Lietuvos šimtmetis - tai laikotarpis, kupinas svarbių įvykių, iššūkių ir pasiekimų, formavusių šalies tapatybę ir ateitį. Šio laikotarpio kontekste iškyla asmenybės, kurių darbai ir idėjos turėjo didelę įtaką valstybės raidai, valstybingumui ir visuomenės pažangai. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kaip skirtingos asmenybės ir įvykiai buvo prisimenami ir vertinami šimtmečio proga.
Baleto Šventė ir Sveikinimai iš Europos
Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras (LNOBT) surengė baleto gala koncertą, skirtą Lietuvos baletui. Šis koncertas buvo tarsi sveikinimas Lietuvos baletui, kuriame dalyvavo ne tik geriausių pasaulio baleto trupių atstovai, bet ir LNOBT artistai. LNOBT baleto meno vadovė Jurgita Dronina teigė, kad tai yra didžiulė baleto šventė, ženklinanti naujojo šimtmečio pradžią. Koncerte pasirodė garsiausios LNOBT baleto vedančiųjų solistų poros, tokios kaip Kristina Gudžiūnaitė ir Genadijus Žukovskij, Olesia Šaitanova ir Jonas Laucius, Marija Kastorina ir Edvinas Jakonis. Taip pat pasirodė ir svečiai iš užsienio: Nora Straukaitė su Vadimu Muntagirovu, Milda Luckutė su Vsevolodu Maievskyi, Riho Sakamoto ir Timothy van Poucke‘s duetas, Nicoletta Manni ir Timofejus Andrijashenko, Jaeeun Jung ir Ryota Kitai, Elisa Badenes ir Alexandras Trushas, Elza Leimanė ir Kristapas Jaunžeikaras.
Paroda „Nepamirštos Ateitys: Lietuvos Šimtmečio Vizijos“
Valstybės pažinimo centras, įkurtas Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės iniciatyva, šimtmečio proga pristatė parodą „Nepamirštos ateitys: Lietuvos šimtmečio vizijos“. Parodoje buvo siekiama papasakoti šimto metų istoriją pristatant vizijas. Prezidentės vyriausioji patarėja dr. Rūta Kačkutė teigė, kad įvairiais laikotarpiais egzistavusios vizijos sujungia praeitį ir ateitį, leidžia sėkmingai atskleisti šimtmetį ir planuoti naująjį. Parodoje buvo pristatomos tiek įgyvendintos, tiek neišsipildžiusios ateities vizijos, siekiant parodyti istoriją kaip tai, kas įvyko ir kas neįvyko. Lankytojus stebino parodos pateikimo forma, naudojant inovatyvias technologijas, vizualizacijas ir garso takelius.
Išmanūs Sprendimai Minint Nepriklausomybės Atkūrimo Metines
Minint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo metines, buvo siūlomi išmanūs sprendimai, kaip paminėti šią svarbią šventę namuose. „Bitės Profai“ pristatė kompiuterinius žaidimus ir programėles, padedančias geriau pažinti Lietuvą ir jos istoriją. Programėlė „Šimtmečio lobis“ leidžia susipažinti su Lietuvos istorija žaidimo forma, o „Šimtas“ padeda prisiminti svarbiausius šimtmečio Lietuvos įvykius. Programėlė „Būk detektyvas“ leidžia Lietuvą pažinti interaktyviai, įgyvendinant iššūkius įvairiose Lietuvos vietose.
Lietuvos Dainų Šventė: Kultūrinės Bendrystės Galybė
Lietuvos dainų šventė, žymėjusi šimtmetį, palietė lietuvių tautos sąmonę ir širdis, pademonstravo kultūrinės bendrystės ir prasmės galybę. Visi Dainų šventės renginiai buvo įspūdingi, įdomūs, profesionalūs ir lydimi šiuolaikinių sprendimų. Lietuvos kultūros centrų asociacijos prezidentas Romas Matulis kalbėjo, kad svarbiausia yra pati tradicija, žmogaus noras būti kultūroje, dalintis, dainuoti, susikabinti, susitikti ar verkti iš džiaugsmo. Šventės rengėjai kvietė suprasti raginimą „Kad giria žaliuotų!“ ne kaip šūkį, o kaip bendruomenės tikslą, pareigą suvokti, kas ir kodėl tą girią prieš šimtmetį pasodino, ir kaip būtina ją budriai saugoti.
Taip pat skaitykite: Faktai apie Laiką
Verslo Bendruomenės Pagerbimas Kaune
Kauno sporto halėje vykusiame verslo bendruomenės šventiniame vakare pagerbti ryškiausi Kauno ir Marijampolės regionų verslo atstovai. Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Z. Dargevičius atkreipė dėmesį į tai, kas šiemet visai verslo bendruomenei buvo ypač reikšminga, ir pasidžiaugė, kad į naują rūmų šimtmetį žengiame būdami didžiausia bendruomene Rūmų istorijoje. Rūmų nariai itin vertina tarptautiškumo skatinimą, bendradarbiavimą su universitetais, kolegijomis ir profesinėmis mokyklomis. Iškilmingo vakaro metu buvo įteikti „Darbo žvaigždės“, „Padėkos ženklai“ bei Darbo žvaigždės medaliai, metų vadovės apdovanojimas.
Įtakingiausios Asmenybės Šimtmečio Kontekste
Žurnalo „Reitingai“ atliktos elito apklausos duomenimis, įtakingiausiomis asmenybėmis laikomi J. Basanavičius, Vytautas Landsbergis, Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, V. Adamkus ir A. Sabonis. Visuomenės nuomonės apklausos duomenimis, reikšmingiausiais laikomi prezidentai A. Smetona, Algirdas Brazauskas, V. Adamkus, taip pat J. Basanavičius ir A. Sabonis. Šios apklausos atskleidė, kad asmenybės yra vertinamos ne tik kaip konkretūs žmonės, bet ir kaip tam tikros epochos simboliai.
„Šimtmečio Dovana Pasauliui“: Knygos Užsienio Lietuvių Mokyklėlėms
Švenčiant atkurtos Lietuvos šimtmetį, į užsienio lietuvių mokyklėles iškeliavo daugiau kaip 1200 lietuvių autorių grožinės literatūros kūrinių. Ši iniciatyva, pavadinta „Šimtmečio dovana pasauliui“, skirta išeivijoje gyvenantiems ir lietuvių kalbą puoselėjantiems tautiečiams. Tikimasi, kad ši dovana paskatins užsienyje gyvenančius vaikus bei jaunimą dar intensyviau domėtis lietuvių kalba ir stiprinti ryšį su Lietuva.
Vytauto Didžiojo Universiteto Šimtmetis: Istorija ir Atkūrimas
Kaune buvo atkurtas Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), kuris minėjo įkūrimo šimtmetį. Šia proga VDU rektorate atidaryta 100-mečiui skirta ekspozicija „Vivat Universitas Vytauti Magni!“, primenanti apie universiteto gyvenimą nuo pat jo įkūrimo. Lietuvos universitetas buvo įkurtas 1922 m., o VDU atkurtas 1989 m. Atkurtasis universitetas buvo ne tik pirmasis Lietuvoje, įdiegęs vakarietišką liberaliųjų studijų sistemą, bet ir viena pirmųjų institucijų, atkūrusių savo veiklą.
DELFI Projektas „Šimtmečio Žmonės“
Lietuvai minint valstybės atkūrimo šimtmetį, DELFI pristatė projektą „Šimtmečio žmonės“. 120 asmenybių sąrašą sudarė Vilniaus universiteto istorikų grupė ir DELFI redakcija. Tai žmonės, savo darbais labiausiai prisidėję prie nepriklausomos valstybės kūrimo ir stiprinimo. Elitas pirmąją vietą skyrė Jonui Basanavičiui.
Taip pat skaitykite: Revoliucinės Prancūzijos lyderiai
Psichologinis Klimatas ir Žmonių Jausena Šimtmečio Proga
„Žmogaus studijų centro“ atlikti tyrimai rodo, kad šalies nepriklausomybės šimtmetį Lietuva pasitinka pagerėjusiomis visuomenės nuotaikomis. Anomijos, arba visuomenės susvetimėjimo, indeksas yra mažiausias nuo 2008 metų. Pagerėjo ir gyventojų požiūris į savo gyvenimą: „laimingais” arba „gana laimingais” jautėsi 69 proc. gyventojų.
Taip pat skaitykite: Mokytojo realybė