Sėklų dygimas - tai gyvybiškai svarbus procesas, nuo kurio priklauso augalų populiacijos išlikimas ir derliaus gausa. Šis procesas yra itin jautrus aplinkos sąlygoms, todėl supratimas, kaip skirtingi veiksniai veikia sėklų dygimą, yra būtinas kiekvienam, norinčiam sėkmingai auginti augalus.
Įvadas
Augalų gyvybė darže prasideda nuo sėklos. Kiekvienas daržininkas pavasarį beria sėklą į žemę ir su nekantrumu laukia daigelių. Tačiau praeina viena savaitė, dvi ar trys - ir jokios gyvybės, sėklos nesudygsta arba pasirodo tik vienas kitas daigelis. Kodėl? Ką ne taip padarėme? Šiame straipsnyje išnagrinėsime pagrindinius aplinkos veiksnius, turinčius įtakos sėklų dygimui, ir pateiksime praktinių patarimų, kaip užtikrinti sėkmingą augalų augimą.
Sėklų Dygimo Esminiai Veiksniai
Sėklų dygimas - tai sudėtingas procesas, priklausantis nuo daugelio jį skatinančių ir stabdančių veiksnių. Pagrindiniai veiksniai, lemiantys sėklų dygimą, yra:
- Drėgmė
- Temperatūra
- Šviesa
- Deguonis
- Dirvos struktūra
Drėgmės Įtaka
Visų pirma, sėkloms sudygti reikia vandens. Esant netinkamai dirvos drėgmei, sėklos ne tik nedygsta, bet sudygusios gali žūti. Kai dirva sausa, dažnas galvoja, kad užtenka ją sudrėkinti prieš sėją iki 2-3 cm gylio. Kad daržovių sėklos sudygtų, dirvą reikia sudrėkinti iki 15-20 cm. Per didelė dirvos drėgmė irgi kenksminga - sėklos gali supūti. Optimali dirvos drėgmė sėkloms dygti - 80-90 proc. Sėklas prieš beriant į dirvą naudinga keletą valandų palaikyti vandenyje, kad jos išbringtų ir pasėtos dirvoje greičiau sudygtų.
Temperatūros Svarba
Sėkloms dygti būtina tam tikra temperatūra. Ji turi įtakos dygimo gausumui ir greičiui. Jei sėkloms dygstant temperatūra žema, gerokai pailgėja dygimo laikas arba sėklos visai nesudygsta. Vienų daržovių sėkloms sudygti reikalinga gana žema temperatūra, o štai pupelės, paprikos nedygsta, kai temperatūra žemesnė negu 23-28 oC. Šilumamėgių daržovių sėkloms dygti optimali temperatūra - 25-30 oC, esant 15 oC temperatūrai jos gali visai nesudygti. Šalčiui atsparių daržovių sėkloms dygti optimali temperatūra yra 18-25 oC. Morkų, petražolių sėklos pradeda dygti 3-4 oC temperatūroje. Burokėlių nesėkime į šaltą dirvą, jos temperatūra 10 cm gylyje turėtų būti 7-10 oC (gegužės pabaigoje-birželio pradžioje). Negalima šilumamėgių augalų, pvz., agurkų, sėklų berti į dirvą anksti pavasarį, nes sėklai dygti reikalinga optimali šiluma, o anksti pavasarį dirva dar būna pakankamai neįšilusi, netinkamos temperatūros, todėl sėkla nedygsta.
Taip pat skaitykite: Dygimo priklausomybė nuo aplinkos
Šviesos Poreikis
Sėklų dygimui įtakos turi ir šviesa. Vienoms būtina šviesa, kitos dygsta tamsoje. Šviesa ypač reikalinga kai kurių gėlių - begonijų, brovalijų, balzaminių sprigių, budlėjų, petunijų, koleusų, tabakų, miglių, nakvišų - sėkloms sudygti. Tokių sėklų iš viso nerekomenduojama užberti substratu. Labai smulkioms sėkloms dygti taip pat reikalinga šviesa. Jos neturi sukaupusios daug maisto medžiagų atsargų, todėl šviesa stimuliuoja dygimą.
Deguonies Būtinybė
Jeigu dirva per daug suslėgta, sėklos gali nesudygti. Tokioje dirvoje joms ima trūkti deguonies arba jo gali visai nebūti, todėl sėklos uždūsta. Deguonis į dirvą įsiskverbia labai lėtai. Jo gali pritrūkti, kai dirva yra suslūgusi arba per šlapia. Deguonies ypač reikia, kai įtrūksta sėklos luobelė.
Dirvos Struktūros Įtaka
Dar viena priežastis, kodėl sėklos nedygsta - jos pasėtos per giliai. Sėjos gylis priklauso nuo sėklos stambumo. Paprastai sėjos gylis lygus dvigubam sėklos skersmeniui. Per giliai įterptos sėklos gali uždusti, o jeigu dirva per drėgna - žūti. Pasėjus per giliai, daigai sudygs silpni, o per sekliai - gali išdžiūti. Jeigu dirva gerai įdirbta ir drėgna, smulkios sėklos - svogūnų, kopūstų, morkų ir petražolių - sėjamos 1-3 cm gyliu. Žirniai, pupelės, pupos sėjamos 4-6 cm gyliu. Jeigu dirva itin sausa, reikėtų sėti giliau. Kai dirva yra gana drėgna, sėjama sekliau. Pasėję mulčiuokime eilutes durpėmis. Tada nesusidarys dirvos plutelė, geriau laikysis drėgmė ir daigai greičiau bei vienodžiau sudygs.
Kiti Svarbūs Aspektai
Be pagrindinių aplinkos veiksnių, sėklų dygimą taip pat veikia:
- Sėklų kokybė ir daigumas
- Sėklų apdorojimas prieš sėją
- Dirvožemio pH
- Ligos ir kenkėjai
Sėklų Kokybė ir Daigumas
Dažna priežastis - nekokybiškos arba nedaigios sėklos. Pirkdami sėklas atkreipkime dėmesį į galiojimo laiką, nes senos nesudygs. Jeigu sėjame pernai pirktas sėklas, patikrinkime jų daigumą, o jis priklauso nuo saugojimo sąlygų. Jeigu sėklos laikytos per aukštoje ar per žemoje temperatūroje, jeigu oro drėgmė buvo per aukšta ar per žema, jų daigumas sumažėja. Tarp kitko, sėklos, subertos į folijos paketėlius, gali laikytis ilgiau. Salierų, petražolių, gelteklių, pastarnokų sėklos greitai praranda daigumą, todėl sėkime tik šviežias, nepalikime jų kitiems metams. Nors agurkų sėklos išlieka daigios iki šešerių metų, tačiau rekomenduojama sėti ne senesnes kaip dvejų metų.
Taip pat skaitykite: Šviesa kaip sėklų dygimo veiksnys
Sėklų Apdorojimas Prieš Sėją
Jeigu daržovių sėklos nesudygo, galime būti kalti patys. Kodėl? Paprastai dauguma daržovių sėklų yra apdirbtos, t. y. beicuotos ir pan. Jeigu prieš sėją tokias sėklas mirkome kalio permanganato, mikroelementų ir kituose tirpaluose, rezultatas gali būti nenuspėjamas. Tokios sėklos gali visai nedygti. Paruoštų sėjai sėklų papildomai apdoroti prieš sėją nereikėtų. Be to, sėjai patartina naudoti tik beicuotą sėklą, neturinčią įvairių infekcijų.
Dygimo Trukmė
Nereikia panikuoti, jeigu vienos daržovės sudygo, o kitos dar ne. Gal joms dygti dar ne laikas. Kiekvienos daržovių rūšies sėklų dygimo trukmė skirtinga. Todėl reikėtų žinoti vidutinę sėklų dygimo trukmę, kuri priklauso nuo daržovių rūšies ir trunka 3-15 dienų. Be to, net tos pačios daržovės atskirų hibridų sėklos dygsta nevienodai. Palankiomis aplinkos sąlygomis dauguma daržovių sudygsta per 1-4 savaites. Svogūnų sėklos sudygsta po 10-14 dienų, griežčių, ropių, ridikų, ridikėlių, melionų, kukurūzų, agurkų, burokėlių, rūgštynių - po 5-7, pupelių - po 7-10, morkų - po 12-15, žirnių - po 7-14, salotų - po 7-10, artišokų, pastarnokų, paprikų, petražolių, rabarbarų, salierų, krapų - po 14-21, špinatų - po 7-14, šparagų - tik po 20 dienų. Apdorotos sėklos dažnai dygsta ilgiau.
Sėjos Laikas
Neskubėkime sėti daržovių anksti. Geriau sėkime vėliau, kai augalams augti pakanka šilumos ir šviesos. Tačiau morkas, petražoles, krapus, salotas reikėjo sėti kuo anksčiau (balandžio pabaigoje-gegužės pradžioje), kai tik dirva įšyla. Tuo metu dirva yra drėgna ir sėkloms dygti pakaks drėgmės, jos nežus dėl sausros.
Laboratorinis Darbas: Sėklų Dygimo Priklausomybės nuo Aplinkos Sąlygų Tyrimas
Tikslas
Ištirti, kaip žirnių sėklų dygimas priklauso nuo aplinkos temperatūros ir drėgmės.
Hipotezė
Geriausiai sudygs sėklos, kurios augs drėgnoje aplinkoje ir bus laikomos šiltoje aplinkoje. Nesudygs sėklos, kurios nebus drėkinamos arba bus šaltoje aplinkoje.
Taip pat skaitykite: Kraujo judėjimo iššūkiai
Priemonės ir Medžiagos
- Stiklinės (5 vnt.)
- 50 žirnių sėklų
- Nenuplaunamas rašiklis
- Vanduo
- Vata
Darbo Eiga
Paimkite 5 stiklines ir jas sunumeruokite.
Įdėkite į kiekvieną stiklinę po 10 žirnių sėklų.
Paruoškite skirtingas sąlygas kiekvienoje stiklinėje:
- I ir II stiklinės: Sausa vata (be drėgmės).
- III stiklinė: Drėgna vata, laikoma 20 °C temperatūroje.
- IV stiklinė: Drėgna vata, laikoma 0 °C temperatūroje (šaldytuve).
- V stiklinė: Sėklos apsemtos vandeniu.
Stebėkite sėklų dygimą kelias dienas ir fiksuokite rezultatus.
Rezultatai (Numatomi)
- Abejose stiklinėse (I ir II), kuriose vata buvo sausa, sėklos nesudygs.
- III stiklinėje, kurioje sėklos buvo ant drėgnos vatos 20 °C temperatūroje, sėklos turėtų sudygti geriausiai.
- IV stiklinėje, kurioje buvo drėgna vata 0 °C temperatūroje, sėklos nesudygs arba sudygs labai lėtai.
- V stiklinėje, kurioje sėklos buvo apsemtos vandeniu, sėklos gali supūti ir nesudygti.
Išvados (Numatomos)
Sėkloms dygti reikalinga šiluma ir drėgmė. Optimalios sąlygos (šiluma ir drėgmė) užtikrina greitą ir efektyvų sėklų dygimą.