Antioksidantai - dažnas sveikos gyvensenos, subalansuotos mitybos ir jaunystės išsaugojimo temų akcentas. Tačiau norint suvokti jų naudą, būtina suprasti laisvųjų radikalų ir oksidacinio streso procesus. Nors šie terminai gali pasirodyti sudėtingi, iš tiesų jie apibūdina kasdienius organizmo veiksmus, turinčius didelę įtaką mūsų savijautai ir išvaizdai.
Laisvieji Radikalai: Kas Jie Ir Kodėl Jie Pavojingi?
Žmogaus kūne yra apie trilijoną ląstelių, kurios nuolat susiduria su įvairiomis grėsmėmis. Virusai, uždegimai, lėtinės ligos ir neigiamas aplinkos poveikis nuolat veikia mūsų organizmą. Laisvieji radikalai - ne išimtis. Šios cheminės medžiagos atakuoja ląstelėse esančius riebalus, baltymus ir DNR. Didelis jų kiekis gali sukelti įvairias ligas ar net pagreitinti senėjimo procesą.
Laisvieji radikalai yra nestabilios molekulės, kurioms trūksta vieno elektrono. Siekdamos stabilumo, jos "pavagia" reikiamą elektroną iš šalia esančios molekulės. Tokiu būdu "apvogta" molekulė pati tampa laisvuoju radikalu, puola šalia esančią molekulę ir taip sukuria grandininę reakciją. Šis procesas daro žalą ląstelėms bei gali neigiamai paveikti DNR. Dideli laisvųjų radikalų kiekiai gali sukelti priešlaikinį senėjimą ar tokias ligas kaip diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos.
Visiškai išvengti laisvųjų radikalų neįmanoma, nes juos gamina pats kūnas. Jie susidaro natūraliai: kai kvėpuojame, sportuojame ir maistą paverčiame energija. Laisvųjų radikalų taip pat gauname iš aplinkos - tai cigarečių dūmai, oro tarša, saulės spinduliai.
Mažais kiekiais laisvieji radikalai nėra pavojingi. Tačiau per didelis jų kiekis sukelia būklę, vadinamą oksidaciniu stresu.
Taip pat skaitykite: Metalų taršos poveikis
Oksidacinis Stresas: Ilgalaikis Procesas, Kenkiantis Sveikatai
Oksidacinis stresas - tai būklė, kai organizme trūksta antioksidantų, kurie kovotų su laisvaisiais radikalais, o pastarųjų yra tiek daug, jog jie kaupiasi. Ši būklė itin susijusi su uždegiminiais procesais. Uždegimas yra vienas pagrindinių lėtinių ligų, tokių kaip širdies ir kraujagyslių ligos, bei nuotaikos sutrikimų, tokių kaip depresija, katalizatorius. Tad čia atsiranda abipusis ryšys: oksidacinis stresas didina uždegiminius procesus, o uždegimas didina laisvųjų radikalų kiekį, kuris sukelia oksidacinį stresą.
Norint apsisaugoti nuo oksidacinio streso, būtina užtikrinti pakankamą antioksidantų kiekį.
Antioksidantai: Pagrindinė Priemonė Kovojant Su Laisvaisiais Radikalais
Antioksidantai atlieka svarbų vaidmenį mūsų sveikatai. Tai pagrindinė priemonė, neutralizuojanti laisvuosius radikalus ir oksidacinį stresą.
Antioksidantai apsaugo ląsteles duodami laisviesiems radikalams trūkstamą elektroną. Tai jie padaro patys netapdami laisvaisiais radikalais. Selenas, vitaminas C, vitaminas E, vitaminas A (beta karotinas) ir polifenoliai yra pagrindiniai antioksidantai. Organizmas taip pat gamina savo antioksidantus (pavyzdžiui, kofermentą Q10, glutationą), tačiau visas antioksidantų poreikis patenkinamas tik vartojant tam tikrą maistą.
Antioksidantų Šaltiniai Maiste
Yra daugybė medžiagų, kurios gali veikti kaip antioksidantai. Labiausiai žinomi yra vitaminas C, vitaminas E, beta karotinas ir kiti susiję karotenoidai, taip pat mineralai selenas ir manganas. Prie jų prisijungia polifenoliai, glutationas, kofermentas Q10, lipoinė rūgštis, flavonoidai, fenoliai, fitoestrogenai ir daugelis kitų. Geriausi antioksidantų šaltiniai yra vaisiai, daržovės bei augaliniai produktai. Vieni tokių yra mėlynės, avietės, obuoliai, brokoliai, kopūstai, špinatai, baklažanai ir ankštiniai augalai, pavyzdžiui, raudonosios ar juodosios pupelės. Be mums įprastų antioksidantų, rekomenduojama atkreipti dėmesį ir į polifenolius, vadinamuosius „augalinius vitaminus“. Tiesa, antioksidantų polifenolių galima rasti ir nevalgomuose šaltiniuose. Atlikti tyrimai parodė, jog net 36 skirtingų antioksidantų kompleksas slypi sidabrinėse eglėse. Žinoma, valgyti medžių nerekomenduojame, tačiau eglių ekstraktas su polifenoliais naudojamas maisto papilduose.
Taip pat skaitykite: Taršos įtaka oksidaciniam stresui
Gerai savijautai užtikrinti būtina pasirūpinti maisto įvairove. Į mitybą rekomenduojama įtraukti kuo daugiau skirtingų antioksidantų turinčių produktų. Stenkitės racioną praturtinti įvairių spalvų daržovėmis ir vaisiais.
Mitybą galite papildyti ir antioksidantų turinčiais maisto papildais. Tačiau būtina laikytis rekomenduojamos paros normos, nes per didelis antioksidantų kiekis gali veikti žalingai.
Geležies Trūkumas: Viena Iš Nuovargio Priežasčių
Ar kada nors jautėtės pavargę, net skyrus pakankamai laiko poilsiui? Ar rytais sunku praplėšti akis, o miego norisi ir dienos metu? Mieguistumas, chroninis nuovargis, apatija, išblyškusi oda, lūžinėjantys nagai ir slenkantys plaukai - šie simptomai gali signalizuoti apie geležies trūkumą organizme. Žmogaus organizme geležis atlieka svarbią funkciją, todėl šio mikroelemento trūkumas gali stipriai paveikti gyvenimo kokybę.
Geležies maisto papildai gali padėti atstatyti geležies kiekį organizme.
Vitaminų Svarba Organizmui
B grupės vitaminai ypatingai svarbūs žmogaus organizmui. Šių vitaminų kiekis daro tiesioginę įtaką ne tik sveikatai, gerai savijautai, normaliai organizmo veiklai, bet ir gyvybei. Kiekvienas B grupės atstovas atlieka skirtingą funkciją, todėl organizmą turi pasiekti visas vitaminų B kompleksas.
Taip pat skaitykite: Apsauga nuo oksidacinio streso augaluose
Vitaminas C yra bene žinomiausias vitaminas iš visų. Jis reikalingas imuninei sistemai palaikyti.
Vitaminas D - sunkiai iš aplinkos pasisavinama medžiaga. Neretai jo pritrūksta net fiziškai aktyviems ir sveikai besimaitinantiems žmonėms, tad norint palaikyti normalias organizmo funkcijas, gali prireikti maisto papildų kurso.
Stresas Ir Nuovargis
Darbų ir atsakomybių maratonas, besitęsiantis tiek darbe, tiek namuose, kartais neleidžia pastebėti prastos savijautos ar kūno siunčiamo pagalbos šauksmo. Sumažėję socialiniai ryšiai, padidėjęs laikas, praleistas namuose, apribota galimybė judėti ir užsiimti mėgstamomis veiklomis ar baimė patekti į sergančiųjų sąrašą daugeliui žmonių kelią nerimą, o jautresniems - ir didelį kasdienį stresą.
Stresas yra kiekvieno žmogaus palydovas. Nepatirti streso - turbūt neįmanoma. Tačiau egzistuoja riba, kuomet stresas pradeda kenkti organizmui.
Stresas organizme aktyvuoja „kovok, skrisk arba sustink“ mechanizmus, kurie išskiria hormonų, tokių kaip kortizolis ir adrenalinas, gausą. Šie hormonai, nors ir naudingi trumpalaikėse situacijose, ilgainiui gali sukelti akių diskomfortą, jaučiamas akių sausumas, nuovargis, jautrumas šviesai ir net galvos skausmai dažnai lydi stiprų emocinį krūvį.
Streso valdymo technikos, tokios kaip meditacija, kvėpavimo pratimai ir reguliarus fizinis aktyvumas, gali padėti pagerinti bendrą kraujotaką ir akies aprūpinimą deguonimi. Ergonomika, darbo pertrauka ir akių pratimai taip pat gali sumažinti nervinę įtampą bei išlaikyti gerą regėjimo funkciją.
Tinkamas Vitaminų Laikymas
Vitaminai laikomi įvairiose namų vietose: virtuvės spintelėje, šaldytuvo lentynoje, ant miegamojo staliuko ir t. t. Ne visos vietos tinkamos. Kad išlaikytume vitaminų efektyvumą ir neprarastume reikalingų savybių, reikia užtikrinti tinkamas laikymo sąlygas.
Cholesterolis: Ne Tik Priešas, Bet Ir Sąjungininkas
Išgirdus žodį CHOLESTEROLIS, pirmiausiai kyla mintys apie jo mažinimą, riebų, nesveiką maistą ir žalą kraujotakai. Tačiau tai tik viena medalio pusė. Cholesterolis yra gyvybiškai svarbi medžiaga, kurios per mažas ar per didelis kiekis gali būti kenksmingas.
Cukraus Kiekis Kraujyje Ir Jo Svarba
Cukraus kiekis kraujyje - vienas svarbiausių sveikatos rodiklių, atspindinčių, kaip organizmas apdoroja angliavandenius ir valdo energijos apykaitą. Nors apie tai dažniausiai kalbama sergant diabetu, cukraus kiekis kraujyje svarbus kiekvienam - tiek vaikui, tiek suaugusiam. Net ir trumpalaikiai cukraus kiekio svyravimai gali paveikti savijautą, koncentraciją, energiją ar net emocinį stabilumą.
Cukraus kiekio padidėjimą kraujyje lemia ne tik saldumynų valgymas. Iš tikrųjų, tai sudėtingas procesas, susijęs su mityba, hormonais, gyvenimo būdu ir net psichologine būsena. Žinodami, nuo ko kyla cukrus kraujyje, galėsite ne tik lengviau kontroliuoti svorį, bet ir užkirsti kelią rimtoms sveikatos problemoms, tokioms kaip II tipo diabetas ar širdies ligos.
Subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas, kokybiškas miegas ir streso valdymas yra veiksmingi būdai, kaip palaikyti stabilų cukraus kiekį kraujyje. Maisto papildai taip pat gali būti naudinga pagalba siekiant palaikyti stabilų cukraus kiekį kraujyje, ypač tais atvejais, kai mityboje trūksta tam tikrų medžiagų. Tarp dažniausiai minimų - chromas, padedantis reguliuoti gliukozės apykaitą ir mažinti potraukį saldumynams.
Kritiniu laikomas gliukozės kiekis, kai jis viršija 13-15 mmol/l arba krenta žemiau 3 mmol/l(hipoglikemija), tačiau tikslūs rodikliai gali skirtis priklausomai nuo individualios būklės.
Sergant cukriniu diabetu ar turint polinkį į padidėjusį cukraus kiekį, organizmui gali prireikti daugiau tam tikrų vitaminų bei mikroelementų. Ilgalaikis cukraus kiekio padidėjimas kraujyje gali trikdyti medžiagų apykaitą, silpninti kraujagysles, nervus ir net sutrikdyti ląstelių gebėjimą pasisavinti maistines medžiagas. Dėl šios priežasties kai kurie vitaminai diabetikams yra ypač svarbūs - tiek siekiant palaikyti bendrą sveikatą, tiek siekiant išvengti galimų komplikacijų.
Glitimo Netoleravimas
Glitimo netoleravimas - problema, kuri gali varginti ir nuo gimimo, ir atsirasti tik senatvėje. Periodiškai atliekami tyrimai rodo, kad glitimo netoleravimas kasmet vargina vis daugiau žmonių visame pasaulyje, o Amerikoje ši problema fiksuojama net 15 proc.
tags: #pasalinamas #oksidacinis #stresas #pagrindine #greito #nuovargio