Įvadas
Depresija yra rimta liga, paveikianti daugelį žmonių visame pasaulyje. Tai ne tik laikinas liūdesys ar nusiminimas, bet nuolatinė prislėgta nuotaika, energijos trūkumas ir interesų praradimas. Šiame straipsnyje aptarsime depresijos priežastis, simptomus, gydymo būdus ir kaip padėti sau bei artimiesiems, susidūrusiems su šia liga.
Kas yra depresija?
Depresija - nuotaikos sutrikimas, pasireiškiantis prislėgta nuotaika, jėgų trūkumu, interesų ir malonumo pajautimo praradimu bei įvairiais kitais simptomais. Tai liga, kuri diena po dienos veikia mintis, jausmus, fizinę sveikatą ir elgseną. Tai kartu ir kūno, ir sielos liga.
Žmonės dažnai ilgalaikę depresiją maišo su trumpalaikiu liūdesiu, kuris atsiranda reaguojant į tam tikrus įvykius ir situacijas. Tačiau depresija sergantis žmogus nuolatos jaučiasi liūdnas, nerimastingas ir nepilnavertis ilgiau nei dvi savaites, o ne kelias dienas.
Roberta istorija
Roberta pasakoja, kad 2017 metų rugsėjį, tik baigusi mokyklą, ji nedelsiant nusipirko lėktuvo bilietą į vieną pusę ir išskrido savanoriauti į kitą žemyną. Anot jos, ši kelionė jai galutinai padėjo atsikratyti nuo paauglystės persekiojusios depresijos ir suprasti, kad apie tai reikia kalbėti garsiai bei paskatinti kitus ieškoti pagalbos. Šiandien Roberta ilgai gyvenimą gadinusią ligą jau vadina praėjusiu etapu. Kaip ji pati sako, išsikapstyti iš sunkios depresijos ir sėkmingai pabaigti mokyklą padėjo keli dalykai: profesionali psichologinė pagalba ir nenusigręžę artimiausi draugai. Tiesa, mergina pripažįsta, kad liga buvo tiek pažengusi, jog specialistų konsultacijas teko derinti su medikamentiniu gydymu.
Depresijos priežastys
Depresijos priežastys yra daugialypės, tiek genetinės (biologinės), tiek psichologinės, tiek socialinės.
Taip pat skaitykite: Priežastys, kodėl katė nemiega su jumis
- Genetika: Jei kažkuris iš tėvų, brolių ar sesių serga depresija ar kitu nuotaikos sutrikimu, turite didesnę tikimybę susirgti.
- Biologiniai pakitimai: Manoma, kad sergantys depresija turi tam tikrų biologinių pakitimų smegenyse, ypač smegenų neuromediatorių - medžiagų, reguliuojančių visą eilę procesų smegenyse, pakitimų.
- Aplinkos faktoriai: Tam tikri aplinkos faktoriai, kaip gyvenimas šalia priklausomybę turinčio asmens, artimojo su negalia priežiūra ar slauga, mobingas darbe, gali provokuoti depresiją.
- Psichoaktyvių medžiagų vartojimas: 30% žmonių, turinčių priklausomybę nuo psichoaktyvių medžiagų, kenčia nuo depresijos.
- Lėtinės ligos: Artritas, astma, vėžys, diabetas, širdies nepakankamumas ir panašūs susirgimai, gali provokuoti depresiją. Ypač dažnai depresiją provokuoja lėtinis, nuolatinis skausmas, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, širdies ligos.
- Vaistai: Kai kurie vartojami vaistai, pavyzdžiui, kortikosteroidai, beta adrenoblokatoriai ar interferonas.
Robertos patirtis
Roberta, kalbėdama apie savo ligos pradžią, prisimena savo tryliktus gyvenimo metus, kai suprato, kad kasdien kamuojantis liūdesys nėra normalus. Jį, sako ji, jaustis vertė patyčios mokykloje ir komplikuoti santykiai su tėvais. Mergina prisimena, kad rimčiausios problemos prasidėjo įstojus į prestižine laikomą Vilniaus gimnaziją. Kaip pati sako, įšokus į dar toksiškesnę aplinką ji patyrė didelį emocinį smurtą ir spaudimą ne tik mokykloje, bet ir namuose, kuriuose jos santykiai, ypatingai su tėčiu, tik blogėjo.
Depresijos simptomai
Depresija skirtingiems žmonėms gali pasireikšti skirtingai. Kai kurie dažni depresijos simptomai:
- Sunki, prislėgta nuotaika kasdien arba iš esmės kasdien.
- Seniau patikusi veikla dabar neteikia malonumo (anhedonija).
- Sumažėjusi motyvacija, energija, produktyvumas bei socialinis aktyvumas.
- Sutrikęs miegas. Dažniausiai - nemiga, bet taip pat gali būti perdėtas mieguistumas, reikėtų atkreipti dėmesį į ankstyvus prabudimus, dažnai keliomis valandomis prieš įprastą prabudimo laiką.
- Pasikeitęs apetitas (sumažėjęs ar padidėjęs), tai gali sukelti kūno svorio pokyčius.
- Sunku susikaupti, atlikti užduotis, skundžiamasi pablogėjusia atmintimi, pastebima pavėluota reakcija pokalbių metu, lėta kalbėsena.
- Sumažėjusi savivertė ir pasitikėjimas savimi.
- Perdėtas kaltės jausmas, savigrauža.
- Pesimizmas dėl ateities.
- Mintys apie savižudybę, detalaus savižudybės plano rengimas arba bandymas nusižudyti.
- Nenormaliai didelis fizinis aktyvumas, kurį dabar keičia visiškas jėgų nebuvimas.
- Emocinis nuovargis.
- Nepaprastai didelis, slegiantis kaltės jausmas, kurį nuolat keičia nepamatuotas savo ypatingos vertės suvokimas.
Dauguma žmonių depresiją sieja su liūdesiu: liūdna veido išraiška, ašaromis, melancholijos jausmu. Tačiau depresija gali pasireikšti ir kitais, netikėtais būdais, pavyzdžiui, nugaros skausmu, raumenų skausmais, emociniu nejautrumu, irzlumu.
Роберта istorija
Robertai sunkiausia būdavo atsikelti iš lovos, pradėti dieną ir būti apsėstai minčių apie savižudybę. Tuo metu esą atrodė, kad vakarėliai, alkoholis, cigaretės ir vaikinai buvo vienintelis džiuginantis užsiėmimas.
„Didžiausias dugnas buvo tada, kai nebegalėdavau nueiti į mokyklą, kai būdavau visiškai suparalyžiuota, kai aš nuolatos galvodavau apie savižudybę. Kiekviena mintis apie savižudybę mane artindavo prie to veiksmo, tačiau vizitas pas psichoterapeutę atitolindavo. Aš tiesiog gulėjau lovoje, aklai spoksojau į telefoną, žiūrėdavau visokius „Youtube“ video, bet nieko neatsimenu - tiesiog tuščiai leidau laiką. Buvo, kad nieko nevalgydavau, buvo, kad valgydavau labai daug ir atrodydavau kaip nėščia, tada pasižiūrėdavau į veidrodį ir vėl tris dienas badaudavau. Kai buvo labai prastai, neidavau į mokyklą, nes galvos plovimas atrodydavo per didelis darbas, būdavo, kad nenorėdavau net keltis ir eiti į tualetą," - pasakoja Roberta.
Taip pat skaitykite: Skirgailos vaidmuo Krėvės kūrinyje
Negydomos depresijos pasekmės
Negydomos depresijos pasekmės gali būti įvairios. Tai gali lemti šeimos iširimą, savižudybės riziką, socialinio gyvenimo praradimą ir darbingumo sumažėjimą.
Depresijos rūšys
Depresijos rūšys klasifikuojamos pagal savo raišką. Lengvą, vidutinę ar sunkią formą lemia klinikiniai vertinimai. Visoms depresijos formoms būdinga liūdna, prislėgta nuotaika ir sumažėjęs aktyvumas.
Sudėtingiausia depresijos rūšis - bipolinis afektinis sutrikimas. Jis dar vadinamas maniakine depresija. Bipoliniam sutrikimui būdingi pasikartojantys aktyvumo epizodai, kurių metu žmogaus nuotaika tampa pakili, padidėja veiklumas, o po to seka juodasis periodas, kurio metu sergantysis tampa prislėgtas, nervingas, irzlus, kartais agresyvus.
Depresijos gydymo būdai
Gydymo pagrindinės sudedamosios dalys yra:
- Palaikymas: Jis apima įvairias sritis - pokalbius apie gyvenimiškų sprendimų priėmimą, depresijos priežasčių analizavimą, šeimos narių edukaciją.
- Psichoterapija: Tai darbas su psichoterapeutu individualiai ar grupėje, siekiant asmens suvokimo, mąstymo ir elgesio pakitimų, tai leistų sumažinti tolesnių depresijos pasikartojimų tikimybę.
- Medikamentinis gydymas: Gydymas antidepresantais yra efektyvus. Jie normalizuoja cheminių medžiagų pusiausvyrą smegenyse.
Vaistai
Antidepresantai skirstomi į kelias grupes:
Taip pat skaitykite: Nuostatų pokyčių priežastys
- Selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI)
- Tricikliai antidepresantai (TCA)
- Noradrenalino reabsorbcijos inhibitoriai (NARI)
- Slopinantys serotonino ir noradrenalino reabsorbciją (SNRI)
- Noradrenalino ir dopamino reabsorbcijos inhibitoriai (NDRI)
- Serotonino-2 antagonistai/reabsorbcijos inhibitoriai (SARI)
- Noradrenerginis ir specifinis serotonerginis antidepresantas (NaSSA)
Kurį vaistą paskirti konkrečiu atveju, sprendžia gydantis gydytojas.
Kiti gydymo būdai
- Vaistažolės, pvz., paprastąja jonažole. Ji vartojama lengvai depresijai gydyti ir efektyvumu kartais gali prilygti antidepresantams.
- Miego deprinacija.
- Elektroimpulsinė terapija.
- Transkranijinė magnetinė terapija.
Kaip padėti sau ir artimiesiems?
- Atkreipkite dėmesį, jei vaikas ar paauglys nustoja domėtis anksčiau patikusiomis veiklomis, sumažėja motyvacija mokytis, jam sunku susikaupti, vengia bendrauti su draugais, dažnai skundžiasi galvos ir pilvo skausmais, pradeda agresyviai elgtis.
- Atkreipkite dėmesį, jei vaiką ar paauglį apėmė ilgalaikė liūdna ar paniurusi nuotaika, jis išgyvena nerimo, prislėgtumo, vienišumo jausmus, apie save ir savo gebėjimus atsiliepia neigiamai, tampa gynybiškas, užsisklendžia emociškai ir vengia kalbėti apie savo jausmus.
- Jeigu įtariate, jog žmogus kenčia nuo depresijos, arba artimasis ja serga kurį laiką - nevenkite šios temos. Suteikite progą artimajam apie tai pasikalbėti.
- Klausydami neteiskite, priimkite visus artimojo jausmus.
- Būkite kantrūs, nepertraukinėkite, skirkite pakankamai laiko suformuoti atsakymą.
- Nekaltinkite žmogaus, jog jis jaučiasi prastai ir priminkite, kad ir jis pats savęs nekaltintų.
- Padėkite priimti faktą, kad sergant depresija yra tikrai sunku atlikti kasdienius darbus, kaip namų susitvarkymas, valgio gaminimas ar sąskaitų apmokėjimas.
- Pasiūlykite būdus, kuriais žmogus gali gauti profesionalią pagalbą.
- Palaikykite žmogaus sprendimą gydytis medikamentais, tačiau nesmerkite jo, jeigu jis to atsisako.
- Nepamirškite pasirūpinti ir savimi.
Robertos šeimos patirtis
Roberta prisimena, kad kartą psichoterapeutė pasikvietė jos mamą ir tėtį į seansą. Iki to įvykio Roberta sako maniusi, kad mama visada yra jos pusėje, kad bet ką dėl jos padarys - net išsiskirs su tėvu dėl savo dukros saugumo, tačiau suprato, kad klydo.
Dabar Roberta tikina suvokusi, kad anksčiau nesuprasdavo savo tėvų, o jie nesuprasdavo jos. Ji sako, kad anksčiau jos akyse jie buvo monstrai ir taip elgėsi iš nežinojimo, ką su šita liga daryti. Anot jos, tai buvo juoda dėmė šeimoje, tačiau dabar ji esą baigėsi, nes tėvai jau supranta, kas yra depresija, kad tai - liga.
Gydymui atspari depresija
Vieno gydymui atsparios, arba rezistentiškos, depresijos apibrėžimo nėra, tačiau vyrauja sutarimas ją vadinti būkle, kuri nepasiduoda gydymui dviem skirtingais antidepresantais, skiriamais maksimaliomis dozėmis bent keturias savaites.
Gydymui atspariai depresijai gydyti reikia maksimalių vaistų dozių, medikamentų derinių. Dažnai skiriamas dviejų antidepresantų derinys, gali reikti ir kombinacijos su neuroleptikais, (antipsichotikais), kitomis vaistų klasėmis, pvz., benzodiazepinais, nuotaikos stabilizatoriais.