Nors miego sutrikimai dažnesni pagyvenusiems asmenims, nemigos diagnostika vis dar išlieka prastoka. Nemiga apibrėžiama kaip būklė, kuriai pasireiškus asmens miego kokybė smarkiai pablogėja arba jo trukmė sutrumpėja tiek, kad rytą žmogus jaučiasi nepailsėjęs. Šiame straipsnyje aptarsime rusiškus vaistus nuo nemigos, įskaitant nereceptinius ir receptinius vaistus, žolinius preparatus ir maisto papildus, taip pat pateiksime patarimų, kaip pagerinti miego higieną ir kada kreiptis į gydytoją.
Nemigos priežastys ir tipai
Daugiau nei 50 proc. pagyvenusių asmenų pripažįsta, kad juos vargina pasikartojantis negebėjimas užmigti, bei teigia, jog jiems sunku miegoti tiek, kad jaustųsi pailsėję, dažnai atsikelia neįprastai anksti, vargina popietės miego poreikis, kurį patenkinus vis tiek nesijaučia pailsėję.
Nemigai būdingas negebėjimas užmigti ir (arba) užmigus miegoti tiek, kiek reikia, kad organizmas pailsėtų. Miego struktūra keičiasi žmogui senstant. Užmigti senyviems pacientams tampa vis sunkiau. Giliojo miego, pasižyminčio delta bangomis, trukmė žmogui senstant trumpėja, todėl miego kokybė prastėja, o pats miegas tampa fragmentiškas. Senyvo amžiaus pacientai taip pat dažnai skundžiasi pabundą iš miego gerokai anksčiau, nei norėtų. Taip nutinka dėl dienos / nakties ritmo pokyčių, kurie neišvengiamai vyksta žmogui senstant. Popietės miegas taip pat gali prisidėti prie nakties miego kokybės pablogėjimo. Dėl visų šių priežasčių nemiga gerokai dažniau vargina vyresnius nei 65 metų asmenis.
Stresas taip pat yra viena vyresnių asmenų nemigos priežasčių. Tyrimais įrodyta, kad vyresniems nei 65 metai asmenims nemiga gerokai dažniau pasireiškia su fizine negalia, kvėpavimo sutrikimais, taip pat vartojant įvairius vaistinius preparatus, varginant depresijai būdingiems simptomams, esant blogoms gyvenimo sąlygoms ar netekus antrosios pusės ar artimo draugo.
Nemigos sutrikimus taip pat galima skirstyti į pirminius ir antrinius. Pirminė nemiga kyla ne dėl asmens sveikatos sutrikimo, vadinasi, pirminė nemiga pasireiškia savaime, o ne dėl kitos ligos ar aplinkos veiksnių. Lėtinė nemiga dažnai pasireiškia su kitais sveikatos sutrikimais, įskaitant psichikos ligas, psichologines problemas ir piktnaudžiavimą vaistais ar įvairiomis medžiagomis.
Taip pat skaitykite: Poveikis organizmui
Žinoma, kad nemažai vaistinių preparatų taip pat gali sukelti miego sutrikimus vyresnio amžiaus asmenims. Šiems medikamentams priskiriami centrinės nervų sistemos stimuliantai (amfetaminas ir lieknėjimą skatinančios tabletės), antidepresantai, kortikosteroidai, diuretikai, vaistai nuo epilepsijos ir kai kurie vaistai, skirti hipertenzijai gydyti, pavyzdžiui, beta adrenoblokatoriai. Tiek alkoholis, tiek ir nikotinas taip pat gali turėti neigiamos įtakos miego kokybei bei trukmei.
Nereceptiniai vaistai nuo nemigos
Tyrimais nustatyta, kad apie 40 proc. nemigos varginamų asmenų, siekdami pagerinti miego kokybę, vartoja nereceptinius vaistinius preparatus, maisto papildus ar alkoholį. Prieš vartojant bet kokius vaistus nuo nemigos, svarbu pasikonsultuoti su gydytoju arba vaistininku.
Antihistamininiai vaistai
Difenhidraminas ir doksilaminas yra 2 geriausiai pasaulyje prieinami nereceptiniai vaistai nemigai gydyti. Keli placebu kontroliuojami tyrimai įrodė, kad difenhidraminas ir doksilaminas yra efektyvūs gydant nemigą. Apžvelgus šiuos tyrimus, prieita prie išvados, kad difenhidraminas, suvartotas po 12,5-50 mg 30-60 min. iki miego, efektyviai gydo nemigą. Efektyvi doksilamino dozė yra 25 mg prieš miegą. Tyrimų rezultatuose pabrėžiama, kad antihistamininiai preparatai yra efektyviausi tiems asmenims, kurie anksčiau nevartojo šios grupės preparatų nemigai gydyti, tačiau pažymima, kad dalis pacientų kitą dieną jaučia išlikusį slopinamąjį poveikį. Šios vaistų grupės preparatams priklausomybė nesivysto.
Vis dėlto dėl gana ilgai išliekančio slopinamojo ir anticholinerginio poveikio šie preparatai nerekomenduojami senyvų pacientų nemigai gydyti. Svarbu paminėti, kad vyresnio amžiaus pacientai ypač jautrūs anticholinerginiam vaistų poveikiui. Difenhidraminas gali sukelti sumišimą ir slopinimą dieną, be to, tiek difenhidraminui, tiek ir doksilaminui būdingi tokie nepageidaujami poveikiai, kaip galvos svaigimas, burnos džiūvimas, vidurių užkietėjimas, šlapimo susilaikymas. Pastarieji nepageidaujami poveikiai gerokai dažniau pasireiškia senyvų pacientų grupėje. Pagyvenusiems vyrams, sergantiems prostatos ligomis, pavyzdžiui, gerybine prostatos hiperplazija, dažnai pasireiškia šlapimo susilaikymas. Gydytojas turi pacientą informuoti, kad šie vaistai gali paveikti paciento gebėjimą vairuoti ar valdyti mechaninius prietaisus, todėl juos vartodamas pacientas negali užsiimti tokiomis veiklomis.
Žoliniai preparatai ir maisto papildai
Rinkoje šiuo metu galima įsigyti gausybę žolinių preparatų, kurių sudėtyje yra valerijonų ar ramunėlių, bei maisto papildų (pvz., melatonino). Prieš rekomenduodamas šiuos preparatus senyvo amžiaus pacientui, gydytojas turi įvertinti galimas vaistų sąveikas, nes vyresnio amžiaus asmenys dažnai vartoja daug skirtingų vaistų nuo įvairių lėtinių ligų.
Taip pat skaitykite: Xanax, Lexotanil: vartojimo ypatumai
Valerijono preparatai
Dėl slopinamojo ir migdomojo poveikio valerijonų šaknys buvo vartojamos daugybę amžių. Psichologinės traumos sukeltiems padariniams gydyti valerijonų šaknų preparatais buvo gydoma Pirmojo pasaulinio karo metu. Slopinamąjį poveikį sukelia valerijonų šaknų struktūroje esantys valepotriatai ir valerijono rūgštis, kuri jungiasi prie benzodiazepininių receptorių ir sukelia gama aminosviesto rūgšties išsiskyrimą. Atsitiktinės imties, placebu kontroliuojamais tyrimais įrodyta, kad valerijonų šaknų preparatai efektyviai pagerina miego kokybę, sutrumpina užmigimo trukmę, nesukeldami pagirių sindromo ryte. Priklausomybė valerijonų šaknų preparatams nesivysto. Nemigai gydyti rekomenduojama dozė yra 300-600 mg standartizuoto valerijonų šaknų preparato, turinčio 0,8-1 proc. valerijono rūgšties, išgeriamo prieš miegą. Pastebėta, kad stipriausias valerijonų poveikis jaučiamas preparatą vartojant ilgesnį laiką, neretai teigiamas poveikis pastebimas tik po 2-4 savaičių. Preparatas nesukelia sunkių nepageidaujamų poveikių, tačiau retkarčiais gali pasireikšti paradoksinė stimuliacija, ypač kai vaistas vartojamas ilgesnį laiką. Valerijonų šaknų preparatai gali sustiprinti kitų centrinę nervų sistemą slopinančių vaistų poveikį.
Ramunėlių preparatai
Geros kokybės mokslinių tyrimų su žmonėmis, kuriais būtų siekta ištirti ramunėlių poveikį, iki šiol atlikta nedaug. Vis dėlto šio vaistinio augalo preparatai pasaulyje vartojami plačiai. Ramunėlių preparatais gydomi nemigos sutrikimai. Šis vaistinis augalas pasižymi spazmolitinėmis, antiuždegiminėmis savybėmis, skatina žaizdų gijimą. Ramunėlių preparatuose yra biologiškai aktyvi medžiaga - apigeninas, kuris jungiasi prie benzodiazepinų receptorių ir taip laboratorinių pelių organizme sukelia raminamąjį bei lengvą slopinamąjį poveikį. Įrodyta, kad apigeninas grįžtamai slopina dirginančių medžiagų sukeltą odos uždegimą, pasižymi žarnų lygiųjų raumenų spazmą slopinančiu poveikiu. Ramunėlėse esantis kumarinas taip pat veikia lygiuosius raumenis - juos atpalaiduoja. Duomenų, kad ramunėlių preparatai gali paveikti krešėjimo sistemą, nėra, tačiau kartu vartojant antikoaguliantus, reikia atkreipti dėmesį į teoriškai galimus krešėjimo sistemos sutrikimus.
JAV maisto ir vaistų administracija nurodo, kad ramunėlių preparatai yra saugūs, tačiau asmenys, alergiški ambrozijai, šiuos preparatus turėtų vartoti atsargiai, nes tarp šių dviejų augalų alergenų galimos kryžminės alerginės reakcijos. Alergija ramunėlėms gali pasireikšti pilvo skausmu, liežuvio tinimu, dusuliu, lūpų ir audinių apie akis angioedema, viso kūno bėrimu, dilgėline ir gerklų tinimu. Kadangi ramunėlės pasižymi slopinamuoju poveikiu, jų preparatus su alkoholiu ar kitais raminamaisiais vaistais derėtų vartoti atsargiai. Miego sutrikimui gydyti vartojama 400-1 600 mg/p. dozė, kurioje yra 1,2 proc. standartizuoto apigenino.
Melatoninas
Melatoninas yra endogeninis hormonas, kurį į kraują išskiria kankorėžinė liauka. Ši biologiškai aktyvi medžiaga gali būti efektyvi gydant miego sutrikimus. Senyvo amžiaus pacientai, aklieji ir žmonės, pasikeitus laiko juostai, dažnai skundžiasi bloga miego kokybe, o jų kraujo plazmoje nustatomas sumažėjęs melatonino kiekis naktį. Keleto mažos imties tyrimų duomenimis, koregavus melatonino kiekį kraujo plazmoje naktį iki normalios (skiriant per burną), pagerėja pacientų miego kokybė, prailgėja trukmė, o užmigti šiems tiriamiesiems taip pat pavyksta greičiau. Atlikus placebu kontroliuojamąją studiją, į kurią įtraukti 33 pacientai, paaiškėjo, kad melatoninas pagerina miego kokybę, prailgina miego trukmę, nesukeldamas mieguistumo dieną. didesnis. Gydant miego sutrikimus, skiriamos skirtingos melatonino dozės, tačiau vidutinė efektyvi paros dozė yra 5,4 mg.
Receptiniai vaistai nuo nemigos
Esant sunkesnei nemigos formai, gydytojas gali paskirti receptinių vaistų.
Taip pat skaitykite: Nerimo analizė rankdarbių forume
Benzodiazepinai
Duomenys apie benzodiazepinų panaudojimą nemigai gydyti yra kontroversiški, nes šie vaistiniai preparatai sukelia euforiją, o po ilgalaikio vartojimo nutraukus gydymą, pasireiškia nutraukimo sindromas. Vartojant šiuos vaistus, gali išryškėti piktnaudžiavimas medikamentais ir priklausomybė, o šie reiškiniai dažniau stebimi pacientų, jau sirgusių ar sergančių kitomis priklausomybėmis, grupėje. Priešingai nei kiti migdomieji vaistai, benzodiazepinai pasižymi veiksmingu nerimą slopinančiu poveikiu. Dėl sutrikusios inkstų funkcijos vyresniems pacientams gali pasireikšti su vaisto kaupimusi organizme susiję nepageidaujami poveikiai. Jei vyresnio amžiaus pacientą vis dėlto nusprendžiama gydyti benzodiazepinu, derėtų parinkti mažiausią įmanomą vaisto dozę, pavyzdžiui, skirti gydymą temazepamu po 7,5 mg 1 k./p.
Tarpusavyje benzodiazepinai skiriasi farmakokinetika, t. y. absorbcijos greičiu, pusinės eliminacijos laiku, metabolizmo ypatumais ir tirpumu riebaluose. Šie veiksniai nulemia tiek veikimo pradžios laiką, tiek veikimo trukmę, vadinasi, lemia vaisto poveikį. Ilgai veikiantys benzodiazepinai gali kauptis organizme ir ilgainiui sukelti galvos svaigimą, sumišimą, hipotenziją ir sutrikdyti pažintines funkcijas. Gerokai pavojingesnis yra aktyvių metabolitų kaupimasis, kuris vyresniems pacientams pasireiškia dėl sulėtėjusio vaisto metabolizmo inkstuose ir kepenyse. Šį sulėtėjimą lemia natūralaus senėjimo metu organizme lėtėjantys biologiniai procesai. Trumpu pusinės eliminacijos laiku pasižymintys vaistai sukelia savitą nepageidaujamą poveikį, nes juos nutraukus pasireiškia sunkesnis nutraukimo sindromas, kyla ypač didelis nerimas. Vis dėlto trumpalaikiam vartojimui (mažiau nei 2-3 savaites) rekomenduojama rinktis trumpo veikimo migdomuosius vaistus, pavyzdžiui, temazepamą, triazolamą ir estazolamą, nes jiems, priešingai nei ilgo veikimo benzodiazepinams, mažiau būdingas dieną išliekantis mieguistumas.
Benzodiazepinams būdingi tokie nepageidaujami poveikiai, kaip psichomotorikos sutrikimai, amnezija ir nutraukimo reiškiniai. Nutraukus benzodiazepinų vartojimą, dažnai pasireiškia nerimas ir nemiga. Taip pat vaisto nutraukimą gali lydėti tokie pojūčiai, kaip spengimas ausyse, nevalingi judesiai, suvokimo sutrikimai, sumišimas ir depersonalizacija. Nutraukimo sindromo prevencijai derėtų vartoti mažiausią veiksmingą dozę ir gydymą tęsti kiek įmanoma trumpiau, o nutraukti vaistą reikia palaipsniui.
Benzodiazepinams nepriskiriami migdomieji vaistai
Benzodiazepinams nepriskiriamiems migdomiesiems vaistams priklauso zolpidemas, eszopiklonas ir zaleplonas. Visi jie pasižymi raminamuoju ir migdomuoju poveikiu, yra patvirtinti vaistiniai preparatai trumpalaikiam nemigos gydymui, pasireiškiančiai negalėjimu užmigti, gydyti. Gydymo kursas zaleplonu turi būti trumpas. Visi šie preparatai reikšmingai sutrumpina laikotarpį nuo pasiruošimo miegui iki užmigimo. Vartojant šiai vaistų grupei priklausančius preparatus, rečiau pasireiškia piktnaudžiavimas medikamentais ir priklausomybės sindromas, todėl benzodiazepinų derėtų skirti tik tuomet, kai šios vaistų grupės preparatai neefektyvūs. Benzodiazepinams nepriskiriami migdomieji vaistai selektyviai veikia benzodiazepinų receptorių pirmąjį potipį ir iš organizmo išsiskiria greičiau nei benzodiazepinai.
Miego higiena
Ypač svarbu nemiga besiskundžiančiam pacientui paaiškinti apie tinkamą miego higieną. Miego kokybę ir trukmę reikšmingai pagerinti gali griežta asmens dienotvarkė ir popietės miego atsisakymas. Svarbu pacientą supažindinti, kad jo miego kokybę bloginti gali alkoholio, kofeino, tabako ar sisteminių dekongestantų vartojimas. Bent 1 val. prieš einant miegoti svarbu sumažinti aplinkos apšvietimą. Šviesos dirgiklių srauto sumažėjimas stimuliuoja kankorėžinę liauką išskirti melatoniną, kuris stimuliuoja už miegą atsakingas smegenų sritis. Nors reguliari fizinė veikla vyresniems asmenims yra naudinga, prieš miegą ja užsiimti nerekomenduojama. Miegamojo aplinka turėtų būti tyli, o pats kambarys naudojamas kaip vieta miegoti, skaityti arba užsiimti lytiniais santykiais. Jame neturi būti dirbama. Prieš miegą nederėtų užsiimti stresą keliančia veikla.
Vaistininkė Roberta Janulytė teigia, kad miego kokybei labai svarbi yra miego higiena - kaip, kur ir kada miegama. Svarbi kiekviena smulkmena. Lova, pagalvė ir antklodė turi būti patogios, o patalynė - švari. Lova turi būti skirta tik miegui, joje nerekomenduojama žiūrėti filmų, naršyti internete ir skaityti knygų. Optimali kambario temperatūra miegui turėtų būti apie 16-20 °C, o prieš miegą būtina išvėdinti kambarį.
Ji pataria susikurti miego ritualą - veiksmų seką, kuri atpalaiduoja, nuramina ir siunčia signalą smegenims, kad netrukus eisite ilsėtis. Pavyzdžiui, maudymasis burbulų vonioje, kvėpavimo ar lengvi jogos, tempimo pratimai, meditacija. Labai svarbu keltis ir eiti miegoti tuo pačiu metu. Miego metu turi būti aklina tamsa, kad niekas neblaškytų. Taip pat reikėtų nerūkyti, nevartoti alkoholio ir kofeino turinčių gėrimų bent 3-4 val. iki miego, nevalgyti sunkiai virškinamų produktų prieš miegą, vakarienę reikėtų valgyti likus 4 valandoms iki miego. Be to, miegoti reikia eiti išties pavargus, bet nereikia ir naktinėti. Melatonino gamybos pikas yra nuo vidurnakčio iki 8 val. ryto, todėl miegoti reikia nueiti dar iki vidurnakčio.
Jei neužmiegate, nereikėtų pykti, vartytis lovoje ir nervintis, kad nepavyksta užmigti, skaičiuoti, kiek laiko liko miegoti. Reikėtų atsikelti, išlipti iš lovos, ramiai pabūti - išgerti žolelių arbatos, paskaityti knygą ir pajutus menkiausią norą miegoti - nieko nelaukus grįžti į lovą.
Kada kreiptis į gydytoją?
Vaistininkės R. Janulytės teigimu, jei miego sutrikimai žmogų kamuoja dėl aiškių priežasčių - netektys, stresas, ligos - ir neilgai, rekomenduojama augalinius ir melatonino preparatus, nemedikamentinius būdus miegui gerinti. Tačiau jei nemiga žmogų kankina ilgiau nei mėnesį, iškart patariama kreiptis į gydytoją.
Lėtinės nemigos gydymas žoliniais preparatais ir maisto papildais be gydytojo priežiūros gali būti žalingas. Tokiu atveju ligonių būklę turi įvertinti specialistas ir kryptingai tirti dėl galimų nemigos priežasčių. Skiriant pagrindinės ligos gydymą, neretai galima veiksmingai gydyti ir miego sutrikimus. Gydytojas šiems ligoniams pirmiausia turi rekomenduoti laikytis miego higienos įpročių, tirti dėl ne medicininių nemigos priežasčių, įvertinti psichiką ir tik tuomet rekomenduoti žolinius preparatus ar maisto papildus. Tiek gydantis gydytojas, tiek pacientas turėtų žinoti, kad gydymo veiksmingumas nei valerijonų šaknų, nei ramunėlių ar melatonino preparatais nebuvo tirtas didelės imties, prospektyviais ir placebu kontroliuojamais tyrimais. Svarbu pacientus informuoti, kad šie preparatai turi būti vartojami taip, kaip nurodyta medikamento apraše, o per parą suvartojama dozė neturėtų viršyti klinikiniuose tyrimuose tirtos dozės. Svarbu kruopščiai surinkti anamnezę, ypač apie alergines ligas.
Nemiga gali būti atsitiktinė, ją gali lemti pakitusi vieta, laiko juostų pasikeitimas, pakitęs miego-darbo režimas. Tokia nemiga trunka trumpai, kol organizmas pripranta prie naujų sąlygų. Ji gali būti ir gretutinis kitos ligos simptomas - nemiga dažnai kamuoja turinčius lėtinių ar ūmių skausmų (traumos, lūžiai, sąnarių ligos), sergant širdies ir kraujagyslių ligomis (lėtinis širdies nepakankamumas), virškinimo trakto ligomis (gastroezofaginis refliuksas, skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opaligė), taip pat sergant psichikos ligomis ar turint priklausomybių. Žinoma, nemiga gali būti diagnozuojama ir kaip atskira liga.
Psichoterapeutas Ramutis Kazlauskas teigia, kad, jei yra tik epizodiniai pervargimai su nemiga, nebūtina iš karto pulti gerti vaistų. Pirmiausia reikėtų bandyti derinti protinį darbą su fiziniu aktyvumu, taip pat labai raminamai veikia vanduo. Jei yra galimybė, reikėtų vakare pagulėti vonioje ar pavakary nueiti į baseiną. Padeda ir įvairios žolelių arbatos. O svarbiausia taisyklė bandant užmigti - kuo mažiau galvoti apie miegą.
Kauno klinikų gydytoja klinikinė farmakologė Simona Stankevičiūtė teigia, kad spręsti, kada skirti vaistus, turi patyręs gydytojas. Vis dėlto reikia suprasti: jei nėra kitų psichikos ligų, pirmiausia vien dėl nemigos reikia imtis nemedikamentinių priemonių, tai jos turi būti pirmasis žingsnis. Priežastys, kodėl neužmiegama, gali būti netikėtos ir labai lengvai išsprendžiamos: reikia įsitikinti, kad pacientas laikosi miego higienos, nevartoja stimuliuojančių produktų prieš miegą. Taip pat yra aiškios taisyklės, kaip turi atrodyti paciento, kurį vargina nemiga, vakaro rutina, kokios yra rekomendacijos jo miegamajam ir panašiai.
Alternatyvūs gydymo būdai
Nors yra nemažai medikamentinių nemigos gydymo būdų, pacientai mieliau renkasi alternatyvias galimybes, kad išvengtų vaistų nepageidaujamo poveikio bei rizikos priprasti. Todėl gydytojai vis dažniau ieško naujų nestandartinių gydymo būdų ir pradeda pacientams siūlyti neinvazinę terapiją su „Alfa-Stim” aparatu. „Alpha-Stim“ taiko kranialinės (kaukolės) elektrostimuliacijos terapiją, kurios metu į paciento smegenis siunčiamos švelnios mikrosrovės, kad būtų stimuliuojamos alfa smegenų bangos. Šios smegenų bangos padeda pasiekti ramesnę bendrą proto būseną. Tyrimais įrodyta, kad „Alpha-Stim“ naudojimas yra veiksmingas gydant ne tik nemigą, bet ir nerimą, depresiją bei skausmą. Nemiga yra susijusi su visomis šiomis būklėmis ir dažnai yra šių problemų priežastis arba pasekmė. Pacientams, turintiems psichikos sutrikimų arba jaučiantiems nuolatinį skausmą, yra didesnė rizika susidurti su miego problemomis, dėl kurių jiems išsivysto nemiga.
Vaistažolės nuo streso ir nemigos
Fitoterapeutė teigia, kad vaistažolės gali padėti kone visais gyvenimo atvejais, tačiau kiekvienas žmogus ir kiekviena situacija yra išskirtinė ir reikalaujanti individualių, tam žmogui ir tai konkrečiai situacijai, pritaikytų natūralių priemonių. Augalų ir žmonių gyvenimai gana panašūs: nedidelis stresas augalams įjungia savisaugos mechanizmus ir augalai pradeda gaminti daugiau biologiškai aktyvių medžiagų, kurios padeda augalui būti stipresniam. Panašiai ir mūsų gyvenimuose: nedidelis stresas padeda mums įjungti daugiau pastangų kažko siekti, suaktyvėja organizmo vidiniai resursai ir būname stipresni. Tačiau jeigu tos stresinės situacijos yra nuolatinės, augalas gali nusilpti ar žūti, o žmogus gali labai pervargti, o tada jau ateina ir kitos sveikatos problemos. Taigi vaistažolės irgi žino, kas yra stresas, jos gali būti naudingos stiprinant žmonių nervinę sistemą ir išvengti kitų rimtų susirgimų.
Nervinės sistemos stiprinimui ir atsparumo stresui didinimui naudingi augalai adaptogenai: rausvoji rodiolė, šlamagraižė leuzėja (paprastasis rapontikas), juodasis eleuterokokas, kininis ženšenis ir kt. Kiti vaistiniai augalai, kurie gali palaikyti gerą nuotaiką visos dienos metu, tai: siauralapis gaurometis, paprastoji jonažolė, vaistinė juozažolė (vaistinis isopas), paprastasis raudonėlis ir kiti. Vaistažoles, kurios veikia migdančiai ir raminančiai, reikėtų gerti antroje dienos pusėje ir prieš miegą. Užmigti ir nusiraminti padeda šie augalai, nuo silpnesnio link stipriausio: mėta, melisa, ramunė, avižų žolė, paprastoji sukatžolė, vaistinis valerijonas, paprastasis apynys, paprastasis amalas.