Šizofrenija, ypač paranoidinė forma, yra sudėtinga psichikos liga, reikalaujanti specializuotos slaugos ir priežiūros. Šis straipsnis skirtas išnagrinėti paranoidinės šizofrenijos ypatumus, slaugos iššūkius ir galimus kineziterapijos bei psichosocialinės reabilitacijos metodus, remiantis turima informacija ir šiuolaikinėmis žiniomis.
Kas yra Paranoidinė Šizofrenija?
Šizofrenija yra lėtinis psichikos sutrikimas, veikiantis žmogaus mąstymą, jausmus ir elgesį. Paranoidinė šizofrenija yra viena iš šizofrenijos formų, kuriai būdingi kliedesiai ir haliucinacijos, dažniausiai susiję su persekiojimo ar didybės idėjomis. Asmenys, sergantys šia liga, gali būti įsitikinę, kad yra stebimi, apkalbami ar jiems gresia pavojus.
Liga, kuri šiandien vadinama šizofrenija, buvo aprašyta jau labai seniai. XIX a. ji vadinta "demence précoce" - "ankstyvąja silpnaprotyste" (Benedict Augustine Morel, 1856), "katatonija" (Kahlbaum, 1868), "hebefrenija" (Hecker, 1870). Klasikinis Emilio Kraepelino (1896) aprašymas atskyrė "ankstyvąją silpnaprotystę" nuo depresinės maniakininės psichozės. Eugen Bleuler (1911) įvedė "schizofrenijos" pavadinimą.
Šizofrenijos Paplitimas ir Priežastys
Oficialiais Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, vienu metu pasaulyje 340 mln. žmonių serga afektiniais sutrikimais, 400 mln. - įvairiais nerimo sutrikimais. Sergančiųjų šizofrenija skaičius siekia 45 mln., iš jų daugiau nei 33 mln. - neįgalūs dėl lėtinės negalios. Įvairiose analizėse ir skirtingose kultūros aplinkose šizofrenija paplitusi vienodai - priklausomai nuo klasifikacijos ir diagnostikos principų, šiuo sutrikimu serga maždaug 1 proc. populiacijos. Šizofrenija dažniausiai susergama vėlyvoje paauglystėje arba ankstyvoje jaunystėje. Vyrams ji dažniausiai prasideda sulaukus 15-25 metų, moterims kiek vėliau - 25-35 metų amžiuje, tai yra moterys vidutiniškai suserga 4-5 metais vėliau.
Nėra vieno pripažinto ir pakankamai pagrįsto šizofrenijos etiologinio mechanizmo. Nors genetika vaidina svarbų vaidmenį, vien genetiniais ypatumais negalima paaiškinti, kodėl susergama. Turi būti ir kitų stiprių veiksnių. Vienas iš tokių veiksnių yra nėštumo ir gimdymo komplikacijos. Jei moteris suserga virusine liga, padidėja rizika pakenkti vaisiaus smegenims. Gimdymo traumos, deguonies trūkumas, komplikacijos ar infekcijos nėštumo metu didina riziką susirgti šizofrenija. Pastebėta, kad asmenys, sergantys šizofrenija, dažniau gimsta žiemos pabaigoje arba pavasarį, o ne kitu metų laiku (ir kad po virusinių ligų, tokių kaip gripas, tymai, vėjaraupiai, epidemijų, tokių gimimų kartais padaugėja).
Taip pat skaitykite: Kur kreiptis dėl psichikos sveikatos?
Šizofrenijos Simptomai
Šizofrenijos simptomai dažnai skirstomi į pozityviuosius ir negatyviuosius. Pozityvieji simptomai yra nenormalūs potyriai ir suvokimai, tokie kaip kliedesiai, haliucinacijos, nelogiškas ir sutrikęs mąstymas bei neadekvatus elgesys. Pacientus, kuriems būdingi pozityvieji simptomai, persekioja haliucinacijos, jų kalba padrika, mąstymas nelogiškas, nerealus, linkę į neadekvatų juoką, verksmą ar pyktį. Ligoniams, kuriems nustatomi negatyvieji simptomai, būdingas neišraiškingas balsas ir veidas, nelankstus kūnas. Šie simptomai trukdo efektyviam gydymui, nes atsiranda nenoras bendrauti su gydytoju, pasyvumas. Pagrindinės psichikos veiklos sferos, kurios yra pažeidžiamos šizofrenijos metu - tai valia, mąstymas ir emocijos. Emocijos šizofrenijos metu nuskursta iki bukumo arba iškrypsta, be to, galimi to deriniai. Valia - tai sąmoningas (tikslingas) žmogaus aktyvumas, gebėjimas siekti tikslo ir jį įgyvendinti. Išoriškai valia pasireiškia judesiais, veiksmais. Pastarieji savo ruožtu skirstomi į nevalingus ir valingus. Pradinis valingo veiksmo etapas yra tikslo įsisąmoninimas, t.y. turi būti mintis, numatanti, kas bus pasiekta. Valingas veiksmas visada yra sąmoningas. Antrasis etapas - abejonės, svarstymai, kol galiausiai apsisprendžiama. Tik paskui tai, kas buvo įsisąmoninta ir nuspręsta, įvykdoma. Valios sutrikimai pasireiškia laipsnišku jos silpnėjimu, kartais lydi potraukių suintensyvėjimas arba iškrypimas. Ligoniams būdingas negatyvizmas (pasyvus arba aktyvus), psichinio ir fizinio automatizmo reiškiniai - besąlygiškas paliepimų vykdymas.
Paranoidinės Šizofrenijos Specifika
Sergant paranoidine šizofrenija, dažniausiai pasireiškia klausos haliucinacijos (balsai, įsakomosios arba neverbalinės klausos haliucinacijos: švilpimas, kosėjimas, juokas). Taip pat pasireiškia kliedesiai, dažniausiai persekiojimo arba didybės, kurie yra sisteminiai.
Slaugos Iššūkiai Sergant Paranoidine Šizofrenija
Slauga sergant paranoidine šizofrenija susiduria su specifiniais iššūkiais, įskaitant:
- Pasitikėjimo trūkumas: Pacientai dažnai nepasitiki medicinos personalu, įtaria juos sąmokslu, todėl sunku užmegzti terapinį ryšį.
- Kliedesiai ir Haliucinacijos: Šie simptomai gali lemti neprognozuojamą elgesį, baimę ir dezorientaciją.
- Vaistų Vartojimo Problemos: Pacientai gali atsisakyti vartoti vaistus dėl kliedesių apie nuodijimą ar šalutinį poveikį.
- Socialinė Izoliacija: Dėl ligos simptomų pacientai dažnai vengia socialinių kontaktų, jaučiasi vieniši ir atskirti.
- Agresija ir Savęs Žalojimas: Kai kuriais atvejais, ypač esant stipriems kliedesiams, pacientai gali tapti agresyvūs arba bandyti žaloti save.
Slaugos Strategijos ir Intervencijos
Efektyvi paranoidinės šizofrenijos slauga reikalauja individualizuoto ir integruoto požiūrio. Štai keletas svarbiausių strategijų:
- Terapinio Ryšio Kūrimas: Svarbu būti kantriems, empatiškiems ir nuosekliems. Reikia skirti laiko pokalbiams, klausytis paciento, net jei jo mintys atrodo nelogiškos. Svarbu vengti ginčų dėl kliedesių, bet galima ramiai išsakyti savo nuomonę.
- Vaistų Valdymas: Reikia užtikrinti, kad pacientas vartotų vaistus pagal gydytojo nurodymus. Jei pacientas atsisako vartoti vaistus, reikia aiškintis priežastis, ramiai paaiškinti vaistų naudą ir galimus šalutinius poveikius. Kartais padeda vaistų vartojimas prižiūrint artimiesiems.
- Aplinkos Valdymas: Reikia užtikrinti saugią ir ramią aplinką, kurioje pacientas jaustųsi saugus. Reikia vengti triukšmo, per daug stimulų, kurie gali sustiprinti haliucinacijas.
- Psichosocialinė Terapija: Kognityvinė elgesio terapija (KET) gali padėti pacientams atpažinti ir valdyti kliedesius bei haliucinacijas. Socialinių įgūdžių treniruotės gali padėti pagerinti socialinius įgūdžius ir sumažinti socialinę izoliaciją. Šeimos terapija yra svarbi, nes padeda šeimos nariams suprasti ligą ir išmokti efektyviai bendrauti su sergančiuoju.
- Kineziterapija: Tyrimai rodo, kad kineziterapija gali būti veiksminga asmenims, sergantiems paranoidine šizofrenija. Vienas tyrimas parodė, kad taikant kineziterapiją, tiriamosios grupės asmens valia tiriamų požymių atžvilgiu statistiškai reikšmingai padidėjo (p<0,05). Lyginant kontrolinės ir tiriamosios grupių rezultatus pastebima, kad aerobinis pajėgumas po gydymo buvo statistiškai reikšmingai (p <0,05) didesnis tai asmenų grupei, kuriai buvo taikoma kineziterapija.
- Reabilitacijos Komanda: Psichosocialinę reabilitaciją vykdo reabilitacijos grupė (komanda). Gydymo tikslus turi nustatyti visi reabilitacijos komandos nariai. Skirtingos sveikatos priežiūros darbuotojų komandos, kurios kartu teikia pastovias rūpinimosi pacientais paslaugas, yra žinomos kaip daugiakomponentinė ar daugiaprofesinė komanda. Efektyvus ir vieningas reabilitacijos komandos darbas yra būtinas bendram tikslui pasiekti ir bendrom vertybėm išsaugoti. Komandos nariai, kurie dirba su kiekvienu pacientu, tai yra gydytojai ir seselės, yra komandos narių esmė.
Reabilitacijos Komandos Nariai ir Jų Funkcijos
- Kūrybinės veiklos terapeutai: Jų darbas apima meno, dramos, muzikos, šokio užsiėmimus. Kūrybinės veiklos terapeutai naudoja savas meno priemones, suderintas su terapijos požiūriu, siekdami stiprinti asmens savęs išraišką, palengvinti emocinę raidą, padėti susivokti.
- Logopedas: Jis komandoje atlieka kalbėjimo ir kalbos terapeuto vaidmenis. Kai kuriems žmonėms, priimtiems į psichiatrinį skyrių yra sunku išaiškinti, kad neteisingos kalbos naudojimas yra jų ligos simptomai. Kalbėjimo terapeuto pagrindinis tikslas: išgydyti žmogaus bendravimo sutrikimus ir sudaryti geresnį supratimą apie šiuos sutrikimus. Ši sritis įtraukia medicinos, psichologijos, psicholingvistines, akustines, fonetines žinias, tyrimus ir mokymą.
- Socialinis darbuotojas: Jo vaidmuo yra platus ir apima: ryšius tarp paciento ir atitinkamos tarnybos; darbus, siekiant tam tikro tikslo su žmonėmis, norint pakeisti jų gyvenimą; pareigų nustatymą pagal įstatymus, pvz. vaikų gynimas ir t.t.
- Šeima ir draugai: Šie žmonės yra svarbūs komandos nariai. Svarbu jų pritarimas.
- Ergoterapeutai: Jie padeda įvairaus amžiaus asmenims, turintiems negalią prisitaikyti prie aplinkos, dalyvauti įvairioje veikioje.
- Kineziterapeutai: Jie dirba poūmios protinės būklės fazėje, sudaro individualius ir grupinius užsiėmimus, pacientų gydymui naudoja fizinius pratimus. Taip pat gydo fizines problemas. Ergoterapeutas ir kineziterapeutas dažnai dirba kartu.
- Klinikinis psichologas: Jis specializuojasi psichikos sveikatos srityje, ypač diagnozuojant ir gydant įvairius psichikos ir elgesio sutrikimus.
- Gydytojas: Ligoninės aplinkoje gydytojai yra komandos lyderiai, nes jie atsakingi už pacientų gydymą, gydymo gerinimą, bei išrašymą. Gydytojai diagnozuoja ligą ir įvertina pacientą, naudodami medicinos žinias ir kitų komandos narių įvertinimus.
- Paramos darbuotojai: Jie dirba tik namuose. Jiems nereikalauja formalaus pasirengimo, bet, kad darbas būtų efektyvus, jiems reikia gerų asmens ir bendravimo sugebėjimų. Jų pagrindinis vaidmuo - dirbti su žmonėmis, jų kasdieniniame gyvenime, tuo siekiama kuo didesnės nepriklausomybės.
- Pacientas: Pacientas yra reabilitacijos komandos centre. Svarbu jų priežiūra.
Šizofrenijos Baigtys ir Prognozė
Populiarus ir įsigalėjęs požiūris, esą šizofrenija progresuoja, nuolat sunkėja ir visada baigiasi likūdnai, yra mitas. Iš tiesų, maždaug 25 proc. sergančiųjų šizofrenija visiškai pasveiksta, 50 proc. - patiria tik nedidelius simptomus, o 25 proc. - serga sunkia, lėtine forma. Ekonomikai silpnose šalyse išgijimo procentas yra netgi didesnis. Du Pasaulinės sveikatos organizacijos tyrimai parodė, kad ligoniams, kuriems diagnozuota šizofrenija, ekonomiškai silpnose šalyse gera ligos baigtis beveik du kartus dažnesnė negu ekonomiškai stipriose šalyse. Manoma, kad 10 proc. sergančiųjų šia liga nusižudo, o suicidinių mėginimų dažnis šioje populiacijoje yra dar 2-5 kartus didesnis. Maždaug 10 proc. šių žmonių suicidiniai mėginimai dažniau būna mirtini.
Taip pat skaitykite: Psichikos liga ir mirtingumas
Taip pat skaitykite: Slaugos poreikiai sergant šizofrenija
tags: #serganciuju #paranoidine #sizofrenija #slaugos #ypatumai