Perdegimo sindromas, mobingas ir psichologinė sveikata - tai iššūkiai, su kuriais susiduria medicinos personalas, įskaitant ir rezidentus, Lietuvoje. Ši problema ne tik blogina medikų darbo kokybę ir didina norą emigruoti, bet ir gali paskatinti mintis apie savižudybę. Siekiant atkreipti dėmesį į šią opią problemą, buvo atlikta nemažai tyrimų ir diskusijų, kurių metu paaiškėjo nerimą keliančios tendencijos.
Perdegimo sindromo paplitimas tarp rezidentų
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) atliktas tyrimas atskleidė, kad rezidentai dažnai patiria profesinį perdegimą, ypač susijusį su pacientų priežiūra. Tyrime dalyvavo 151 LSMU medicinos programos rezidentas, iš kurių didžioji dalis buvo moterys (75,5 proc.). Amžiaus grupė svyravo nuo 25 iki 32 metų, o dauguma dirbo 1-1,5 pamainos ir turėjo 4 ar daugiau metų patirties.
Tyrimo rezultatai parodė, kad aukščiausias perdegimo lygis buvo susijęs su darbu su pacientais (56,3 proc.), palyginti su darbu apskritai (55,6 proc.) ir asmeniniu perdegimu (37 proc.). Nustatyta, kad moterys rezidentės, kurios yra ištekėjusios ir turi vaikų, yra labiau linkusios patirti perdegimą. Kolektyviniai santykiai ir santykiai su vadovais taip pat daro įtaką perdegimo lygiui, mažindami jį tiems, kurie jaučiasi gerbiami ir vertinami.
Mobingas sveikatos priežiūros įstaigose
Viešojoje diskusijoje „Daktare, kaip jaučiatės?“ medikų bendruomenė pasidalino šokiruojančia statistika. Tyrimai rodo, kad apie 80 proc. medikų patiria mobingą, ir didžioji dalis apklaustųjų nemano, kad su tuo galima kovoti. Lietuvos medikų sąjūdis paskelbė elektroninę apklausą, kurios pagrindinė užduotis buvo išsiaiškinti, kiek mobingas giliai įsišaknijęs šalies gydymo įstaigose. Iš visų apklaustųjų daugiau nei 53 proc. respondentų tikino patiriantys mobingą iš padalinio ar įstaigos vadovų, apie 24 proc. - iš kolegų. Didžioji dauguma - apie 80 proc. visų apklaustųjų nemano, kad yra galimybė pranešti apie patiriamą mobingą. Iš visų apklaustųjų 40 proc. dėl tos priežasties pagalbos niekur nesikreipia, 30 proc.
Psichologiniai barjerai ir visuomenės nuostatos
Anot gydytojos psichiatrės Aidanos Lygnugarytės - Grikšienės, kreiptis pagalbos gydytojams trukdo psichologiniai barjerai ir visuomenėje vyraujančios nuostatos. Medikai, nerimaudami dėl konfidencialumo, nesikreipia pagalbos į profesionalus. Netgi linkę neigti psichikos sutrikimus. Dažnai patys sau diagnozuoja sutrikimus ir sau skiria vaistus. Net 56 proc. apklaustųjų baiminasi, kad kreipimasis psichologinės pagalbos neigiamai atsilieps jų reputacijai ir karjerai.
Taip pat skaitykite: Psichologo patarimai šeimai
Darbo krūvis ir darbo sąlygos
Posėdžio metu pažymėta, kad į perdegimą medikus atveda ir beprotiškas darbo krūvis. Pavyzdžiui, pagal 2012 m. patvirtintas rekomendacijas, kraujagyslių chirurgijos skyriuje dirbanti slaugytoja turėtų priimti 8 pacientus, bet iš tiesų jai tenka 2-3 kartus daugiau. Akių ligų skyriuje dirbančios slaugytojos, vietoje rekomenduojamų 9 pacientų, patikrina apie 20 pacientų ir daugiau. Suaugusiųjų reabilitacijoje, vietoje rekomenduojamų 9 pacientų, viena slaugytojai tenka iki 40. Šeimos gydytojų darbo krūvio paskirstymas kelia nuostabą. Iš 10 minučių, kurios skiriamos priimti pacientą, jį įvertinti bei paskirti gydymą, tik 3 minutės skiriamos pokalbiui su sergančiuoju. Per pusantros minutės turi būti įvertinta paciento būklė ir likęs laikas - 5,5 min.
Lietuvos medicinos studentų asociacijos atstovės Ignės Balsytės pranešimas atskleidė, kad problemos tarp medikų prasideda dar nuo universiteto suolo. Iš 1416 apklaustų biomedicinos studentų dauguma savo psichinę sveikatą vertina 7 balais iš 10. Akademinės atmosferos vertinimas svyruoja nuo 4 iki 8 balų. Studentai nuolat patiria spaudimą iš dėstytojų mokytis tik geriausiais pažymiais, bendramoksliai į žemesnį įvertinimą nei 10 balų reaguoja su juntama panieka.
Poveikis emigracijai ir savižudybėms
Iš apklausos paaiškėjo, kad gydytojai turėjo didžiausią perdegimo įvertinimą, buvo daugiau linkę svarstyti apie emigraciją. Iš apklaustųjų virš 42 proc. norėtų emigruoti, jeigu tik leistų galimybės ir apie 29 proc. gailisi, kad jau anksčiau neemigravo. Pasaulyje savižudybės rizikos dažnis tarp gydytojų yra dvigubai didesnis nei bendroje populiacijoje. Iš tirtų beveik 8 tūkst. gydytojų savižudybės rizika per paskutinius metus turėjo 6,4 proc.
Galimi sprendimai
Medikų bendruomenė prašo valdžios institucijų imtis konkrečių veiksmų. Būtent valdžios institucijos turėtų tinkamai reglamentuoti medikų darbo krūvius ir darbo laiką, numatyti adekvatų darbo užmokestį, sumažinti biurokratiją. Taip pat svarbu užtikrinti saugią darbo aplinką, kurioje medikai jaustųsi apsaugoti nuo smurto ir mobingo.
Sveikatos apsaugos ministro patarėjas Edgaras Diržius priminė, kad 2021 m. patvirtintas psichologinės pagalbos priemonių planas medikams. Yra planuojama tęsti supervizijas, savitarpio pagalbą. Taip pat aukštosiose mokyklose buvo skirtas dėmesys tiek psichologiniam atsparumui stiprinti, tiek konfliktų sprendimui. Atnaujintoje 2023 m. kolektyvinėje šakos sutartyje yra numatytos medikų sveikatą ir gerovę darbe didinančios priemonės.
Taip pat skaitykite: Nervų sistemos ir psichikos vystymasis
Lietuvos medikų sąjūdžio vadovo pavaduotoja gydytoja Jurgita Sejonienė atkreipė dėmesį į tai, kad būtina dėti visas pastangas, kad emigravę specialistai sugrįžtų. Ji mano, kad slaugytojo atlyginimas už vieną etatą turėtų būti ne mažesnis negu 1,5 tūkst. eurų į rankas, o gydytojo - 3 tūkst. eurų. Taip pat turi būti įvairios motyvacinės programos.
Taip pat skaitykite: Krizių prevencija šeimoje
tags: #rezidentai #šeimos #perdegimas #tyrimai