Įvadas
Pasaulio psichikos organizacija, glaudžiai susijusi su Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), atlieka svarbų vaidmenį globaliniu lygiu rūpinantis žmonių psichikos sveikata. Šiame straipsnyje panagrinėsime Pasaulio psichikos organizacijos istoriją, tikslus, funkcijas ir Lietuvos bendradarbiavimą su ja. Taip pat aptarsime psichikos sveikatos svarbą, problemas ir būdus, kaip galima ją stiprinti.
Pasaulinė Psichikos Sveikatos Federacija ir Pasaulinė Psichikos Sveikatos Diena
Pasaulinės psichikos sveikatos dienos minėjimą 1992 m. inicijavo Pasaulinė psichikos sveikatos federacija (WFMH). Nuo 1994 m. spalio 10 d. ši diena minima visame pasaulyje, siekiant atkreipti dėmesį į psichikos sveikatos problemas ir skatinti psichikos sveikatos priežiūrą. Ši diena primena, kad reikia pasirūpinti psichine sveikata, jos stiprinimu ir prevencijos svarba. Geros psichikos sveikatos bendruomenė ir visuomenė tolerantiškesnės pažeidžiamoms gyventojų grupėms, joms būdinga didesnė socialinė integracija. Visuomenei gera piliečių psichikos sveikata padeda siekti gerovės, solidarumo ir socialinio teisingumo.
Pasaulio Sveikatos Organizacija (PSO): Pagrindiniai Aspektai
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) yra Jungtinių Tautų padalinys, įkurtas 1948 m. balandžio 7 d. (įstatai priimti 1946 m.). Jos pagrindinė būstinė yra Ženevoje. PSO misija - siekti, kad visi žmonės būtų kiek įmanoma geros sveikatos - tiek fizinės, tiek psichinės. 2024 m. PSO priklausė 194 valstybės, tarp jų Jungtinių Tautų narės.
PSO Funkcijos
PSO atlieka daugybę funkcijų, įskaitant:
- Vadovavimą ir koordinavimą tarptautiniu lygiu sveikatingumo politikos srityje.
- Pagalbos teikimą šalių vyriausybėms gerinant sveikatos paslaugas.
- Techninės įrangos tiekimą ir paramos prašymą iš kitų šalių vyriausybių.
- Prevencinio darbo skatinimą ir epidemijų kontrolę.
- Pagalbos teikimą gerinant mitybą, gyvenamąjį būstą, užimtumą, ekonomines ir darbo sąlygas bei higieninę aplinką.
- Biomedicinos ir sveikatos paslaugų išteklių koordinavimą.
- Sveikos gyvensenos mokymo tobulinimą.
- Biologinių, farmacijos ir kitų produktų tarptautinių standartų kūrimo skatinimą.
- Diagnostikos procedūrų standartizavimą.
- Veiklos skatinimą psichikos sveikatos srityse, ypač plėtojant veiklą, stiprinančią žmonių santykių darną.
Psichikos Sveikata: PSO Apibrėžimas ir Svarba
Psichikos sveikatą Pasaulio sveikatos organizacija apibrėžia kaip „geros savijautos būseną, kai kiekvienas asmuo suvokia savo sugebėjimus, gali susidoroti su įprastais gyvenimo sunkumais, našiai bei rezultatyviai dirbti (arba mokytis) ir įnešti savo indėlį į bendruomenę.“
Taip pat skaitykite: Asmenybės, formavusios pasaulį
Psichikos sveikata yra labai svarbi žmogaus gerovei ir produktyvumui. PSO duomenimis, bent 1 iš 4 žmonių nors kartą gyvenime patiria psichikos sveikatos sutrikimą. Dauguma asmenų, gavę specialistų pagalbą, pasijunta geriau, todėl svarbu, kad ji būtų suteikta laiku, priimtinu būdu ir patenkintų individualius asmens poreikius.
Psichikos Sveikatos Problemos ir Stigma
Nors psichikos sveikatos ligos yra tokios pat svarbios kaip ir fiziniai sutrikimai, tačiau dėl egzistuojančios stigmos, žinių trūkumo ir ribotos prieigos prie sveikatos paslaugų, daugybė žmonių nesulaukia tinkamos pagalbos. 75 - 95% žmonių, turinčių psichikos sveikatos sutrikimų ir gyvenančių vidutinių ar žemų pajamų šalyse, neturi tinkamos prieigos prie psichikos sveikatos paslaugų.
Visuomenėje dar daug žmonių, turinčių psichikos sutrikimų, gėdijasi ir bijo, kad, atskleidę savo problemas kolegoms, rizikuotų prarasti paaukštinimo galimybę ar net darbą. Įvairių tyrimų duomenimis, tik 13 proc. žmonių jaučiasi galintys pasakyti apie savo psichikos sveikatos bėdas vadovui. Deja, stigmatizavimas paplitęs ir darbo vietose.
Kova su Stigma
Žinios ir suvokimas yra veiksmingos stigmatizavimo mažinimo priemonės. Svarbu:
- Neleisti, kad stigma paveiktų pasitikėjimą savimi ar sukeltų gėdos jausmą.
- Kreiptis pagalbos prireikus.
- Dalytis žiniomis, kai girdite žmones sakant neteisingus dalykus apie psichikos ligas.
- Ieškoti palaikymo forumuose, kuriuose galite išreikšti savo mintis apie darbą ar asmeninį gyvenimą.
- Pasidomėti faktais.
- Kalbėti oriai ir pagarbiai.
- Palaikyti savo kolegas.
- Šviesti ir informuoti.
- Skatinti vyresniuosius vadovus psichikos sveikatos srityje parodyti lyderystę.
Psichikos Sveikata Darbe
Užimtumas ypač labai svarbus psichikos sveikatai, nes labai dažnai tai yra finansinio saugumo, socialinių kontaktų, savirealizacijos šaltinis. Nemažai tyrimų aiškiai įrodė neigiamą nedarbo poveikį psichikos sveikatai. Manoma, kad labai nemaža dirbančių žmonių dalis per visą savo darbingą amžių patiria psichikos sutrikimų ar suserga psichikos liga. Tyrimų duomenimis, net apie 20 proc. darbuotojų gali turėti psichikos sutrikimų (dažniausiai nerimo ar nuotaikos), o per visą darbingą gyvenimą šių sutrikimų simptomų gali pajusti kas antras.
Taip pat skaitykite: Suvokimas: kaip teisingai matyti pasaulį
Žinoma, kad apytiksliai tik pusė psichikos sutrikimų turinčių žmonių dirba įvairiose profesinės veiklos srityse. Dauguma tokių žmonių norėtų dirbti, tačiau šie sutrikimai labai didina nedarbo riziką. Manoma, kad žmogui, susirgusiam depresija ar turinčiam nerimo sutrikimų, tikimybė tapti bedarbiu yra dvigubai didesnė nei sveikam. Vis dėlto kai kurie net ir rimtų psichikos sutrikimų turintys žmonės dirba aukšto funkcionavimo lygmens darbus ar užima aukštas pareigas. Be to, yra įrodyta, kad darbas yra svarbus psichosocialinės reabilitacijos komponentas, mažinantis atkryčių ir paūmėjimų skaičių ir trukmę.
Lietuvos Bendradarbiavimas su PSO
Lietuva šios organizacijos tikroji narė yra nuo 1991 m. lapkričio 25 d. ir kartu su 52 valstybėmis (iš viso 53 šalys) priklauso Europos regioniniam biurui. Su Pasaulio sveikatos organizacija Lietuva yra pasirašiusi pagrindinę sutartį, kurią atnaujina kas 2 metai, įgyvendina daugiau kaip 30 projektų. 2015 m. Lietuva tapo pirmąja iš Baltijos valstybių, kurioje buvo surengta Pasaulinės sveikatos organizacijos Europos regiono komiteto sesija.
Pavyzdžiai iš Utenos Rajono
Spalio 10 d., minint Pasaulinę psichikos sveikatos dieną, Utenos Dauniškio gimnazijoje, vaikų lopšelyje - darželyje „Saulutė“ ir lopšelyje - darželyje „Gandrelis“ vyko prevencinės akcijos „Dovanokime gerumą vieni kitiems“. Gimnazijos mokiniai žiūrėjo prevencinius filmus, per radiją klausėsi pamokančių istorijų ir rašė vieni kietiems gerus žodelius, prisiminė kada nors jų pačių atliktus gerus darbus. Akcijos metu mokiniams buvo pristatytos visos mums žinomas psichologinės pagalbos galimybės. Taip pat buvo pateikta stendinė informacinė medžiaga apie psichikos sveikatą. Darželinukai diskutavo apie jausmų atpažinimą bei jų raiškos būdus, mokėsi skleisti gerą nuotaiką ir dalintis ja. Gilinosi, kas įtakoja gerą nuotaiką ir sveikatą. Žiūrėjo ir analizavo mokomuosius filmukus apie miško žvėrelių draugystę. Vaikai klausėsi pasakojimų apie liūdesį, pyktį, nerimą ir kaip jo išvengti. Sveikatos specialistė ir psichologė mokė vaikučius kaip kalbėtis su artimais žmonėmis, papasakoti jiems savus išgyvenimus. Kad vaikai geriau suprastų ir atpažintų emocijas spalvino ir diskutavo apie savo dienos emocijas. Vaikučiai gavo Utenos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro dovanų, pamokančių spalvinimo knygelių apie skruzdėliuko Aniceto nuotykius „Kad niekas nesityčiotų“. Akcijos pabaigą vainikavo su skambiom dainom ir melodijom A. Jasiūnaitė ir G. Savarauskaitė.
Taip pat skaitykite: Psichologijos įžvalgos ir tyrimai
tags: #pasaulio #psichikos #organizacija