Šiame straipsnyje nagrinėjami asmenybės strategijos kūrimo aspektai, apimantys strateginio valdymo ir planavimo skirtumus, strateginės sesijos naudą, savęs pateikimo strategijas derybose ir verslo susitikimuose, organizacijos vizijos, misijos ir tikslų kūrimą bei strategijos įgyvendinimo logiką. Siekiama pateikti išsamią apžvalgą, kuri būtų suprantama tiek pradedantiesiems, tiek patyrusiems specialistams.
Strateginis valdymas ir strateginis planavimas: esminiai skirtumai
Strateginis planavimas dažnai apibrėžiamas kaip problemų sprendimo procesas, skirtas organizacijos pritaikymui prie ateities aplinkos. Iš esmės, tai yra strateginio valdymo etapas. Tuo tarpu strateginis valdymas yra nuolatinis, dinamiškas ir cikliškai atsinaujinantis procesas, apimantis strateginę analizę, strategijos rengimą ir jos įgyvendinimą. Šis procesas leidžia organizacijai savalaikiai adaptuotis prie aplinkos pokyčių ir efektyviau išnaudoti savo išteklius. Organizacijos privalo vykdyti strateginį planavimą, nes tai yra nenutrūkstama ir pastoviai atsinaujinanti funkcija, kuri padeda pasiekti vieną ar kelis strateginius tikslus.
Strateginė sesija: priemonė tikslams pasiekti
Strateginė sesija - tai moderuojamas susirinkimas, kurio metu atsiribojama nuo kasdienės veiklos ir dėmesys sutelkiamas į strategiją. Tokio susitikimo metu galima peržiūrėti esamą strategiją, ją koreguoti, kurti naują ir pan. Strateginė sesija gali būti naudinga skirtingose su organizacija susijusiose srityse. Dažniausiai, ištarę terminą strateginė sesija, mes jį asocijuojame su organizacijos strategijos nustatymu, kuomet organizacijos vadovai, akcininkai susirenka strateguoti, siekdami atsakyti, kokia ateinančio laikotarpio organizacijos vizija (tikslai, strateginės kryptys, veiksmų planai, rodikliai, misija, vizija, vertybės).
Praktikoje galima išskirti dvi strateginės sesijos naudos perspektyvas: organizacijos ir strategijos santykis bei tikslų ir strategijos santykis. Pirmu atveju, galima kalbėti ne tik apie organizacijos strategijos nustatymą, bet ir apie departamento, padalinio ar nedidelės komandos veiklos strategiją, nepaisant to, kas galioja organizacijoje. Kitas vertus, jei mes sugrįžtume prie strateginės sesijos apibrėžimo, kuris sako, kad tai apgalvotų tikslų nustatymas įmonėje ir veiksmų bei resursų jiems pasiekti paskirstymas, tuomet matome, kad vienas esminių elementų yra tikslai. Ir tai išplečia strateginės sesijos pritaikymą kitose situacijose.
Strategine sesija galima spręsti esamą veiklos problematiką, kuomet siekiama užtikrinti prevencijos būdus ar kelius esamų problemų sprendimui, kovos su konkurentais strategijos pasirinkimui, naujų paslaugų ar produktų vystymui, efektyvaus įmonės resursų panaudojimo strategijai ir panašiai.
Taip pat skaitykite: Ar aš kuriu savo asmenybę?
Strateginės sesijos nauda:
- Apibrėžtumas: padeda suprasti, kur organizacija juda.
- Sutelktumas: skatina darbuotojų sutelktumą, įsipareigojimą ir atsakomybę.
- Sprendimų kokybė: užtikrina kokybiškesnius sprendimus, įtraukiant skirtingų sričių specialistus.
Savęs pateikimo strategijos derybose ir verslo susitikimuose
Savęs pateikimas derybose ir verslo susitikimuose yra procesas, kurio metu viena besiderančioji pusė atstovauja savo organizacijai prieš kitą derybų dalyvį. Šis procesas vyksta tiek sąmoningu, tiek nesąmoningu lygiu ir paprastai yra motyvuotas troškimo patenkinti savo ar kitų poreikius. Pasirenkant savęs pateikimo strategiją, svarbu atsižvelgti į tris pagrindines veiksnių grupes:
- Individualūs asmeniniai veiksniai: asmens vertybės, įsitikinimai, patirtis.
- Tarpindividualūs veiksniai: santykiai su kitais derybų dalyviais, jų pozicijos.
- Situaciniai (socialinės aplinkos) veiksniai: visuomenėje egzistuojančios socialinės normos, kultūriniai skirtumai.
Pirmiausia reikėtų nustatyti stimulus, įtakojančius asmens motyvaciją kuriant savo viešą įvaizdį ir įtraukti ne tik norimo įvaizdžio pasirinkimą, bet taip pat ir sprendimą, kokios elgesio formos yra labiausia tinkamos, vystant tokį įvaizdį, t.y. pasirinkti savęs pateikimo strategijas. Taip pat yra svarbu atsižvelgti į kai kuriuos išorinius situacinius veiksnius ir visuomenėje egzistuojančias socialines normas, kurios gali įtakoti pristatymo planavimą ir atlikimą.
Organizacijos vizija, misija ir tikslai
Organizacijos vizija yra galinga įspūdžio jėga žmonių širdyse. Bendra vizija sukuriama rūpinantis savo ir kitų asmeninėmis vizijomis. Tai ypač svarbus besivystančios organizacijos elementas, nes jis pateikia centrą ir energiją. Bendroji vizija dažnai būna svarbiausias žingsnis, formuojant bei keičiant žmonių santykius su organizacija. Vizija gali tapti pirmu žingsniu, bandymu, leidžiančiu anksčiau nepatikliems žmonėms pradėti dirbti drauge, nes ji rodys galutinį tikslą kaip vadovaujantį principą, iškilus stresinėms situacijoms.
Rengiant organizacijos viziją, rekomenduojami 5 kriterijai:
Taip pat skaitykite: Efektyvūs pasąmonės metodai
- Numatymas.
- Platumas.
- Konsensusas.
- Unikalumas.
- Veiksmingumas.
Organizacijos misiją ir tikslus negali sukurti vien nepriklausomi ekspertai. Formuluojant organizacijos misiją ir tikslus, visuomet susiduriama su dviejų grupių interesais. Jie paliečia įvairių lygių valdininkų, vadybininkų ir darbuotojų interesus. Kita grupė liečia tuos, kurie domisi strategijos įgyvendinimo rezultatais: akcininkus, vyriausybę, klientus, tiekėjus. Visi jie vadinami dalininkais.
Svarbiausi veiksniai, darantys poveikį dalininkų galiai, yra vadybininkai ir darbuotojai. Valstybinės valdžios institucijų galia, bankai, akcininkai - visi jie turi didelės įtakos misijos kūrimui. Organizacijos misiją veikia ir organizacijos kultūra. Misijos formuluotė trumpai aprašo pagrindines organizacijoje kryptis vidutinės trukmės perspektyvai ir trumpai reziumuoja jas pagrindžiančią argumentaciją ir vertybes. Formuluotės paskirtis - pateikti visiems dalininkams glaustą informaciją apie tai, kokia yra organizacijos paskirtis.
Kiekviena organizacija turi apsispręsti, ko ir kaip sieks, t.y. pasirinkti veiklos tikslą bei būdą. Kiekviena organizacija ir jos vadovai privalo kruopščiai ir nuolat peržiūrėti tikslus, kad neatsiliktų nuo visuomeninių bei pramoninių pokyčių, pasirinkimo galimybių. Organizacijos tikslus priimta dalyti į dvi dalis, kurios abi yra svarbios ir reikalingos strategijoje: finansiniai tikslai ir strateginiai tikslai.
Strategijos įgyvendinimo logika
Strategija neveikia tol, kol ji nenužengia ant žemės. Kol ji nėra išversta į tikslus, rodiklius ir konkrečias siekiamybes, ji lieka tik dokumentu, kuris įkvepia… ir tiek. Stipri strategija turi vieną užduotį: paversti kryptį veiksmais, kurie generuoja matomą, apčiuopiamą, finansinę vertę. Tam reikalinga įgyvendinimo logika - sistema, kuri aiškiai parodo:
- Ką darome.
- Kodėl tai darome.
- Kaip matuojame progresą.
- Ir kas turi nutikti, kad judėtume greičiau nei konkurentai.
Siekiamybės yra drąsios, ambicingos, bet realios kryptys, kurios:
Taip pat skaitykite: Kaip įveikti psichologines problemas
- Įkvepia komandą.
- Išlaisvina iš "operacinio mąstymo".
- Leidžia galvoti apie proveržį, o ne tik apie "užduotis".
Strategijos žemėlapis yra įrankis, kuris tą visumą sujungia į vieną aiškų, matomą ir suprantamą paveikslą. Jis parodo, kaip visi strategijos elementai susiję tarpusavyje - nuo vizijos iki kasdienių veiksmų. Strategijos žemėlapyje yra keturios perspektyvos - skirtingi matymo kampai, per kuriuos organizacija vertina savo strategiją:
- Finansų perspektyva.
- Klientų perspektyva.
- Vidinių procesų perspektyva.
- Mokymosi ir augimo perspektyva.
tags: #savo #asmenybes #strategijos #rengimas