Šiame straipsnyje aptariama žalinga psichoterapija, rizikos veiksniai, požymiai ir pagalbos būdai. Remiantis seminarų medžiaga, pateikiama informacija, kaip atpažinti rizikingą bei žalingą vartojimą ar priklausomybę ir pritaikyti efektyvius šiuolaikinius pagalbos ir savipagalbos būdus.
Įvadas
Psichoterapija, kaip pagalbos priemonė, yra svarbi emocinei ir psichinei sveikatai. Tačiau, kaip ir bet kuri kita intervencija, ji gali būti žalinga, jei taikoma netinkamai. Žalinga psichoterapija gali pasireikšti įvairiais būdais, įskaitant neetišką elgesį, nekompetenciją ar tiesiog neveiksmingus metodus. Svarbu atpažinti šiuos ženklus ir žinoti, kaip apsisaugoti.
Priklausomybės rizikos veiksniai ir etapai
Seminaro metu analizuojami priklausomybės rizikos veiksniai, rizikingas, žalingas vartojimas ir priklausomybės vystymosi etapai, skirtumai tarp jų. Aiškinamasi, kaip atpažinti priklausomybę, bus supažindinta su diagnostika ir klausimynais. Dalyviai susipažins, kaip formuojasi priklausomas elgesys ir priklausomybė, išmoks atskirti, kada yra rizikingas ar žalingas vartojimas, o kada jau priklausomybė, kaip tvarkytis su iškylančiais psichologiniais iššūkiais, patiriamais nesaikingai vartojant alkoholį, tiems, kurie nori padėti sau ar artimiesiems. Rizikingas, žalingas alkoholio vartojimas, priklausomybė. Požymiai, ženklai artimojo elgesyje. Pagalbos būdai atpažinus rizikingą, žalingą alkoholio vartojimą ar priklausomybę. Motyvacija keistis ir jos stiprinimas.
Emocijų įsisąmoninimas ir valdymas
Išsivalymas nuo stiprių emocijų - nerimo, nuoskaudos, depresijos ar kitų - prasideda nuo mokymosi tas emocines būsenas pastebėti savyje, išjausti ir tik tuomet jas paleisti. Teorinis mechanizmas, kaip paleisti stiprias, mus užvaldančias emocijas, yra gan plačiai aprašytas. Tačiau kaip tai įgyvendinti praktiškai, tai yra išjausti, įsisąmoninti mumyse esančias ir mus užvaldančias stiprias emocijas, nėra visada aišku. Būtent tam yra skirtas sąmoningumo praktikų kursas.
Tiems, kuriuos vargina skausmingi emociniai išgyvenimai, anksčiau ar vėliau tenka susidurti su dėmesingo kvėpavimo sąvoka, kuri yra kertinė bandant suprasti, kas tai yra - „įsisąmoninimas, išjautimas“? Mindfulness yra savęs pajautimo metodika, susidedanti iš kelių praktikų, kurių tikslas yra išmokti save įsisąmoninti, pastebėti savyje kylančias ir užvaldančias emocijas, taip pat išmokti suvaldyti mus „užsukančias“ ir nuolat besikartojančias įkyrias mintis.
Taip pat skaitykite: Seminaro apžvalga
Visas mokymasis vyksta per praktinį darbą mini grupėje, po sąmoningumo praktikų atlikimo yra aptariami teoriniai praktikų akcentai, diskutuojama, kas grupių dalyviams sekėsi atlikti geriau, kas sunkiau. Kiekvieno užsiėmimo pabaigoje dalyviai el. paštu gauna išsamų aprašymą to, kas buvo daryta, kokie yra minėtų praktikų tikslai, aprašytos pačios praktikos.
Emocijų ir fizinės sveikatos ryšys
Ne paslaptis, kad nuo neišspręstų emocijų žmonės kenčia ir fizinius sutrikimus: širdies-kraujagyslių, onkologinės ligos, diabetas dažnai siejami su konkrečiomis neišjaustomis, ir todėl darančiomis žalingą poveikį žmogaus organizmui, emocijomis. Sąmoningumo praktika labai efektyvi gydant mitybos sutrikimus, priklausomybę nuo maisto, saldumynų. Priklausomybė nuo santykių yra viena iš naujausių metodikos pritaikymo sričių.
Praktiniai įsisąmoninimo metodai
Įsisąmoninimas - tai atsipalaidavimas ir išjautimas savo neigiamų emocijų bei streso. Tai galima pasiekti atliekant jogos pratimus bei meditaciją vaikščiojant. Mindfulness užsiėmimai padeda išmokti suartėti su savimi ir savo kūnu.
Kūno psichoterapija
Kūno psichoterapija (dar ji vadinama kūno psichoterapija) - unikali metodika, kuri padeda įveikti nemigą, depresiją ir daugeliu kitų neigiamų būsenų. Šiuo atveju terapeutas dėmesį sutelkia į žmogaus kūne slypinčius negatyvius pojūčius. Jų prigimtis yra emocinė. Daugelis žmonių galvoja, kad emociniai išgyvenimai kelia tiktai psichologines problemas. Turime per mažai informacijos apie tai, kaip stresas veikia raumenis, sąnarius, vidaus organų veiklą. Tačiau matome, kad vis daugiau fizinių negalavimų siejama su psichosomatine kilme. O kas yra psichosomatika? Labai trumpai tariant, iš esmės tai yra neišreikštas žmogaus poreikis. Jį lydi kaltės, gėdos, baimės jausmai. Tam yra skirti specialūs pratimai. Liečiant tam tikras kūno vietas, jis reaguoja, kyla impulsai, išlaisvinantys sunkumo jausmą, įsisenėjusį skausmą, įtampą keliančius prisiminimus, suformavusius blokus vienoje ar kitoje kūno vietoje. Atvėrus vadinamuosius blokus, kūnu pradeda tekėti gyvybinė energija. Tai dar praeitame šimtmetyje yra aprašęs Froido mokinys V. Reichas, laikomas kūno terapijos pradininku. Pavyzdžiui, neišsakytas pyktis, sulaikyta agresija gali „užrakinti” apatinį žandikaulį. Nemalonūs pojūčiai gerklės srityje gali reikšti užstrigusią nuoskaudą, kurios žmogus neįstengia nei nuryti, nei išspjauti.. Nuolatiniai pečių, stuburo, rankų skausmai gali byloti, jog žmogus draudžia sau jausti tai, ką iš tikro jaučia. Socialinio gyvenimo taisyklės reikalauja iš mūsų ramaus elgesio be emocijų. Mes galime apsimesti, kad „viskas ok”, kad daug ką pamiršome, tačiau mūsų kūnas žino tiesą, jis prisimena viską. Jis viską įrašo tarsi diktofonas: jausmus, išgyvenimus, įvykius… Paprastas pavyzdys: kai žmogus kenčia - jo kūnas tampa sunkus, sustingęs. Jis jaučia varginančius fizinius simptomus, eina pas gydytojus, šie atlika tyrimus, tačiau neranda jokių pakitimų. Kūno psichoterapeutai žvelgia į žmogų kaip visumą: asmenybę, kūną, protą, sielą.
Kaip padėti sau
Žmogus turi resursų, tik reikia juos atgaivinti, paskatinti. Pirmiausiai, ką turite padaryti, tai sąžiningai pasikalbėti su savimi. Paklauskite savęs - ko aš iš tiesų noriu? Daugiau dėmesio, meilės, rūpesčio?
Taip pat skaitykite: Efektyvus Streso Valdymas: Seminaras Švenčionyse
Pažiūrėkite į mažą vaiką. Jo nuo gimimo niekas nemoko, kaip reikia judėti. Jis visa tai moka. Jo kūnas pats, lengvai ir paprastai, juda taip, kaip jam reikia. Kūdikis žino, kaip reikia apsiversti, vėliau žino, kaip stotis, žengti žingsnį, jis pats ima šokti, dainuoti, piešti… Deja, ateina laikas, kai jis prieš savo valią pradedamas mokyti, ką ir kaip turi daryti. Jis privalo sėdėti ramiai tada, kai nori bėgioti. Turi dainuoti tada, kai nori piešti, o kai nori piešti - jam liepiama šokti. „Sėdėk tiesiai”, „Nesikraipyk” - štai ką girdi vaikas iš išorės, kai jo kūnas jam sako visai ką kita. Jis sako tai, ką žino nuo seniausių laikų. Tuo tarpu socialinės kilmės draudimai ir nuolat slopinama baimė tuos draudimus pažeisti palieka kūne pėdsakus. Kūno terapijos uždavinys - juos atsekti ir padėti kūnui - judesiu, piešimu, kitomis priemonėmis - atsipalaiduoti. Kūno terapijos metu, pasitelkęs kūno pojūčius, žmogus iš naujo mokosi jausti tai, ką iš tikro jaučia. Jis mokosi suprasti tikruosius savo norus.
Emocinis nuovargis ir perdegimo sindromas
Šiais laikais apie perdegimo sindromą yra girdėjęs beveik kiekvienas dirbantis žmogus, tačiau apie gilumines šio reiškinio priežastis ir kodėl vieni žmones yra labiau linkę „perdegti“ bei nuolat jaučia emocinę įtampą, o kodėl kiti su tuo susidoroja lengviau, žino nedaugelis. Medicininę diagnozę „perdegimo sindromas“ lydi klaidingi stereotipai, nežinia ir net ignoravimas. Paradoksalu, tačiau perdegimo kaip reiškinio tyrinėjimo patirtis rodo, jog vieną gražią dieną susirgti perdegimo sindromu gali ir kiekvienas dirbantis ar bet kokia kita, įsipareigojimų ir atsakomybių kupina veikla užsiimantis žmogus. Moksliniai įvairių pasaulio universitetų tyrimai rodo, kad nuo perdegimo reiškinio neapsaugo nei santykinai palankus amžius, nei lytis, nei specialybė, nei pareigos. Darboholizmas arba perdėtas darbo sureikšminimas ir savo vertės susiejimas tik su profesine veikla taip pat sąlygoja didelę perdegimo riziką.
Perdegimo etapai ir pagalbos būdai
Kokie perdegimo vystymosi etapai, kas jiems būdinga, kaip juos atpažinti? „Darboholiko“ diagnozė. Ko vengiame „pabėgdami“ į darbą ir, kaip padėti sau bei šalia esančiam žmogui, kolegoms? Kokių priemonių imtis norint padėti jaustis geriau? Pažengusio perdegimo atpažinimas, galimos pagalbos kryptys. „Darboholiko“ diagnozė. Perdegimo sindromas mediko darbe. Kodėl tai svarbu jų profesiniam ir asmeniniam gyvenimui? Kokios galimos asmeninės ir organizacinės perdegimo prevencijos priemonės? Įgūdžiai reikalingi mokantis pakartotinai neperdegti: problemų sprendimas, laiko planavimas, dėmesio valdymas, psichologinis atsparumas, pasirūpinimo savimi veiksmai. Kaip įsisąmoninimo psichologija (mindfulness) padeda jaučiant emocinį nuovargį ir perdegimo signalus, kaip ją taikyti, padėti sau ir kitiems. Psichologinės stiprybės, ištvermės ir balanso paieškos su mindfulness ir atjautos bei pasirūpinimo savimi praktikomis.
Priklausomybė santykiuose
Ar jaučiate, kad nuolat esate susitelkusi(ęs) į kitų žmonių poreikius ir trokštate jaustis jiems reikalinga? Ar pastebite, kad dažnai norisi kitų žmonių patvirtinimo, jog esate vertinga (-s), ir kad labai gąsdina kritika, nuvertinimas, atstūmimas? Kad norisi patikti ir išlaikyti santykius bet kokia kaina, net jeigu kiti sako priešingai, arba jaučiate, jog šie santykiai (ar jie būtų asmeniniai, ar darbiniai) jums kenkia? Visa tai gali byloti, kad esate priklausoma(s) nuo santykių. Su šia problema dažniau susiduria moterys, tačiau ji gali būti būdinga ir vyrams.
Kaip įveikti priklausomybę santykiuose
Šiame seminare kalbėsime apie tai, kaip atpažinti ir pripažinti šią problemą (tai jau savaime nelengva užduotis), bei kaip galime mažai žingsneliais keisti save taip, kad užuot nuolat orientavęsi į kitus, jų lūkesčius bei poreikius, pripažintume jog ir mes turime norų, poreikių, teisių ir lūkesčių, ir išmoktume po truputį brėžti ribas, ir kartais prioritetą teikti sau, kad mūsų gyvenimas nebūtų tik kitų žmonių "aptarnavimas", bet ir mūsų pačių augimas, skleidimasis, buvimas savimi, bei iš to kylantis gyvenimo džiaugsmas. Ir tai nereiškia, kad turime atsisakyti santykių, tiesiog juose svarbu po truputį padaryti vietos ne tik kitiems žmonėms, bet ir sau.
Taip pat skaitykite: Lapkričio 5 d. streso valdymo seminaras
Kūrybinės galios ir dvasinė stiprybė
Knygas, kurios skirtos žmogaus vidinių galių paieškai, savęs, kaip savo norimo gyvenimo kūrėjo, atradimams, reikia skaityti kitaip nei detektyvus. Aš rašau tam, kad žmogus pajustų savyje turintis viską, ką turi patys laimingiausi, kad jis patirtų savo galimybių atradėjo azartą ir aistrą. Todėl prieš pradedant skaityti verta nusiplauti ne tik rankas, veidą, bet ir sielą. Pasistenkite įkvėpti gaivaus oro, pažvelkite į dangų, pasijuskite savo paties gyvenimo kūrėju. Geriausia skaityti vienumoje. Neturi būti jokių pašalinių garsų bei dirgiklių. Gali skambėti tyli, kilni muzika. Likiminiams žodžiams tai padeda tvirčiau apsigyventi mintyse, emocijose, jausmuose, padeda vesti Jus tikruoju likiminiu keliu. Kaskart perskaitytas tekstas sustabdo nuo beprasmio rutinos bėgsmo, išlaisvina mintis nuo viso to aplinkinio negatyvo, kurio vis tiek negalima pakeisti, nukreipia minčių energiją į tai, kas miela, gražu, kas yra prasminga, kas puošia ir turtina gyvenimą. Perskaičius, su malonumu priimti savas mintis, žadinti savus gyvybinius jausmus. Taip palengva grįžta, atgyja iki tol snaudžiantys gabumai, talentai, atrandamos naujos galimybės, nauji pažinimai, atsiveria nauji likiminiai sveikatingumo, energijos keliai. Jūs pastebėsite, kad kaskart skaitant tą patį tekstą „gimsta“ vis kitos mintys. Tai ir yra tikrasis likiminis poveikis, energetinė galia, kuri teikia jėgų, gyvybinės, sveikatingumo energijos.
Individualūs energetiniai seminarai ir sveikatos pakalbiai
Naudodamasis veiksmingiausiais Šarlio Latenjė, Zigmundo Froido, Karlo Jungo, Aleksandro Aleksičiko ir kitų žmogaus dvasinės energijos kūrėjų atradimais parengiau ištisą energetinių principų metodiką, pagal kurią vedu individualius energetinius seminarus. Ypatingą dėmesį skiriu prancūzų psichologo, taikomosios žmogaus energetikos analitiko, seksologo Šarlio Latenjė metodams, kuriais jis ruošė legionierius išgyventi sunkiausiomis sąlygomis, padėjo daugeliui susigrąžinti prarastą energiją, išvengti bankrotų, skyrybų. Šiuo metu dar viena pagrindinių mano temų, kuri susilaukia vis didesnio klausytojų susidomėjimo yra energetiniai individualūs sveikatos pakalbiai su liga. Gilintis tomis temomis mane paskatino vienas iš motyvacinių gydytojo psichoterapeuto Aleksandro Alekseičiko postulatų: BŪTI NE GYDOMAIS, O GYDYTIS. Vadinasi, ne laukti kol dvasinis nusilpimas taps liga, o stiprinti save, būti aktyviu visame dvasinės stiprybės kelyje: nuo nusivylusio viskuo iki laimingiausio žmogaus.
tags: #seminaras #zalinga #psichoterapija