Kasdieniniame gyvenime, tiek namuose, tiek darbe, egzistuoja daugybė taisyklių ir reikalavimų, kurių būtina laikytis. Todėl žmonės, atvykę praleisti laisvalaikio gamtoje, atsipalaiduoja, jaučiasi komfortiškai, atsiriboja nuo kasdienybės ir visų juos supančių rūpesčių. Tačiau būtent šis atsipalaidavimas kartais pastūmėja nepaisyti gamtoje egzistuojančių taisyklių. Siekiant, kad poilsis gamtoje būtų malonus ir saugus, būtina žinoti ir laikytis tam tikrų taisyklių. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius saugaus elgesio gamtoje aspektus, apimančius elgesį miške, prie vandens telkinių ir saugomose teritorijose.
Bendrosios saugaus elgesio taisyklės gamtoje
Prieš leidžiantis į gamtą, svarbu atsiminti, kad esame tik svečiai šioje aplinkoje. Todėl turime elgtis atsakingai ir pagarbiai. Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento Kraštovaizdžio skyriaus vyriausioji specialistė Justina Čunderova primena, kad pagrindiniai reikalavimai veiklai rekreacinėse teritorijose yra nustatyti Saugomų teritorijų įstatyme, Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose, aplinkos ministro patvirtintose Lankymosi miške taisyklėse, Parkų lankymo taisyklėse, savivaldybių patvirtintose poilsiautojų elgesio taisyklėse.
Štai keletas pagrindinių taisyklių, kurių laikantis galime užtikrinti savo ir aplinkos saugumą:
- Neteršti aplinkos: Išsinešti visas atliekas su savimi ir palikti poilsio vietą tokią, kokią radote.
- Nekurti laužų neleistinose vietose: Laužus kurti tik specialiai įrengtose poilsiaviečių ir stovyklaviečių laužavietėse, apsuptose iš visų pusių ne siauresne kaip 0,5 metro mineralizuota zona. Tai iki nedegančio grunto pašalintos miško paklotės juosta. Arti laužavietės neturi būti sausos žolės, medžių, durpingo grunto ar kitokių degių medžiagų. Negalima kurti laužų, kai pučia stiprus vėjas, nes žiežirbos gali uždegti medžius, esant sausam ir karštam orui. Paliekant laužą būtina įsitikinti, kad jis gerai užgesintas.
- Nekirsti medžių ir nepažeisti augalijos: Nekirsti medžių, krūmų, kitų augalų, ar kitaip jų nežaloti, neardyti miško paklotės.
- Negaudyti ir nežaloti gyvūnų: Negaudyti, nenaikinti laukinių gyvūnų, jų negabenti iš laukinės gamtos, nerinkti kiaušinių, neardyti gyvūnų būstų (olų, drevių, lizdų, skruzdėlynų, inkilų).
- Negadinti poilsiaviečių įrangos: Negadinti želdinių apsaugos įrenginių, poilsiaviečių ir kitos rekreacinės įrangos, informacinių ir įspėjamųjų ženklų, kvartalinių linijų stulpų, geodezinių ženklų, riboženklių ar kitų įrenginių.
- Gerbti privačią nuosavybę: Poilsiautojai turi teisę prieiti prie paviršinio vandens telkinių nustatytomis pakrantės apsaugos juostomis ir naudotis vandens telkiniais nepažeisdami teisės aktų reikalavimų, tačiau visais atvejais privalo gerbti privačią nuosavybę.
- Netriukšmauti: Didžiausia gamtos vertybė yra tyla ir ramybė, todėl nevalia triukšmauti, garsiai leisti muziką ar kitaip trukdyti ilsėtis kitiems poilsiautojams.
Saugus elgesys miške
Miškas - tai vieta, kur galime pasimėgauti gamtos grožiu, grynu oru ir ramybe. Tačiau miškas taip pat gali būti pavojingas, jei nesilaikysime saugaus elgesio taisyklių.
Gaisrų prevencija:
Dažniausiai miškų gaisrus sukelia neatsargūs poilsiautojai, grybautojai ir uogautojai, numetę neužgesintą nuorūką, degtuką arba palikę rusenantį laužą. Miške gausu sausos žolės, spyglių, dervingų medžių šakelių, sausų samanų, kurios užsiliepsnoja ir dega labai greitai. Ypač didelį pavojų miškams kelia deginami laužai.
Taip pat skaitykite: Patarimai, kaip Sportuoti Saugiai
- Laužų kūrimas: Juos leidžiama kurti tik specialiai įrengtose poilsiaviečių ir stovyklaviečių laužavietėse, apsuptose iš visų pusių ne siauresne kaip 0,5 metro mineralizuota zona. Tai iki nedegančio grunto pašalintos miško paklotės juosta. Arti laužavietės neturi būti sausos žolės, medžių, durpingo grunto ar kitokių degių medžiagų. Negalima kurti laužų, kai pučia stiprus vėjas, nes žiežirbos gali uždegti medžius, esant sausam ir karštam orui. Paliekant laužą būtina įsitikinti, kad jis gerai užgesintas.
- Ką daryti pastebėjus gaisrą: Užsidegusią miško paklotę nedideliame plote lengvai galima užgesinti patiems užplakant liepsną medžių šakomis, drabužiais arba užtrypiant kojomis. Nelikite abejingi, jei pastebėjote gaisrą - pabandykite sutramdyti ugnį, o jeigu tai atlikti neįmanoma, informuokite atsakingas institucijas - urėdiją, policiją, gaisrinę ar kitą instituciją.
Kitos svarbios taisyklės:
- Nenaudoti techniškai netvarkingų transporto priemonių, netvarkingų elektrinių, benzinininių, dujinių, dyzelinių darbo įrankių.
- Nešiukšlinti, bet kur nepalikti atliekų ir taros, neleisti triukšmingos muzikos.
- Lankytis visuose miškuose, išskyrus privačius, esančius iki 100 metrų atstumu nuo miško savininko sodybos, bei tuos, kuriuose tai apribota kitais teisės aktais (pavyzdžiui, draudžiama lankytis miškuose, kuriuose vyksta medienos ruošos darbai ar panaudotos (naudojamos) cheminės ar biologinės miško apsaugos priemonės). Apie tai, kad draudžiama lankytis miške ar galioja kitokie apribojimai, paprastai informuoja prie įvažiavimo į mišką pastatyti informaciniai ženklai.
- Nekirsti ar kitaip žaloti augančių medžių, krūmų, neardyti miško paklotės, gyvūnų būstų (olų, drevių, lizdų, skruzdėlynų ir pan.), negaudyti ir nenaikinti laukinių gyvūnų, nesinešti jų į namus, nerinkti paukščių kiaušinių, negadinti poilsiaviečių įrangos, informacinių ženklų ir stendų, kvartalus žyminčių stulpų, riboženklių, neleisti miške bėgioti palaidiems šunims, išskyrus Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse numatytą tvarką, neplauti autotransporto priemonių.
Saugus elgesys prie vandens telkinių
Vandens telkiniai vasarą traukia daugybę žmonių, norinčių atsigaivinti ir pasimėgauti vandens malonumais. Tačiau vanduo gali būti pavojingas, jei nesilaikysime saugaus elgesio taisyklių.
- Maudymosi vietos: Nesimaudykite nežinomose, nuošaliose vietose. Nestovėkite ir nežaiskite ten, kur galima netikėtai įkristi į vandenį. Neplaukiokite vieni. Negalima plaukti į laivų farvaterį arba artintis prie praplaukiančių laivų.
- Pagalba skęstančiajam: Pamatę skęstantį žmogų, šaukdami mėginkite atkreipti aplinkinių dėmesį ir skambinkite skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112.
- Pakrančių apsaugos zonos: Pakrančių apsaugos zonose (jos kiekvienam vandens telkiniui nustatomos individualiai) draudžiama ardyti velėną, kūrenti laužus, statyti autotransporto priemones arčiau kaip 25 metrai nuo vandens telkinio kranto.
- Plaukiojimo priemonės: Jeigu ilsėdamiesi prie vandens telkinio ketinate jame naudoti plaukiojimo priemones, turėtumėte atsižvelgti į tam tikras aplinkosaugos sąlygas. Pavyzdžiui, plaukioti plaukiojimo priemonėmis ištisus metus draudžiama visuose gamtiniuose ir kultūriniuose rezervatuose (Čepkelių, Kamanų, Viešvilės, Žuvinto, Kernavės), savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis draudžiama plaukioti ornitologiniuose draustiniuose esančiuose vandens telkiniuose, mažesniuose kaip 10 ha ploto vandens telkiniuose, vandens motociklais draudžiama plaukioti iki birželio 20 dienos, o nuo birželio 21-osios iki navigacijos sezono pabaigos vandens motociklais draudžiama plaukioti upėse, kanaluose, mažesniuose kaip 500 ha vandens telkiniuose, o kai variklių galingumas viršija 110 kW - visuose vandens telkiniuose.
- Saugumas: Jausitės kur kas saugesni, jei nešokinėsite nuo lieptų menkai pažįstamuose vandens telkiniuose, nesimaudysite apsvaigę nuo alkoholio ir pan. Prieš važiuojant prie vandens telkinių, reikėtų atkreipti dėmesį ir į visuomenės sveikatos centrų specialistų skelbiamus higienos duomenis. Be to, kiekviena savivaldybė yra nustačiusi konkrečias saugaus elgesio vandenyje taisykles.
Saugus elgesys saugomose teritorijose
Saugomos teritorijos - tai unikalios gamtos ir kultūros paveldo vietos, kuriose galioja griežtesni apribojimai poilsiautojams. Jeigu planuojate ilsėtis parko teritorijoje, pasistenkite prieš tai susipažinti su parko lankymo taisyklėmis.
Pavyzdžiui, siekiant išvengti neigiamo poveikio biologinei įvairovei, gali būti draudžiama lankytis draustiniuose tam tikru laikotarpiu, taip pat draudžiama žaloti miško paklotę, laukinius gyvūnus, naikinti skruzdėlynus, ardyti ir kitaip gadinti šlaitus, rinkti į Raudonąją knygą įrašytus augalus, leisti laisvai bėgioti šunims. Atmintinės parko lankytojams paprastai skelbiamos kiekvieno parko interneto svetainėje.
Saugomose teritorijose yra organizuojamos įvairios pamokėlės, edukacinės išvykos, kurių metu supažindinama ne tik su mus supančios gamtos grožiu, teikiamomis fizinėmis gėrybėmis ar emocine nauda, bet ir paaiškinama, kaip reikia išsaugoti gamtą ir kaip kiekvienas iš mūsų gali prie to prisidėti.
Saugumas vaikams gamtoje
Vasara - pats laukiamiausias ir mėgstamiausias vaikų metų laikas. Tačiau dėl nepriežiūros, nesaugios aplinkos, patirties stokos, nepamokyti vengti pavojų ar lydimi vaikiško smalsumo vaikai susiduria su skaudžiomis nelaimėmis, patiria įvairių traumų.
Taip pat skaitykite: Saugus elgesys
Vaiko teisių gynėja sako, kad tėvai patys turi rodyti teigiamą pavyzdį įvairiose situacijose. Kai tėvai kalba vaikams, kad reikia elgtis vienaip, tačiau patys elgiasi priešingai, vaikas kopijuoja tėvus. „Tėvų pareiga ir atsakomybė - ugdyti sąmoningus vaikus. Tėvai nebus nuolat šalia, tad atsakingos laisvės suteikimas ir aiškių ribų žinojimas tiek tėvams, tiek vaikams suteiks saugumo, o tai reikia daryti išmintingai ir sistemingai.
Štai keletas patarimų, kaip užtikrinti vaikų saugumą gamtoje:
- Nuolatinė priežiūra: Mažiausiųjų nė akimirkai negalima palikti be priežiūros.
- Paaiškinimai apie pavojus: Vyresnio amžiaus vaikams išsamiai ir dažnai aiškinkite apie pavojus jam nepažįstamoje aplinkoje - viešint kaime reikia paaiškinti, kokia grėsmė yra šulinys, kanalizacija, srutų duobė, o taip pat gyvūnai - vaiką sužaloti gali iš pirmo žvilgsnio ramus veršelis ar šuo.
- Apsauga nuo skendimo: Itin skaudžios nelaimės yra skendimai. Pirma prevencija - akylai saugoti mažylius, neleisti jų prie vandens vienų ir nė sekundei nepalikti net pripučiamuose baseinėliuose ir lauke, kur būna padėtos talpos lietaus vandeniui (yra buvę, kai vaikai nuskęsta persisvėrę į lietaus vandens talpą).
- Apsaugos priemonės: Nuo nelaimių apsaugo šalmai, kelių ir alkūnių apsaugos. Dviratininkai, riedutininkai turi dėvėti visas apsaugos priemones ir liemenes su atšvaitais, vaikai turi būti supažindinti su saugaus eismo taisyklėmis.
- Atsargumas su ugnimi: Iškylose laužai, kepsninės, židiniai turi būti nuolat prižiūrimi suaugusiųjų. Taisyklė, kuriai nėra išimčių - su vaikais turi būti tik blaivūs suaugusieji.
- Saugūs vaistai ir chemikalai: Vaistai turi būti padėti ne tik taip, kad vaikai nepasiektų, bet ir nematytų, kur jie. Geriausia juos laikyti užrakintus. Patalpose neretai stovi skiediklių, trąšų ir kitos chemijos atsargos, supiltos į maisto tarą, kas yra griežtai draudžiama.
- Veiksmai nelaimės atveju: Nutikus bet kokiai rimtesnei nelaimei skubiai skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112. Kol atvyks pagalba, nukentėjusio vaiko nepalikti vieno. Esant galimybei, skubiai patiems vežti vaiką į artimiausią gydymo įstaigą arba atvykstančios greitosios pagalbos link.
Baudos už taisyklių pažeidimus
Poilsiautojus, kurie nesilaiko poilsiavimo gamtoje taisyklių, gali nubausti aplinkos apsaugos kontrolę vykdantys pareigūnai.
Pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą:
- Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonų ar pakrančių apsaugos juostų apsaugos ir naudojimo režimo pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 100 iki 500 Lt.
- Už aplinkosaugos sąlygų plaukioti vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis pažeidimą gali tekti sumokėti 100-200 Lt baudą.
- Plaukiojimas savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis vandens telkiniuose, kai tai daryti draudžiama, gali kainuoti 150-300 Lt, o saugomose teritorijose - dar daugiau - 300-600 Lt.
- Dar brangiau atsieis toks plaukiojimas vandens motociklais - 200-800 Lt.
- Baudžiama ir už neteisėtą saugomų laukinių augalų ar grybų, jų dalių rinkimą, žalojimą, naikinimą, paėmimą iš natūralios aplinkos arba kitokį neteisėtą šių augalų ar grybų, jų dalių ar gaminių iš jų įgijimą, laikymą, perdirbimą, gabenimą arba kitokį naudojimą. Už tai piliečiai gali gauti įspėjimą arba 100-1 000 Lt baudą, be to, gali būti konfiskuoti pažeidimo padarymo įrankiai ir priemonės, augalai ar grybai, jų dalys ar gaminiai iš jų. Pareigūnams gresia dar didesnė bauda - nuo 200 iki 2 000 Lt.
- Į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų rūšių augalų ir grybų augaviečių naikinimas užtraukia 400-500 Lt baudą, skruzdėlynų naikinimas ar žalojimas - 50-100 Lt, lankymosi miške taisyklių pažeidimas - įspėjimą arba 25-50 Lt baudą, transporto priemonių, palapinių, laikinų statinių statymas miške ar važiavimas transporto priemonėmis miškais ten, kur tai daryti draudžiama, - 50-100 Lt.
Švietimas ir sąmoningumo ugdymas
„Nesilaikydami minėtų taisyklių, ne tik turėsime už tai atsakyti, bet sukelsime neigiamą poveikį mus supančiai aplinkai. Būtent dėl to apie gamtos saugojimą reikia kalbėti nuo pat mažų dienų, kadangi vaikystėje formuojasi mūsų pagrindiniai elgesio įpročiai, sąmoningumas, mąstymo ypatybės. Jei pradėsime edukuoti vaikus kuo anksčiau ir paaiškinsime, kaip reikia elgtis, bus tik geriau. Nepamirškime, kad ir suaugusiesiems kartais reikia priminti apie gamtosaugos reikalavimus, nes taisyklės ir visi reikalavimai nuolat pasipildo“, - akcentavo T.
Taip pat skaitykite: Kaip saugiai naudoti pirotechniką
Svarbu ne tik žinoti taisykles, bet ir suprasti, kodėl jų reikia laikytis. Tik sąmoningas požiūris į gamtą gali užtikrinti, kad ateities kartos galėtų mėgautis jos teikiamais malonumais.