Šizofrenija ir miego sutrikimai: priežastys, simptomai, diagnostika ir gydymas

Šizofrenija yra lėtinis psichikos sutrikimas, kuriam būdingas realybės suvokimo sutrikimas, mąstymo nenuoseklumas ir produktyvumas, ryškėjantis socialinis atsiribojimas. Šiai ligai būdingi įvairūs simptomai, įskaitant haliucinacijas, kliedesius, dezorganizuotą mąstymą ir elgesį bei socialinį atsiribojimą. Šizofrenija paprastai prasideda jaunystėje arba ankstyvame suaugusiojo amžiuje ir gali turėti įtakos kasdieniam gyvenimui, darbui ir santykiams. Nors tikslios šizofrenijos priežastys nėra žinomos, manoma, kad ligos išsivystymui įtakos turi genetiniai, biologiniai ir aplinkos veiksniai. Su tinkamu gydymu, įskaitant vaistus ir psichosocialinę terapiją, daugelis sergančiųjų gali valdyti savo simptomus ir gyventi produktyvų gyvenimą.

Šizofrenijos priežastys

Šizofrenijos priežastys yra sudėtingos ir apima keletą veiksnių, kurie kartu gali padidinti ligos riziką:

• Genetiniai veiksniai: Šizofrenija dažniau pasireiškia žmonėms, kurių šeimoje yra šia liga sergančių asmenų. Nors konkretūs genai nėra identifikuoti, manoma, kad genetinis polinkis vaidina svarbų vaidmenį. Artimų giminaičių bei dvynių tyrimai parodo, kad paveldimumas turi didelę reikšmę. Jei šeimoje yra sergančių, rizika susirgti labai padidėja, o monozigotiniam dvyniui ji yra 47 proc. Tarp sch sergančių brolių ir seserų 2-8 proc., kai vienas iš tėvų serga sch- 12 proc., dizigotinio sergančiojo sch dvynio- 12-17 proc., kai abu tėvai serga sch- 40 proc. Paveldimumas nėra pagal tipišką Medelio dėsnį. Tai apsprendžia keletą genų (manoma, kad per kelis recesyvinius genus, kurių vienas apsprendžia pažeidžiamumą dėl ligos, o kitas paskatina pirmojo ekspresiją. Sch sergančiųjų šeimose dažnai būna sch, šizotipiniu sutrikimu sergančių asmenų, tiesa 60- 85 proc.
• Biologiniai veiksniai: Šizofrenija siejama su smegenų struktūros ir cheminės pusiausvyros sutrikimais. Neurotransmiterių, tokių kaip dopaminas ir glutamatas, disbalansas gali turėti įtakos ligos simptomų atsiradimui. Sch išsivystymui svarbūs neuromediatoriai. Esant psichozėms išryškėja dop sistemos aktyvumas. Pomirtinis sch sirgusiųjų tyrimas parodo, kad bataliniuose ganglijuose bei limbinėje sistemoje yra didesnis D2 receptorių skaičius. Šiuo principu pagrįsti neuroleptikų kaip D2 blokerių gydomasis poveikis. Dopamino koncentracija galvos smegenyse yra taip pat nevienodas. Manoma, kad dopamino sumažėjimas galvos smegenų žievėje sukelia negatyvius simptomus, o jo padidėjimas požievyje- pozityvius simptomus. Taip pat svarbus NA, 5-HT, GASR rp. vaidmuo. Šizofrenijoje yra sumažėjęs dopaminerginis aktyvumas mezokortikiniame kelyje (iš gumburo vetrotegmentalinių branduolių į smegenų žievę, daugiausiai- į prefrontalinę žievę, atsakingas už negatyvius simptomus) palyginti su norma. Tuo metu, kai kitame dopaminerginiame kelyje -mezolimbiniame (eina iš gumburo ventralinės tegmentalinių branduolių į limbinės sistemos nucleus acumbens, amygdala- atsakingas už pozityvią simptomatiką)-padidėjęs. Dar yra tubero-infundibulinis kelias (iš pagumburio į hipofizę- per D2 blokavimą sukelia prolaktino išskyrimą). Dar yra iš substantia nigra į nucleus caudatus -> putamen (neostriatum) (nigrostriatinis kelias- atsakingas už motorines funkcijas, yra ekstrapiramidinis sistemos dalis). Šie keliai svarbūs suprasti APV veikimą bei šalutinį poveikį- EPS, antrinę negatyvią simptomatiką sukeltą APV, hiperprolaktinemiją. Ryškių galvos smegenų struktūr. pokyčių nebūna. Atsiradus KT bei BMR , pastebėta kad 10-50 proc. pacientų yra išsiplėtę šoniniai ir trečiasis skilveliai, o 10-35 proc. yra smegenų žievės atrofija. G.b. smegenėlių kirmino atrofija, limbinės sistemos atrofija, ypač migdolinių kūnų, hipokampo, bazalinių ganglijų.
• Aplinkos veiksniai: Tam tikri aplinkos veiksniai, tokie kaip prenatalinis stresas, infekcijos nėštumo metu, vaikystės traumos ar perinatalinės komplikacijos, gali padidinti šizofrenijos riziką. Infekc. teorija taikoma dėl sch sergančių gimimo sezoniškumo tendencijų. Amerikoje sch sergantys dažniau yra gimę nuo sausio iki balandžio, o pietų pusrutulyje- birželį- rugsėjį. Manoma, kad nėštumo I trimestre patiriamas didesnis sezoninis virusinių infekcijų pavojų, kas gal sutrikdyti vaisiaus centrinės nervų sistemos vystymąsi. Manoma, kad lėtai veikiantys neurotropiniai virusai- esant paveldėtai rizikai susirgti, jie veikia kaip provokuojantis nepalankus aplinkos veiksnys. Žinoma, kad Herpes simplex virusas gali sukelti psichoze, labai panašias į Sch. Nėštumo ir gimdymo komplikacijos padidina riziką susirgti sch suaugus.
• Psichosocialiniai veiksniai: Stresas, socialinė izoliacija, sunkūs gyvenimo įvykiai ir kiti psichosocialiniai veiksniai gali prisidėti prie šizofrenijos vystymosi arba jos paūmėjimo.

Psichologinės šizofrenijos teorijos

Įvairios psichoterapijos mokyklos įvairiai aiškina sch priežastis. Psichoanalitikai teigia, kad pagrindinis sch defektas yra Ego dezorganizacija, dėl kurios sutrinka realybės suvokimas ir vidinių impulsų kontrolė. Paulis Federnas teigia, kad sch sergantis pacientas nesugeba atskirti savęs nuo objekto, naudoja intensyvius projekcijos mechanizmus. Manoma, kad sch prasideda paauglystėje, nes kaip tik tada nepakankamai susiformavęs ego susiduria su ypač dideliais išoriniais reikalavimais, būtinybę kontroliuoti vidinius impulsus ir nepriklausomybę ir nepajėgia su šiais naujais reikalavimais susidoroti. S. Freudo įsitikinimu, sch sergantys regresuoja į pirminio narcizimo būseną, vyksta ego dezintegracija, tarsi grįžtama į laikotarpį iki ego. Biheivioristai sch vertina kaip neteisingai susiformavusius elgesio stereotipus. Taip pat neįrodyta, kad šizofrenijos išsivystymui turi įtakos sergančiųjų šeimos modelis.

Šizofrenijos simptomai

Šizofrenijos simptomai paprastai skirstomi į tris kategorijas: pozityvius, negatyvius ir kognityvinius simptomus.

Pozityvūs simptomai

Simptomai, kurie prideda prie normalaus elgesio ar funkcijų, pvz.:

Taip pat skaitykite: Gyvenimo kokybės gerinimas sergant šizofrenija

• Haliucinacijos: Dažniausiai klausos haliucinacijos (girdėjimas balsų), tačiau gali būti ir regos, lytėjimo, skonio ar uoslės haliucinacijos.
• Kliedesiai: Netikri įsitikinimai, kurie nėra paremti tikrove, pavyzdžiui, persekiojimo kliedesiai (tikėjimas, kad kažkas nori pakenkti) ar didybės kliedesiai (tikėjimas, kad turi ypatingų galių ar misiją).
• Dezorganizuotas mąstymas ir kalba: Sutrikęs mąstymo procesas, pasireiškiantis nerišlia, nesusijusia ar sunkiai suprantama kalba.
• Dezorganizuotas ar nenuspėjamas elgesys: Nepriklausomai nuo aplinkybių netinkamas, neorganizuotas ar keistas elgesys.

Negatyvūs simptomai

Simptomai, kurie rodo sumažėjusį gebėjimą atlikti įprastas funkcijas ar veiklas, pvz.:

• Socialinis atsiribojimas: Sumažėjęs socialinis aktyvumas, pasitraukimas iš bendravimo ir vengimas socialinių situacijų.
• Motyvacijos stoka: Nenoras ar negalėjimas užsiimti veiklomis, kurios anksčiau buvo svarbios ar įdomios.
• Emocinis nuobodumas (plokštuma): Emocijų, tokių kaip džiaugsmas, liūdesys ar pyktis, sumažėjimas arba nebuvimas.
• Sumažėjęs kalbos aktyvumas (alogija): Kalbos iniciatyvos ir spontaniškumo stoka, atsakymų į klausimus trumpumas arba atsakymų nebuvimas.

Kognityviniai simptomai

Simptomai, susiję su mąstymu ir pažinimo funkcijomis, pvz.:

• Dėmesio sutrikimai: Sunku sutelkti dėmesį, išlaikyti dėmesį ar perjungti dėmesį tarp užduočių. Ligoniai subjektyviai skundžiasi bloga atmintimi, tačiau tai- dėl dėmesio koncentracijos sutrikimų (aprozeksijos). Pasitaiko ir hiperprozeksija- liguistas dėmesio sukoncentravimas į kokias nors nereikšmingas detales (pvz. ligonis į klausimus neatsako, bet jo dėmesį patraukia pvz. dulkės ant stalo ar siūlas ant grindų).
• Atminties sutrikimai: Darbinės atminties sutrikimai, kurie gali trukdyti atlikti kasdienes užduotis ar darbą.
• Sutrikęs vykdomasis funkcionavimas: Sunku planuoti, organizuoti ir atlikti užduotis, kurios reikalauja veiksmų sekos.

Mąstymo sutrikimai

Mąstymo turinio sutrikimai gali pasireikšti keistomis mintimis, idėjomis įsitikinimais bei interpretacijomis. Pradžioje gali būti pervertinimo, įkyrios idėjos, patologinis fantazavimas, kurie vėliau perauga į kliedesius. Šizofrenijos atveju kliedesiai gali būti labai įvairūs: persekiojimo, poveikio, santykio, didybes, religiniai, somatiniai. Ypač būdingi poveikio, santykio kliedesiai, neretai pasitaiko kliedesinė somatinių pojūčių interpretacija. Būna pacientų, kurie teigia, kad persekiotojai, ateiviai iš kosmoso, juos kankina, prievartauja arba apvaisina. Neretai pacientai jaučiasi esą ypatingai svarbūs, reikšmingi, išrinkti kokiai nors misijai. Būna tiek vaizdinių, tiek sisteminių įvairios apimties kliedesių. Mąstymo sutrikimai atsiskleidžia kalbant, o ypač rašant. Pastebimi artikuliacijos sutrikimai, kalbėsena būna monotoniška ir manieringa, kartais galima jausti asociacijų ir mąstymo paviršutiniškumą, nenuoseklumą, padrikumą, aplinkybiškumą. Pasitaiko naujadarų, stereotipijų, galimos echolalijos, verbigeracijos, perseveracijos, žodžių kratiniai ir mutizmo simptomai. Mąstymo sutrikimai taip pat apima minčių šuoliavimą, trūkinėjimą, dėmesio sutrikimus, mąstymo ir kalbos skurdumą, perseveraciją, klampų mąstymą, staigų pokalbio temos kaitaliojimą. Būdingi asociacijų stereotipiškumas, prievartiniai minčių antplūdžiai psichinio automatizmo reiškiniai (dirbtines, įdėtos, svetimos mintys), minčių atvirumo, minčių skambėjimo ir kiti simptomai. Gana dažnai pasitaiko simbolinis mąstymas, kai akcentuojami nerealūs, abstraktūs dalykai, mintis pakeičia vaizdiniai. Sakoma, kad tai - tarsi sapnuojančio žmogaus mąstymas. Dažnai pasitaiko autistinis mąstymas, kuomet savos mintys yra svarbesnes negu tikrovė, ligonis panyra į save, gyvena susikurtoje realybėje. Šizofrenijos atveju intelektas ryškiai nenukenčia labiau nukenčia jo pritaikymas, sprendžiant praktines ir teorines problemas, nes išnyksta sugebėjimas panaudoti turėtus įgūdžius Sergant šizofrenija pasitaiko E. Kraepelino aprašytas ,,intelektinis negatyvizmas“, kuomet į klausimus ligonis atsako negalvodamas ir neteisingai, nes jam sunku mąstyti.

Emocijų sutrikimai

Jie reiškiasi jų nuskurdimo ir/arba iškrypimo (paratimijos) procesais. Jau ligos pradžioje nyksta prisirišimas prie artimųjų, atsiranda empatijos stoka. Jie negali kitų užjausti, kartu su jais išgyventi liūdnus ir džiugius įvykius. Ligos pradžioje ligonis dar išgyvena anesthesia psychica dolorosa, kai dar nėra išreikšto emocinio nuskurdimo. Ligai progresuojant emocijos tampa monotoniškesnės, skurdesnės, išnyksta jų spalvingumas, įvairovė, amplitudė, nyksta aukštesnieji jausmai (gėda, meilė, užuojauta), pasireiškia anhedonija. Sutrinka emocijų logika, jos tampa neadekvačios. Neretai pasitaiko neadekvatūs afektai. Ligonis būna ironiškas, šaltas, patetiškas. Emocijos būna dar ambivalentiškos, skursta, o sunkesniais atvejais būna visiškas emocijų bukumas, apatija. Galimi ir afektiniai sutrikimai: subdepresija, rečiau hipomanija.

Valios sutrikimai

Valia silpnėja nuo hipobulijos iki abulijos. Kartais lydi potraukių suintensyvėjimas arba iškrypimas. Ligoniams būdinga negatyvizmas (pasyvus ar aktyvus), psichinio ir fizinio automatizmo reiškiniai- besąlygiškas paliepimų vykdymas, echopraksija, echolalija. Dažnas būna judesių, veiksmų arba veiklos stereotipiškumas. Pasitaiko savisaugos, mitybos ir lytinio potraukio intensyvumo sutrikimų ir iškrypimų. Kai kurie ligoniai gali žalotis nejaučiant skausmo, valgyti nevalgomus dalykus (pika, koprofagija). Pasitaiko vieša masturbacija be gėdos jausmo. Dėl nemalonių jutimų kūne pacientai gali save žaloti net iki kastracijos. Neretai pasitaiko impulsyvių, nemotyvuotų poelgių . Visa tai vyksta šaltų, neadekvačių emocijų fone. Ligoniai būna indiferentiški, inertiški, be iniciatyvos, niekuo nesidomi.

Taip pat skaitykite: Žymūs asmenys, sergantys katatonine šizofrenija

Šizofrenijos klasifikacija

Šizofrenija gali būti klasifikuojama pagal simptomų pasireiškimo pobūdį ir eigą:

• Paranoidinis tipas: Dominuoja kliedesiai ir haliucinacijos, dažnai susijusios su persekiojimu ar didybe, tačiau mąstymas ir emocinė reakcija yra mažiau sutrikę. Persekiojimo, poveikio, aukštos kilmės, ypatingos paskirties, kūno pasikeitimo, pavydo kliedesiai. Mąstymo sutrikimai būna ryškesni ūmiose ligos stadijose, tačiau ir tada dažnai pacientai sugeba papasakoti savo psichopatologinius išgyvenimus. Afektas nukenčia ne taip smarkiai, yra ne toks blankus, tačiau būna neadekvatumas, dirglumas, staigus pyktis, baimingumas, įtarumas. Dažni miego sutrikimai, depresiniai simptomai. Dažni tokie neigiami simptomai kaip afekto skurdumas ir valios sutrikimai, tačiau kliniškai jie nevyrauja. Paranoidinės sch eiga gali būti epizodinė su dalinėmis arba visiškomis remisijomis, arba lėtinė, nepertraukiama, kai aktyvi psichopatologija tęsiasi metų metais ir būna sunku išskirti atskirus epizodus. Ši forma prasideda vėliau negu hebefreninė arba paprastoji. Psichopatologija formuojasi pagal klasikinę Manjano schemą: paranojinis-paranoidinis- parafreninis sindromas. Simptomų dinamiką lydi besiplėtojanti negatyvi simptoamtika. Liga labai retai sustoja paranojiniame etape. Dažniausiai ji pereina į paranoidinį sindromą. Kliedesiai pradeda prarasti aiškią sistemą, prisideda tikrosios ir pseudohaliucinacijos, vėliau atsiranda Kandiskio-Clerambault sindromas (prisideda psichikos automatizmai). Parafrenijos atveju kliedesiai įgauna espansinę, absurdišką išraišką su didybės elementais. Parafreninis etapas dažnai baigiasi šizofreniniu efektu.
• Dezorganizuotas tipas: Ryškūs dezorganizuoto mąstymo, kalbos ir elgesio simptomai; dažnai pasireiškia plokščia ar netinkama emocija. Šios formos afektiniai sutrikimai yra ryškūs, kliedesiai ir haliucinacijos- trumpalaikiai ir fragmentiški, elgesys- neatsakingas ir neprognozuojamas, būdinga manieringumas. Nuotaika lėkšta ir neadekvati, dažnai esti kikenimas, savimi patenkinta, į save nukreipta šypsena, išdidžios manieros, grimasos, manieringumas, pokštavimas, hipochondriniai nusiskundimai ir pasikartojančios vienodos frazės. Mąstymas dezorganizuotas, kalba padrika, pastebimas polinkis į vienatvę, elgesys gali būti betikslis ir bejausmis. Afekto ir valios pokyčiai bei kiekybiniai mąstymo sutrikimai parastai yra ryškūs. Haliucinacijų ir kliedesių pasitaiko, tačiau jie nėra ryškūs. Šios formos sch prasiseda 15-25 m. amžiuje, jos prognozė bloga, nes greitai atsiranda negatyvių simptomų, ypač afekto nuskurdimas ir valios sutrikimai. Ligos pradžioje prarandama energija, ryžtingumas, motyvacija, ligonio elgesys tampa betiksli.
• Katatoninis tipas: Sutrikimai judesiuose, pvz., nejudrumas, sustingimas arba per didelis motorinis aktyvumas be aiškios priežasties.
• Nediferencijuotas tipas: Simptomai, kurie atitinka šizofrenijos kriterijus, bet neatitinka nė vieno specifinio tipo.
• Liekamasis tipas: Pacientai turi likutinius šizofrenijos simptomus po ūmaus epizodo, pvz., lengvi kliedesiai ar haliucinacijos, tačiau nėra ryškių pozityvių simptomų.

Šizofrenijos diagnostika

Šizofrenijos diagnostika remiasi simptomų vertinimu, išsamiu psichikos būklės vertinimu ir kitų psichikos sutrikimų atmetimu:

• Medicininė istorija ir psichiatrinis vertinimas: Psichiatras įvertina simptomus, jų pasireiškimo trukmę, intensyvumą ir įtaką kasdieniam gyvenimui. Vertinama paciento šeimos istorija ir socialiniai veiksniai. Sch diagnozuoti reikalinga ne tik psichikos būklę įvertinti, bet svarbu ir ligos anamnezė, simptomų kaita ir eiga, būtina atsižvelgti ir į kultūrinę aplinką, religinius įsitikinimus, pasaulėžiūrą.
• Psichologiniai testai ir vertinimo skalės: Naudojamos specialios skalės, tokios kaip „Pozityvių ir negatyvių sindromų skalė“ (PANSS), siekiant įvertinti šizofrenijos simptomus.
• Laboratoriniai ir vaizdiniai tyrimai: Atliekami siekiant atmesti kitas sąlygas, galinčias sukelti panašius simptomus (pvz., smegenų augliai, infekcijos, medžiagų vartojimo sutrikimai). Kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT) gali būti atliekama siekiant įvertinti smegenų struktūrą ir atmesti kitas neurologines būkles.

Šiuolaikiniai neurofiziologiniai tyrimai

Anatominiai nenormalumai, surasti skirtingose smegenų srityse, siejasi su šizofrenijos teigiamais simptomais ir neigiamais simptomais. Pagal sudėtingų instrumentinių tyrimų parodymus rodančių gliukozės metabolizmo ir kraujotakos intensyvumo pakitimus, teigiami simptomai yra dažnai siejami su temporalinės skilties disfunkcija. Tokia disfunkcija galbūt yra susieta su nenormalia fosfolipidų medžiagų apykaita. Dezorganizuota kalba (kas atspindi dezorganizuotą mąstymą) siejami su nenormalumais smegenų srityse, susijusiose su kalbos reguliavimu. Neigiami ir kognityviniai simptomai, ypač susieti su valia ir planavimu, yra paprastai siejami su prefrontalinės skilties disfunkcija. Tai galbūt susiję su sumažėjusiu neuronų tankumu, ir gali būti labiau paplitę tarp pacientų, su teigiama paveldimumo anamneze. Tačiau, pacientų simptomų susiejimas su smegenų sritimis yra sudėtingas ir kintamas. Nepaisant didelių pastangų atrasti šizofrenijos neuropatologinį pagrindą, jokie 100 proc. Tačiau, šiuo metu studijuojami įvairūs nenormalumai temporohipokampinėje ir frontalinėje srityse. Tai 2 smegenų sritys, kurių funkcija, labiausiai tikėtina, pakinta. Įrodyta, kad nėra jokios neuronų žūties dėl trauminių, degeneracinių procesų ar infekcijos. Tačiau, neuronų apoptozė, nebuvo atmesta.

Šizofrenijos gydymas ir vaistai

Šizofrenijos gydymas apima kompleksinį požiūrį, derinant medikamentinį ir psichosocialinį gydymą:

• Medikamentinis gydymas: Antipsichoziniai vaistai yra pagrindinis gydymo būdas, skirtas kontroliuoti pozityvius simptomus (pvz., kliedesius, haliucinacijas). Gydymo vaistais kurso trukmė skaičiuojama metais. Jei paūmėjimai dažnai pasikartoja, dažniausiai reikalingas ilgalaikis, nuolatinis palaikomasis gydymas. Įprastai, skiriami antipsichoziniai vaistai, o gydymo trukmę nustato gydytojas psichiatras.

  Taip pat skaitykite: Šizofrenija ir jos gydymas praeityje

• Psichosocialinis gydymas: Atslūgus paūmėjimui medikamentinį gydymą galima derinti su individualia ir (arba) šeimos psichoterapija. Psichoterapija, ypač kognityvinė elgesio terapija (KET), padeda žmogui geriau suprasti savo mintis, atpažinti nerealistiškas idėjas ir išmokti su jomis tvarkytis konstruktyviai. Ne mažiau svarbus yra ir socialinių įgūdžių lavinimas, taip pat miego bei streso valdymo strategijos, kurios padeda palaikyti emocinę pusiausvyrą kasdienybėje. Be to, paramos teikimas šeimai yra be galo svarbi, nors ir deja dažnai pražiūrima, gydymo dalis - artimieji mokosi, kaip reaguoti į krizines situacijas, kaip palaikyti sergantį žmogų be kaltinimų ar spaudimo, stiprindami santykius.

Miego sutrikimai ir šizofrenija

Šizofrenija ir bipolinis sutrikimas gali būti susiję su miego trūkumu, rodo naujas tyrimas. Oxfordo universiteto profesorius Russellas Fosteris teigia, jog tos pačios smegenų procesų grandys yra atsakingos ir už miego kontroliavimą, ir už protinę sveikatą. Profesorius R. Fosteris teigia: „Sutrikęs budrumo-miego ciklas šizofrenijos pacientams nepriklauso nuo medikamentų ar socialinių veiksnių. Tyrėjai pelėse aptiko genetinę mutaciją, kuri joms sukelia į šizofreniją panašius simptomus, ir taip pat sutrikdo biologinio laikrodžio veiklą. Pasak R. Fosterio: „Šis genas susijęs su šizofrenija. Jam mutavus, pelėms visiškai išsiderina biologinis laikrodis - visai kaip pacientams su šizofrenija. Mūsų tyrimas atskleidė, jog laiku pastebėti miego sutrikimai gali padėti numatyti besivystančias psichikos ligas. Prastas miegas netgi gali būti viena iš šizofrenijos ar bipolinio sutrikimo priežasčių. Mes stebėjome jaunus žmones, kuriems gresia bipolinio sutrikimo pavojus. Jau dabar jiems pasireiškia nenormalūs miego ciklai. Psichikos ligas turintys pacientai socialiai atskirti būna iš dalies todėl, jog jie dienomis miegą, o naktimis budi. Jei mes tai pataisytume, galėtume pasiekti ilgalaikį ir teigiamą efektą“, - teigia R.

Dažni miego sutrikimai sergant paranoidine šizofrenija.

Ankstyvieji šizofrenijos požymiai

Pirmieji šizofrenijos simptomai dažnai pasireiškia paauglystėje, tad ankstyvieji rimtos ligos požymiai klaidingai gali būti laikomi paauglišku elgesiu arba depresijos požymiais. Tokie simptomai gali būti:

• Atsiskyrimas nuo draugų ir šeimos
• Draugų ar socialinio rato keitimas
• Susitelkimo ir dėmesio pokyčiai
• Miego problemos
• Irzlumas ir emocinis susijaudinimas
• Prasti akademiniai pasiekimai, sunkumai mokytis

Į šiuos simptomus turi būti kreipiamas rimtas dėmesys, nes kuo ilgiau jie yra negydomi, tuo blogesnės bendros ligos pasekmės.

Kada kreiptis pagalbos

Kreiptis pagalbos reikia nedelsiant, jei:

• Girdite balsus arba matote vaizdus, kurių kiti nepastebi.
• Sapnuojate realius įvykius būdami budrumo būsenoje.
• Susiduriate su nelogiškomis mintimis ar įtarumais, jaučiatės persekiojamas.
• Patiriate sunkumų mąstyme, kalboje ar bendravime.
• Jaučiama baimė ar įtariamumas be aiškios priežasties.

Kreiptis pagalbos laiku - tai vienas svarbiausių žingsnių į sveikimą. Ankstyva diagnostika ir tinkamas gydymas leidžia ne tik suvaldyti simptomus, bet ir išvengti jų gilėjimo bei ilgalaikių pasekmių. Laiku pradėjus gydymą, galima užkirsti kelią komplikacijoms, kurios ilgainiui paveikia tiek emocinę, tiek fizinę sveikatą, darbingumą, santykius su artimaisiais. Be to, pagalba padeda ne tik pačiam žmogui - ji palengvina ir artimųjų kasdienybę, leidžia kurti labiau palaikančią ir supratingą aplinką, kurioje sveikti tampa kur kas paprasčiau.

tags: #sizofrenija #miego #sutrikimai