Juokas - tai ne tik maloni emocija, bet ir galingas įrankis, galintis teigiamai paveikti mūsų fizinę ir psichikos sveikatą. Nuo senų laikų žmonės pastebėjo gydomąjį juoko poveikį, o šiuolaikiniai moksliniai tyrimai patvirtina šią išmintį. Tačiau svarbu atskirti sveiką, natūralų juoką nuo patologinio, kuris gali būti susijęs su tam tikromis ligomis ir psichikos sutrikimais.
Juokas gydo: įrodymais pagrįsta nauda
Juokas labai gerai gydo. Kasdien patiriame didesnį ar mažesnį stresą, o juokas padeda su juo susidoroti. Štai keletas pagrindinių juoko teikiamų naudų:
- Mažina stresą: Juokdamiesi daugiau įkvepiame oro, gauname daugiau deguonies ir tuo būdu jaučiamės labiau energingi ir atsipalaidavę. Reakcijos, kurias juokas sukelia kūne, yra priešingos, nei reakcijos, kurias mums sukelia stresas. Juokas mažina kortizolio (kūno parengtumo fiziniai veiklai: Kovoti arba Bėgti sukėlėjo) kiekį kraujuje ir didina endorfinų kiekį.
- Gerina nuotaiką: Juokas, tai gilaus kvėpavimo ir pilno iškvėpimo derinys, sukeliantis puikią plaučių ventiliaciją, nuostabų poilsį ir giluminį atsipalaidavimą. Pradėjus juoktis, organizmas pradeda gaminti endorfiną - skausmo malšinimo bei geros nuotaikos hormoną. Tyrimais įrodyta, kad juokas akimirksniu pakelia nuotaiką ir palengvina depresijos simptomus. Vieno iš tokių tyrimų metu buvo įrodyta, kad žmonės su puikiai išvystytu humoro jausmu rečiau suserga depresija.
- Stiprina sveikatą: Juoko dėka prigaminame imunoglobulino A (IgA) - pagrindinę apsaugą nuo virusinių infekcijų ir taip sustipriname savo imuninę sistemą. Tyrimai rodo, kad juokas padidina imuninių ląstelių aktyvumą ir sumažina uždegiminius procesus organizme.
- Gerina gyvenimo kokybę: Juoko metu masažuojami vidaus organai, didinama virškinimo ir limfos apytaka, gerinamas atliekų išplovimas iš kūno organų. Juokiantis gerai išmasažuojami veido raumenys, tad pagerėjusi kraujo apytaka veido odą atjaunina ir didina jos elastingumą. Juokas sukelia teigiamą energiją, kuri padeda žmonėms lengviau bendrauti ir pagerina santykius. Juokas veikia, kaip ligas blokuojantis veiksnys.
- Formuoja teigiamą požiūrį: Juokas sukuria mumyse atleidimo, kilnumo, atjautos jausmą, teigiamai paveikia mūsų psichikos būklę. Juokas - tai emocinio ryšio tiltas.
Juoko joga: juoko ir kvėpavimo sintezė
Indų gydytojas Madan Kataria apjungė juoką su kvėpavimu ir 1995 metais pradėjo praktikuoti Juoko jogą parke su 5 žmonėmis. Juoko joga, tai pratimų seka, apjungianti besąlygišką juoką ir kvėpavimo jogą (Pranajama). Juoko Joga padeda pakeisti nuotaiką per kelias minutes.
Juoko terapija: mokslinis požiūris
Mokslas apie juoką yra vadinamas gelotologija (graikiškai gelos - juokas). Pagrindus šiai naujai mokslo šakai Los Andžele (JAV) padėjo Kalifornijos universiteto Medicinos fakulteto profesorius Normanas Kazinsas (1915-1990). Jo autobiografinė knyga „Ligos anatomija paciento akimis“ laikoma naujo medicinos mokslo apie juoką pradžia.
Profesorius sirgo nepagydoma kaulų liga (ankiloziniu spondilitu) ir kentė didžiulius stuburo skausmus. Kai gydytojai jau niekuo negalėjo padėti, jis išėjo iš ligoninės ir leido laiką žiūrėdamas komedijas. Netrukus pastebėjo, kad po 10 min. juoko jam praeidavo skausmai ir jis galėdavo lengviau užmigti be nuskausminamųjų vaistų bei išmiegoti net 2 val.
Taip pat skaitykite: Psichikos liga ar įveika?
JAV mokslininkai nustatė, kad žmogaus smegenyse yra zonos, kurios atsakingos už pozityvų pasaulio matymą bei bendrą fizinę sveikatą. Stimuliuojant šiuos centrus galima išgyti nuo daugelio ligų, o juokas yra natūralus šių centrų stimuliatorius, stabdantis streso hormonų gamybą (kortizolio ir adrenalino). Vokiečių mokslininkas profesorius Michaelis Titce tyrė juoko įtaką širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo sistemoms bei galvos smegenų darbui.
Juokas ir psichikos ligos: kada sunerimti?
Juokas kiekvienam iš mūsų asocijuojasi su šiltomis ir teigiamomis emocijomis. Tačiau, kaip ir daugelis dalykų gyvenime, juokas gali turėti daug kitokių atspalvių. Be pozityvaus, spontaniško juoko, egzistuoja dirbtinis juokas, sukeltas psichotropinių ar haliucinogeninių medžiagų, ar smegenyse vykstančių neigiamų pakitimų. Patologinis juokas gali išduoti nemažai ligų ar organizmo būklių, dažniausiai susijusių su smegenyse vykstančiais negatyviais pokyčiais. Tai - lyg vienas iš simptomų, bylojančių, kad reiktų sunerimti.
Šis sindromas su ryškia patologinio juoko gaida gali būti būdingas po smegenų traumos ar sukrėtimo, sergant Alzheimerio ar Parkinsono ligomis, išsėtine skleroze, taip pat patyrus insultą.
Kaip atpažinti psichikos sutrikimus?
Psichikos sutrikimai yra būklės, kurios paveikia žmogaus psichiką, emocinę būseną ir sukelia problemas su mąstymu, elgesiu, jausmais ar suvokimu.
Štai keletas psichikos sutrikimų pavyzdžių:
Taip pat skaitykite: Dienos stacionaras Jonava: Pacientų patirtis
- Elgesio sutrikimai: antisocialus elgesys, hiperaktyvumas, impulsyvumas arba valgymo sutrikimai.
- Nuotaikos sutrikimai: depresija, manija ar bipolinis sutrikimas.
- Trauminiai sutrikimai: post-trauminis streso sindromas, kuris gali išsivystyti po traumų ar labai stresinių įvykių bei išgyvenimų.
- Psichikos vystymosi sutrikimai: autizmo spektro sutrikimas, dėmesio deficito ir hiperaktyvumo sutrikimas (ADHD) arba specifinės mokymosi sunkumų formos.
- Psichozės sutrikimai: šizofrenija ar kliedėjimas.
- Streso ir prisitaikymo sutrikimai: perdegimas, gali atsirasti po nuolatinio streso, traumų ar sunkių gyvenimo įvykių.
Psichikos sutrikimų atsiradimui įtakos gali turėti daugybė veiksnių, kurie paprastai suskirstomi į biologinius, psichologinius ir aplinkos veiksnius. Genetika gali turėti įtakos, taip pat socialinė izoliacija, finansinės ar socialinės problemos, narkotinių medžiagų vartojimas.
Kaip padėti sergantiems psichikos ligomis?
Pagalba žmonėms, sergantiems psichikos ligomis, yra kompleksinė ir turėtų apimti įvairias paslaugas, skirtas tiek fizinės bei emocinės būklės gerinimui, tiek socialinei integracijai ir gyvenimo kokybės užtikrinimui.
Svarbu pabrėžti, kad pagalba turėtų būti teikiama atsižvelgiant į kiekvieno asmens individualius poreikius, nes psichikos ligų patirtys ir pasekmės yra labai įvairios ir skirtingos. Ergoterapeutas gali padėti asmenims mokytis ar atkurti pagrindinius kasdienio gyvenimo įgūdžius, pavyzdžiui, asmeninę higieną, maisto ruošimą, buities tvarkymą ir finansų valdymą. Siekiant padėti asmenims integruotis ar reintegruotis į darbo rinką, ergoterapeutas gali dirbti su klientais, padedant jiems išsiaiškinti jų profesinius interesus, stiprybes ir galimas kliūtis. Mokymas valdyti stresą ir nerimą per atsipalaidavimo technikas, pavyzdžiui, kvėpavimo pratimus, meditaciją, taip pat yra ergoterapijos dalis.
Gyvenimo būdas ir psichikos sveikata
Norint būti sveiku, reikia stengtis būti optimistu. Pastebėta, kad gyvenimu besidžiaugiantys sangvinikai mažiau linkę susirgti onkologinėmis ligomis negu kad melancholikai.
Pripildykite savo gyvenimą, aplinką ir namus įvairiais džiaugsmą bei malonumą teikiančiais užsiėmimais, istorijomis ar veiklomis. Rinkitės linksmus kino filmus, komedijas, kultūrinius renginius. Daugiau skaitykite pozityvią ir linksmą spaudą, knygas. Praleiskite daugiau laiko su pozityviai nusiteikusių bei šmaikščių žmonių kompanija. Dūkite su savo mylimais vaikais, praleiskite daugiau laiko su augintiniais. Fiksuokite daugiau linksmų istorijų, anekdotų, atsitikimų. Pakilkite aukščiau buities, neliežuvaukite ir nepavydėkite. Harmonija ir simbiozė su gamta bei artimaisiais greitai duos teigiamų rezultatų, pagerins savijautą ir suteiks didelį šansą apsisaugoti nuo įvairių sveikatos sutrikimų bei pagerins gyvenimo kokybę.
Taip pat skaitykite: Įstatymai, apsaugantys psichikos liga sergančių asmenų teises darbe