Šizofrenija - lėtinė psichikos liga, kurią gaubia daugybė mitų. Šiandien paslaptys, dengiančios šizofreniją, išsklaidytos, tačiau vis dar sunku tiksliai nustatyti šios sudėtingos ligos priežastis. Šizofrenija paveikia žmogaus mąstymą, jausmus ir elgesį. Straipsnyje aptariamos šizofrenijos rizikos grupės, galimos priežastys, simptomai ir gydymo būdai.
Kas yra šizofrenija?
Šizofrenija - lėtinė psichikos liga, pasižyminti didele simptomų įvairove. Tai apima mąstymo, vertinimų, požiūrių, gyvensenos pakitimus ir sugebėjimo suvokti tikrovę praradimą. Žmogui tampa sunku aiškiai mąstyti, valdyti savo jausmus ar bendrauti, jausti neįprastus reiškinius. Susirgus šia liga, nyksta susidomėjimas anksčiau mėgta veikla ir priežastys, kurios skatintų pradėti ar tęsti darbus.
Manoma, kad per gyvenimą šizofrenija suserga vienas žmogus iš 100 (1 proc.). Vyrų ir moterų sergamumas yra beveik toks pat, tačiau moterys suserga vidutiniškai 5 metais vėliau. Šizofrenija įprastai nustatoma 16-30 metų amžiaus žmonėms.
Šizofrenijos priežastys: genetiniai ir aplinkos veiksniai
Nors daugybė tyrimų bandė nustatyti genetinių, biocheminių veiksnių ir nedidelių struktūrinių smegenų pokyčių vaidmenį, tiksli priežastis lieka neaiški. Genetiškai galima paaiškinti tik pusę šizofrenijos rizikos veiksnių, o vaisiaus vystymosi ir ankstyvojo laikotarpio po gimimo komplikacijos sudaro 1-2 proc. visos rizikos.
Neurologinio vystymosi hipotezė
Neurologinio šizofrenijos išsivystymo hipotezė teigia, kad šizofrenija yra vaisiaus vystymosi metu arba ankstyvuoju laikotarpiu po gimimo sutrikusio smegenų vystymosi rezultatas. Tačiau specifiniai ankstyvojo vystymosi laikotarpio smegenų pažeidimai nėra nustatyti, tad neurologinės teorijos pagrįstumas iki šiol nėra iki galo aiškus.
Taip pat skaitykite: Gyvenimas su šizofrenija
Genetika ir aplinka
Žinoma, kad yra genetinių šizofrenijos vystymosi priežasčių, nes vienas reikšmingiausių rizikos veiksnių - pirmos eilės giminaičiai, sergantys šia liga. Tačiau svarbu ir tai, kad daug asmenų, sergančių šia liga, neturi šizofrenija sergančių giminaičių. Nors genetiniai veiksniai atrodo labai svarūs, specifinių genų įtaka galimai nėra didelė. Neseniai atlikti genetiniai tyrimai parodė (duomenys negalutiniai), kad individualūs genai riziką susirgti šizofrenija padidina mažiausiai du kartus, palyginti su bendra populiacija (nuo 1 iš 100 iki 1,5 iš 100).
Tuo tarpu komplikacijos, atsiradusios vaisiaus vystymosi metu ar ankstyvuoju laikotarpiu po gimimo, taip pat aplinkos veiksniai turi gerokai didesnę reikšmę nei individualūs genai: nurodoma, kad vaisiaus infekcija ar hipoksija (deguonies trūkumas) riziką susirgti šizofrenija padidina nuo 1 iš 100 iki 2-4 iš 100.
Genetikos ir aplinkos sąveika
Bene labiausiai tikėtina, kad šizofrenija yra genetinių ir aplinkos rizikos veiksnių sąveikos rezultatas. Neseniai atlikti suomių mokslininkų tyrimai gana aiškiai tai įrodo. Šie mokslininkai tyrė genetinių rizikos veiksnių (t. y. šizofrenija sergantis vienas iš tėvų) ir aplinkos veiksnių (t. y. nėštumo metu depresija serganti motina) sąveiką. Jie nustatė, kad motinos depresija nėštumo metu reikšmingai didina vaikui riziką susirgti šizofrenija, jei vienas iš tėvų serga šia psichoze.
Mokslininkai teigia, kad jei vienas iš vaiko tėvų serga šizofrenija, rizika susirgti ja padidėja 2,6 karto. Vien motinos depresija šizofrenijos rizikos vaikui nedidina. Tačiau vieno iš tėvų šizofrenijos derinys su motinos depresija nėštumo metu šizofrenijos riziką padidina daugiau nei 9 kartus.
Kiti rizikos veiksniai
Šizofrenijos riziką didina šie veiksniai:
Taip pat skaitykite: Rizikos veiksniai: šizofrenija ir savižudybė
- Emocinis tėvų šaltumas.
- Psichologinis ir socialinis pažeidžiamumas.
- Negatyvūs gyvenimo įvykiai.
- Psichologinė ir seksualinė prievarta.
- Antros kartos emigrantų statusas.
- Stresas (egzaminai, meilės išgyvenimai, gyvenimas svetur, santuoka ir kitos stiprios emocijos).
- Narkotinių medžiagų vartojimas.
Šizofrenijos simptomai
Šizofrenijai būdingas labai platus spektras simptomų, kurie skirstomi į dvi grupes: pozityvieji ir negatyvieji.
Pozityvieji simptomai
Tai yra pokyčiai, kurie atsiranda asmeniui kaip nauji, papildomi liguisti išgyvenimai:
- Haliucinacijos: visų juslių pojūčių pokyčiai, kurie atsiranda be jokio stimulo. Žmogus gali girdėti balsus, užuosti kvapus, matyti vaizdus, kurių nemato kiti.
- Kliedesiai: įsitikinimai, mintys, kurie prieštarauja turimiems realybės, loginiams faktams. Asmuo gali teigti, kad yra veikiamas kosminių jėgų, nuodijamas aplinkinių, kad apie jį ištisai kalba televizijoje ir pan.
- Mąstymo sutrikimai: pasikeičia mintys ir informacijos apdorojimas, minčių nuoseklumas ir minčių kalbinė išraiška, informacijos apdorojimo greitis, orientacija supančioje aplinkoje.
Negatyvieji simptomai
Tai yra tie gebėjimai ir funkcijos, kurių asmuo netenka sirgdamas šiuo sutrikimu:
- Blankus ir skurdus afektas.
- Apsileidimas.
- Nykstantis susidomėjimas anksčiau mėgta veikla.
- Socialinis atsiribojimas.
Sergant šizofrenija keičiasi asmenybė. Kiekvienas ryškesnis priepuolis dažnai negrįžtamai paveikia paciento psichiką.
Šizofrenijos formos ir apraiškos
Šizofrenija turi daug apraiškų, daug skirtingų „veidų“. Pagal tai, kokie simptomai vyrauja, išskiriamos įvairios formos. Pavyzdžiui, jei dominuoja kliedesiai ar haliucinacijos, kalbama apie paranoidinę šizofreniją. Reta ir sunki forma - katatoninė šizofrenija, kai katatoninis stuporas (sustingimas) keičiamas katatoninio sujaudinimo. Vis rečiau stebima hebefreninė šizofrenija, kuri būdinga jauniems žmonėms ir pasireiškia neadekvačiu elgesiu. Esant paprastajai šizofrenijai, kliedesiai ir haliucinacijos yra mažai išreikšti, o dominuoja neproduktyvus mąstymas, keistoki įsitikinimai, valios ir emocijų sferos blėsimas.
Taip pat skaitykite: Šizofrenijos Faktai ir Išvados
Šizofrenijos eiga gali būti įvairi: kartais tai priepuoliai, tarp kurių išlieka dalis simptomų, kartais tai priepuoliai, tarp kurių tie simptomai visai išnyksta. Kartais nestebimi priepuoliai, o matomas lėtas ir vangus būsenos blogėjimas.
Šizoafektiniam sutrikimui būdingi šizofrenijos simptomai kartu su nuotaikos sutrikimo simptomais, pvz., manija ar depresija. Šizotipiniam sutrikimui būdingas pastovus ar progresuojantis elgesio keistumas, mąstymo ir emocijų pasikeitimai, kurie, tačiau, nesiekia tokio lygmens, kad galima būtų diagnozuoti šizofreniją.
Šizofrenijos gydymas
Šizofrenijos gydymas yra ilgalaikis ir kompleksinis, dažnai trunkantis visą gyvenimą. Svarbu kiek galima anksčiau pradėti gydymą. Paprastai derinami keli gydymo metodai: vaistai, psichologinė, psichoterapinė ir socialinė pagalba, reabilitacija.
Medikamentinis gydymas
Pagrindiniai vaistai šizofrenijai gydyti yra neuroleptikai: tradiciniai (haloperidolis, cisordinolis, chlorpromazinas ir kt.) ir naujesni atipiniai (klozapinas, risperidonas, olanzapinas, amisulpiridas ir kt). Neuroleptikai turi būti vartojami gana ilgai, nes daugelio jų poveikis atsiskleidžia tik per kelias savaites. Todėl ypač pasiteisina praktikoje ilgo veikimo neuroleptikai: Paliperidonas - Xeplionas (tereikia vienos injekcijos per mėnesį), Rispolept Consta (ilgo veikimo Risperidonas), Zuklopentiksolis depo (Cisordinolis) ir kiti. Esant nemaloniems šalutiniams šių vaistų reiškiniams papildomai yra skiriami juos malšinantys vaistai: parkopanas, ciklodolis. Gydyti pradedama nuo mažiausios veiksmingos neuroleptiko dozės.
Psichoterapija
Gydymo vaistais nepakanka norint sugrąžinti pacientą į jam įprastą gyvenimą. Pirmiausiai šio susirgimo atveju yra reikalinga psichiatro pagalba. Tik tinkamai subalansavus medikamentinį gydymą ir kupiravus psichozės reiškinius yra galimas psichoterapinis gydymas. Priešingu atveju psichologinės intervencijos ar psichoterapija gali tik pabloginti būklę. Biopsichosocialinis modelis labiausiai pasiteisino šio susirgimo gydyme.
Psichoterapinė pagalba ypač svarbi šizofrenijos gydyme. Ji padeda stiprinti ligonio pasitikėjimą savimi, padeda susivokti simptomuose, moko suprasti, valdyti savo jausmus ir emocijas. Nors šis procesas sunkus ir sveikimas vyksta lėtai, tačiau psichologo ar psichiatro pagalba padeda siekti ligonio psichologinio komforto.
Savižudybių prevencija
Savižudiškas elgesys yra viena iš pagrindinių ir skaudžiausių šizofrenija sergančių asmenų komplikacijų. Tam įtakos turi demografiniai ir psichosocialiniai veiksniai: jaunesnis pacientų amžius, lytis, pajamų stygius, problemiški santykiai su artimaisiais, piktnaudžiavimas psichoaktyviosiomis medžiagomis. Siekiant sumažinti šizofrenija sergančių asmenų savižudybės tikimybę, svarbu laiku taikyti veiksmingas prevencijos priemones. Tai sunkus ir sudėtingas darbas, reikalaujantis gydytojų ir kitų sveikatos priežiūros specialistų kompetencijos. Prevencijai taikomos medikamentinės ir nemedikamentinės priemonės: antipsichoziniai vaistai, kognityvinė terapija, šeimos palaikymas.
Šeimos vaidmuo
Ne mažiau sunkūs išgyvenimai tenka ir sergančiojo artimiesiems. Tuo pačiu šeima ir artimieji yra ir didžiausi pagalbininkai sveikstančiam žmogui. Tam kad šeima galėtų kokybiškai padėti sveikstančiajam, jai ir pačiai dažnai prireikia stipraus palaikymo ir psichologinės pagalbos.
Bene sunkiausias momentas visoje psichozių ir šizofrenijos ligų eigoje yra įkalbinti ligonį eiti konsultuotis ar bent motyvuoti kreiptis pagalbos. Svarbiausia, kad kreiptis pagalbos įkalbinėtų artimiausias, didžiausią pasitikėjimą, glaudžiausią ryšį su ligonių palaikantis asmuo. Giminaitis, draugas, mokytojas ar kaimynas. Kraštutinė priemonė - priverstinė hospitalizacija ypač traumuojantis įvykis, kuris sukelia daugiau problemų, tarp jų ir pasipriešinimą gydymui.
Šeimos nariai turėtų vengti perdėtos paciento kritikos, realistiškiau vertinti paciento galimybes, paremti ir paskatinti pacientą veikti ir bendrauti.
Kokybiškas gyvenimas su šizofrenija
Šizofrenija yra lėtinis psichikos sveikatos sutrikimas, kaip ir daugelis lėtinių, su kuriais žmonės gali neblogai tvarkytis medikų pagalba. Tam tikrą sudėtingumą įneša sąvoka „psichikos liga“. Čia reikšmės turi stigma, taip pat pačiai šizofrenijai būdingas kritikos nebuvimas, t. y. nepripažįstama, kad sergama, todėl nesiekiama pagalbos.
Atkreiptinas dėmesys, kad medikamentinių priemonių pasirinkimas yra didelis. Galima rinktis tarp tabletinių vaistų formų ir injekcinių, o kai kurios injekcijos atliekamos kas keli mėnesiai. Taigi, gerai atiderinus medikamentinį gydymą, pacientas apie savo ligą gali prisiminti tik kartą per tris mėnesius.
Būtina paminėti ir psichosocialines pagalbos priemones, kurios svarbios kokybiškam funkcionavimui. Tai psichologinė ar psichoterapinė pagalba pačiam pacientui ir jo šeimai, socialinių poreikių užtikrinimas, paciento įtraukimas į jam galimas atlikti ir prasmingas veiklas, socialinio rato buvimas ir t.t. Viso to derinys gali vesti prie kokybiško gyvenimo: su periodiniais, bet trumpais paūmėjimais ir pakankamai kokybišku periodu tarp jų. Tikrai galima drąsiai teigti, kad šio sutrikimo buvimas leidžia studijuoti, dirbti, būti santykyje su kitu žmogumi ir auginti vaikus, jaustis reikšmingu ir reikalingu, - visa ta, ko reikia kokybiškam gyvenimui.
tags: #sizofrenijos #rizikos #grupes