Asmenybės formavimasis yra sudėtingas ir nuolatinis procesas, kuriam įtaką daro daugybė veiksnių. Šiame straipsnyje nagrinėsime, kaip aplinka, kultūra, visuomenė, genetika, sveikata, emocinė būklė, elgesys, charakteris, ekonomika, literatūra, vaikystė, ugdymas, valia ir gamta veikia asmenybės raidą. Taip pat aptarsime įvairius menotyros metodus, kurie padeda suprasti meno kūrinių įtaką asmenybei.
Vaikystės svarba asmenybės formavimuisi
Užauginti sveiką, fiziškai stiprų, aktyvų, smalsų, protingą ir laimingą žmogų - tai ne kareivėlį iš molio nulipdyti. Vaikystėje ugdosi esminiai charakterio bruožai, formuojasi elgesio įpročiai, kuriuos vėliau labai sunku koreguoti. Septynerių metų vaikas jau turi 90 proc. savo protinių gebėjimų, valios, išsiugdytų charakterio bruožų ir vaizduotės, svarbiausius fizinius, intelektinius, dvasinius ir socialinius gebėjimus. Tie raidos periodai tokie svarbūs, jog būtini tuo metu vystymosi procesai vėliau nebegali vykti - bent jau tokiu pačiu būdu. Pavyzdžiui, turime įsiminti, kad paprastai vėliau negu ketvirtaisiais metais vaikas nebegali išmokti kalbėti, nes atitinkamos smegenų sritys jau yra galutinai susiformavusios.
Lygiai taip pat formuojasi ir charakteris. Vaiko amžius turi reikšmės ir socialiniam vystymuisi: nuo gimimo iki 8 metų vaikas įgyja socialumo pagrindus, kad vėliau galėtų gyventi ir gerai jaustis tarp žmonių. Kuo vaikas mažesnis, tuo tą patirtį stipriau fiksuoja ir įsimena. Vaikystė yra viena iš svarbiausių gyvenimo stadijų, kuri tiesiogiai įtakoja žmogaus vystymąsi. Vaikystės metu įgytos patirtys ir įgūdžiai yra esminiai žmogaus vystymuisi. Vaikystė taip pat yra laikotarpis, kai vaikas mokosi bendrauti su kitais žmonėmis. Ši patirtis yra esminė socialinio vystymosi dalis. Taigi, vaikystės įtaka žmogaus vystymuisi yra neabejotina. Tai yra laikotarpis, kai žmogus mokosi daug svarbių dalykų, kurie formuoja jo asmenybę ir nulemia jo ateitį.
Prieraišumo formavimasis (0-2 metai)
Nuo gimimo iki 2 metų formuojasi vaiko prieraišumas prie žmonių. Per pirmuosius dvejus vaiko metus svarbu, kad vaiką nuolat prižiūrėtų vienas žmogus, prie kurio jis galėtų prisirišti ir patirti švelnumo potyrius. Vaikas, neturėjęs vieno nuolat jį prižiūrinčio žmogaus, negalėjęs patirti švelnumo potyrių, ateityje vengs artimesnio kontakto su kitais vaikas ir suaugusiais žmonėmis, šalinsis nuo jų ar visais įmanomais būdais stengsis atsiriboti. Toks vaikas jausis saugus būdamas vienas, o buvimas tarp žmonių jam kels baimę, nesaugumą ir norą gintis nuo aplinkinių žmonių. Pavyzdžiui, jeigu mama savo kūdikį pervysto šaltomis rankomis ar dėl kokių nors priežasčių (pavyzdžiui, pogimdyminės depresijos) nesuteikia švelnių potyrių, tai toks vaikas užaugęs vengs žmonių, nes iš kūdikystės prisimena, kad žmonės nieko gero nesuteikia, išskyrus skausmą ir nemalonius potyrius.
Taisyklių suvokimas (2-4 metai)
2-4 metų vaikas pirmą kartą susiduria su savo aplinkos reikalavimais ir draudimais. Šiuo amžiaus tarpsniu vaikas susipažįsta su taisyklėmis. Pavyzdžiui, vaikas, pasižymintis smulkmeniškumu, gavęs užduotį, ją atlieka pagal nurodytas taisykles, tačiau jei taisyklės darbo metu pasikeičia, jis jaučiasi sumišęs, nesaugus, nebežino ką daryti ir nebegali tęsti darbo. Tokiems vaikams trūksta lankstumo. Tėvų sukurtas taisykles vaikai priima kaip gyvensenos dėsnius ir taisykles, kuriomis reikia vadovautis. Viskas prasideda nuo mažų dalykų. Vykdant pirmas tėvų užduotis (surink žaislus, atnešk šaukštą, pasupk broliuką) ugdomas pareigingumas, savarankiškumas. Pavyzdžiui, vaikas daug kartų gali kartoti tą patį veiksmą: atidaryti ir uždaryti stalčių. Atlikdamas šį veiksmą vaikas tyrinėja save. Tuo metu vyksta savęs pažinimas, vaikas įsisąmonina, ką jis gali.
Taip pat skaitykite: Asmenybės formavimasis ir tėvai
Realybės išbandymas (4-6 metai)
4-6 gyvenimo metais vaikas susiduria su realybe, kad ne visi norai išsipildo kaip mat vos apie tai pagalvojus. Šiuo amžiaus tarpsniu vyksta realybės išbandymas (vaikams natūralus procesas - reikalauti iš tėvų, kad būtų tenkinami jų norai, rodo sveiką vaiko raidą) ir suvokimas. Turime leisti vaikams suprasti, kad visi norai ar malonumai turi savo kainą. Pavyzdžiui, jeigu taupai pinigėlius norimam žaislui, bet nusiperki ledų, vadinasi, atitolini malonumą nusipirkti norimą žaislą. Vaikas turi išmokti gebėti atpažinti tikrovę, ją priimti ir pamažu įsisąmoninti, kad tai, ko jis nori, ne visada gali turėti tuoj pat, akimirksniu. Jeigu tėvai šiuo amžiaus tarpsniu besąlygiškai žavisi vaiku, jį lepina ir nesuteikia jam pareigų, vaikui tampa įprasta būti dėmesio centre. Tokią patirtį šiuo amžiaus tarpsniu patyręs vaikas susidurs su sunkumais, kai atsidurs kitoje aplinkoje. Jis stengsis įvairiais būdais atkreipti į save kitų dėmesį, net ir kvailiausiai išsidirbinėdamas, bet ne visada tai padeda patraukti kitų dėmesį. Tada vaikai jaučiasi blogai. Šiuo amžiaus tarpsniu vaikai bando siekti geriausių rezultatų mažiausiomis pastangomis: „kaip čia padarius nieko nedarant“. Vaikas pradeda išsisukinėti, meluoti, vaidinti ir kitaip gudrauti.
Savarankiškumo ugdymas (6-8 metai)
6-8 metai - vaikų savarankiškumo ir pasitikėjimo savimi ugdymosi laikotarpis. Tėvai, perdėtai mylintys ir globojantys vaiką, jį lepinantys ir nieko nereikalaujantys, slopina vaiko savarankiškumą. Jeigu vaikas iki 6 metų vis dar laikomas kūdikiu, jam susidaro įspūdis, kad jis ir mama yra vienas kūnas ir viena siela. Kad visą gyvenimą mamos pareiga - atnešti, paduoti, aprengti, nuprausti, pamaitinti ir t. Taip ugdomas vaikas tampa nesavarankiškas ir šis charakterio bruožas jį gali lydėti visą gyvenimą. Vaikas, sėkmingai įveikęs šio amžiaus tarpsnio krizę, pasitiki savimi ir jaučiasi reikšmingas savarankiškai atlikdamas užduotis, priimdamas sprendimus, spręsdamas savo problemas. Harmoningais vaiko charakterio bruožais laikomi gebėjimai naujose situacijose valdyti savo elgesį ir adekvačiai reaguoti į esamą situaciją, jausti vidinę harmoniją. Skirtingais vaiko raidos tarpsniais tėvai turi užtikrinti tinkamas sąlygas vaikams patirti įvairius potyrius. Per potyrius sukaupta informacija leidžia žmogui gyvenime daryti tinkamus sprendimus pasirenkant elgesį. Nerūpestinga vaikystė baigiasi, kai ateina metas atsiskirti nuo tėvų globos ir žengti į vaikui nežinomą pasaulį - mokyklą.
Aplinkos įtaka asmenybės formavimuisi
Asmenybės formavimuisi didelę įtaką turi aplinka, kurioje asmuo auga. Aplinka apima daugybę veiksnių, tokių kaip šeima, mokykla, draugai, bendruomenė ir kultūra. Aplinka gali būti suskirstyta į socialinę ir fizinę. Socialinė aplinka yra viskas, kas susiję su žmonėmis, t. y. šeima, draugai, bendruomenė, mokykla, darbovietė ir t. t. Fizinė aplinka yra viskas, kas apsupta žmogaus.
Tyrimai rodo, kad šeimos, kuriose yra mažai meilės, palaikymo ir dėmesio, gali turėti neigiamą poveikį asmenybės vystymuisi. Socialinė pedagogika yra mokslas, kuris tiriama, kaip socialinė aplinka veikia asmenybės formavimąsi. Socialinė pedagogika nagrinėja, kaip socialinės sąlygos, kuriose asmuo auga, gali paveikti jo ar jos vertybių sistemą, elgesį ir požiūrį į gyvenimą.
Šeima yra pirmoji socialinė aplinka, kurioje vaikas auga. Šeimos narių elgesys, požiūris į gyvenimą, vertybės ir pan. gali turėti didelę įtaką vaiko asmenybės formavimuisi. Mokykla yra dar viena svarbi socialinė aplinka. Mokykloje vaikas susiduria su bendraamžiais, mokytojais, taisyklėmis ir t. t. Mokyklos aplinkoje vaikas mokosi bendrauti, bendradarbiauti, taip pat įgyja žinių ir įgūdžių, kurie reikalingi ateityje. Pavyzdžiui, jei žmogus gyvena mieste, tai jo požiūris į gyvenimą gali skirtis nuo to, kuris gyvena kaime. Gamta taip pat gali turėti įtakos žmogaus asmenybės formavimuisi.
Taip pat skaitykite: Sveikatos psichologija pasaulyje
Šeimos, kuriose yra daug konfliktų ir netolerancijos, vaikai dažniau patiria stresą ir nerimą, o tai gali sukelti neigiamą poveikį jų psichinei sveikatai. Bendraamžiai yra dar viena svarbi socialinė aplinka, kurioje asmenybė mokosi bendrauti ir bendradarbiauti su kitais žmonėmis. Jei bendraamžiai remia vienas kitą ir skatina pozityvų elgesį, tai gali padėti vaikui vystytis kaip atsakingam ir pasitikinčiam savimi žmogui. Mokykla yra dar viena svarbi socialinė aplinka, kurioje asmenybė mokosi bendrauti su kitais žmonėmis ir mokosi naujų dalykų. Mokytojų elgesys, mokymo metodai ir mokyklos kultūra gali turėti didelę įtaką vaiko elgesiui ir mokymuisi. Jei mokytojai skatina pozityvų elgesį ir remia savarankiškumą, tai gali padėti vaikui tapti atsakingu ir pasitikinčiu savimi žmogumi.
Kultūros ir visuomenės vaidmuo asmenybės formavimuisi
Kultūra yra svarbus veiksnys asmenybės formavimuisi, nes ji apima įvairius socialinius, etninius, religinius ir kitus elementus, kurie daro įtaką individo vertybėms, požiūriams, elgesiui ir asmenybės raidai. Kultūra padeda formuoti asmens požiūrį į gyvenimą, įvertinti aplinką ir pasirinkti tinkamiausią elgesio modelį. Kultūra taip pat padeda formuoti asmens santykius su kitais žmonėmis, nes ji apima socialinius normas ir elgesio modelius, kurie yra priimtini tam tikroje kultūroje.
Visuomenė taip pat daro didelę įtaką asmenybės formavimuisi, nes ji apima socialinius ir kultūrinius elementus, kurie formuoja asmens požiūrį į pasaulį. Visuomenė taip pat padeda formuoti asmens santykius su kitais žmonėmis, nes ji apima socialinius normas ir elgesio modelius, kurie yra priimtini visuomenėje. Kultūros ir visuomenės vaidmuo yra labai svarbus asmenybės formavimuisi, nes šie elementai padeda formuoti asmens požiūrį į gyvenimą, įvertinti aplinką ir pasirinkti tinkamiausią elgesio modelį.
Genetikos ir sveikatos įtaka asmenybės formavimuisi
Asmenybės formavimuisi įtaką turi daugelis veiksnių, tarp jų ir genetika bei fiziologinė būklė. Genai yra paveldimi ir lemia daugelį savybių, tokių kaip charakteris, polinkis į tam tikras ligas, intelektas ir kt. Tyrimai rodo, kad genetika vaidina svarbesnį vaidmenį asmenybės formavimuisi nei manyta iki tol. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad genetika nėra vienintelis veiksnys, lemiantis asmenybės formavimąsi.
Sveikata yra dar vienas svarbus veiksnys, kuris gali turėti įtakos asmenybės formavimuisi. Fizinė ir psichinė sveikata yra svarbios, nes jos gali paveikti asmenybės vystymąsi. Pavyzdžiui, tam tikros ligos gali turėti įtakos asmenybės charakteriui ir elgesiui. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad sveikatos įtaka yra sudėtinga ir daugeliu atvejų priklauso nuo daugelio veiksnių. Sveikatos būklė gali būti paveikta genetika, aplinka, mityba, fizinis aktyvumas ir kt.
Taip pat skaitykite: Nėštumas ir stresas: patarimai
Emocinės būklės ir jausmų įtaka asmenybės formavimuisi
Asmenybės formavimuisi didelę įtaką turi emocinė būklė ir jausmai. Emocinė būklė yra laikina psichinė būsena, kuriai būdingi tam tikri fiziologiniai ir psichologiniai reiškiniai. Jausmai yra asmens subjektyvus reakcijos į įvairius paskatas, kurias sukelia išoriniai ar vidiniai veiksniai. Jausmai gali būti susiję su teigiamais ar neigiamais įvykiais ir turėti įtakos asmens elgesiui ir mąstymui.
Emocinės būklės ir jausmų įtaka asmenybės formavimuisi yra glaudžiai susijusi su emocinės kompetencijos ugdymu. Studijos rodo, kad emocinės būklės ir jausmų valdymo gebėjimai gali padėti asmeniui geriau susidoroti su stresu, sumažinti depresijos ir nerimo simptomus, pagerinti tarpasmeninius santykius ir padidinti savo savigarbą. Norint užtikrinti tinkamą emocinės būklės ir jausmų valdymo ugdymą, reikia atsižvelgti į individualias asmenybės ypatybes ir aplinkos veiksnius. Vis dėlto, svarbu atkreipti dėmesį, kad emocinė būklė ir jausmai yra sudėtingi reiškiniai, kurie gali turėti skirtingą poveikį skirtingiems žmonėms ir situacijoms.
Elgesio ir charakterio formavimasis
Elgesys yra sudėtingas asmenybės bruožas, kuris formuojasi nuo pat gimimo. Aplinkos veiksniai, tokie kaip šeima, draugai, mokykla ir kultūra, turi didelę įtaką elgesio formavimuisi. Vaikystėje patiriamos patirtys gali turėti ilgalaikį poveikį asmenybės elgesiui. Be to, socialiniai veiksniai taip pat gali turėti įtakos elgesio formavimuisi.
Charakteris yra ilgalaikis asmenybės bruožas, kuris formuojasi per ilgą laiką. Charakterio kūrimasis yra sudėtingas procesas, kurio metu asmuo išmoksta, kaip elgtis ir reaguoti į skirtingas situacijas. Pavyzdžiui, šeimos narių vertybės ir požiūris į gyvenimą gali turėti didelę įtaką charakterio kūrimuisi. Jei šeimoje vertinami teisingumas, pagarba ir atsakomybė, tai gali padėti formuoti teigiamą charakterį. Be to, draugų ir mokyklos aplinka taip pat gali turėti įtakos charakterio kūrimuisi. Jei asmuo auga aplinkoje, kurioje yra daug teigiamų pavyzdžių, pavyzdžiui, draugai, kurie elgiasi teisingai ir gerbia kitus, tai gali padėti formuoti teigiamą charakterį.
Ekonomikos įtaka asmenybės formavimuisi
Ekonomikos veiksniai turi didelę įtaką asmenybės formavimuisi. Žmogaus socialinė aplinka, kurioje jis gyvena, yra tiesiogiai susijusi su ekonomine padėtimi. Darbo rinka yra viena iš svarbiausių ekonomikos veiksnių, kuris turi tiesioginę įtaką asmenybės formavimuisi. Darbo rinkos sąlygos, tokios kaip darbo vietų trūkumas ar aukštas nedarbo lygis, gali sukelti stresą ir neviltį, kurios gali turėti neigiamą poveikį asmenybės psichologinei būklei.
Švietimo sistema yra dar viena svarbi ekonomikos sritis, kuri turi tiesioginę įtaką asmenybės formavimuisi. Švietimo sistema gali padėti asmeniui įgyti reikiamų įgūdžių ir žinių, kurie reikalingi siekiant sėkmės darbo rinkoje ir gyvenime apskritai. Sveikatos apsauga yra dar viena svarbi ekonomikos sritis, kuri turi tiesioginę įtaką asmenybės formavimuisi. Sveikatos apsaugos sistema gali padėti asmeniui išlaikyti gerą fizinę ir psichologinę sveikatą, kurie yra svarbūs siekiant sėkmės darbo rinkoje ir gyvenime apskritai. Ekonomikos veiksniai turi didelę įtaką asmenybės formavimuisi.
Literatūros ir skaitymo įtaka asmenybės formavimuisi
Literatūra ir skaitymas yra vieni iš svarbiausių veiksnių, kurie gali turėti įtakos asmenybės formavimuisi. Moksliniai tyrimai rodo, kad skaitymas gali padėti vystyti socialinius, kognityvinius ir emocinius gebėjimus, kurie yra svarbūs asmenybės formavimuisi. Skaitant knygas, žmogus gali susidurti su skirtingomis situacijomis ir problemomis, kurios gali padėti jam geriau suprasti save ir savo vertybes. Tačiau svarbu paminėti, kad ne visos knygos yra tinkamos asmenybės formavimuisi. Kai kurios knygos gali turėti neigiamą įtaką žmogaus požiūriui į gyvenimą ir savęs vertinimui. Literatūra ir skaitymas gali turėti didelę įtaką asmenybės formavimuisi. Skaitant knygas, žmogus gali įgyti naujų žinių ir patirties, kurios gali padėti jam tapti atviresniu, supratingesniu ir kritiškesniu žmogumi.
Ugdymo ir auklėjimo įtaka asmenybės formavimuisi
Ugdymo ir auklėjimo procesas yra svarbus veiksnys asmenybės formavimuisi. Tai yra procesas, kurio metu asmuo gauna žinias, įgūdžius ir vertybes, kurios yra būtinos jo gyvenimui. Ugdymo procesas yra susijęs su formaliojo mokymosi institucijomis, tokiais kaip mokyklos, universitetai ir kt.
Ugdymo ir auklėjimo procesas yra labai svarbus vaiko asmenybės formavimuisi. Jis padeda formuoti vaiko charakterį, vertybes ir įsitikinimus. Taigi, ugdymo ir auklėjimo procesas turi būti kokybiškas ir efektyvus. Ugdymo ir auklėjimo procesas taip pat yra susijęs su aplinka, kurioje vaikas auga. Aplinka gali turėti didelę įtaką vaiko asmenybės formavimuisi. Šeima yra viena iš svarbiausių aplinkos veiksnių, nes ji yra vaiko pirmoji mokykla. Be šeimos, mokykla yra kitas svarbus aplinkos veiksnys. Mokykla gali turėti didelę įtaką vaiko mokymuisi ir vertybėms.
Valios ir kryptingumo įtaka asmenybės formavimuisi
Asmenybės formavimuisi didelę įtaką turi valios ir kryptingumo raiška. Valia yra svarbi asmenybės formavimuisi, nes ji leidžia žmogui pasirinkti, kaip jis nori elgtis ir kaip jis nori veikti. Be valios, žmogus negalėtų pasirinkti, ką jis nori daryti ar kaip jis nori elgtis.
Kryptingumas yra svarbus asmenybės formavimuisi, nes jis leidžia žmogui nukreipti savo veiksmus į tam tikrą tikslą. Be kryptingumo, žmogus gali būti linkęs nukrypsti nuo savo tikslų ir neįgyvendinti savo potencialo. Valia ir kryptingumas yra svarbūs asmenybės formavimuisi. Jie padeda žmogui pasirinkti, kaip jis nori elgtis ir nukreipti savo veiksmus į tam tikrą tikslą.
Gamtos įtaka asmenybės formavimuisi
Gamtos įtaka asmenybės formavimuisi yra labai svarbi. Gamta yra viena iš pagrindinių aplinkos, kuri daro įtaką žmogaus elgesiui ir asmenybės formavimuisi. Studijos rodo, kad laiko praleidimas gamtoje gali sumažinti stresą ir padidinti kūno ir proto sveikatą. Todėl, laiko praleidimas lauke yra svarbus ne tik vaikams, bet ir suaugusiems žmonėms.
Moksliniai tyrimai rodo, kad vaikai, kurie auga arti gamtos, turi didesnę pažinimo ir kūrybingumo raidą, jų elgesys yra daug geresnis, jie yra mažiau agresyvūs ir turi mažiau dėmesio sutrikimų. Vis dėlto, gamtos įtaka asmenybės formavimuisi nėra vienareikšmiška. Kai kuriais atvejais, gamta gali turėti neigiamą poveikį žmogui. Pavyzdžiui, per didelis laiko praleidimas gamtoje gali sukelti alergijas, o ekstremali gamta gali sukelti traumas ir stresą.
Meno įtaka asmenybės formavimuisi
Sakoma, kad žmogaus charakterio bruožai, kylantys iš jo santykio su gamta, ryškiausiai atsispindi muzikoje, literatūroje, dailėje. Muzika, nesvarbu, ar ja domimasi, ar esame jai abejingi, lydi kiekvieną žmogų per visą gyvenimą. Taip pat ir su gamta. Ji įkvepia ne vieną menininką išlieti savo jausmus.
Meno pažinimas nuo mažens daro teigiamą įtaką formuojantis vaiko asmenybei. Kūrybiškumas gelbsti įvairiose gyvenimo situacijose ir tai yra viena pagrindinių savybių, kuri tampa vis reikšmingesnė bet kokioje profesijoje. Kūrybinė laisvė padeda atskleisti talento užuomazgas.
Menas kalba universalia kalba, kuri tiesiogiai pasiekia mūsų emocijas, dažnai aplenkdama racionalų mąstymą. Mokslininkai nustatė, kad meno kūrinių stebėjimas gali sukelti dopamino - laimės hormono - išsiskyrimą smegenyse, panašiai kaip klausant mėgstamos muzikos. Tyrimai rodo, kad kasdienė sąveika su menu gali sumažinti streso lygį ir net padėti kovoti su lengvos formos depresija. Meno kūriniai, kuriuos pasirenkame savo aplinkai, daug pasako apie mūsų asmenybę, vertybes ir pasaulėžiūrą. Įdomus paveikslas dažnai tampa pokalbio pradžios tašku. Tinkamai parinktas paveikslas gali transformuoti erdvės energiją ir atmosferą. Gyvenimas aplinkoje, kurioje yra meno, nuolat stimuliuoja mūsų kūrybinį mąstymą ir vaizduotę.
Menas turėtų jaudinti ir kalbėti jums. Rinkitės kūrinius, kurie sukelia emociją - nesvarbu, ar tai džiaugsmas, ramybė, ar susimąstymas. Kūrinio dydis, spalvų paletė ir stilius turėtų harmoningai įsilieti į jūsų interjerą. Menas neturi konkuruoti su erdve, bet ją papildyti. Minimalistiniame interjere įspūdingai atrodo ryškesni, drąsesni darbai. Šiuolaikinėje skaitmeninėje eroje paveikslai internetu tapo puikiu būdu atrasti platų meno kūrinių asortimentą neišeinant iš namų. Menui nebūtina skirti visą sieną ar didelį biudžetą. Pradėkite nuo nedidelių kūrinių, kurie jus džiugina. Ilgainiui galite sukurti asmeninę kolekciją, kuri augs kartu su jumis. Gyvenimas su menu - tai nuolatinis dialogas tarp jūsų vidinės būsenos ir išorinės aplinkos.
Meno kūrinių analizės metodai
Norint geriau suprasti meno kūrinių įtaką asmenybės formavimuisi, svarbu žinoti įvairius menotyros metodus, kurie padeda analizuoti meno kūrinius:
- Formalioji analizė: tiria objektą, jo kompozicijos ypatumus ir kitus individualius meninės raiškos bruožus. Šios analizės tikslas yra plastinių formų sandaros bei jų meniškumo nustatymas.
- Stilistinis metodas: analizuoja meno kūrinių formos ir išraiškos būdus, pabrėždamas skirtingų laikotarpių, mokyklų ar menininkų stilių savitumus.
- Ikonografinė analizė: padeda išsiaiškinti vaizduojamus objektus ir figūras, simboliką, temas ir siužetus, tradicijas ir ikonografinius modelius meno kūriniuose.
Šeimos įtaka asmenybės formavimuisi XX a. literatūroje
Asmenybė yra žmogaus vertybių, mąstymo ir elgesio visuma. Žmogus auga ir keičiasi kaip asmenybė įgydamas vis daugiau patirties, tačiau labai didelę įtaką žmogaus gyvenime turi šeima. Kiekvienas žmogus turi šeimą, kuri kuria ir formuoja jo pasaulį. Tėvai suteikia šilumą ir meilę savo vaikui, vaikas perima tėvų vertybes ir pasaulio suvokimą, kas turi labai didelę įtaką jo tolesniam gyvenimui. Tačiau tėvai gali daryti blogą įtaką vaiko asmenybei - jie gali jam trukdyti formuotis kaip savarankiškam individui, nesirūpinti juo, palikti jį vienišą ar traumuoti visam gyvenimui.
Literatūroje dažniausiai yra pabrėžiama pozityvi tėvų įtaka - dažniausiai tėvai yra vertybių ir tradicijų puoselėtojai, kurie jas perduoda vaikams. Tad ilgą laiką literatūroje vyravo teigiamas šeimos įvaizdis kuriant ir formuojant žmogaus asmenybę, tačiau šią idilę pakeitė XXa. literatūra. XXa. buvo didelių kultūrinių ir tradicinių pokyčių metas, kuris paveikė visą Europą. Didelę įtaką XXa. žmogui darė ir du pasauliniai karai, kurie pakeitė žmogaus pasaulio suvokimą. Šiame kalbėjime yra nagrinėjama šeimos daroma įtaka asmenybės formavimuisi XXa. literatūroje.
Pasakų įtaka vaiko asmenybei
Veikiausiai daugeliui jau žinoma pasakų skaitymo nauda kognityviniams gebėjimams: ugdomas kritinis mąstymas, plečiamas žodynas, lavinama vaizduotė ir kūrybiškumas. Taip pat pasakų skaitymas padeda gilinti ryšį su vaiku.
Pasakose veikėjai vaizduojami aiškiai geri ar blogi: yra piktoji pamotė ir geraširdė Pelenė; nelaba ragana ir gerų ketinimų vedini Jonukas ir Grytutė. Kaip teigia vaikų psichologas ir psichiatras B. Betelheimas, vaikui parodžius du priešingus asmenybių tipus, jis lengvai supras jų skirtumus, o tai lems norą tapatintis su geruoju veikėju ir atmesti blogąjį. Be to, pasakose dorą elgesį skatina tai, kad protagonistas pasižymi patraukliausiomis vaikui savybėmis - yra draugiškas, dažnu atveju myli gyvūnėlius, pasidabinęs gražiausia suknia ar kostiumu - visą laiką, kol pagrindinis veikėjas įveikinėja kliūtis, vaikas su juo tapatinasi, taip perimdamas doro elgesio normas. Tačiau svarbu pabrėžti, kad tik daug kartų išklausęs pasaką ir pakartotinai ją apmąstęs, vaikas gali priimti ir internalizuoti siūlomus moralinius principus.
Visiems žmonėms yra būdingi „blogi“, t. y. socialiai nepriimtini polinkiai - tai plačiai aptaria psichoanalizės tėvu laikomas Freud. Vaikams jų patyrimas gali būti itin sunkus, sukrečiantis, keliantis bejėgystės jausmą, kadangi vaikai šių polinkių sąmoningai valdyti negali. Pasakose pateikiami „blogieji“ veikėjai padeda vaikui patenkinti šiuos poreikius savo vaizduotėje, taip išlaisvinama susikaupusi įtampa. Išgirdęs laimingą pabaigą, vaikas yra patikinamas, kad viskas baigsis gerai. Jis įgys drąsos ir ryžto stengtis išsivaduoti iš keblios situacijos.
Vaikui tokį (iš dalies fiktyvų) saugumą patiriant pakartotinai, jis gali pajusti pasitikėjimą gyvenimu, o tai veda ir prie didesnio pasitikėjimo savimi. Gero ir palankaus pasaulio iliuzijos vaikas nėra pajėgus susikurti savarankiškai - tam puikiai pasitarnauja pasakos. Sužinojęs, kad tam, jog gėris laimėtų, nereikia būti stipresniam, turtingesniam ar viršesniam, vaikas gauna paskatinimą kliautis vidinėmis savo savybėmis - gerumu, sumanumu, darbštumu. Pavyzdžiui, pasakoje „Pelenė“, pagrindinė veikėja buvo vargingesnė, silpnesnė už savo skriaudėją pamotę, tačiau sugebėjo ją įveikti dėl savo doros širdies. Be to, tiek „Pelenėje“, tiek daugelyje kitų pasakų gerajam veikėjui į pagalbą atskuba išorinės jėgos - geroji fėja, kalbantys gyvūnėliai ir pan. Taigi pasaka skatina internalizuoti moralaus elgesio principus, tad galiausiai moralus elgesys taps vaiko vertybių sistemos dalimi ir nebebus priklausomas nuo išorinių pastiprinimų (pagyrimų, materialinių apdovanojimų ir pan.).
tags: #itakos #vaiko #asmenybes #formavimuisi