Šiuolaikiniai ugdymo psichologijos aspektai

Šiuolaikinės pamokos svarba ugdytojui ir ugdytiniui yra neabejotina. Šiame straipsnyje nagrinėjami šiuolaikiniai ugdymo psichologijos aspektai, apimantys teorinius ir praktinius ugdymo elementus.

Šiuolaikinės pamokos ypatybės

Teorinėje dalyje aptariamos pagrindinės šiuolaikinės pamokos ypatybės, apimančios pamokos mokymo struktūrą, naudojamus mokymo metodus ir priemones bei mokytojo savybes.

Pamokos mokymo struktūra

Privalomas pagrindinis mokymas arba mokymasis iki 18 metų yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos Švietimo įstatyme. Šios struktūros pagrindinis tikslas - sudaryti visiems mokiniams vienodas sąlygas gauti vienodai gerą išsimokslinimą, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos, tėvų socialinės padėties ir pan.

Pamokos tikslas

Šiuolaikinės pamokos tikslas - bendrųjų programų, standartų ir naujųjų vadovėlių bei kitų mokymo priemonių sąveika ir dermė, efektyvus jų panaudojimas ugdymo procese.

Mokymo priemonės

Šiuolaikinės pamokos mokymo priemonės, vadovėliai, vaizdinės, garsinės ir kt. svarbu, kad jos būtų veiksmingos ugdant mokinį. Tyrime aptariamos reikalingiausios ir paklausiausios mokymo priemonės.

Taip pat skaitykite: Naujausi šizofrenijos gydymo metodai

Mokymo metodai

Mokymo metodai yra mokymo ir mokymosi proceso pagrindas. Pamokos sėkmė ar nesėkmė priklauso nuo to, kokius darbo metodus mokytojas yra įvaldęs ir kaip greitai gali juos panaudoti mokomajame procese.

Mokytojo asmeninės savybės

Šiuolaikinio mokytojo asmeninės savybės yra labai svarbios ugdant mokinius. Tyrimo metu bus atskleista, kokios mokytojo savybės labiausiai skatina mokinį mokytis.

Etninės kultūros integravimas į ugdymo procesą

Etninės kultūros integravimas į ugdymo procesą yra svarbus siekiant ugdyti mokinių supratimą ir pagarbą tradicijoms bei kultūrai.

Etninės kultūros idėjos ir tikslai

Svarbu padėti mokiniams suvokti etninės kultūros idėjas ir tikslus, formuoti naują pedagoginį požiūrį į etninę kultūrą ir jos vietą ugdymo procese.

Mokytojų vaidmuo

Skatinti mokytojus siekti kokybinio dorinių nuostatų ugdymo per tam tikras etnokultūros sritis, atitinkančias pedagogo asmenines galimybes. Žadinti pedagoginę savimonę, profesinį aktyvumą, asmeninį tobulinimąsi. Per mokytoją į vaiką, per vaiką į šeimą - etninės vertybinės nuostatos atgis, pradės „gyventi“ ir duos impulsą mokytojams gilintis į etninių vertybių atgaivinimo ir perteikimo būdus.

Taip pat skaitykite: Nauda iš savianalizės

Vertybinės nuostatos

Ugdyti supratimo ir nuovokos jausmą tradicinei kultūrai.

Formos, būdai ir metodai

Integruoti etninę kultūrą į ugdymo turinį įvairiomis formomis, būdais ir metodais.

Kūrybinės veiklos ugdymas

Ugdyti kūrybinės veiklos poreikį ir vaiko kūrybinę raišką.

Etnoekologijos samprata

Supažindinti su etnoekologijos samprata.

Mokyklos kaita ir papildomasis ugdymas

Mokyklos kaita ir papildomasis ugdymas yra svarbūs siekiant užtikrinti efektyvią mokyklą - modernią organizaciją.

Taip pat skaitykite: Pažink save

Papildomojo ugdymo modelis

Papildomasis ugdymas yra sudėtinė ugdymo dalis. Papildomojo ugdymo modelio teorinė konstrukcija apima moksleivių amžiaus tarpsnių ypatumus - psichologinį papildomojo ugdymo pagrindą. Modelio tikslai, uždaviniai ir principai.

Papildomojo ugdymo turinys

Papildomojo ugdymo modelio turinys apima mokyklos renginius (organizavimo principus ir formas), popamokinę veiklą ir bibliotekos veiklą.

Realizavimas ir vertinimas

Papildomojo ugdymo modelio realizavimas, vertinimo būdai ir įtaka asmenybės raidai, moksleivių interesams ir savęs vertinimui.

Dalyvavimas projektuose

Mokyklos dalyvavimas įvairiuose projektuose - viena papildomojo ugdymo formų.

Ugdymo turinio integravimas pradinėse klasėse

Suteikti pradinių klasių mokytojams žinių apie ugdymo turinio integravimą įgyvendinant pradinės mokyklos ugdymo reikalavimus.

Mokytojų kompetencija

Suteikti mokytojams dalykų teorijos bei jų dėstymo metodikos naujausių žinių. Mokytojai gauna naujausių žinių apie įvairesnius mokomosios medžiagos perteikimo būdus, daugiau sužinos apie išsilavinimo standartus ir jų taikymą bei ugdymo turinio integravimą.

Integracijos samprata

Integracijos samprata, jos tikslai ir pagrindiniai reikalavimai.

Integracijos tipai

Sociokultūrinė ir tarpdalykinė integracija, vidinė dalyko integracija.

Individualios programos

Individualių programų sudarymas ir jų realizavimas.

Darbas pagal integruoto ugdymo planą

Darbas pagal integruoto ugdymo planą - galimybių įvairovė.

Holistinis sveikatos ugdymas

Diegti holistinį (visuminį) sveikatos supratimą, t.y. teikti žinių, padedančių formuotis įgūdžiams, reikalingiems išlaikyti ir stiprinti savo ir kitų mokyklos bendruomenės narių protinę, emocinę ir fizinę sveikatą, kurti sveiką mokyklos aplinką.

Patirties apžvalga

Pasidalyti metodinio darbo patirtimi, apžvelgti gerąją pedagogų patirtį, ugdant mokyklos bendruomenės narių sveikatą.

Savęs suvokimas

Toks ugdymas tai savęs suvokimo ir savigarbos ugdymas.

Sveikatos samprata

Protinės, emocinės ir fizinės sveikatos samprata.

Tyrimai

Jaunimo poreikių ir suvokimo tyrimai.

Efektyvus klausymas

Efektyvus klausymas ir reagavimas.

Streso įveikimas

Streso įveikimas mokykloje: streso sąvoka, priežastys, išvengimo bei įveikimo metodai.

Psichotechniniai žaidimai

Psichotechniniai protiniai žaidimai.

Fizinė saviugda

Fizinės saviugdos metodika.

Psichologiniai pokyčiai pertvarkomoje mokykloje

Padėti pedagogams įsisąmoninti psichologinius pokyčius pertvarkomoje mokykloje, plėsti psichologinę kompetenciją, gebėjimus humanistinės psichologijos nuostatas sieti su mokyklos realybe, stiprinti tikėjimą kiekvieno vaiko unikalumu ir jo galia tobulėti.

Gebėjimai

Didesni gebėjimai įžvelgti, įprasminti psichologinius ugdymo bei vaiko asmenybės pokyčius, juos koreguoti, teigiamos nuostatos psichologinėms bei pedagoginėms inovacijoms.

Požiūriai

Skirtingi psichologiniai mokyklų požiūriai į žmogų ir jo ugdymo galimybes.

Vaikystės svarba

Vaikystės svarba tolesnei asmenybės raidai.

Ugdymo samprata

Mūsuose vyraujanti ugdymo samprata, jos psichologinis nepagrįstumas, vaikų niveliavimas, teigiami poslinkiai.

Aktualios problemos

Aktualios vaiko asmenybės ugdymo psichologinės problemos, teigiamas savęs vertinimas, mokymosi motyvacija, bendravimas, kūrybiškumas, gebėjimas valdyti savo emocijas, įveikti nerimą ir kt.

Vaiko aktyvumas

Vaiko aktyvumo vaidmuo ugdantis ir mokantis.

Šiuolaikinės kalbos meno situacija

Šiuolaikinės kalbos meno situacijos analizė.

Tobulėjimo kryptys

Įmanomos tobulėjimo kryptys.

Kalbos rengimo metodika

Kalbos rengimo metodika.

Pedagogo saviruoša

Pedagogo saviruoša.

Bendravimas su auditorija

Pasirengimas bendrauti su auditorija ir bendravimas.

Auditorijos valdymas

Auditorijos valdymas ir aktyvinimas.

Neverbalinė komunikacija

Pantomimika, gestai ir mimika.

Praktiniai užsiėmimai

Praktiniai užsiėmimai.

Specialusis ugdymas

Supažindinti mokytojus su negalių įvairove.

Vystymosi sutrikimai

Tolesnis spec. vystymosi sutrikimai.

tags: #siuolaikiniai #psichologiniai #ugdymo #aspektai