Įvadas
Šeimos krizės - sudėtingi gyvenimo tarpsniai, kylantys dėl įvairių psichologinių, socialinių, sveikatos, ekonominių ar kitų veiksnių. Šiame straipsnyje nagrinėjamos šeimos krizių prevencijos galimybės, ypatingą dėmesį skiriant socialinės ir psichologinės pagalbos būdams.
Šeima kaip visuomenės pagrindas
Šeima yra esminis visuomenės gėris, kylantis iš žmogaus prigimties ir grindžiamas savanorišku vyro ir moters santuokiniu pasižadėjimu skirti savo gyvenimą šeiminiams santykiams kurti. Šeima užtikrina šeimos narių gerovę ir sveikos visuomenės raidą, tautos bei valstybės gyvybingumą ir kūrybingumą. Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę.
Šeimos instituto krizė Lietuvoje
Socialinis ir ekonominis nestabilumas, naujos galimybės ir iššūkiai sumažino dalies šeimų gebėjimą prisitaikyti prie naujų aplinkybių. Bendros šeimos politikos, kuri būtų skirta šeimos vaidmeniui stiprinti, šeimos vertybėms puoselėti, nebuvimas valstybėje bei nepakankamas dėmesys darniai, sveikai šeimai išryškino didėjančią šeimos instituto krizę. Tai pasireiškia mažėjančiu santuokų skaičiumi, vėlyvesniu tuokimusi, dažnomis ištuokomis, didėjančiu porų skaičiumi, gyvenančių kartu neregistravus santuokos, mažu gimstamumo rodikliu, mažėjančiu vaikų skaičiumi, gimdymu vis vyresnio amžiaus moterims, gausėjančiu vaikų, gimusių ne santuokoje, dideliu vaikų iki 1 metų mirtingumu, gausėjančiu atskirai gyvenančių sutuoktinių, dideliu namų ūkių be vaikų skaičiumi, visuomenės senėjimu, santuokos, kaip vertybės, silpnėjimu, žema tarpusavio santykių kultūra, kartų solidarumo mažėjimu, tėvų užimtumu, nepakankama valstybės pagalba ir parama šeimai krizių atveju, nepakankama socialinės pagalbos ir paramos šeimai sistema, šeimų skurdu, būsto problemomis, darbo ir pareigų šeimoje suderinamumo problemomis, emigracija, dideliu dėl tėvų emigracijos be tėvų priežiūros paliktų vaikų skaičiumi, nemažėjančiu globos namuose augančių vaikų skaičiumi, dideliu socialinės rizikos šeimų ir juose augančių vaikų skaičiumi, smurtu prieš vaikus, gausėjančiu vaikų, turinčių įvairių sveikatos sutrikimų, nepakankamu jaunimo rengimu šeimai, gausėjančiu paauglių, per anksti pradedančių lytinį gyvenimą, tarp jaunimo sparčiai plintančiais žalingais įpročiais, nepakankamu vaikų ir jaunimo užimtumu, ikimokyklinio ugdymo įstaigų stygiumi ir teikiamų paslaugų neatitiktimi poreikiams, mažu tėvų su vaikais kartu praleidžiamu laiku, neigiamu viešosios informacijos poveikiu nepilnamečiams, šeimos planavimo problemomis, nėštumo nutraukimo ir nevaisingumo problemomis, daugėjančiu smurto šeimoje atvejų.
Alkoholizmo įtaka šeimai ir pagalbos galimybės
Alkoholizmo problema šeimoje įtakoja visas šeimos narių psichologines ir socialines gyvenimo sferas. Nemažai šeimų, susidūrusios su krize, praktiškai negali tikėtis visuomenės pagalbos. Esami įstatymai akcentuoja atskiro individo teises ir laisves, o socialinės ir psichologinės pagalbos šeimai trūksta. Tarpinstitucinis bendradarbiavimas yra nepakankamas ir nestabilus.
Alkoholizmo problemos priežastys ir veiksniai yra įvairūs. Vieni mokslininkai domisi vaikais, augančiais disfunkcinėje aplinkoje, kiti siekia atskleisti efektyvios pagalbos prielaidas vaikams ir paaugliams. Taip pat nagrinėjama pagalba suaugusiems alkoholikų vaikams ir socialinių paslaugų svarba pažeistoms klientų grupėms. Savigalbos grupės yra svarbus metodas šeimos santykių pagerinimui. Socialinis darbas pirminėje psichikos sveikatos priežiūros institucijoje ir savanorių mokymosi aspektai nevyriausybinėse organizacijose taip pat yra svarbūs.
Taip pat skaitykite: Tyrimas apie rezidentų šeimų perdegimą
Biopsichosocialiniai veiksniai, lemiantys alkoholizmą
Alkoholizmo problemą lemia biologiniai, psichologiniai ir socialiniai veiksniai. Biologiniai veiksniai apima genetinį polinkį ir organizmo toleranciją alkoholio poreikiui. Psichologiniai veiksniai apima norą pagerinti nuotaiką, sumažinti įtampą ir asmenybinius faktorius, tokius kaip ilgalaikė pablogėjusi nuotaika, įspūdžių ir teigiamų išgyvenimų poreikis, aukštas nerimo lygis ir agresyvumas. Socialiniai veiksniai apima socialinę aplinką, reklamą, kultūrines tradicijas ir specifinių narkotinių medžiagų prieinamumą. Socialinis poveikis yra vienas iš reikšmingesnių veiksnių, skatinančių alkoholio vartojimą.
Socialinės ir psichologinės problemos, susijusios su alkoholizmu
Alkoholizmu sergantis asmuo susiduria su psichologinėmis bei socialinėmis problemomis. Neturėjimas darbo įgūdžių, kvalifikacijos ir specializacijos stoka mažina priklausomo asmens konkurencingumą darbo rinkoje. Darbdaviai nenori įdarbinti priklausomų asmenų dėl sveikatos problemų, motyvacijos ir kvalifikacijos stokos. Dėl to priklausomi asmenys dažnai neturi pastovios gyvenamosios vietos ir tampa atskirtais nuo visuomenės nariais, kurie yra atstumiami ir izoliuojami likusios visuomenės dalies. Susilpnėję socialiniai ryšiai ir neigiamas visuomenės požiūris kelia sunkumus dalyvauti tiek darbo rinkoje, tiek visuomeniniame gyvenime.
Socialinė integracija ir parama priklausomiems asmenims
Svarbu atstatyti priklausomo asmens gebėjimus padedant integruotis į šeimą, darbo rinką ir visuomenę. Būtina socialinė parama, kuri skatintų priklausomo asmens norą integruotis atgal į visuomeninį gyvenimą. Priklausomi asmenys dažnai susiduria su finansiniais ir darbinės veiklos stokojimu, socialinių įgūdžių ir kvalifikacijos neturėjimu, būsto praradimu.
Alkoholizmas kaip šeimos problema
Jei vienas šeimos narys turi alkoholizmo problemą, visa šeima tampa priklausoma nuo alkoholio. Šeimos nariai patiria stresą ir stengiasi sukurti ramybę. Laikui bėgant prisitaiko prie patologinio elgesio ir tai sukelia vis mažiau streso. Dauguma šeimų, kuriose vyrauja alkoholizmo problema, jausdamos neigiamas emocijas, tiesiog savo problemas neigia ar slepia. Priklausomas asmuo ir kiti šeimos nariai save apgaudinėja. Artimieji priversti tramdyti savo jausmus, kad išgyventų. Neigimas ir gynyba yra du būdai, kuriais laikui bėgant įsitraukia ir kiti šeimos nariai.
Psichosocialinės pagalbos dažniausiai kreipiasi vienos iš šeimų, kurios turi vieną šeimos narį, sergantį priklausomybės ligomis. Gyvendamos šeimos neišvengiamai susiduria su įvairiomis krizinėmis situacijomis ir problemomis, o ypatingai tada, kai susiję su alkoholio vartojimu šeimoje. Nesaikingas alkoholio vartojimas atitinkamai paveikia visą šeimos klimatą, tarpusavio santykius, šeimos narių savijautą ir viską, kas siejasi su tinkamu, deramu gyvenimu šeimoje ir už jos ribų. Reikia dirbti su visais jos nariais, siekiant veiksmingai išspręsti šeimos sistemos problemą. Dažnai susiduriama su trūkūmais teikiant psichosocialinę pagalbą šeimai, kadangi dažniausiai pagalbos dėl atsiradusių sunkumų šeimoje kreipiasi tik vienas šeimos narys, o kitus šeimos narius dažnai būna sunku įtikinti bendradarbiauti su specialistais.
Taip pat skaitykite: Psichologo patarimai šeimai
Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas vaikams, augantiems priklausomoje šeimoje. Vaikas, kuris auga priklausomoje šeimoje, dažniausiai kitų akimis matomas kaip rizikos vaikas, kuriam būdingas tik blogas elgesys. Labai dažnai tokie vaikai visą savo nerimą ir skaudulį laiko užgniaužę savyje. Tai sumažina galimybes vaikui gauti reikiamą pagalbą.
Pagalbos būdai šeimos krizės atveju
Krizę išgyvenanti šeima susiduria su sudėtingu gyvenimo tarpsniu, kuris kyla dėl tam tikrų psichologinių, socialinių, sveikatos, ekonominių ar kitų veiksnių. Tokiu atveju anksčiau sukaupta problemų įveikimo patirtis nebepadeda, o žinomų problemų sprendimo būdų nebepakanka. Svarbu, kad šeima turėtų galimybę sulaukti pagalbos iš artimų žmonių ar įvairių specialistų. Išgyvenimas trunka iki 2 mėn. Jei maždaug per 2 mėn. situacija nesikeičia, tai nebevadinama krize.
Psichologinę krizę gali sukelti netektys, ligos. Psichikos ligos gali lemti iki 60 proc. krizių. Krizės atveju žmogus dažnai jaučia ribotas galimybes.
Pagalbos organizacijos ir paslaugos Kauno mieste
Kauno mieste veikia įvairios organizacijos, teikiančios pagalbą šeimoms, išgyvenančioms krizes:
- BĮ Kauno apskrities priklausomybės ligų centras: teikia pagalbą asmenims, turintiems priklausomybių, ir jų šeimoms.
- Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos: teikia psichologinę ir psichiatrinę pagalbą.
- UAB „Bendrosios medicinos praktika“, UAB „Medgintras“, UAB „Sveikatos ratas“, UAB „Vita longa“, UAB Baltijos psichikos sveikatos centras, UAB InMedica, UAB Saulės šeimos medicinos centras, UAB Žaliakalnio poliklinika, UAB Panemunės šeimos sveikatos centras: teikia įvairias medicinos ir psichologines paslaugas.
- VšĮ „Auki sveikas“, VšĮ „Pakaunės pirminės sveikatos priežiūros centras“: teikia sveikatos priežiūros paslaugas.
- Projektas „Kompleksinės paslaugos šeimai Kaune“: organizuoja įgūdžių ugdymo mokymus ir konsultacijas.
- Kretingos socialinių paslaugų centras: teikia socialines paslaugas šeimoms.
Taip pat teikiamos šios paslaugos:
Taip pat skaitykite: Nervų sistemos ir psichikos vystymasis
- Asmeninė konsultacija: konfidencialus psichologės ir kliento pokalbis apie problemas.
- Efektyvios tėvystės mokymai: mokymuose kalbama apie vaikų raidos ypatumus, netinkamo elgesio priežastis, efektyvius drausminimo būdus.
- Savipagalbos grupių susitikimai globėjams(rūpintojams) ir įtėviams: grupėse laukiami visi rajono globėjai (rūpintojai), įtėviai ir budintys globotojai. Susitikimuose grupės nariai galės dalintis gyvenimiška patirtimi, analizuoti ją. Tai padės spręsti kiekvieną dieną kylančias problemas ar sunkumus. Susitikimai pagrįsti bendrumo jausmu, savitarpio supratimu, pasitikėjimu ir pagarba. Globėjai, girdėdami kitų patirtis, geriau suvoks savo problemas, lengviau ras jų sprendimo būdus. Žmonės, dalyvaujantys savipagalbos grupės veikloje, yra ne tik pagalbos gavėjai, bet ir pagalbininkai.
- Meno terapija: laisvas ir spontaniškas dalyvavimas dailės kūrybos procese, neturint jokių išankstinių nuostatų ir įgimtų įgūdžių.
- Ergoterapija: pacientų funkcinių galimybių atstatymas, palaikymas ar sutrikimų kompensavimas tiksline veikla.
- Kineziterapija: normalios fizinės būklės grąžinimas ir palaikymas, taip pat tai yra viena efektyviausių priemonių, padedančių paslaugų gavėjams atsitiesti po patirtų traumų.
- Sociokultūrinės paslaugos: organizuojami meninės raiškos, sporto, rankdarbių ir kt. užsiėmimai, įvairūs pokalbiai/diskusijos aktualiomis temomis; organizuojamos tradicinės ir kt.
Valstybinė šeimos politika
Valstybinės šeimos politikos koncepcijos paskirtis - pagrįsti bendros šeimos politikos reikalingumą, įgyvendinant Lietuvos Respublikos konstitucinę nuostatą, kad šeima yra valstybės ir visuomenės pagrindas, kurioje ugdomos esminės etinės bei kultūrinės vertybės, užtikrinančios kiekvieno asmens gerovę ir Lietuvos valstybės bei tautos istorinį išlikimą.
Šeimos vertybės ir funkcijos
Santuoka grindžiama šeima yra istoriškai ir moksliškai patvirtintas patikimiausias institutas, sudarantis geriausias sąlygas visų jos narių visapusiškam ir visaverčiam prigimtinių galių bei socialinių įgūdžių ugdymui/si. Todėl šeima yra visuomenės pažangos pagrindas, tautos gerovės ir išlikimo garantas. Šeima yra pirminis socialinis institutas, kuris kiekvienoje visuomenėje užtikrina socialų gyvenimo būdą grindžiančių vertybių, elgesio normų, formalių ir neformalių taisyklių visumą. Šeima kaip pirminė bendruomenė, egzistuojanti pirmiau nei valstybė ar kuris kitas socialinis darinys, yra natūrali ir pagrindinė visuomenės ląstelė. Gyvenimas drauge ir jos narių bendrystė bei tarpusavio priklausomybė grindžia būtinybę matyti šeimą kaip visumą, todėl ji valstybės laikoma subjektu. Žmogaus teisės pirmiausia įgyvendinamos per šeimą ne skaidant ją į atskirus narius, bet stiprinat jų tarpusavio atsakomybę. Šeimoje asmenų lyčių ir kartų skirtybių papildomumas užtikrina tarpasmeninių santykių pilnatvę. Šeimos stabilumas ‑ šeimos narių tarpusavio pasitikėjimas ir sugyvenimas ‑ laiduoja visų šeimos narių socialinių ir psichologinių poreikių tenkinimą, tiesiogiai veikia jų kaip asmenų kūrybingumą, gebėjimą įsijungti į visuomenę, bendradarbiauti ir konstruktyviai adaptuotis sparčiai kintančiame pasaulyje.
Šeimos funkcijos apima: asmenų bendruomenės kūrimą, globą ir rekreaciją, namų ūkio kūrimą.
tags: #seimos #kriziu #prevencija #socialines #ir #psichologines