Šizofrenija - tai lėtinis psichikos sutrikimas, kuris paveikia asmens mąstymą, jausmus, suvokimą ir elgesį. Ši liga gali smarkiai paveikti kasdienį gyvenimą, socialinius santykius ir gebėjimą atlikti įprastas veiklas. Nors šizofrenija yra sudėtinga ir ilgalaikė liga, tinkama priežiūra ir gydymas gali padėti sergantiesiems valdyti simptomus, pagerinti gyvenimo kokybę ir integruotis į visuomenę.
Šizofrenijos paplitimas ir rizikos veiksniai
Lietuvoje šizofrenija serga apie 0,6 proc. gyventojų, o pasaulyje - apie 1 proc. Šizofrenija dažniausiai pasireiškia jaunystėje arba suaugusiojo amžiaus pradžioje. Vyrams dažniausiai pradžia yra 15-25 metų amžiuje, moterims - 25-35 metų amžiuje.
Šizofrenijos priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad ligos išsivystymui įtakos turi genetiniai, biologiniai ir aplinkos veiksniai. Jei vienas iš tėvų serga šizofrenija, vaiko rizika susirgti šia liga yra apie 10 proc., palyginti su 1 proc. rizika bendroje populiacijoje. Jei abu tėvai serga šizofrenija, rizika padidėja iki 40-50 proc. Aplinkos veiksniai, tokie kaip stresas, infekcijos nėštumo metu, narkotikų vartojimas ir socialinis kontekstas, taip pat gali turėti įtakos šizofrenijos vystymuisi.
JAV mokslininkų atliktas tyrimas rodo, kad sergant šizofrenija mirties nuo koronaviruso tikimybė išauga net 2,67 karto! Tai antras po amžiaus didžiausias rizikos veiksnys. Neseniai Niujorke atliktas beveik 7 400 užsikrėtusių asmenų tyrimas atskleidė, kad sergantieji šizofrenija susiduria su kone tris kartus didesne mirties nuo COVID-19 rizika. Panašu, kad ši psichikos liga sumažina atsparumą virusinėms infekcijoms. Tiesa, gali būti, kad stulbinantys tyrimo rezultatai tiesiog atspindi dėl pandemijos atsiradusius sveikatos priežiūros skirtumus. „Tyrimas parodė, kad šizofrenija sergantys žmonės yra labai pažeidžiami“, - teigė Niujorko universiteto Langone Medicinos centro psichiatrė Katlyn Nemani. Ji taip pat pridūrė, kad šie nauji duomenys padės tinkamiau dėlioti vakcinacijos planus ir teikti medicinę pagalbą. Mokslininkai, rašo portalas „Sciencealert“, rėmėsi keturiose Niujorko ligoninėse kovo-gegužės mėnesiais sukauptais duomenimis. Iš viso ištirta 7350 koronaviruso atvejų, tarp kurių buvo ir 75 šizofrenija sergantys asmenys.
Šizofrenijos simptomai ir diagnostika
Šizofrenija pasireiškia įvairiais simptomais, kurie gali skirtis priklausomai nuo asmens ir ligos eigos. Dažniausiai pasitaikantys simptomai yra:
Taip pat skaitykite: Įstatymai, apsaugantys psichikos liga sergančių asmenų teises darbe
- Haliucinacijos: dažniausiai pasitaikantis tipas yra klausos haliucinacijos, kai asmuo girdi balsus, kurių kiti negirdi.
- Kliedesiai: tai klaidingi įsitikinimai, kurie neturi pagrindo realybėje. Pavyzdžiui, persekiojimo kliedesiai, didybės kliedesiai ir kt.
- Mąstymo sutrikimai: šizofrenija gali sutrikdyti asmens gebėjimą aiškiai ir nuosekliai mąstyti. Tai gali pasireikšti nerišlia kalba, sunkumais organizuoti mintis ir priimti sprendimus.
- Emocijų sutrikimai: blausus afektas, apatija, anhedonija (nesugebėjimas patirti malonumo).
- Elgesio sutrikimai: motyvacijos stoka, socialinė izoliacija, sunkumai atlikti kasdienes užduotis.
Šizofrenijai diagnozuoti naudojami standartizuoti diagnostikos kriterijai, tokie kaip TLK-10 (šifrai F20-29) ir DSM-5. Diagnozė nustatoma, kai asmuo patiria būdingų simptomų derinį tam tikrą laikotarpį.
Šizofrenijos gydymo būdai
Šizofrenijos gydymas yra kompleksinis ir apima įvairius metodus, įskaitant:
- Medikamentinį gydymą: pagrindiniai vaistai, skirti šizofrenijos gydymui, yra antipsichotikai. Jie padeda kontroliuoti simptomus, tokius kaip haliucinacijos ir kliedesiai, bei stabilizuoti nuotaiką. Naujausi tyrimai atskleidė kelis genetinius variantus, susijusius su padidėjusia šizofrenijos rizika. Šie atradimai gali padėti kurti naujus gydymo metodus, skirtus tiksliai pataikyti į šiuos genetinius taikinius.
- Psichoterapiją: kognityvinė elgesio terapija (KET) gali padėti pacientams atpažinti ir keisti neigiamas mąstymo schemas, susijusias su jų liga. Psichosocialinės intervencijos gali padėti pacientams mokytis socialinių įgūdžių, geriau tvarkytis su kasdienėmis užduotimis ir išlaikyti darbo vietas.
- Socialinę paramą: grupinė ir šeimos terapija gali būti naudingos, padedant pacientams ir jų artimiesiems geriau suprasti savo ligą ir rasti socialinę paramą.
- Reabilitaciją: tai apima veiklas, kuomet mokomasi valdyti kasdienines užduotis, ieškoti darbo ir gerinti socialinius įgūdžius. Reabilitacijos programos padeda pacientams integruotis į visuomenę ir gyventi kuo savarankiškiau.
Svarbu paminėti, kad šizofrenijos gydymas yra individualus ir pritaikomas kiekvienam pacientui atsižvelgiant į jo simptomus, poreikius ir gyvenimo aplinkybes.
Šizoafektinis ir šizotipinis sutrikimai
Šizoafektinis sutrikimas turi šizofrenijos (mažiau išreikštų) ir nuotaikos sutrikimų (depresijos, manijos arba bipolinio sutrikimo) simptomų. Pacientai patiria saikingus šizofrenijos simptomus kartu su nuotaikos epizodais. Šizoafektinio ir šizotipinio sutrikimų gydymo metodai dažnai yra panašūs į šizofrenijos gydymą, tačiau gali būti papildomi nuotaikos stabilizatoriais, antidepresantais ar kitais specifiniais vaistais.
Šizotipinis sutrikimas yra asmenybės sutrikimas, kuriam būdingi socialiniai ir tarpasmeniniai sunkumai, ekscentriškas elgesys ir kognityviniai ar suvokimo iškraipymai. Šis sutrikimas dažniausiai nėra toks sunkus kaip šizofrenija. Psichoterapija, ypač socialinių įgūdžių mokymas, gali būti labai veiksminga kasdienio funkcionavimo ir tarpasmeninių santykių gerinimui.
Taip pat skaitykite: Žymūs asmenys, sergantys katatonine šizofrenija
Gyvenimo būdo įtaka šizofrenijos rizikai ir eigai
Nors šizofrenija, šizoafektinis ir šizotipinis sutrikimai dažniausiai turi genetinį komponentą, tam tikri gyvenimo būdo veiksniai gali sumažinti riziką arba atitolinti šių sutrikimų pradžią:
- Sveika mityba: subalansuota mityba, kurioje gausu vaisių, daržovių, riešutų ir sveikų riebalų, gali padėti išlaikyti sveikas smegenis ir sumažinti psichikos sutrikimų riziką.
- Fizinis aktyvumas: reguliari mankšta gali padėti mažinti depresijos ir nerimo simptomus, kurie dažnai lydi šizofreniją.
- Streso valdymas: technologijos, tokios kaip meditacija, joga ir kvėpavimo pratimai, gali padėti sumažinti streso poveikį ir pagerinti bendrą psichikos būklę.
- Socialinė parama: stiprūs socialiniai ryšiai gali padėti sumažinti streso lygį, pagerinti psichinę būklę ir skatinti pasveikimą.
- Miego higiena: Miego kokybė yra svarbi psichikos sveikatai, ypač šizofrenija, šizoafektiniu ir šizotipiniu sutrikimais sergantiems asmenims.
Prevencija ir ankstyvas nustatymas
Prevencija ir ankstyvas šizofrenijos, šizoafektinio ir šizotipinio sutrikimų nustatymas gali padėti išvengti jų ilgalaikių pasekmių. Ankstyvieji šizofrenijos požymiai gali būti subtilūs, tačiau juos atpažinus laiku, galima greičiau suteikti reikiamą pagalbą. Vienas iš pirmųjų požymių - socialinės izoliacijos atsiradimas, emocijų pokyčiai, mąstymo sutrikimai ir elgesio pokyčiai.
Priverstinis gydymas: etiniai ir teisiniai aspektai
Priverstinis gydymas taikomas tik kraštutinai sunkių psichikos būklių atvejais, kai paciento elgesys kelia realų pavojų jo paties ir (arba) aplinkinių sveikatai ir (arba) gyvybei ir (arba) turtui. Tokią būklę nustatyti gali tik gydytojas psichiatras, ligoninėje - gydytojų komisija. Priverstinio gydymo faktas visuomet yra asmenį traumuojantis, todėl gydytojai specialistai visuomet stengiasi, kiek tai įmanoma, suvienodinti, suderinti savo ir paciento požiūrį į ligą.
Socialinė parama ir paslaugos šizofrenija sergantiems asmenims
Šizofrenija sergantiems asmenims ir jų šeimoms yra prieinamos įvairios socialinės paramos ir paslaugos, tokios kaip:
- Psichikos sveikatos centrai: teikia ambulatorines psichiatrijos, psichologijos ir socialinio darbo paslaugas.
- Dienos centrai: siūlo socialinę reabilitaciją, užimtumo terapiją ir kitas paslaugas, padedančias pacientams atgauti prarastus įgūdžius ir integruotis į visuomenę.
- Bendruomeniniai šeimos namai: teikia psichosocialinę pagalbą, pozityvios tėvystės mokymus, šeimos įgūdžių ugdymą ir kitas paslaugas šeimoms, kuriose yra psichikos sveikatos problemų.
- Socialiniai darbuotojai: padeda šeimoms spręsti socialinius, ekonominius ir teisinius klausimus, susijusius su šizofrenija.
Svarbu, kad sergantieji šizofrenija ir jų artimieji žinotų apie prieinamas paslaugas ir kreiptųsi pagalbos, kai jos reikia.
Taip pat skaitykite: Šizofrenija ir jos gydymas praeityje
tags: #sergantieji #asmenys #sizofrenija #priežiūra