Šiame straipsnyje nagrinėjama Broniaus Radzevičiaus novelė „Šiąnakt bus šalna“, atskleidžiant kūrinio tematiką, problematiką ir menines ypatybes. Straipsnyje remiamasi įvairiais šaltiniais, analizuojančiais rašytojo kūrybą ir kontekstą, kuriame ji buvo sukurta.
Įvadas
Bronius Radzevičius (1940-1980) - vienas žymiausių XX amžiaus antrosios pusės lietuvių prozininkų, moderniosios lietuvių prozos pradininkas. Jo kūryba išsiskiria psichologizmu, dėmesiu žmogaus dvasiniam pasauliui, pokario kartos patirčių vaizdavimu. Novelėje "Šiąnakt bus šalna" Radzevičius meistriškai perteikia kaimo žmogaus ryšį su gamta, jo dvasinius išgyvenimus ir prarasto rojaus ilgesį.
Apie Bronių Radzevičių
Bronius Radzevičius gimė Utenos rajone. Jis vienas pirmųjų sovietiniais laikais pradėjo moderniosios prozos bangą. Radzevičius rašė apie pokario kartą, žmones, jų sistemoje įkalintas sielas, liūdesį, dvasinį pasaulį.
Novelės "Šiąnakt bus šalna" analizė
Kūrinio santrauka ir pagrindinės temos
Novelėje vaizduojamas žmogus, kuris prisimena savo vaikystę kaime. Jis prisimena, kaip su šeima rinkdavo bulves ir kaip tėvas pasakydavo: "Šiąnakt bus šalna". Šis sakinys jam įstrigo atmintyje, tačiau dabar tai tik prisiminimas, nes veikėjas gyvena mieste ir jaučia ryšio su gamta praradimą.
Kūrinys nagrinėja žmogaus ir gamtos ryšio, kaimo ir miesto priešpriešos, praeities ilgesio temas. Autorius atskleidžia, kaip žmogus, atitrūkęs nuo gamtos, praranda dalį savęs, savo dvasinio pasaulio.
Taip pat skaitykite: Teksto suvokimo gairės
Žmogaus ir gamtos ryšys
Žmogaus ir kaimo ryšys kūrinyje yra labai artimas, tarsi jie būtų vienas kito dalis. Žmogus tarsi jaučia viską, kas vyksta kaime. Asmuo turi stiprų ir glaudų ryšį su gamta, todėl gali pajusti būsimus gamtos pokyčius. Taip pat žmogų ir gyvūnus sieja toks pat artimas ryšys su gyvūnais. Dėl to jam yra malonu, kai gyvūnas su juo elgiasi švelniai ir jie tampa tarsi draugais. Todėl žmogui norisi globoti gyvulį.
Kita vertus, mieste žmogus praranda šį ryšį su gamta, gyvūnais ir aplinka. Jis jau nebegali nujausti kada ir kokie vyks gamtos pasikeitimai, nebegali būti toks artimas su gyvuliais. Ir visa tai yra dėl to, jog žmogų ir gamtą skiria storas betono sluoksnis. Šiuos du artimus draugus išskyrė miesto betonas ir šurmulys. Taigi, žmogus išvykęs iš kaimo į miestą praranda ryšį su gamta, gyvuliais ir kaimiškuoju gyvenimu. Tekste minimi žodžiai "Čia, mieste, nieko nesuprasi, ir jam neramu tarp pilkų sienų. Kai kojos remiasi į cementą, jis nežino, ar žemė šalta, jis nieko nežino" iliustruoja šį ryšio praradimą.
Kaimo ir miesto priešprieša
Kūrinys ryškiai atskleidžia kaimo ir miesto priešpriešą. Kaimas - tai gamtos, artumo, dvasinės ramybės erdvė, o miestas - betono, šurmulio, dvasinio susvetimėjimo vieta. Veikėjas, atsidūręs mieste, jaučiasi neramus, nesupranta aplinkos, ilgesi kaimo.
Sovietmetis Lietuvoje prasidėjo ir baigėsi 20 amžiuje nuo 1940 - 1990m. Šis laikmatis buvo ganėtinai suvaržytas bei sudėtingas daugeliui žmonių. Okupuotoje tautoje pasikeitimai jautėsi, net ir kaimuose. Pagrindinis bruožas visus kaimo žmones negailestingai išvarė iš kaimų į miestą.
Šis kūrinys yra nedidelės apimties. Jame aprašomas kaimo ir šeimos gyvenimas. Šioje novelėje yra trys pagrindiniai veikėjai tai sunūs, tėvas ir motina. Kaimiečiai laukuose nedėvi jokių batų, tai jiems padeda susilieti su žeme. Jie gerai jaučia artėjančius orus, nes pagal žemę gali lengvai juos nuspėti. Taip ir kilo šis pavadinimas kai tėvas ištarė šiuos lemtingus žodžius ,,Šiąnakt bus šalna,, galvodamas apie rytojaus orus.
Taip pat skaitykite: Pasiruošimas PUPP Teksto Suvokimo Užduotims
Prarasto rojaus ilgesys
Novelėje stipriai jaučiamas prarasto rojaus ilgesys. Veikėjas idealizuoja savo vaikystę kaime, prisimena ją kaip laimingą, nerūpestingą laiką. Šis ilgesys sustiprina jo dvasinį diskomfortą mieste.
Kūrinio veikėjai ir pasakotojas
Kūrinio veikėjas yra vaikas, kuris vėliau suauga, o pasakotojas stebi veikėjo gyvenimą. Pasakotojas perteikia veikėjo prisiminimus, jausmus ir išgyvenimus, atskleidžia jo ryšį su gamta ir prarasto rojaus ilgesį.
Meninės raiškos priemonės
Radzevičius savo kūryboje naudoja įvairias meninės raiškos priemones, kurios padeda jam atskleisti kūrinio idėjas ir sukurti įtaigų vaizdą. Novelėje "Šiąnakt bus šalna" svarbų vaidmenį atlieka simboliai, metaforos, epitetai.
Simboliai:
- Šalna - neišvengiamo gamtos ciklo, laikinumo simbolis. Ji taip pat gali simbolizuoti prarastą ryšį su gamta, atšalimą jausmų.
- Betonas - miesto, atskirties nuo gamtos simbolis. Jis įkūnija dvasinį susvetimėjimą ir žmogaus nutolimą nuo savo šaknų.
Metaforos:
- "Žmogų ir gamtą skiria storas betono sluoksnis" - metafora, pabrėžianti žmogaus ir gamtos ryšio nutraukimą, dvasinę tuštumą.
Epitetai:
- "Pilkų sienų" - epitetas, pabrėžiantis miesto niūrumą, dvasinę priespaudą.
- "Švelniai elgiasi" (apie gyvūną) - epitetas, pabrėžiantis artimą ryšį tarp žmogaus ir gyvūno, švelnumą ir meilę.
Kūrinio kontekstas
Novelė "Šiąnakt bus šalna" buvo sukurta sovietmečiu, kuris Lietuvoje prasidėjo ir baigėsi 20 amžiuje nuo 1940 - 1990m. Šis laikmatis buvo ganėtinai suvaržytas bei sudėtingas daugeliui žmonių. Okupuotoje tautoje pasikeitimai jautėsi, net ir kaimuose. Pagrindinis bruožas visus kaimo žmones negailestingai išvarė iš kaimų į miestą. Šiame kontekste kūrinys įgauna papildomą prasmę, atspindėdamas žmogaus dvasinius išgyvenimus totalitarinio režimo sąlygomis.
Broniaus Krivicko kūrybos įtaka
Broniaus Krivicko pavardė pirmąkart paminėta 1935 metais: IX.27 gimnazijos literatų susirinkime skaitęs savo kūrybą; XI.29 recenzavęs Kazio Zupkos „Balsą žemei”; XII.6 literatų būrelis patvirtinęs savojo „Literato” antro numerio redakciją: Br. Krivickas, A. Alimaitė ir M. Tų pat metų „Ateities spindulių” puslapiuose pavyko rasti tokią A. … Dėl įdomumo dar numoklinu į senamiestį, pas Br. Siauručiais laiptais šiaip taip pasikeliu į antrą aukštą. - Prašau! - pasigirsta drg. - Kaip patiko literatūros vakaras? - Nieko. Man bent atrodo, kad fain dalykas. Tik vietomis per daug „cvirkiškas”. Iš poetų patiko Brazdžionis, Zupka ir Žitkevičius. Pastarasis per daug monotoniškai skaitė, bet jo eilėraščiai gražūs - pilni švelnios melancholijos. Brazdžionio labiausiai patiko eil. - Zupka?! - čia Krivickas šyptelėjo. spindulių” poetas, ir Mamertas Indriliūnas tapo aktyviausi literatų būrelio nariai.
Taip pat skaitykite: Teksto suvokimas: aspektai