Įvadas
Pastaruoju metu, ypač Lietuvoje paskelbus ekstremalią situaciją dėl koronaviruso (COVID-19), išryškėjo emocinės sveikatos svarba. Socialiniai darbuotojai, sveikatos priežiūros specialistai ir kiti kontaktinį darbą dirbantys asmenys susiduria su dideliu nerimu, kuris kyla ne tik dėl apsaugos priemonių trūkumo, bet ir dėl pandemijos poveikio jų pačių bei jų klientų emocinei būklei. Šiame kontekste itin svarbu suprasti, kaip suteikti pirmąją psichologinę pagalbą, siekiant padėti sau ir kitiems įveikti krizės sukeltus sunkumus.
Pandemijos įtaka psichologinei būklei
Pandemijos laikotarpis neigiamai atsiliepia asmenų, šeimų ir visos visuomenės psichologinei būklei. Juntamas padidėjęs nerimas dėl sveikatos, materialinių išteklių ir tarpusavio santykių. Psichikos sveikatos ekspertai įspėja apie ilgalaikes krizės pasekmes, tokias kaip pervargimas, perdegimo sindromas, gedėjimas dėl praradimų (artimųjų, darbo, pajamų, ryšių ir tradicijų netektis), potrauminiai ir adaptacijos sutrikimai. Todėl svarbu laiku atkreipti dėmesį į savo ir aplinkinių emocinę būklę, atvirai kalbėtis apie išgyvenimus, taikyti savipagalbos metodus ir, esant reikalui, kreiptis į specialistus.
Pirmoji psichologinė pagalba: ką svarbu žinoti
Neretai susidūrus su sunkumus išgyvenančiais žmonėmis, kyla klausimas, kaip jiems padėti ir kada pasiūlyti psichologo pagalbą. Pirmoji psichologinė pagalba apima žinias ir įgūdžius, kaip būti šalia žmogaus, išgyvenančio sunkų laikotarpį, ir kaip jį nukreipti tinkamos pagalbos link. Žmonės, patiriantys emocines krizes - po eismo įvykių, netekčių, skyrybų ar nesėkmių darbe - kasdien yra šalia mūsų.
Pagrindiniai principai:
- Stebėjimas ir įvertinimas: Atkreipkite dėmesį į žmogaus elgesį, emocijas ir fizinę būklę. Ar jis atrodo sutrikęs, išsigandęs, liūdnas ar agresyvus? Įvertinkite, ar jam reikalinga skubi medicininė ar psichologinė pagalba.
- Klausymas ir supratimas: Būkite atidus klausytojas. Leiskite žmogui išsakyti savo jausmus ir mintis be pertraukimų ar teismų. Parodykite empatiją ir supratimą.
- Raminimas ir saugumo užtikrinimas: Padėkite žmogui nusiraminti. Kalbėkite raminančiu tonu, užtikrinkite, kad jis yra saugus ir jam niekas negresia.
- Praktinė pagalba: Jei įmanoma, suteikite praktinę pagalbą, pavyzdžiui, padėkite susisiekti su artimaisiais, gauti maisto ar pastogę.
- Informacijos suteikimas: Suteikite žmogui tikslią ir aiškią informaciją apie tai, kas vyksta ir kokia pagalba jam prieinama. Venkite spekuliacijų ir gandų.
- Nukreipimas: Jei žmogui reikalinga profesionali psichologinė pagalba, padėkite jam susisiekti su psichologu, psichoterapeutu ar krizių centru.
Darbo vietos vaidmuo užtikrinant emocinę sveikatą
Svarbu saugoti komandą nuo nuolatinio streso ir užtikrinti pakankamą emocinę sveikatą, nes tik gerai besijaučiantys darbuotojai gali tinkamai atlikti pavestas užduotis.
Rekomendacijos darbdaviams:
- Komunikacija: Užtikrinkite kokybišką komunikaciją ir visiems darbuotojams teikite tikslią informaciją.
- Darbo krūvis: Pakeiskite (rotuokite) darbuotojus, paskirdami užduotis pagal skirtingą streso lygį.
- Mentorystė: Nepatyrusius darbuotojus suporuokite su labiau patyrusiais kolegomis. Mentorystės sistema padeda užtikrinti profesinį palaikymą, valdyti stresą ir sustiprinti saugumo jausmą.
- Pertraukos: Inicijuokite, skatinkite ir stebėkite darbo pertraukas.
- Lankstumas: Įdiekite lanksčius grafikus darbuotojams, kurie patiria tiesioginį krizės poveikį arba turi šeimos narį, kurį paveikė stresinis įvykis.
- Prieinamumas: Užtikrinkite, kad darbuotojai žinotų, kur ir kaip gali naudotis psichinės sveikatos ir psichosocialinės paramos paslaugomis, ir palengvinkite tokių paslaugų prieinamumą.
- Vadovų palaikymas: Atminkite, kad vadovai taip pat susiduria su emociniais sunkumais ir gali patirti padidėjusį spaudimą, susijusį su jų pareigomis.
Pagalba sau ir kitiems: praktiniai įrankiai
Siekiant padėti žmonėms įveikti emocinius sunkumus, sukurta įvairių įrankių ir programų. Viena iš jų - mobilioji programėlė „Pagalba sau“, skirta emocinei sveikatai gerinti.
Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba gimnazijoje
Programėlė "Pagalba sau":
- Tikslas: Emocinio raštingumo, savipagalbos įgūdžių ir asmenybės atsparumo ugdymas.
- Auditorija: Visa Lietuvos visuomenė, besinaudojanti išmaniaisiais telefonais.
- Funkcijos:
- Emocijų stebėjimo mechanizmas.
- Savipagalbos pratimai.
- Pagalbos linijos.
- Interaktyvus pagalbos žemėlapis.
- Profesionalų parengta edukacinė medžiaga.
Ši programėlė leidžia žymėti ir stebėti savo emocinę būklę, pateikia naudingos informacijos ir pratimų, lavinančių emocijas. Taip pat joje galima rasti psichologinės pagalbos linijų kontaktus, o interaktyvus žemėlapis rodo, kur yra įsikūrę artimiausi psichologinę pagalbą teikiantys centrai.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iniciatyvos
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija taip pat teikia emocinę ir psichologinę pagalbą. Informaciją apie tai galima rasti ministerijos svetainės rubrikoje „Emocinė ir psichologinė pagalba“.
Kampanija "Lūžta ne tik…" ir Pirmosios psichologinės pagalbos mokymai
Siekdama didinti visuomenės sąmoningumą apie emocinę sveikatą ir suteikti įrankius padėti emociškai palūžusiems asmenims, vykdoma kampanija „Lūžta ne tik…“ ir organizuojami Pirmosios psichologinės pagalbos mokymai. Šių mokymų tikslas - suteikti žinių ir įgūdžių, kaip būti su kitu žmogumi, išgyvenančiu sunkų laikotarpį, ir kaip jį nukreipti tinkamos pagalbos link.
Taip pat skaitykite: Gyvybę gelbstintys žingsniai
Taip pat skaitykite: Lietuvos psichologijos istorija
tags: #pirmoji #psichologine #pagalba #kaip #suteikti