Žmogus yra socialinė būtybė, neatsiejama nuo socialinių santykių sistemos, palaikančios jo egzistavimą ir bendravimą su kitais. Kadangi žmonės neturi reikšmingų fizinių pranašumų, leidžiančių išgyventi vieniems gamtoje, jungimasis į grupes ir bendradarbiavimas jose yra būtina sąlyga išlikimui. Šiame kontekste svarbu suprasti, kaip individai save pateikia ir kuria įvaizdį, siekdami užimti tam tikrą poziciją grupėje ir visuomenėje.
Statusas ir Savęs Įtvirtinimas
Grupės narių tarpusavio santykiai lemia kiekvieno nario statusą, kuris tiesiogiai veikia savęs vertinimą. Nariai siekia aukštesnio statuso arba bent jau išlaikyti turimą, todėl grupėse vyksta statusų varžybos. Aukštesnį statusą turintys asmenys stengiasi jį išlaikyti ir yra jautrūs žemesnį statusą turinčių asmenų pastangoms pagerinti savo padėtį.
Savęs įtvirtinimas yra problemiškas ir sunkus dalykas, reikalaujantis savarankiškų sprendimų priėmimo. Svarbu kontroliuoti save, klausiant kito žmogaus patarimo, ir įsitikinti, ar iš tikrųjų ieškoma patarimo, ar tik atsakingo asmens už galimą nesėkmę. A. Suslavičius teigia, kad žmogus turi pats tvarkyti savo likimą, t. y. turi sugebėti priešintis neigiamam aplinkos poveikiui. Į problemą orientuota priešinimosi strategija apima situacijos įvertinimą, analizę ir įvardijimą; galutinių ir tarpinių tikslų numatymą; veiksmo planavimą ir vykdymą.
Situacijos Įvertinimas ir Reagavimo Strategijos
Kiekvieną naujai patirtą įvykį mes lyginame su praeityje jau išgyventais įvykiais, žinomais reiškiniais. Tas procesas baigiamas situacijos įvardijimu. Orientuota į problemos sprendimą strategija skiriasi nuo emocinės strategijos tuo, kad, naudojant šią strategiją, numatomi tikslai, konkrečiai planuojama. Emocinė strategija pasižymi stichiškumu, galutinės perspektyvos nebuvimu.
Žmogus turi parengęs kelis krizės sprendimo variantus. Jei ištiks nesėkmė, jis yra pasirengęs.
Taip pat skaitykite: Savęs žalojimo prevencija: patarimai
Savęs Vertinimas ir Socialiniai Stereotipai
Savęs įtvirtinimas prasideda nuo savęs vertinimo. Jei žmogus vertina save kaip asmenybę, tai jis mėgaujasi gyvenimu ir bendravimu su aplinkiniais žmonėmis, elgiasi spontaniškai, pasitiki savo sprendimais, veiksmais, gerai adaptuojasi visuomenėje.
Neįsitvirtinančių žmonių yra daug. Pirmuoju atveju žmogus gali turėti klaidingą supratimą, kas yra gera ir kas bloga, kas netinkama ir kas tinkama. Tokius įsitikinimus vadina socialiniais stereotipais. Yra ir toks gero žmogaus stereotipas: tai tylus, niekur nesikišantis, neprieštaraujantis, taikus žmogus. Bet savo nuomonės gynimas nėra blogis, lygiai taip pat kaip ir abejonė kito žodžiais, veiksmais, ar paprieštaravimai, neužmirštant, kad tokią pat teisę turi ir bendravimo partneris. Negindamas savo nuomonės, žmogus pats sau kenkia, mažina pasitikėjimą savimi.
Agresyvumas ir Socialinių Įgūdžių Stoka
Yra žmonių linkusių agresyviai reaguoti į erzinančias aplinkybes labai energingai. Žemindami kitus bando primesti savo nuomonę, pažeidžia kitų teises, pasiekia tikslą kitų sąskaita. Atskirais atvejais žmonės neįsitvirtina ir dėl socialinių įgūdžių stokos. Jie papraščiausiai nežino, kaip tą padaryti. Jie to nesimokė.
Teiginių Įrodinėjimas ir Informacijos Pateikimas
Mums dažnai tenka ką nors teigti, tvirtinti, ir, žinoma, savąjį teiginį ginti. Teiginiai irgi turi būti įrodinėjami naudojant įrodinėjimo būdus: faktus ir nuomones. Faktai gali būti statistika, vaizdinė, filmuota medžiaga. Nuomonė - asmenybės sprendimas apie daiktų ir reikšmių tvarką pasaulyje.
Gynybiškas problemos pateikimas daugiau klaidina, nei informuoja, nes klausytojui pačiam reikia atspėti, ką autorius maskuoja, ką nori iš tikrųjų pasakyti ir kokia yra jo faktiškoji pozicija. Problemai pateikti reikia informacijos: faktų, nuomonių, įkalčių ir pan. Vienpusiškai pateikiant informaciją, atimamas žmogui kūrybos, atradimo džiaugsmas, kadangi tiesos iš karto paskelbiamos.
Taip pat skaitykite: Asmenybės analizės įrankiai
DESC Sistema
A. Suslavičius pateikia psichologų Š. Bauer, Dž. Bauerio konstruktyvų problemos sprendimo būdą - DESC sistemą, skirtą parodyti, kaip konstruktyviai išreikšti savo nepasitenkinimą ir kaip konstruktyviai siekti partnerio bei savo paties elgesio kaitos.
Bendravimo partnerio reakcijos, kuriomis vengiama iššukio, stengiamasi pakreipti pokalbį kita linkme, vadinamos venginiais.
Įvaizdis ir Jo Kūrimas
Įvaizdis niekuomet nekuriamas sau. Žmogaus įvaizdis atlieka dvi funkcijas. Pirma, tai yra tarsi priemonė padedanti atrinkti, pritraukti žmones, kuriems norime patikti, kurių dėmesys mums yra svarbus. Būtina įvaizdžio valdymo sąlyga yra savęs atskyrimas nuo įvaizdžio. Mus valdo viskas su kuo mes susitapatiname.
Įvairiose situacijose tas pats žmogus aplinkiniams gali pateikti skirtingus įvaizdžius. Tačiau joks įvaizdis negali atspindėti visko, kuo žmogus yra. Dažniau ar rečiau, priklausomai nuo situacijos, įvaizdžius pageidautina keisti. Bendravimas „kaip išeis” nereiškia nei natūralumo, nei nuoširdumo. Visais atvejais įvaizdį sudaro stebimi žmogaus aspektai - apranga, elgesys, kalbos tonas, aptariamos temos, naudojamas žmogaus žodynas, klausimosi būdas ir t. t.
Įvaizdžio Savybės ir Lūkesčiai
Įvaizdis turi būti įtikinamas, pagrįstas kokybiška informacija, gerai įvaldytas ir suprantamai susijęs su stebėtojo lūkesčiais. Kiekvieno žmogaus atžvilgiu mes turime tam tikrų lūkesčių.
Taip pat skaitykite: Atjauta sau ir psichikos sveikata
Savojo Įvaizdžio Formavimasis
Įspūdį apie tai, kaip mes atrodome kitų akimis susidarome panašiai kaip ir įspūdį apie kitus: bandome pažvelgti į save iš šalies, taip, tarsi žiūrėtume iš kito žmogaus pozicijų. Savasis įvaizdis yra mūsų supratimas apie tai, kaip mus suvokia kiti.
Aplinkinių reakcija yra svarbiausias savojo įvaizdžio formavimosi elementas. Mūsų nuolatinis stebėjimas, kaip į mus žiūri aplinkiniai, leidžia daugiau ar mažiau sutikti su jų požiūriu į mus. Tokie reiškiniai vadinami „veidrodinio atspindžio“ teorija. Vertindami save, neišengiamai imamės palyginimų „geresnis“, „blogesnis“, „atviresnis“ ir pan.
Socialiniai Vaidmenys ir Savasties Formavimasis
Atitikti tam tikrą įvaizdį skatina mūsų atliekami socialiniai vaidmenys. Suaugusieji dažniausiai atlieka tuos vaidmenis, kuriuos atlikti juos įpareigoja jų turima profesija ar užimamos pareigos. Augdami pradedame tapatinti save su kitais žmonėmis - tėvais, vyresniaisiais broliais ar seserimis, mokytojais, knygų ar kino filmų herojais.
Daugelio vaikiškų žaidimų esmę sudaro suaugusių vaidmenų mėgdžiojimas. Paaugliams ir jaunuoliams reikia apsispręsti, kokias besiformuojančio savojo „aš“ puses išlaikyti, o kurių atsisakyti. Taip kuriasi žmogaus savastis arba identitetas, dėl kurio kiekvienas tampame unikalia, nepakartojama asmenybe.
Įvaizdžio Išsaugojimas ir Koregavimas
Dažnai būna tokia situacija, kad aplinkinių reakcijos nesiderina su mūsų susikurtu įvaizdžiu apie save. Tokiu atveju bandome ieškoti neatitikimo priežasčių ne savyje, o kituose ir bet kokiu atveju išsaugoti savo gerą įvaizdį.
Tačiau yra ir tokių metodų, kurie gali padėti pakoreguoti įvaizdį. Jie naudojami tada, kada neatitikimo yra ieškoma savyje. Vienas iš sprendimo būdų - „pozityvūs tvirtinimai“. Kitas metodas, padedantis keisti įvaizdį - elgtis priešingai susidariusiai nuomonei. Dar vienas būdas pagerinti ir keisti įvaizdį - paieškoti tokių būdo bruožų, kurie mums patinka.
Savojo Įspūdžio Pateikimas Kitiems
Kontroliuoti kitų žmonių apie mus susidaromą įspūdį esame verčiami nesaugumo jausmo ir nerimo, kuris kyla, kai pasijuntame stebimi ir vertinami. Tuomet mes vienaip ar kitaip prisistatome: mūsų elgesys kinta priklausomai nuo socialinės situacijos užuominų apie tai, kokio elgesio iš mūsų laukiama.
Prisistatymu paprastai siekiama tam tikrų socialinių ir materialinių rezultatų. Prisistatymas dažnai vyksta jo net neįsisamoninus, ir įvaizdis kuriamas nebūtinai iš anksto tai apgalvojus. Paprastai prisistatydami mes nesiekiame pasirodyti tuo, kuo nesame, o tik norime pademonstruoti ir išryškinti savo privalumus bei užmaskuoti trūkumus.
Todėl, kurdamas įvaizdį, žmogus nepraranda savo tapatumo. Bet dažnai ir ilgą laiką viešai demonstruojama išvaizda bei elgesys gali įtakoti savojo „aš“ suvokimą. Tai ypač tikėtina, jei asmens „aš“ vaizdas yra nestabilus, t. y. jei jis menkai pažįsta pats save.
tags: #saves #pateikimas #ir #ivaizdzio #kurimas #psichologija