiksnius (grėsmę). Normalaus nerimo metu organizme vyksta procesai, skatinantys mobilizuotis veikti, t. y. arba gelbėtis nuo grėsmės, arba ją įveikti. Tačiau, kai aplinkoje grėsmės nėra, o nerimas vystosi, jis yra neadekvatus grėsmei ir pradeda trukdyti sveikatai bei kasdieniam gyvenimui - tada jis tampa patologija, liga.
Nerimas gali pasireikšti kaip atskiras sutrikimas, tačiau neretai jo simptomai būna sergant kitais psichikos sutrikimais (depresija, priklausomybėmis, valgymo sutrikimais) ar kitomis ligomis (vėžiu, širdies ligomis, hipertenzija, dirgliosios žarnos sindromu, skydliaukės sutrikimais, migrena ir kt.). Nerimo simptomai kiekvienam pacientui gali pasireikšti skirtingai. Pagrindinis nerimo simptomas yra baimė, kad atsitiks kas nors blogo ir nepataisomo, kad žmogus praras kontrolę ar išprotės. Kartu būna simpatinės nervų sistemos hiperaktyvumo sukeltų somatinių simptomų. Tokiu atveju nerimą sunku atskirti nuo somatinių ligų. Pacientas gali išsakyti įvairius somatinio pobūdžio nusiskundimus - neurologinio, kardiologinio pobūdžio, virškinimo trakto ligų ar kt.
Taip pat skaitykite: Rekomendacijos psichiatrijos skyriui
Nerimo Sutrikimai
Tarptautinėje ligų klasifikacijoje (TKL-10-AM) nerimo sutrikimai pateikti poskyryje "Neuroziniai, stresiniai ir somatoforminiai sutrikimai".
Fobiniai Nerimo Sutrikimai (F40)
Sergant fobiniais nerimo sutrikimais, nerimo simptomai pasireiškia esant tam tikrai situacijai ar išoriniam stimului, nors objektyviai tai nėra pavojinga. Šios situacijos sukelia baimę, įtampą, todėl jų stengiamasi išvengti.
- Agorafobija (F40.0) - baimė ir nerimas, išsivystantis dėl įvairių situacijų, susijusių su išėjimu iš namų. Kartais šis sutrikimas dar vadinamas visuomenės baime.
- Socialinės fobijos (F40.1) - baimė atsidurti dėmesio centre.
- Specifinės (izoliuotos) fobijos (F40.2) - baimė, susijusi su aiškiomis situacijomis ar objektais (pvz., kraujo, griaustinio, aukščio, tamsos, vorų baimė ir kt.).
Panikos Sutrikimas (F41.0)
Panikos sutrikimui būdingi pasikartojantys, staigūs, netikėto ir stipraus nerimo (panikos) priepuoliai. Jie nėra susiję su kokia nors specifine situacija ar objektu, tad jų negalima prognozuoti. Panikos priepuoliai gali skatinti vengiantį elgesį (panikos sutrikimas su agorafobija). Panikos priepuolio baimė dažnai yra susijusi su generalizuotu nerimu. Panikos priepuolių simptomai yra individualūs, nors dažniausiai būna širdies plakimas, sunku kvėpuoti, svaigsta galva, tirpsta kūnas ar galūnės, mirga akyse. Tuo pat metu apima didžiulė mirties, išprotėjimo ar savitvardos praradimo baimė.
Generalizuoto Nerimo Sutrikimas (F41.1)
Tai bene dažniausias nerimo sutrikimas (dar vadinamas nerimo neuroze, nerimo reakcija, nerimo būkle). Svarbiausias jo požymis - nuolatinis nerimas, nesusijęs su kokiomis nors konkrečiomis situacijomis ar priežastimis (vadinamasis laisvai plaukiojantis nerimas). Pacientas nuolat gyvena neaiškios baimės, nuogąstavimų ir blogos nuojautos jausmu (kažkas nutiks, bus blogai, gal kas susirgs iš artimųjų), pacientą vargina raumenų įtampa, vegetaciniai simptomai (prakaitavimas, tachikardija, virškinimo trakto diskomfortas ir kt.). Eiga dažniausiai lėtinė, trunka ilgus metus ar dešimtmečius.
Obsesinis-Kompulsinis Sutrikimas
Tai viena dažniausių neurozės rūšių ir vienas iš nerimo sutrikimų. Jį patiria apie 2-3 % žmonių. Obsesinis-kompulsinis sutrikimas paprastai prasideda sulaukus 11-15 m. arba 20 m. Žmogus pats suvokia, kad obsesijos nėra pagrįstos, dažnai bando su jomis kovoti ar ignoruoti, tačiau dažniausiai nesėkmingai. Pacientui gali kilti įvairiausių minčių: kad rankos yra nešvarios, kad durys nėra uždarytos, kad visur pilna mikrobų. Norėdamas numalšinti kylantį nerimą, žmogus imasi veiksmų (kompulsijų): dažnai plauna rankas, vis tikrina, ar durys tikrai uždarytos.
Taip pat skaitykite: Etikos dilemos psichologijoje
Reakcijos į Stresą Sutrikimai
Tai dar viena neurozės išraiška - reakcijos į stresą ir adaptacijos sutrikimai. Ir vaikai, ir suaugusieji reaguoja į stresą skirtingai. Dažniausiai ši reakcija yra normali ir psichologinio ar medikamentinio gydymo neprireikia.
Neurozė
Viena iš labiausiai paplitusių mūsų laikmečio ligų yra neurozė. Neurozę lydi nuotaikos pablogėjimas, nuolatinis nepasitenkinimas savo veiksmais, aplinkinių poelgiais. Taip pat neurozė gali sąlygoti susidomėjimo darbu praradimą, nesugebėjimą susikoncentruoti. Neurozei yra būdinga nemiga, greitas nuovargis, nuolatinis susierzinimo jausmas. Dėl neurozę sukeliančių priežasčių yra ginčijamasi nuo seno. Šiuo metu yra priimta manyti, kad neurozę sukelia įvairūs emociniai išgyvenimai, dvasinės traumos. Be to, neurozę generuojančiomis priežastimis laikomas piktnaudžiavimas alkoholiu, narkotinių medžiagų vartojimas. Dažnai neurozė vystosi bendro organizmo nusilpimo dėl infekcinių susirgimų, dėl įvairių galvos traumų ir kt., fone. Taigi, galima sakyti, kad neurozė - tai liga, kuri atsiranda dėl įvairių biologinių, visuomeninių ir psichologinių veiksnių.
Gydymas
Daugumai nerimo sutrikimų būdingi pagerėjimo ir pablogėjimo epizodai. Pasiekus remisiją, gydymą siūloma tęsti ne trumpiau kaip metus, siekiant sumažinti atkryčio riziką. Sunkiausiai remisija pasiekiama gydant obsesinį-kompulsinį ir potrauminio streso sutrikimą. Nerimo sutrikimai gydomi priklausomai nuo nustatytos diagnozės. Paprastai nerimo sutrikimams gydyti naudojami benzodiazepinai (BZD), bušpironas, antidepresantai, o kartais prireikia ir kitų grupių vaistų (nuo psichozės ar epilepsijos).
Dauguma nerimo sutrikimų, įskaitant GNS, panikos sutrikimą, obsesinį kompulsinį sutrikimą bei socialines fobijas, veiksmingai gydomi selektyviaisiais serotonino reabsorbcijos inhibitoriais (SSRI), serotonino ir noadrenalino reabsorbcijos inhibitoriais (SNRI), noradrenerginiais ir specifiniais serotonerginiais antidepresantais (NaSSA) ir kt. Efektyviai nerimą gydo senesnės kartos antidepresantai (pvz., amitriptilinas, klomipraminas, doksepinas), tačiau skiriant jų reikia atsižvelgti į nepageidaujamus reiškinius bei apie juos informuoti pacientą.
Kartais naudinga skirti kitų grupių vaistų, pavyzdžiui, vaistų nuo epilepsijos (pvz., gabapentino) arba vaistų nuo psichozės (pvz., amisulprido, flupentiksolio, haloperidolio, kvetiapino, olanzapino). Pastarųjų grupių vaistų dažniausiai verta rinktis tada, kai yra piktnaudžiavimo alkoholiu ar bet kokiomis priklausomybę sukeliančiomis medžiagomis pavojus.
Taip pat skaitykite: Vaikų autizmas: ką svarbu žinoti
Įrodytas kognityvinės elgesio terapijos (KET) veiksmingumas. Tais atvejais, kai kartu taikoma farmakoterapija ir psichoterapija, gali pakakti trumpalaikio (2-6 savaičių) gydymo BZD. Sunku įsivaizduoti nerimo sutrikimų gydymą be BZD. BZD efektyvumas gydant nerimo sutrikimus yra įrodytas daugeliu klinikinių tyrimų. Šiais laikais susintetinta daugiau nei 30-ties pavadinimų BZD. Kadangi jie visi veikia per BZD receptorius, jų klinikinis farmakologinis poveikis bei su tuo susijusios nepageidaujamos reakcijos yra panašūs. Neretai, ypač įvairių nerimo sutrikimų gydymo pradžioje ir kai reikia greito poveikio, BZD yra iš tiesų naudingi. Nerimą mažinantis poveikis pasireiškia per 30-60 min. vaisto išgėrus ar pavartojus jo parenteraliai. Priešingai nei antidepresantai, jie nesustiprina pirminio nerimo. Vartojant BZD, reikia perspėti pacientą, nes gali susilpnėti budrumas. Gydantis alprazolamu, pacientams būtina patarti nevairuoti, nevaldyti sudėtingų, dėmesio reikalaujančių mechanizmų. Ilgai vartojant BZD, gali išsivystyti fizinė ir psichologinė priklausomybė. Rizika išsivystyti priklausomybei yra didesnė, kai pailgėja gydymo trukmė ir padidėja vaisto dozė. Be to, ši rizika didesnė pacientams, kurie linkę piktnaudžiauti alkoholiu ir vaistais.
Užsienyje (ypač JAV) dažnai rekomenduojami jonažolių, valerijonų, kai kuriose šalyse - tikrojo margainio (lot. Silybum marianum) preparatai. Nors tyrimai nepatvirtina naudos, esant švelniam nerimui, pacientui jų galima pasiūlyti.
Siūlomi alternatyviosios medicinos gydymo metodai, net atlikta tyrimų. Nurodoma, kad naudos duoda meditacija, Kundalini joga, aerobika (obsesiniam-kompulsiniam sutrikimui), akupunktūra, mantrų kartojimas, transcendentinė meditacija - potrauminio streso sutrikimui.
Neurozės gydymas numato individualų požiūrį į kiekvieną atskirą atvejį, tam, kad atsižvelgiant į asmenines alinkybes, būtų galima atlikti pilnavertį ir veiksmingą neurozės gydymą. Tuo atveju, kai neurozė, kurios atsiradimo priežastis buvo emociniai išgyvenimai, vystosi lengva forma, vizitas pas psichoterapeutą gali būti svarbiausiu vaistu, kurį gali pasiūlyti neurozės gydymas. Psichoterapija apskritai yra plačiai taikoma gydant neurozes. Be to, neurozės gydymas numato grupinę, o esant būtinybei, ir šeimyninę terapiją, individualius pokalbius su pacientą, kuriam nustatyta diagnozė „neurozė”, stebinčiu gydytoju. Neurozės gydymas kaip sveikatinančios priemonės komplekso dalį numato ir medikamentų terapijos kursą. Neurozės yra gydomos trankvilizatoriais, kurie suteikia gydant neurozę būtiną raminantį ir migdantį poveikį. Neurozė - tai liga, kurią gydant būtinos ir fizioterapinės procedūros. Šiuo metu neurozių gydymas yra sėkmingai vykdomas įvairiose šalies sanatorijose. Jei kelionė, kurios tikslas yra neurozės gydymas, dėl kokių nors priežasčių yra neįmanoma, galima pasinaudoti naujausiu išradimu - terapine masažo lova.
Gyvenimo būdo korekcija
Rekomenduojama mažinti stresą, vengti pervargimo, užtikrinti pakankamą miegą, fizinį aktyvumą ir dienos režimą.
Psichoedukacija
Svarbu pacientui paaiškinti, kad širdis yra sveika, o jaučiami simptomai kyla dėl nervinės įtampos, o ne organinės ligos. Svarbu: širdies neurozė nėra pavojinga gyvybei, tačiau gali labai trikdyti gyvenimo kokybę. Širdies neurozės galima išvengti rūpinantis emocine sveikata, valdant stresą ir palaikant sveiką gyvenimo būdą.
Prevencija
Kadangi ši būklė kyla dėl ilgalaikio psichologinio krūvio ir nervinės įtampos, prevencija turėtų būti nukreipta į nervų sistemos stiprinimą ir savistabos ribojimą.
Pirmiausia svarbu mokytis valdyti stresą - reguliarus poilsis, darbo ir laisvalaikio balansas, sąmoningas dėmesio atitraukimas nuo įkyrių minčių padeda išvengti emocinės perkrovos. Tokios priemonės kaip kvėpavimo pratimai, meditacija, joga ar fizinis aktyvumas stiprina nervų sistemą ir mažina įtampą. Labai svarbu ugdyti emocinį raštingumą - mokėti atpažinti savo jausmus, įvardyti juos ir tinkamai išreikšti.
Streso Valdymas
Visi turime skirtingą streso valdymo lygį, tačiau galime išmokti, kaip tinkamai valdyti stresą įvairiose situacijose darbe ar asmeniniame gyvenime. Nervinę įtampą geriausiai mažina veiklos kaita, t. y. optimalus protinio ir fizinio darbo derinimas, tinkamas darbo ir poilsio režimas, sugebėjimas greitai perorientuoti savo mąstymą nuo vieno įvykio (ar veiklos) prie kito.
Vienas iš sėkmingų streso mažinimo būdų yra sportas (gerina širdies ir plaučių veiklą). Taip pat padėti gali mėgstamas užsiėmimas ar pramoga, bendravimas su maloniais žmonėmis.
Gana veiksmingai nervus ramina emocinės treniruotės, atsipalaidavimo pratimai, grupinės atsipalaidavimo priemonės, kai kurios sporto rūšys: plaukimas, slidinėjimas, važiavimas dviračiu, sportiniai šokiai su muzika.
Kiekvienas individualiai gali atlikti lengvus pratimus, leidžiančius atsipalaiduoti. Tai įvairios skaičiuotės, malonių vaizdinių sukėlimas atmintyje, atsipalaidavimą sukeliantys žodžiai (garso įrašai). Specialistai gali išmokyti emocinės įtampos mažinimo, atsipalaidavimo pratimų grupinių psichoterapinių užsiėmimų metu.
Stresą mažinti padeda pozityvūs jausmai. Kiekvieną dieną skirkite kelias minutes, per kurias pamąstytumėte, kam esate dėkingi, kodėl šiandien buvote laimingi ar išreikštumėte kitą pozityvią emociją.
Įvairūs kvėpavimo pratimai yra itin veiksminga priemonė patiriant stresą. Pasidomėkite daugiau apie skirtingas kvėpavimo technikas ir pritaikykite jas kasdienėje veikloje, kuomet užpuola stresas.
Nepamirškite ir tokių paprastų priemonių kaip juokas. Tai padeda atsipalaiduoti, netgi masažuoja tam tikrus kūno raumenis, pagerina smegenų veiklą, didina hemoglobino kiekį kraujyje.
Susidūrus su stresu (būnant darbe ar namuose), turėkite kelių minučių užsiėmimą, kuris padėtų nusiraminti. Galbūt tai spalvinimas, trumpas pasivaikščiojimas, muzikos klausymasis ar kita jūsų mėgstama veikla.
Mityba
Tai, ką ir kaip mes valgome, labai svarbu nervinei įtampai reguliuoti. Tinkamas maistas ar valgymo įpročiai taip pat gali būti vienas iš streso mažinimo būdų. Reikėtų stengtis kasdien valgyti tuo pačiu laiku. Nesveika vieno valgymo metu pasisotinti gausiu maisto kiekiu, nes tai gali sukelti žarnyno diskomfortą, kraujospūdžio svyravimus. Patartina gerti pakankamai skysčių. Ryte geriau tiktų stimuliuojamosios arbatos: juodoji, žalioji, o vakare - raminamosios žolelių arbatos: melisos, mėtų, gudobelės, jonažolių ir panašios.
Vitaminai
Stipraus ar ilgai trunkančio streso metu mūsų organizme vyksta intensyvūs medžiagų apykaitos procesai, tad pusiausvyrai atnaujinti reikia įvairių vitaminų, mineralų ar kitų papildų. Kadangi dauguma stresą patiriančių žmonių netinkamai maitinasi, atsiranda energijos trūkumas, kuris sukelia nuovargį, įvairius nervų sistemos negalavimus ir sumažina atsparumą persišaldymui, virusams ir kitoms ligoms.
Vitaminai gali tik padėti nervinei sistemai, o ne visiškai apsaugoti nuo streso, todėl nėra „vitaminų nuo streso”, tuo labiau „vaistų nuo streso”. Yra tam tikri vitaminai nervų sistemai, kurie pagerina jos funkcijas ir gali prisidėti prie jūsų atsparumo stresui. Svarbu gauti pakankamai B grupės vitaminų, nes jie dalyvauja nervinių ląstelių mityboje. Kai trūksta vitamino B, neretai sustiprėja galvos skausmai. Beje, padidinus B grupės vitaminų dozę, greičiau nurimsta ne tik nervai, bet ir stuburo, radikulito skausmai.
Vitaminas C užtikrina normalų kaulų, kremzlių, dantų ir dantenų vystymąsi bei funkcijas. Taip pat jis yra svarbus žaizdų gijimo ir imuninės sistemos veiksnys. Preparatai, kurių sudėtyje yra cinko, stiprina imuninę sistemą ir atsparumą stresui, todėl yra labai svarbus nervų sistemos veiklai.
Masažas
Masažas gali būti naudingas neuralgijos gydymo būdas, padedantis sumažinti skausmą, raumenų įtampą ir pagerinti bendrą savijautą.
Fizinis Aktyvumas
Fizinis aktyvumas, ypač kineziterapijos pratimai, yra ypač svarbūs neuralgijos valdymui. Tinkamai parinkti pratimai gali padėti stiprinti raumenis, gerinti laikyseną ir sumažinti nervų įtampą. Kineziterapijos specialistų atliekamas individualus vertinimas ir asmeninių pratimų planų sudarymas yra būtinas norint užtikrinti, kad paciento poreikiai būtų tinkamai adresuoti.
Neurozės ir Streso Skirtumai Nuo Psichozės
Svarbu neurozę skirti nuo psichozės. Psichozė - rimtesnis sutrikimas, kai asmuo iškreiptai suvokia realybę, praranda racionalų aplinkos suvokimą. Nors pati savaime psichozė nėra psichinė liga, jos požymiai gali pasireikšti žmonėms, sergantiems šizofrenija, tiems, kurie nutraukė narkotikų vartojimą, arba ji gali atsirasti kaip rimtas vaistų šalutinis poveikis. Tuomet žmogus gali susikurti iliuzijų ir klaidingų įsitikinimų dėl iškreipto aplinkos suvokimo. Taip pat gali pasireikšti haliucinacijos, sutrikęs mąstymas. Neurozė ‒ kiek lengvesnis psichikos sutrikimas nei psichozė.
Streso Poveikis Širdžiai
Trumpalaikis stresas retai turi neigiamą poveikį sveikai širdžiai, nes žmogaus kūnas yra pasiruošęs atlaikyti trumpalaikį diskomfortą ir nerimą. Tačiau ilgalaikis stresas vargina širdį ir gali sukelti papildomų sveikatos problemų. Patiriant stresą, antinksčių liaukos išskiria kortizolį. Hormonas kortizolis veikia pagerinant gliukozės pasisavinimą į smegenis ir kitus organus, būtinus išgyvenimui streso metu. Tačiau ilgainiui patiriant stresą gali atsirasti kraujo cukraus svyravimų, kurie galiausiai paveikia ne tik bendrą savijautą, bet ir kraujagyslių darbą pernešant deguonį į širdį ir kitus organus. Dėl deguonies trūkumo širdis turi dirbti smarkiau, dėl to gali išsivystyti aukštas kraujospūdis, širdies permušimai ir netgi mažakraujystė.
Širdies Permušimas
Širdies permušimas dažniausiai yra normalus reiškinys po ilgos kardio treniruotės, netikėtai patyrus didelį stresą ar nerimą, išsigandus. Kai kuriems žmonėms permušimai atsiranda sočiai pavalgius ar vartojant tam tikrus vaistus bei priklausomai nuo hormonų ciklo organizme. Širdies permušimo simptomai pasireiškia greitu širdies darbu, pagreitėjusiu kvėpavimu, prakaitavimu ir bendru neramumu. Jei streso metu jūsų širdis pradeda permušti ir priverčia jus jaustis prastai, patariama giliai pakvėpuoti, atsitraukti nuo to ką darote, pasivaikščioti ar tiesiog padaryti pertrauką. Tačiau patiriant ilgalaikį stresą dėl dažnų permušimų gali sutrikti širdies darbas, pakilti kraujo spaudimas, padidėja infarkto bei širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Todėl, patiriant ilgalaikį stresą reikėtų kreiptis į gydytoją.
Kraujo Spaudimas
Kraujo spaudimas matuoja kokiu pajėgumu kraujas perneša deguonį kraujagyslėse. Jei jūsų kraujo spaudimas yra aukštas, tai reiškia, jog širdis dėl tam tikrų priežasčių turi dirbti daugiau nei įprasta tam, kad aprūpintų organus deguonimi. Tam yra daug priežasčių - nuo netinkamos mitybos, žalingų įpročių iki ilgalaikio streso. Aukštas kraujo spaudimas yra rimta problema, nes ilgainiui gali sukelti širdies ir kraujagyslių ligų, infarktą bei širdies smūgį. Aukštas kraujo spaudimas dažniausiai yra valdomas vaistais, bet jam didelę įtaką daro žmogaus mityba ir fizinis aktyvumas, gebėjimas atsipalaiduoti.
Mažakraujystė
Mažakraujystė dar vadinama anemija, tai sutrikimas, išsivystantis kuomet kraujyje yra per mažas kiekis eritrocitų ar hemoglobino. Dėl jų trūkumo pablogėja deguonies pernešimas kraujyje, todėl toks žmogus dažnai jaučiasi pavargęs, nusilpęs, jam svaigsta galva, sulėtėja pulsas. Mažakraujystė dažniausiai išsivysto dėl per mažo geležies kiekio kraujyje arba ląstelių negalėjimo jos pasisavinti. Tam įtaką daro mityba, žarnyno ir virškinamojo trakto sutrikimai bei didelis kraujavimas (mėnesinių metu ar susižeidus). Tačiau žmonės, patiriantys nuolatinį stresą, taip pat turi didesnę anemijos riziką. Dėl nuolatinio streso organizmas greičiau degina naudingąsias medžiagas ir prasčiau pasisavina geležį. Taip pat suprastėja vandenilio chlorido rūgšties gamyba, kuri yra atsakinga už geležies pasisavinimą kūne.
Neuralgija: Nervų Skausmas
Neuralgija - tai sudėtinga būklė, pasižyminti nervų skausmu, kurio valdymas yra didelis iššūkis šių dienų neurologijos ir skausmo mokslo srityse. Žodis "neuralgija" yra kilęs iš dviejų žodžių: "neuro" reiškianti nervą ir "algia", reiškianti skausmą. Tai apibūdina ūmų, deginantį arba dūriantį skausmą palei nervą arba jo kanalą. Šis skausmas dažnai yra lėtinis ir gali kisti savo intensyvumu. Neuralgija nėra viena liga, o simptomas, rodantis įvairias nervų sistemos pažeidimo būkles ir gali sukelti problemas įvairiose kūno vietose. Neuralginis skausmas pasižymi aštriu, šaudančiu ar deginančiu pojūčiu, kuris seka palei nervo eigą. Jis gali atsirasti staiga ir būti labai intensyvus, kartais smarkiai netoleruotinas. Skirtingai nuo kitų skausmo tipų, neuralginis skausmas dažnai pasireiškia be aiškios priežasties ir gali būti sukeltas net ir nedidelio dirginimo, pavyzdžiui, veidą liečiant šaltam orui ar net atvirkščiai - nuo švelnaus prisilietimo. Neuralgijos priežastys yra daugialypės, dažnai susijusios su nervų pluošto pažeidimu ar dirginimu. Biologiškai, jos dažnai kyla iš nervų pažeidimo ar įvairių degeneracijų, dažnai susijusių su ligomis, pavyzdžiui, diabetu, arba infekcijomis, tokios kaip pūslelinė. Nors tiesioginė streso ir neuralgijos sąsaja nėra visiškai aiški, yra įrodymų, kad ilgalaikis stresas gali pakenkti nervų sistemai ir padidinti skausmo jautrumą. Diagnozuoti neuralgiją gali būti sudėtinga dėl jos panašumo į kitus skausmo tipus.
Dažniausios Neuralgijos Formos
- Trišakio nervo neuralgija: Pažeidžia trišakį nervą, kuris yra atsakingas už veido odos ir raumenų jautrumą. Skausmas dažniausiai būna jaučiamas vienoje veido pusėje, aplink akį, žandikaulį, lūpas ar kaktą. Priepuoliai gali būti staigūs, trunkantys nuo kelių sekundžių iki kelių minučių, ir dažnai provokuojami lengvo veido srities dirginimo, pavyzdžiui, valantis dantis, skutantis ar valgant.
- Sėdimojo nervo neuralgija (išialgija): Atsiranda dėl sėdimojo nervo (nervus ischiadicus), inervuojančio apatinę kūno dalį, pažeidimo ar užspaudimo. Pagrindiniai simptomai - skausmas, dilgčiojimas, tirpimas, silpnumas ir jautrumo sutrikimai vienoje ar abiejose kojose, atitinkančiose sėdimojo nervo inervavimo zoną.
- Pokostinė neuralgija: Būklė, kuomet skausmas atsiranda po juosiančiosios pūslelinės (Herpes zoster) infekcijos. Herpes zoster virusas pažeidžia juntamuosius nervus, sukeldamas skausmingą išbėrimą ir pūslelinę vienoje kūno pusėje. Nors ūminiai simptomai greitai praeina, kai kuriems pacientams išsivysto lėtinė pokostinė neuralgija, pasireiškianti nuolatiniu deginančiu, dilgčiojančiu ar maudžiančiu skausmu pažeistoje srityje.
- Okcipitalinė neuralgija: Tai rečiau pasitaikantis neuralgijos tipas, pažeidžiantis pakauškaulio (occipital) nervus. Šie nervai perduoda jautrumą iš galvos odos užpakalinės dalies į galvos smegenis. Okcipitalinė neuralgija pasireiškia stipriu, pulsuojančiu skausmu pakaušio srityje, kuris gali plisti į viršugalvį, kaklo sritį ar už ausų. Skausmą gali lydėti galvos odos jautrumas, sustingimas ar dilgčiojimas. Priepuoliai dažnai būna išprovokuojami suspaudžiant ar paliečiant pažeistą sritį.
- Glosofaringinė neuralgija: Tai labai reta, bet itin varginanti neuralgijos forma, pažeidžianti liežuvio ryklės (glossopharyngeal) nervą. Šis nervas yra atsakingas už jautrumą ryklėje, liežuvio šaknyje ir vidurinėje ausyje. Glosofaringinės neuralgijos skausmas pasireiškia aštriais, dažnai nepakeliamais dūriais ryklės srityje, liežuvio šaknies srityje ir ausyje. Priepuoliai gali būti provokuojami rijimo, čiaudėjimo, kosėjimo ar kalbėjimo.
Neuralgijos trukmė gali labai skirtis priklausomai nuo jos tipo, priežasties ir paciento būklės.
tags: #rekomendacijos #neurozes #gydymui