Mokytojas - tai ne tik žinių šaltinis, bet ir asmenybė, daranti didžiulę įtaką jauno žmogaus raidai. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kokie bruožai sudaro mokytojo asmenybę, kokie reikalavimai jai keliami ir kaip mokytojas gali tapti įkvepiančiu pavyzdžiu savo mokiniams.
Mokytojo vaidmuo ir paskirtis
Žodis "mokytojas" yra kilęs iš žodžio "mokslas", o iš jo - mokyti, mokykla, mokinys. Vadinasi, mokytojo paskirtis ir svarbiausias jo uždavinys - perteikti mokiniui mokslo pagrindus. Tačiau mokymas nėra vien tik žinių perdavimas. Mokytojas turi išmokyti mokinius šiomis žiniomis naudotis praktiškai, formuoti jų įgūdžius, lavinti protinius gebėjimus operuojant mokslo žiniomis klasėje, laboratorijose ir gyvenime.
Mokytojas organizuoja mokinių veiklą, bendrauja su jais, veda juos į gyvenimą ir visuomenę, socializuoja. Todėl mokytojas ne tik moko ir šviečia, bet ir išmoko mokytis, įpratina mokytis, uždega norą pažinti ir būti naudingu sau bei visuomenei. Dėl šios priežasties mokytojas dažnai vadinamas pedagogu - vedančiu mokinius į gyvenimą.
Mokytojas kaip asmenybė
Mokytojas vertinamas ne tik kaip specialistas, bet ir kaip asmenybė, žmogus, pilietis, sugebantis šviesti, praktiškai lavinti, psichologiškai bei dvasiškai tobulinti ugdytinį, formuoti iš jo harmoningą asmenybę, pilietį, tobulą, humanišką žmogų. Mokytojo rankose yra jaunas žmogus, tautos ir žmonijos ateitis. Todėl nėra svarbesnės, atsakingesnės ir sunkesnės profesijos už mokytojo profesiją.
Meilės ir pasišventimo savo profesijai mokytojui reikia dar ir todėl, kad jis negreitai pastebi savo darbo vaisius. Todėl mokytojas turi stengtis pastebėti ir pačius mažiausius poslinkius, smulkmenas, pasireiškiančias pedagoginiame darbe, mokinių elgsenos ir bendravimo pokyčius. Mokytojas yra ugdymo proceso skatintojas ir visos dirbančios bendruomenės vadovas.
Taip pat skaitykite: Pagalba mokytojams, patiriantiems perdegimą
Idealaus mokytojo bruožai
Nors idealaus mokytojo modelio nėra, galima išskirti bruožus, kurie jam padeda sėkmingai vykdyti savo veiklą:
- Profesinis meistriškumas: Profesijos mokytojas turi išmokinti mokinius ne tik profesijos teorijos pagrindų, bet ir individualios profesinės veiklos paslapčių, išugdyti profesionalus - asmenybes, išmokyti juos judesių tikslumo, koordinuotumo, savianalizės profesinės veiklos metu, padėti mokiniams susikurti savą profesinių ir kitų vertybių sistemą. Jis privalo pratinti juos mokytis iš kitų, gebėti projektuoti savo veiklą, susikurti gaminio įvaizdį, tvarkingai laikyti darbo įrankius, taupyti medžiagas, palaikyti tvarką darbo vietoje.
- Pastabumas ir intuicija: Pedagogo veikloje labai svarbus pastabumas, kuris dar vadinamas nuojauta arba intuicija, ji gimsta didelės patirties dėka iš kūrybingo darbo, profesinio pastabumo. Ypač reikšmingi profesinėje veikloje atminties ypatumai - gebėjimas greitai ir lengvai įsiminti moksleivių pavardes, vardus, elgsenos, kalbos, išvaizdos charakteringus bruožus.
- Vaizduotė: Medžiagos, kurią jis pateikia mokiniams, tiek turinys, tiek pateikimo forma negali būti emociškai neutralūs, bespalviai, pilki. Todėl vaizduotė padeda pedagogui iš anksto pamatyti savo veiklos rezultatą bei procesą ir taip pažadinama potencija dirbti, stimuliuojama veikla.
- Valia: Sąmoningas savo poelgių, veiklos organizavimas ir reguliavimas, siekiant iš anksto numatyto tikslo ir nugalint vidines bei išorines kliūtis, vadinamas valia. Tai sąmoningas žmogaus aktyvumo stimuliavimas. Pedagogui reikalinga valios savybė - ryžtingumas, kurią galima charakterizuoti kaip gebėjimą greitai bei apgalvotai apsispręsti ir sprendimą realizuoti. Siekimas viską, net ir nemėgstamą darbą atlikti iki galo vadinamas atkaklumu. Tai viena svarbiausių mokymosi ir visos žmogaus veiklos sąlygų. Labai svarbi, ypač pedagogui valios savybė - savitvarda. Tai sugebėjimas nuolat kontroliuoti ir valdyti savo veiksmus, jausmus, mintis, poelgius. Pedagoginiam darbe valia yra ir auklėjimo priemonė.
- Gebėjimas daryti poveikį: Gebėjimas daryti intelektualinį, emocinį, praktinį poveikį mokinių veiklai ir elgesiui (turėti pakankamai intelektualinių loginių, komunikacinių, ekspresyvių sugebėjimų).
- Asmeninis vertingumas: Asmeninį pedagogo vertingumą išryškina jo orumo, savigarbos, savo vertės pajautimas, plačios pažiūros, erudicija, gyvenimo išmintis, tauri vidinė pozicija, savo paties bei aplinkos įvykių atžvilgiu. Profesinėje-darbinėje mokytojo veikloje asmeninis jo vertingumas žadina jo paties aktyvumą ir tampa prielaida padedančia ugdytiniui realizuoti savo prigimtines galias.
- Pozityvi nuotaika: Didelę įtaką pedagoginio bendravimo stimuliavimui turi toks komponentas kaip nuotaika. Nuotaiką kartais dar vadina psichologiniu bendravimo fonu, emocine būsena, duodančia atspalvį žmogaus pergyvenimams ir jo veiklai. Emocijos ir jausmai turi įtakos pedagoginei veiklai, mokykloje, kurioje sveika, reikli ir geranoriška darbo atmosfera, vertinamas pareigingumas, iniciatyvumas ir kūrybiškumas suteikia malonumą bendraujant su kolegomis ir dirbant.
- Ekspresija: Ekspresija arba jausmų išraiška - tai mūsų poelgiai, gestai, poza, mimika, akių išraiška, balso bei kalbos tempo ir tembro kitimai, veido odos paraudimas ar išbalimas, juokas,- be jų mokytojui nežengti nė žingsnio, ir žinoma juos būtina valdyti, ypač pyktį, nors dažnas pedagogas tai ignoruoja.
- Empatija: Gebėjimą įsijausti į kito žmogaus reagavimą, situaciją psichologijoje vadinama empatija. Ji siejama su etika, kultūra, o šito gebėjimo stoka - su egocentrizmu, susvetimėjimu.
- Kalbos kultūra: Pedagogo kalba yra bendravimo bei mokymo ir auklėjimo priemonė. Čia svarbu jau pats balsas, tonas, nes jis pirmiausia rodo mokytojo nuoširdumą, stiprumą ir silpnumą, grubumą ir gerumą.
Ko vengti mokytojui?
- Pykčio: Some teachers tend to get angry. The anger of a teacher could destroy interpersonal relationships with students. It could weaken students’ learning motivation, academic achievement and social behavior. Correlation analysis of the research data revealed a positive correlation between neuroticizm and anger, anger arousal, hostile outlook and anger-in. Extraversion and conscientiousness negatively correlated with anger, anger arousal, range of anger-eliciting situations, hostile outlook and anger-in. Openness to experience had the negative correlations with anger, anger arousal, anger-in and anger-out. The trait of agreeableness was not related to anger and its dimensions.
- Šališkumo: Mokytojo asmenybė atsiskleidžia ir vertinant mokinių darbą, rašant pažymius. Šioje vietoje ypač reikia būti objektyviems, negalimas joks nusistatymas ar šališkumas.
Mokytojo asmenybės ugdymas
Mokytojo asmenybės ugdymas yra nuolatinis procesas, apimantis savęs pažinimą, tobulėjimą ir mokymąsi iš patirties. Svarbu suprasti, kad mokytojas veikia profesiniame gyvenime, remdamasis savimi, naudodamas vidines savo paties galias. Todėl mokytojo asmenybė yra svarbiausias jo darbo variklis, jo sėkmių ir nesėkmių laidas.
Asmenybė ugdo asmenybę. Žinoma jog 90 % ugdoma per asmenybių santykius jų bendravimą, savo veiklos analizę. Asmenybė - savęs kūrybos rezultatas. Mokytojo asmenybė - tai visuma profesinių, psichologinių - socialinių asmens savybių sąlygojančių sėkmingą pedagoginę mokytojo veiklą.
Taip pat skaitykite: Revoliucinės Prancūzijos lyderiai
Taip pat skaitykite: Žaidimai ir charakterio ugdymas