Sergu Depresija ir Dirbu: Patarimai, Kaip Įveikti Iššūkius

Dienos trumpėja, naktys ilgėja ir vėsta… Šis gamtos ciklas kartais atspindi ir mūsų vidinę būseną. Depresija - tai būsena, kuri gali paveikti kiekvieną, nepriklausomai nuo amžiaus, lyties ar socialinės padėties. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra depresija, kaip ji pasireiškia, kokios jos priežastys ir, svarbiausia, kaip su ja kovoti, ypač kai tenka derinti darbą ir asmeninį gyvenimą.

Kas Yra Depresija?

Depresija yra psichikos sutrikimas, kuris pasireiškia nuolatiniu liūdesiu, bloga nuotaika bei interesų, energijos ir aktyvumo sumažėjimu. Tai nėra tiesiog laikinas liūdesys ar bloga diena. Sergant depresija, nuotaika būna bloga kasdien didžiąją dienos dalį bent dvi savaites iš eilės ir tai paveikia sergančiojo kasdienį gyvenimą. Tai trukdo kasdieniniam gyvenimui, dėl sumažėjusios motyvacijos, energijos, produktyvumo bei socialinio aktyvumo gali kilti sunkumų darbe bei santykiuose su kitais.

Dažnai žmonės supainioja paprastą blogą nuotaiką su depresija. Tačiau tikra depresija yra stipresnė už tave, ir tau bloga ne dėl to, kad nenori sau padėti, o paprasčiausiai nebegali.

Depresijos Simptomai

Depresija nebūtinai pasireiškia visais išvardintais simptomais. Net sergantiems sunkia depresija, gali pasireikšti ne visi simptomai. Štai keletas dažnų depresijos simptomų:

  • Sunku susikaupti, atlikti užduotis, skundžiamasi pablogėjusia atmintimi, pastebima pavėluota reakcija pokalbių metu, lėta kalbėsena.
  • Sumažėjusi savivertė ir pasitikėjimas savimi.
  • Perdėtas kaltės jausmas, savigrauža.
  • Pesimizmas dėl ateities. Depresija verčia neigiamai mąstyti apie save patį, apie pasaulį, žmones, ateitį. Viskas tikriausiai nėra taip beviltiška, kaip Jums atrodo.
  • Sutrikęs miegas. Dažniausiai - nemiga, bet taip pat gali būti perdėtas mieguistumas, reikėtų atkreipti dėmesį į ankstyvus prabudimus, dažnai keliomis valandomis prieš įprastą prabudimo laiką.
  • Pasikeitęs apetitas (sumažėjęs ar padidėjęs), tai gali sukelti kūno svorio pokyčius.
  • nuovargis ir kūno sąstingis: sunku atlikti net paprasčiausius darbus, pirmiausia ką nors pradėti!
  • menkavertiškumo jausmas. Užplūsta neigiamos mintys, nevisavertiškumo, kaltės jausmai. Kartais geriausia išeitis atrodo išeiti iš šio gyvenimo.

Svarbu atpažinti šiuos simptomus, nes jie gali būti pirmieji ženklai, kad reikia kreiptis pagalbos.

Taip pat skaitykite: Ar šizofrenija suderinama su kariuomene?

Depresijos Priežastys

Depresijos priežastys yra daugialypės, tiek genetinės (biologinės), tiek psichologinės, tiek socialinės. Manoma, kad depresiją sukelia paveldimas smegenų veiklos biocheminės pusiausvyros sutrikimas. Štai keletas pagrindinių veiksnių:

  • Genetika: Jei kažkuris iš tėvų, brolių ar sesių serga depresija ar kitu nuotaikos sutrikimu, turite didesnę tikimybę susirgti.
  • Biologiniai pakitimai: Manoma, kad sergantys depresija turi tam tikrų biologinių pakitimų smegenyse, ypač smegenų neuromediatorių - medžiagų, reguliuojančių visą eilę procesų smegenyse, pakitimų.
  • Aplinkos faktoriai: Tam tikri aplinkos faktoriai, kaip gyvenimas šalia priklausomybę turinčio asmens, artimojo su negalia priežiūra ar slauga, mobingas darbe, gali provokuoti depresiją.
  • Psichoaktyvių medžiagų vartojimas: 30% žmonių, turinčių priklausomybę nuo psichoaktyvių medžiagų, kenčia nuo depresijos.
  • Lėtinės ligos: Artritas, astma, vėžys, diabetas, širdies nepakankamumas ir panašūs surikimai, gali provokuoti depresiją. Ypač dažnai depresiją provokuoja lėtinis, nuolatinis skausmas, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, širdies ligos.
  • Vaistai: Kai kurie vartojami vaistai, pavyzdžiui, kortikosteroidai, beta adrenoblokatoriai ar interferonas.

Suvokimas, kad depresija gali turėti įvairių priežasčių, padeda geriau suprasti savo būseną ir ieškoti tinkamiausių gydymo būdų.

Depresija ir Darbas: Iššūkiai ir Sprendimai

Sergant depresija, darbas tampa dideliu iššūkiu. Sumažėjęs produktyvumas, sunkumai susikaupti ir bendrauti su kolegomis gali ne tik pabloginti savijautą, bet ir pakenkti karjerai. Štai keletas patarimų, kaip išlikti darbe sergant depresija:

  1. Įsitikinkite, kad tai tikrai depresija: Kartais slogios nuotaikos priežastis gali slypėti pačioje darbovietėje. Bet kokia veikla yra kintanti, jūsų asmenybė taip pat nestovi vietoje. Gali būti, kad „išaugote“ darbą arba jis pranoko jus. Pirmu atveju reikia kilti aukščiau, antru - smarkiai pasitempti. Jei aktyviai imsitės vieno ar kito (priklausomai nuo situacijos), nuotaika turėtų pagerėti. Jei jums tikrai depresija (o geriausiai, be abejo, tai žinos psichiatras), verta pamąstyti, ar toks darbas kaip jūsiškis apskritai suderinamas su prislėgta nuotaika (gal dirbate radijo stotyje, kur nuolat reikia linksmai čiauškėti į eterį?). Taip pat svarbi depresijos priežastis - gal ji laikina? Gal priklauso nuo dalykų, kuriuos galite pakeisti? Tokiu atveju būtų verta išeiti atostogų ir per jas įveikti blogą nuotaiką.
  2. Bendraukite trumpais intervalais: Nesistenkite aktyviai palaikyti pokalbių ar diskusijų - dažniausiai tai tik nuvilia. Šiaip ar taip, šiems veiksmams reikia susikaupimo ir dėmesio, kurie nesuderinami su depresija. Užuot prievartavę save, uždavinėkite klausimus. Jei reikia, prieš posėdį ar pasitarimą juos apgalvokite ir užsirašykite. Tik šiukštu nepasiduokite gundančiam kraštutinumui atsiriboti nuo visų ir nuo visko. Juk tai darbas - kuo mažiau pastebimi esate, tuo labiau rizikuojate savo įvaizdžiu ir karjera. Bendraujant su kolegomis ir klientais svarbu rasti aukso viduriuką.
  3. Stenkitės elgtis it niekur nieko: Net jei jaučiatės siaubingai, stenkitės elgtis it niekur nieko. Šypsotis mus paprastai skatina džiugi nuotaika - tai visiems žinoma. Tačiau psichologai tyrimais įrodė, kad galioja ir atvirkštinė taisyklė: prisiverskite šypsotis - tai gali kainuoti nemažai pastangų - ir netrukus pastebėsite, jog nuotaika pagerėjo.
  4. Rūpinkitės savo išvaizda: Sergant depresija, išvaizda rūpi mažiausiai. Tačiau ja domėtis teks, todėl nusiteikite tam skirti dėmesio ir laiko. Jei reikia, nusistatykite žadintuvą pusvalandžiu anksčiau.
  5. Rūpinkitės savimi: Ir taip išgyvenate sunkų laikotarpį, todėl venkite bet kokių iššūkių - nekeiskite kasdienės rutinos, jei galite, kai kurias savo pareigas patikėkite kitiems šeimos nariams. Apie kraustymąsi į kitą miestą, buto ar darbo keitimą net kalbos nėra - visi šie didieji pokyčiai palauks geresnių laikų.
  6. Apribokite savo atsakomybę: Kiek tik įmanoma. Jei nepavyks, bent jau neprisiimkite naujų užduočių. Gal dalį darbo įmanoma atlikti namie? Gal paprašyti pagalbos patikimų kolegų? O gal - draugų?.. Daugumai šiek tiek pagerėja į dienos pabaigą - gal svarbiausius darbus pavyktų nukelti į labiau tinkamą paros metą?
  7. Pasilikite erdvės ir laiko tik sau: Per pietų pertrauką būtinai išeikite - pietaukite kaskart vis kitoje kavinukėje, pasivaikščiokite, įkvėpkite gaivaus oro ir leiskite sau bent tą trumpą darbo dienos dalį būti savimi.
  8. Tvardykitės: Verkimo priepuolis, žinoma, padeda, tačiau jei toks ištinka darbovietėje, susiraskite kokią atokią vietelę ir pasistenkite nusiraminti. Pažadėkite sau, kad būtinai skirsite ašaroms laiko - tačiau vėliau, kai būsite namie. Efektyviausiai ramina kvėpavimas - lėtai įkvėpkite, jauskite, kaip oras keliauja iki pačių kojų pirštų galiukų, lėtai iškvėpkite ir kartokite visa tai tol, kol jaudulys praeis. Kad ir kokie supratingi būtų kolegos, geriau darbe neverkti.
  9. Ieškokite pagalbos: Ypač jei tai - ne šiaip liūdesio priepuolis, o tikroji depresija. Daugiau nei 80 procentų depresija sergančių žmonių sėkmingai išgyja vartodami medikamentus, lankydamiesi pas psichoterapeutą arba derindami abi šias priemones. Kreipkitės į psichiatrą, psichoterapeutą, galiausiai, jei esate katalikai, - į kunigą. Jei nori nemokamos pagalbos, turi kreiptis į psichikos centrą, ten dirba psichologai, jie nemokami.
  10. Apgalvokite, ar verta pasakoti apie savo būseną: Tikrosios depresijos paslėpti neįmanoma. Kolegos neišvengiamai pastebės, kaip jaučiatės, tačiau vengs apie tai tiesiai ir atvirai kalbėti. Ši liga vis dar vertinama prieštaringai, todėl gerai pasvarstykite, ar verta apie ją pasakoti bendradarbiams. Jų įtarinėjimas - viena, o atviras jūsų prisipažinimas - visai kas kita. Žinoma, šis sprendimas priklauso tik nuo jūsų ir nuo darbovietės - kokios ten sąlygos, koks kolektyvas, kokie viršininkų ir pavaldinių santykiai. Gal kam iš kolegų yra nutikę kas nors panašaus ir, remdamiesi tuo pavyzdžiu, galite nuspėti, kaip į jūsų ligą reaguos bendradarbiai? Svarbiausia - įvertinti ne tik įstaigos atmosferą, bet ir kiekvieną bendradarbį. Juk ne visais galima pasitikėti.

Svarbu suprasti, kad kreiptis pagalbos nėra gėda. Tai rodo stiprybę ir norą rūpintis savimi.

Kaip Padėti Artimajam, Sergančiam Depresija?

Kai artimas žmogus serga depresija, reikia įvertinti, ar tai negresia savižudybe. Tyrimai rodo, kad klausinėjimas apie ketinimą žudytis gali padėti užkirsti savižudybei kelią. Štai keletas patarimų, kaip galite padėti artimajam:

Taip pat skaitykite: Kur kreiptis pagalbos dėl depresijos?

  • Būkite šalia: Nevenkite žmonių, praleiskite daugiau laiko su artimaisiais, draugais.
  • Išklausykite: Leiskite jam išsikalbėti, net jei kartojasi tos pačios mintys.
  • Pasiūlykite pagalbą: Pasiūlykite kartu nueiti pas gydytoją ar psichologą.
  • Būkite kantrūs: Depresijos gydymas užtrunka, todėl svarbu būti kantriems ir palaikyti artimąjį.
  • Nesiūlykite banalių patarimų: Tokie patarimai kaip "daugiau pozityvo" ar "išsivalyk galvą" gali būti žalingi.

Svarbiausia - parodyti, kad jums rūpi ir kad esate pasiruošę padėti.

Ievos Istorija: Kaip Įveikti Depresiją Pandemijos Metu

Ieva džiaugiasi, kad savo istoriją šiandien gali pasakoti be ašarų, nors dar visai neseniai tai būtų sunkiai įsivaizduojama. Paskelbus pandemijos suvaržymus, Ieva apsigyveno su vaikinu, kad galėtų daugiau laiko leisti kartu. Šis džiugus pasikeitimas moteriai tapo ir rimtu iššūkiu, reikėjo daug laiko apsiprasti. Tuo pačiu Ieva nusprendė per karantiną išjudinti susikaupusius seniai atidėliotus darbus, tačiau didelis tempas ilgainiui labai nuvargino, vis rečiau likdavo jėgų ir laiko atsipūsti.

„Nuotaika blogėjo, dažnai būdavau irzli ir viskuo nepatenkinta, todėl pradėjau ieškoti būdų, kaip save pradžiuginti, susiradau nuotolinius fotografijos, gitaros kursus, jungiausi prie sporto programų, bet greitai pastebėjau, kad nebesiseka ilgesnį laiką išlaikyti dėmesio. Be to, pradėjau ilgai neužmigti naktimis, kartais prasivartydavau net iki 4 val. ryto, ir pabusdavau jau pavargusi. Vis laukdavau savaitgalio, bet jį pramiegodavau ir save nuolat graužiau, kad nieko doro nenuveikiu. Kadangi man labai svarbus bendravimas, visus susitikimus su draugais perkėlėme į internetinę erdvę, ir net nepastebėjome kaip dažnuose vakarėliuose ėmė vyrauti nesveikas maistas ir alkoholis.

Vėliau pandemijos ribojimai Ievai smogė dar skaudžiau - darbe teko apsiriboti sėdėjimu prie kompiuterio, nors anksčiau moteris labiausiai mėgavosi susitikimais su užsakovais, vizitais į statybinių medžiagų parduotuves ir statybų aikšteles. „Vaikinas iš pradžių klausdavo, kas man nutiko, bet greitai tai tapo mums taip įprasta, kad kartais tiesiog abu pradėdavome juoktis iš to beviltiškumo. Bent kelias savaites verkdavau kiekvieną vakarą ir niekaip negalėjau nei sau, nei kitiems paaiškinti kodėl. Grįžusi namo labai skubėdavau atsijungti ir visi mano vakarai baigdavosi „Netflixu”, taure vyno ir traškučiais, ar kokiu kitu nesveiku maistu - tai man atrodė vieninteliai likę malonumai. Tuo pačiu priduria, kad pasakoti apie savo būseną net ir artimiausiems žmonėms buvo gėda: „Man atrodė, kad mano problemos mažos, jausdavausi kalta, nes kiti žmonės prarado darbus, serga, miršta, o man iš pažiūros tarsi viskas gerai, visko pakanka, bet vis tiek esu nepatenkinta”, - atvirauja moteris.

Panašiai ir su tėvais - nors iš pradžių jiems minėdavo, kad jaučiasi pervargusi, išsekusi, tačiau jie skubėdavo siūlyti įvairiausius sprendimus, kurie Ievą nuteikdavo gynybiškai ir skatino atsiriboti: „Jų patarimai skambėdavo kaip užstrigusi plokštelė. „Daugiau būk lauke!” - bet gi aš tai jau darau. „Mažiau laiko praleisk prie ekrano” - žinau, kad taip reikia, bet tuo metu tai man buvo vienintelis dalykas, padėdavęs nuraminti mintis.

Taip pat skaitykite: Kaip gydyti depresiją

Kurį laiką gyvenusi su vis sunkėjančia depresija, ją visu stiprumu pajuto pasibaigus karantinui: „Kai viską atidarė - išsigandau, kad nieko nebenoriu. Nebedžiugino net anksčiau labiausiai mėgtos veiklos. Vieną eilinę bemiegę naktį, Ievos dėmesį patraukė straipsnio antraštė: žmonės nežino, kaip gydyti depresiją, ir jie gydosi alkoholiu. Ši antraštė, pasak Ievos, tarytum pabudino ir paskatino ieškoti informacijos apie depresiją. „Depresijos įveikimo centro” puslapyje radusi išvardytus galimus simptomus, suprato, kad daugelį jų patiria, tačiau patikėti vis tiek buvo sunku: „Pamenu, skaitau ir galvoju: viskas man tinka, bet negi man gali būti depresija? Visuomet maniau, kad depresija yra kažkas žymiai blogesnio, juk aš nenoriu žudytis”. Visgi tame pat puslapyje rasta „Burnso depresijos skalė” rodė sunkią depresiją.

„Depresijos įveikimo centro” psichologė Aušra Mockuvienė pastebi, jog „žmonių įsivaizdavimai apie depresiją dažnu atveju nėra tikslūs, pavyzdžiui, iki šiol paplitęs manymas, neva su depresija susiduriantis žmogus turėtų būti prikaustytas prie lovos ir nebegalėti pasirūpinti savimi, arba, priešingai, depresija nuvertinama kaip „tinginystė” bei „išsidirbinėjimas”. Neretai tokiomis pažiūromis būna persiėmusi ne tik su depresija susidūrusio žmogaus aplinka, bet ir pats žmogus.

Internete radusi savipagalbos programą „Be depresijos”, Ieva nusprendė nedelsdama užsirašyti. Tuo pat metu pasiryžo savo sunkumais pasidalinti su draugais, tačiau užaujautos ir paguodos nesulaukė, tik vertinimus, neva jokia speciali pagalba nereikalinga, pakaktų tiesiog daugiau aktyvios veiklos. „Kokios pagalbos tuomet būtumėte norėjusi?”, - klausiame Ievą. „Man būtų pakakę paprastų žodžių: suprantu, kad tau nelengva, būsiu šalia, jei ko prireiks. Geriau visai nieko nesiūlyti, o tiesiog pasikviesti draugą pasivaikščioti, pavaišinti jį arbata, paklausti, kaip jaučiasi, apkabinti, jeigu žmogus nori. Svarbu duoti laiko ir pasitikėti, kad pati ateisiu, jei norėsiu pasikalbėti. Labai gražiai tai pajuto mano vaikinas - kai grįždavau namo, apkabindavo, pasakydavo, kad myli, ir leisdavo pabūti vienai, sutvarkydavo namus, kad man nereikėtų rūpintis buitimi.

Programos metu Ieva kas savaitę turėjo vertinti savo savijautą „Burnso depresijos skalės” pagalba. Jaučiamas pokytis motyvavo eiti pirmyn. „Temos atrodo paprastos, bet yra esmingai svarbios, ir analizuojamos mokslinių argumentų kalba. Pradėjome susidėliodami dienos ritmą. Labai svarbu būti sau griežtu draugu, nusistatyti ribas ir jų laikytis - kada keltis, gulti, valgyti, dirbti, o kada - ilsėtis ir atsidėkoti sau už tai, ką nuveikiau. Kalbėjome apie mitybą - kaip maitintis, kad geriau jaustumėmės. Psichologė pasakojo apie dienos šviesos reikšmę mūsų organizmo apykaitos ciklams ir dienos ritmo sureguliavimui. Taip pat apie ruminavimą - mintis, kurios užsisuka mūsų galvose ir vis sugrįžta keldamos neigiamas emocijas. Mane kaip tik nuolat kamavo tokios įkyrios juodos mintys, kurios dar ir keldavo baimę. Pavyzdžiui, dėl darbo, gaudydavau žvilgsnius ir atrodė, kad viršininkas ir visi aplink galvoja, kad prastai dirbu. Sapnuodavau, kad mane atleis. Tad psichologė pristatė strategijas, kaip tas mintis valdyti, kaip pastebėti, kas jas sukelia ir užbėgti už akių.

Ievos savijauta nuolat gerėjo, depresijos balas pagal „Burnso depresijos skalę” sumažėjo nuo 67 iki 14, tai reiškia, kad stipri depresija virto lengva. Programa jau baigėsi, tačiau moteris ir toliau savo jėgomis laikosi jos metu nusibrėžtos krypties. „Pagerėjo miego kokybė, todėl pavyksta anksčiau atsikelti, esu gerokai energingesnė ir darbe nuveikiu daugiau - visi sako, kad net mano akys šviesesnės. O kai pasitaiko sunkesnė diena, kai nesiseka ir trūksta jėgų, save drąsinu: rytoj pradėsiu iš naujo ir grįšiu į gyvenimą naujomis jėgomis. Apskritai, pastačiau save į prioritetų pirmąją eilę ir dabar su savimi elgiuosi kaip su geriausia drauge.

Ievos istorija įrodo, kad depresija yra įveikiama. Svarbiausia - atpažinti simptomus, kreiptis pagalbos ir laikytis gydymo plano.

Savipagalbos Patarimai

Štai keletas savipagalbos patarimų, kurie gali padėti įveikti depresiją:

  • Prisiminkite, kad depresija yra pagydoma.
  • Susidarykite planą ir numatykite ką nors malonaus kiekvienai dienai: Padovanokite sau dovaną, padarykite malonumą artimam žmogui, nevenkite linksmo skaitalo, geros knygos, eikite pasivaikščioti, apsilankykite teatre, dailės parodoje ar pan.
  • Užsiimkite kūrybine veikla: Rašykite ar pieškite.
  • Pasigaminkite sau skanius pusryčius, pietus ar vakarienę.
  • Mokydamiesi pažinti kitus, išmoksite pažinti ir save bei savo jausmus.

Šie patarimai gali padėti pagerinti savijautą ir grįžti į visavertį gyvenimą.

Kur Ieškoti Pagalbos?

Jei jaučiate, kad jums reikia pagalbos, kreipkitės į šiuos specialistus:

  • Psichiatrą
  • Psichoterapeutą
  • Šeimos gydytoją
  • Pirminės psichikos sveikatos priežiūros centrą prie savo poliklinikos ar į kitus mieste veikiančius centrus.

Taip pat galite kreiptis į įvairias organizacijas, kurios teikia pagalbą depresija sergantiems žmonėms. Informacinė platforma tuesi.lt skirta savižudybės krizę išgyvenančiam žmogui, šalia jo esančiam artimajam ir profesionalią pagalbą teikiantiems specialistams.

Gyvenimo Istorijos ir Realūs Iššūkiai

Atsidavimas darbui ir šeimai dažnai gali nulemti emocinę išsekimą. Moteris pasidalijo savo patirtimi, atskleisdama, kaip jaučiasi "mirstanti" viduje, nors išoriškai viskas atrodo gerai. Ji apibūdina didelį nuovargį, netvarką namuose, ir vyro abejingumą, kuris tik dar labiau gilina jos neviltį.

Kitas pavyzdys - motinos, auginančios mažylį, patirtis. Rytas prasideda nuo priekaištų virtinės, o diena tęsiasi su mintimis apie tai, kad ji yra "bloga", "avis", "vepla". Ji ieško būdų, kaip tapti "bloga", kad nereaguotų į priekaištus, ir pripažįsta, kad jaučiasi visiškai nusivylusi ir nebemoka būti savimi.

Šios istorijos atspindi realius iššūkius, su kuriais susiduria daugelis žmonių, kenčiančių nuo depresijos. Svarbu suprasti, kad jūs nesate vieni, ir kad pagalba yra prieinama.

Kaip Nereaguoti Į Priekaištus?

Vienas iš didžiausių iššūkių sergant depresija yra atremti neigiamus komentarus ir priekaištus. Štai keletas patarimų:

  1. Supraskite, kad priekaištai kyla iš silpnumo ir žemos savivertės.
  2. Įsivaizduokite didelį stiklą tarp savęs ir priekaištaujančio žmogaus, kad garsas nepraeitų.
  3. Stenkitės negalvoti apie tuos žodžius, nevirškinti jų dar ir dar kartą, neprisirišti prie jų.
  4. Susitelkite į teigiamus dalykus, pavyzdžiui, bendravimą su vaikais.

Svarbu atminti, kad jūs nesate atsakingi už kitų žmonių priekaištus, ir kad galite pasirinkti, kaip į juos reaguoti.

Depresijos Gydymas: Pagrindinės Dalys

Gydymo pagrindinės sudedamosios dalys yra:

  • Palaikymas: Jis apima įvairias sritis - pokalbius apie gyvenimiškų sprendimų priėmimą, depresijos priežasčių analizavimą, šeimos narių edukaciją.
  • Psichoterapija: Tai darbas su psichoterapeutu individualiai ar grupėje, siekiant asmens suvokimo, mąstymo ir elgesio pakitimų, tai leistų sumažinti tolesnių depresijos pasikartojimų tikimybę.
  • Medikamentinis gydymas: Antidepresantai gali padėti sureguliuoti smegenų chemiją ir pagerinti nuotaiką.

Svarbu suprasti, kad gydymas yra individualus procesas, ir kad jums gali prireikti išbandyti skirtingus metodus, kol rasite tinkamiausią.

Vaikų Depresija: Kaip Atpažinti ir Padėti?

Depresija gali paveikti ne tik suaugusius, bet ir vaikus. Atkreipkite dėmesį, jei vaikas ar paauglys nustoja domėtis anksčiau patikusiomis veiklomis, sumažėja motyvacija mokytis, jam sunku susikaupti, vengia bendrauti su draugais, dažnai skundžiasi galvos ir pilvo skausmais, pradeda agresyviai elgtis. Šie ženklai rodo, kad vaikas ar paauglys susidūrė su sunkumais ir jam reikalinga suaugusiųjų pagalba.

Taip pat atkreipkite dėmesį, jei vaiką ar paauglį apėmė ilgalaikė liūdna ar paniurusi nuotaika, jis išgyvena nerimo, prislėgtumo, vienišumo jausmus, apie save ir savo gebėjimus atsiliepia neigiamai, tampa gynybiškas, užsisklendžia emociškai ir vengia kalbėti apie savo jausmus.

Svarbu kalbėtis su vaiku, parodyti jam, kad jums rūpi, ir kreiptis į specialistus, jei reikia.

tags: #sergu #depresija #ir #dirbu