Šiandien jauni tėvai su nerimu stebi savo vaikus ir jaunuolius, kurie, jų nuomone, yra laisvamaniai, negerbiantys vyresniųjų, išdidūs ir nepaklusnūs. Net ir mylintys tėvai klausia savęs, kaip auklėti vaiką, kad jis užaugtų geru žmogumi. Gerų darbų kultūros ugdymas yra lengvas ir kartu sunkus darbas, tačiau įmanomas kiekvienam, tereikia įdėti šiek tiek pastangų ir skiepyti šią kultūrą mažyliams savo pavyzdžiu.
"Juoda" ir "Balta" Suvokimas
Psichosocialinės raidos teoretikas F. Eriksonas teigia, kad vaikas gimsta geras, tačiau neugdomas gerumas gali taip ir nepasireikšti. Todėl svarbiausia jo raidoje - aplinka. Tik savo elgesiu galite rodyti mažyliui deramą pavyzdį ir teisingus elgesio modelius. Tik jausdamas jūsų meilę, švelnumą ir atsidavimą jis gali tapti pilnaverte asmenybe.
Norėdami išugdyti tinkamą vaiko elgesį, nereikėtų pamiršti jo amžiaus bei raidos etapų. Jūsų lūkesčiai turėtų būti realiai pamatuoti, nereikia tikėtis iš vaiko daugiau, nei jis gali padaryti pagal savo amžių.
Vaikų Amžiaus Tarpsniai ir Elgesio Ypatumai
1-2 metai: Šio amžiaus vaikai suvokia labai ribotą kiekį žodžių, todėl jiems sunku suprasti, kas yra gerai, o kas blogai. Jie dar neaiškiai suvokia taisykles ir tik mokosi jų laikytis. Kai vaikas ką nors daro netinkamai, dažniausiai jis taip daro ne specialiai, bet dėl impulso. Tokio amžiaus vaikų nereikėtų barti, o pasistengti, kad jie nepakliūtų į situacijas, kuriose jų reakcija pasireiškia netinkamu būdu. Svarbu pasirūpinti aplinka, kad vaikas neturėtų galimybių daryti to, ko nenorite, pavyzdžiui, uždarykite spintas, kad vaikas negalėtų jų išversti. Tokio amžiaus vaikams sunku ilgiau koncentruoti dėmesį, todėl ilgi disciplinuojantys pamokslai susilauktų neigiamo efekto.
2-4 metai: Šio amžiaus vaikai abstrakčių sąvokų, tokių kaip „teisybė“ ir „dosnumas“, dar nesupranta, todėl vaikui reikia nurodyti realius pavyzdžius: „kambaryje negali bėgioti, bet kai išeisim į lauką, galėsi“ arba „siūlau paglostyti katę arba pažaisti su ja, skriausti jos negalima“. Šio amžiaus vaikas jau supranta, ką jam sakote, suvokia jūsų argumentų reikšmę. Jiems būtina viską tiksliai ir paprastai paaiškinti, pasakykite jam ir tai, koks elgesys yra netinkamas bei kokio elgesio iš jo tikitės. Būkite tvirti ir griežti, bet geranoriški, kalbėkite ramiai. Netinkamas elgesys suteikia jums progą padėti vaikui išmokti elgtis tinkamai.
Taip pat skaitykite: Vaikų socializacijos strategijos
4-5 metai: Šio amžiaus vaikus labai svarbu žodžiu, mimika ar dėmesiu paskatinti už kiekvieną gražų poelgį. Pavyzdžiui: „Gražiai pasielgei, kad palaikei draugui duris“; „Džiaugiuosi, jog pasisveikinai su mūsų kaimyne. Tai yra labai mandagu“; „Oho, pasidalinai sausainiu su sese. Manau, ir pats džiaugiesi tokiu gražiu savo poelgiu.“ Tai pats tinkamiausias laikas sustiprinti vaiko suvokimą apie tai, kas yra gera. Apskritai, tokio amžiaus vaikai stengiasi būti panašūs į artimiausius šeimos narius ir pedagogus. Todėl šiuo amžiaus tarpsniu Jūs turite geriausią progą savo elgesiu padėti tvirčiausius pamatus „geros kultūros“ formavimuisi.
6-8 metai: Šio amžiaus vaikui vystosi socialinis sąmoningumas, tad gerus darbus galima jungti su kiekvieno žmogaus teisėmis - vaikui tai labai svarbu. Pavyzdžiui: „Mes turime šeimos taisyklę - po savo darbelio susitvarkome. Smagu matyti, kad būtent taip ir pasielgei pažaidęs“; „Kostai, kaip manai, ar mėtydamas savo žaislus, tu tikrai tinkamai elgiesi? Pagalvokime, ką tau reikėtų dabar padaryti?“. Vaikas ima suprasti, kad ir kiti turi teises, kad egzistuoja taisyklės, kurių visi turi laikytis.
Nesvarbu, kokio amžiaus vaikas bebūtų, atminkite, kad svarbiausi ugdant gerų darbų kultūrą esate jūs - suaugusieji, kurie kiekvieną dieną praleidžiate su vaiku ir savo elgesiu darote didžiausią įtaką.
Namų Aplinka
Pirminė terpė, kurioje formuojasi vaiko požiūris ir santykis su pasauliu, yra jo šeima. Vaiko gerosios kultūros formavimuisi įtakos neturi socialinis šeimos statusas ar materialinė gerovė, daug svarbesnė yra bendravimo kultūra, pagarba kitam. Tėvams reikėtų atminti, kad nuo 1 iki 5 metų amžiaus vaikas daro ne tai, ką tėvai jam kasdien kartoja, bet tai kaip elgiasi tėvai. Vaikas nesąmoningai viską perima kaip normą. Šis laikotarpis geras tuo, kad tėvai vaikui yra vienintelis ir nenuginčijamas autoritetas. Kai kurie psichologai teigia, kad žmogus, kaip asmenybė, susiformuoja per pirmuosius ketverius-penkerius gyvenimo metus. Todėl šiuo atveju tėvai yra didžiausias rodiklis, kuris gali įtakoti vaiko „gerumo“ išsiugdymą. Atminkite, kad tai netruks amžinai, vaikui paūgėjus jo empatiškos asmenybės formavimuisi įtaką ims daryti išoriniai „dievukai“. Todėl šis laikotarpis yra pats svarbiausias padėti gerus pagrindus, o tai padaryti galite tik savo pavyzdžiu.
Nuo to, kokia yra šeima, dažnai priklauso vaikų ir visos visuomenės ateitis. Darni šeima suteikia tvirtą pagrindą vaiko gerumui. Tad polinkis daryti gerus darbus priklauso nuo susiklosčiusių tradicijų šeimos gyvenime. Ne kartą kartosime - maži dalykai reiškia labai daug. Pagarbus bendravimas vienas su kitu, mandagumas, pagalba buityje, nuoširdumas, dėmesys artimiesiems, rūpinimasis vyresniais gali būti vaiko gyvenimo pamatas. Ne veltui šeimos svarbą pabrėžia net Lietuvos respublikos Konstitucija. Joje teigiama, kad „Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę.“ (LR Konstitucija, 1996: 38 str. 116).
Taip pat skaitykite: Efektyvūs motyvacijos skatinimo būdai
Norėdami išugdyti gerumo kultūrą, tėvai turėtų pasistengti neskatinti vaikiško egoizmo, ypač pirkdami žaislus ar kitas dovanas, kaip kompensaciją už tai, kad per darbus su jais gali praleisti mažai laiko. Tai dažnai pasitaikanti klaida. Atsakingi tėvai turėtų mokyti, kad „duoti visada yra geriau, nei gauti“. Tai itin sudėtinga todėl, kad visi vaikai yra susikoncentravę į save ir savo norus. Sakinys „paimk, tai tau“ jiems skamba daug maloniau, nei žodis „atiduok“. Kaip tai įgyvendinti praktiškai? Tarkime prieš pirkdami vaikui naują žaislą, su juos susitarkite, kad už tai jis turėtų atiduoti kitam vaikui vieną ar daugiau senų žaislų. Leiskite vaikui pačiam išsirinkti kuriais žaislais jis norėtų pasidalinti, čia ypač svarbus žodis tampa - pasidalinti ir atiduoti. Pavyzdžiui, perkant mažyliui saldainių, būtinai susitarkite, kad jis jais pasidalins su kitais vaikais kieme ar darželyje. Šis principas veikia be pralaimėjimo kartėlio, todėl yra labai malonus, taip įskiepysite mažyliui meilę geriems darbams.
Svarbiausia gerumo idėja yra „duoti“ - skirti kitiems laiko ar dėmesio, apglėbti meile ir supratingumu. Išmokykite juos „duoti“ ne tik žmogui, bet gyvai gamtai, ją gerbti ir mylėti. Nepamirškite, kad kalbėjimasis su vaiku yra labai svarbus. Papasakokite jam tikras ar išgalvotas istorijas apie gerus žmones, taip pat istorijas apie tai, kad pasaulyje egzistuoja viena auksinė taisyklė: „ką žmogus pasėja, tą ir nupjauna“. Sąrašui ribų nėra, reikia tik norėti daryti gerus darbus ir juos daryti. Drauge su vaiku ar jam stebint - ne itin svarbu. Gerumas turi savybę plisti. Pradėjus nuo savęs, nuo mažų gerų darbų šeimos aplinkoje, jie palaipsniui išplinta į gerus darbus už namų sienų.
Švietimo Įstaigos Aplinka - Darželis, Mokykla
Nors šeimos institucija pirmaisiais vaiko gyvenimo metais turi didžiausią įtaką formuojantis asmenybei, tačiau vaikučiai ugdymo įstaigose praleisdami didžiąją dienos dalį, jose daug išmoksta ir perima. Todėl vienas iš svarbiausių švietimo įstaigos uždavinių - be tam tikrų žinių, gebėjimų perdavimo, suteikti vaikams socialinių įgūdžių. Šeimoms galima tik patarti, o švietimo įstaigose su vaikais tikslingai ir kryptingai dirbama.
Kodėl Kalbame Apie Tokių Mažų Vaikų Gerus Darbus?
Mažas žmogus gali duoti labai daug (dažnai nuoširdumu pralenkdamas suaugusįjį), be to svarbu, kad vaikui formuotųsi nuostata, kad duoti gali būti lygiai taip pat smagu, kaip ir gauti. Esminė gerumo savybė yra gebėjimas duoti. Šią savybę vaikams galima skatinti pastebint, pasidžiaugiant, kad jis dalinasi su kitais savo daiktais ar tokiais subtiliais dalykais, kaip laikas.
Ikimokyklinio amžiaus vaikams ypač tinkama „gerų darbų“ sistema. Jai reikės akmenukų ir indo jiems sudėti. Kai vaikas padaro gražų darbą, jam pasiūloma įmesti akmenuką. Būtinai turime aiškiai įvardinti, koks tai buvo darbelis. Tai vaikus skatina stengtis elgtis gražiai, o suaugusiuosius - koncentruotis į pozityvų vaiko elgesį. Kartais nė patys nepastebime, kad matome tik tai, ką palydime žodžiais „negalima“, „nedaryk taip“, „ne“. O juk vaikams būtinas pozityvus paskatinimas po mandagiai paprašytos pagalbos, sutvarkytos žaidimo vietos, taisyklių paisymo, žaidimo be muštynių, paguodos gesto draugui ir pan.
Taip pat skaitykite: Kaip išlikti motyvuotam mokantis kalbos
Žaidimai, Skatinantys Gerumą
Pratintis duoti galima per žaidimus. Juk žaidimas pagrindinė ikimokyklinuko veikla, teikianti jam džiaugsmą ir atverianti galimybes pedagogui numatyti įvairių ugdymo tikslų. Reikia tik pasiūlyti vaikams tinkamų žaidimų.
„Duodu tau…“ (ikimokyklinio amžiaus vaikams): Susėdę rate kiekvienas vaikas iš pintinės ištraukia/išsirenka po žaislą (vyresni vaikai gali traukti pieštukus, lipdukus ir pan.). Vienas vaikas prieina prie norimo draugo ir sako: „Duodu tau, (vardas), … (įvardina tai, ką ištraukė/išsirinko)“, padaręs ką pasakė, atsisėda. Tuomet tą patį atlieka tas vaikas, kuris turi du žaislus. Dalybos vyksta tol, kol kiekvienas pakeičia žaislą. Šio žaidimo tikslas - mokytis duoti. Ilgainiui žaidimo elementas tampa įpročiu.
Bendraamžių Rūpestis: Tam tikru žaidimu arba pareigomis galima paversti rūpestį jaunesniais švietimo įstaigos draugais, pvz.: šešerių metų vaikai darželyje gali kuruoti trimečius: padėti pjaustyti vakarienei paruoštus blynus, apsirengti prieš lauką. Ketvirtokai mokykloje gali palydėti į valgyklą pirmokus ir pan. Tam ypač tinka mišrios grupės darželiuose: vyresni vaikai betarpiškai dalyvauja kasdieniniame gyvenime su jaunesniais ir nuolat jiems asistuoja, padeda, pamoko.
Geri darbai vienas kitam gali daryti ir bendraamžiai, tik reikia juos paskatinti juos tai daryti. Jau 3 metų vaikas gali padėti draugui susitvarkyti žaislus, su suaugusiu žmogumi paserviruoti stalą grupės draugams, pratintis dovanoti, užjausti, padėti. Apskritai, padėti atlikti gerą darbą vaikui galima tiesiog išsakant, koks veiksmas būtų ‚gražus“, koks darbelis būtų tinkamas. Dar geriau, kai vaikas pats pasirenka gerą darbą iš dviejų siūlomų.
Nedaug laiko ir pastangų reikalaujantis, tačiau atidumą kitam skatinantis užsiėmimas - laiškų sergantiems grupės ar klasės draugams rašymas. Žinoma, kiekvieno amžiaus vaikams pagal savo galimybes. Laiškus galima rašyti ir vienišiems žmonėms. Paprastai tokios iniciatyvos skatinamos prieš šventes - Šv. Kalėdas, Šv. Velykas. Bet ar tikrai reikia laukti švenčių, kad pradžiugintumėme kitą? Galima organizuoti grupės ar klasės projektėlį, galbūt geru darbu „užkrečiant“ ir kitus.
Gerumo Akcijos
Mūsų darželyje kasmet vyksta kalėdinės „Gerumo akcijos“. Tradicija tapo renginys, kurio metu darželio bendruomenė kviečiama rinkti dovanas senelių globos namų gyventojams, vaikų globos namų ugdytiniams, žmonėms su įvairiomis negaliomis. Pačios netikėčiausios dovanos skiriamos įsivaizduojamam žmogui (ant dovanos užrašoma, pavyzdžiui, Rasos dovana 5 metų berniukui, Igno dovana močiutei), galiausiai pristatomos atitinkamoms įstaigoms. Dovanos gaminamos tiek ugdymo įstaigoje, tiek namuose. Smagu, kad dėl kilnaus tikslo šeimos buriasi bendram darbui, vakaronėms. Gamintos dovanos mielesnės, šiltesnės, labiau atitinka „gero darbo“ kriterijus - svarbiau ne materialinė išraiška, o paaukotas laikas, įdėta šiluma, darbas. Apie gerus darbus vaikai turi ne tik girdėti, bet ir tiesiogiai juose dalyvauti.
Drausmės Lentelės
Prieš pakabinant lentelę labai svarbu vaikui išaiškinti, kodėl ji yra užvedama, labai smulkiai su vaiku aptarti, kaip jūs pildysite šią lentelę, kiek laiko pildysite ir kokie paskatinimai ar nuobaudos bus taikomi. Praėjus savaitei arba penkioms darbo dienoms būtina aptarti, kaip praėjo savaitė ir vaikas jau turėtų sulaukti paskatinimo arba nuobaudos, jei to prireiktų.
Surašant į drausmės lentelę punktus su reikalingomis spręsti problemomis, nereikia išsiplėsti. Kuo mažiau punktų, tuo lengviau valdyti situaciją, kuo daugiau, tuo sudėtingesnis aptarimas ir įvertinimas. Pradėkite nuo labiausiai įsisenėjusių ir svarbiausių problemų. Drausmės lentelėje būtini dalykai gali būti parašomi apibendrinti, pavyzdžiui, „Elgesys“, „Tvarka“, „Tavo švara“ ir pan. arba išdėstomi svarbiausi galimo elgesio variantai, pavyzdžiui, „Vėlavimas“, „Atsikalbinėjimas“, „Žaislų tvarkymasis“, „Dantų valymas“ ir pan. Į vieną kvadratėlį klijuojamas lipdukas ir užpildžius lentelę gaunamas paskatinimas. Keturmečiui užtenka vieno punkto, pavyzdžiui, susitvarkyti žaislus. Į vieną kvadratėlį klijuojamas lipdukas ir užpildžius lentelę gaunamas paskatinimas.
Drausmės lentelės žymėjimui pasirinkite vaikui patinkančius ženklus ar simbolius. Tai gali būti paprasčiausi pliusai ir minusai; besišypsantys ar nusiminę veidukai; saulutė ir mėnuliai; įvairūs lipdukai ir pan. Prie lentelės gamybos vaikas gali prisidėti ją papuošdamas taip, kaip jam norisi. Lentelė gali būti pildoma tam tikrą sutartą laiką, pavyzdžiui, du mėnesius, ir aiškinamasi, ar ji duoda rezultatų, ar yra toliau reikalinga. Galima duoti vaikui pertrauką nuo lentelės pildymo ir stebėti elgesį. Vaikai pradžioje ne visada noriai pildo lentelę, bet gana greitai prie jos pripranta. Lentele nubrėžiamos elgesio ribos ir vaikai pasijaučia saugesni žinodami, kaip konkrečiai turi elgtis. Tai prilygsta savotiškam žaidimui ir įtraukia.
Svarbu aptariant lentelę nepykti ant vaiko ir nemoralizuoti, nes minusai ir pliusai patys kalba už save, o jūs po sutarto laiko pritaikysite nuobaudas. Lentelių aptarimas neturi tapti vaikui kančia. Pliusų ir minusų suvestinę darykite savaitės pabaigoje (mažesniam vaikui dažniau). Sugalvokite sau priimtiną galimą minusų skaičių, už kurį dar vaikas gaus paskatinimą. Paskatinimai ir nuobaudos pildant lentelę reikalingi motyvacijai palaikyti. Juk ir suaugusiuosius alga motyvuoja dirbti. Paskatinimai ir nuobaudos turėtų būti tokie, kad vaikai siektų laikytis lentelės taisyklių. Skatindami vaikus nepersistenkite. Pagalvokite apie tai, kas vaikui atneštų džiaugsmo, ir tikrai nereikia brangių dalykų. Tai gali būti smagus užsiėmimas, leidimas kažkuo užsiimti ar pan. Nuobaudos gali būti susijusios su draudimais, papildomais darbais ir pan. Tėvai artimiausiai pažįsta savo vaikus, todėl geriausiai gali nuspręsti, kas juos motyvuotų ir drausmintų. Paskatinimus gali pasiūlyti ir pats vaikas, o tėvai nusprendžia tinkama tai ar ne.
Drausmės Lentelių Nauda
Drausmės lentelės vaikus skatina, drausmina, įpareigoja. Jos akivaizdžiai parodo pažangą arba neatsakingumą ir nedrausmingumą. Drausmės lentelės nubrėžia vaikų elgesio ribas, akivaizdžiai parodo egzistuojančias problemas, padeda išvengti beprasmių kivirčų, skatina keistis. Remdamiesi pradėta pildyti lentele, tėvai labai argumentuotai gali parodyti, kas yra gerai, o kur vaikui dar reikia pasitempti. Visgi svarbiausia sąlyga, kad jos turi būti taikomos geranoriškai, siekiant teigiamų pokyčių. Atminkite, kad vaikai noriai laikosi lentelės taisyklių, jei tik mato, kad tėvai irgi yra aktyvūs ir nepamiršta bei neapleidžia pradėto darbo. Praktiškai neįmanoma vaikui sužadinti atsakingo elgesio, jeigu patys tėvais elgiasi priešingai.
Ko Nereikėtų Sakyti Vaikams
Kreipkite dėmesį į vaiko elgesį, o ne į patį vaiką. Jūs galite būti mylinčiu ir priimančiu mama/ tėčiu, ir tuo pačiu metu tvirtu nustatant taisykles ir išsakant savo lūkesčius. Norint, kad vaiko elgesys pasikeistų, nereikia jo pulti asmeniškai arba pravardžiuoti.
„Čia visiška smulkmena, tikrai neverta jaudintis“: Suaugusiems vaikų ir paauglių problemos kartais atrodo juokingos, nereikšmingos, nevertos dėmesio. Tačiau svarbu susilaikyti nuo neigiamo vertinimo. Prisiminkite tuos atvejus, kai jūs buvote dėl kažko nusiminęs/usi ir artimas žmogus nesuprato, kaip jaučiatės.
„Tu toks pats, kaip tavo tėvas. Kodėl negalėtum būti kaip brolis?“: Nors toks pasakymas iš pirmo žvilgsnio skamba nekaltai, jis gali užgauti tiek vaiką, tiek tėvą, su kuriuo vaikas yra lyginamas. Jei tėvas dažnai kritikuojamas namuose, vaikas nesijaučia gerai, kai jis yra lyginamas su tėvu. Vaikas jaučiasi blogai, girdėdamas savo tėvus kalbant neigiamai apie vienas kitą. Jei vaikui klijuojama etiketė „Tu toks pats, kaip tėvas“, jis gali jausti pyktį ir gėdą, kai kritikuojamas jo tėvas. Jeigu vaikas yra lyginamas su vyru, su kuriuo motina išsiskyrė, vaikas taip pat gali tai priimti kaip grėsmę keliantį pasakymą. O lyginimas su broliu ne tik žeidžia, bet ir supriešina vaikus.
„Tu niekada nieko nepadarai gerai. Tu niekam tikęs/usi.“: Tokie žodžiai vaiką žemina. Neretai tėvai siekia sugėdinti, manydami, kad tai yra geras būdas vaiką nubausti, tačiau toks auklėjimas nesuteikia vaikams reikalingų įrankių išmokti naujų bendravimo įgūdžių, atvirkščiai, skatina atsiriboti.
„Tu man nusibodai!“: Tai piktas ir skaudinantis grasinimas. Išgirdęs tokią frazę, vaikas jaučiasi atstumtas.
„Geriau jau būčiau neturėjęs/usi vaikų.“: Po sunkios dienos ar ginčo su vaiku jūs iš tiesų galite pagalvoti: „Kartais norėčiau neturėti vaikų“, nes jaučiatės pervargęs/usi, išsekęs/usi ir prislėgtas/a. Svarbu suprasti, kad toks jausmas yra laikinas.
„Aš taip pat tavęs nekenčiu!“: Išgirdęs tokius žodžius, vaikas gali galvoti: „Jeigu mano tėvas/motina mano, kad aš bjaurus, vadinasi, toks ir esu.“ Jei šie žodžiai išsprūdo ginčo metu, labai svarbu vėliau vaikui pasakyti: „Suprantu, jog pasakiau, kad tavęs nekenčiu, todėl aš noriu atsiprašyti. Man nereikėjo taip sakyti.
„Jei ir toliau taip elgsiesi, niekada negausi …!“: Toks grasinimas, mainais už gerą elgesį siūlant apdovanojimą, nėra tinkamas būdas susitarti su vaiku ar jį įtikinti pradėti elgtis kitaip. Piktas grasinimas tik parodo, kad suaugęs praranda savitvardą. Jeigu jaučiatės prarandantis/i savitvardą, pasakykite vaikui, kad jums reikia laiko pagalvoti. Pasiūlykite apie tai pakalbėti tada, kai abu būsite nusiraminę.
„Aš tau draudžiu…“: Tėvų baimė dėl vaiko saugumo, dažnai verčia drausti jam tam tikrus dalykus: eiti į vakarėlį, susitikinėti su draugu/e ir pan. Tačiau draudimas nepadeda vaikui tapti nuolankiu, atvirkščiai, draudžiant ką nors, sužadinamas paslėptas noras elgtis būtent taip. Be to, draudimas užkerta kelią vaikui mokytis naujų įgūdžių ir augti. Tad užuot draudę, sutelkite savo dėmesį į tai, kas iš tiesų jums rūpi. Pavyzdžiui, sakykite: „Aš nesu tikras/a, kad šis vakarėlis yra saugus ir geras dalykas. Todėl prieš nutariant, ar tau eiti į vakarėlį, ar ne, norėčiau sužinoti vardus tų tėvų, kurie bus vakarėlyje ir kurie bus atsakingi už jį.
„Niekas tavęs nemėgs, jeigu taip elgsiesi!“: Vaikas nori pritapti prie kitų ir būti mėgstamas. Jūs galite nerimauti, kad jūsų vaiko nemėgs, jeigu jis ginčysis ar bandys visiems vadovauti arba jeigu nusidažys plaukus šokiruojančia spalva. Tačiau jūs negalite gėdinti savo vaiko, kad jis pradėtų elgtis geriau.
Vaikų Pyktis ir Agresija
Pykstame visi be išimties ir tai yra normalu, nes pyktis yra viena iš įgimtų emocijų ir negalime pasirinkti pykti mums ar nepykti. Tačiau visada galime pasirinkti kaip reaguoti supykus. Kartais šaukiame ir pasakome vieni kitiems daug skaudžių žodžių, kartais ilgai ir kantriai tylime ištisas dienas, o kartais imame elgtis taip, kad tam žmogui ant kurio pykstame sukeltume diskomfortą. Tik atpažindami savyje pyktį ir įvardindami sau kodėl staiga supykome, galime sukontroliuoti savo elgesį ir išvengti agresyvių žodžių ar veiksmų kito atžvilgių. Bet tai pavyksta ne iš karto, to mokomės ir dažniausiai mokomės visą gyvenimą.
Kai supyksta labai maži vaikai, jie dažniausiai verkia, o vėliau pradeda mėtyti daiktus. Nes juk reikia kažkaip iš savęs tą pykčio emociją išmesti. Paaugus neišvengiamos tampa muštynės, o gerai įvaldžius kalbą atsiranda ir piktos frazės, tokios kaip „nekenčiu tavęs!“ ar „gausi į galvą!“. Suvaldyti iš pykčio kylantį agresyvų elgesį nėra lengvas uždavinys net mums suaugusiems, o mūsų vaikai mokosi kontroliuoti savo pyktį lygiai taip pat kaip mokosi vaikščioti, kalbėti, skaityti ar rašyti. Tai yra procesas ir mūsų pareiga yra padėti jiems suprasti kas su jais vyksta bei pamokyti kaip suvalgyti savo pyktį.
Agresyvus Elgesys Pasireiškia Ne Iš Karto
Jei turėtume galimybę atidžiai nuolat stebėti vaiką, pamatytume, kad jo agresyvus elgesys neatsiranda iš niekur. Jis pasireiškia, kai atsiradusi kūne įtampa siunčia pavojaus signalus. Ir tada vaikas reaguoja taip, kaip moka. Dažniausiai bandydamas kovoti su savo įtampa vaikas reaguoja agresyviai. O įtampa gali kilti dėl pačių įvairiausių dalykų: kažkas nepavyko, turi daryti ne tai ką nori ar eiti ne ten kur nori, bijo ko nors ar nesupranta, o gal tiesiog nuobodu, trūksta veiklos arba ištroško, pavargo. Kaip dažnai būna, kad ryte buvęs visai geras vaikas į vakarą tiesiog pasiuto be priežasties. O gal priežastis - nuovargis, per daug veiklos, per daug įspūdžių ir iš to kylanti įtampa išsilieja per agresyvų elgesį.
Deja, tokios galimybės nuolat stebėti savo vaikus ir sureaguoti anksčiau nei pasireiškia jų agresyvus elgesys ne visada turime. O ir pastebėti vidinius dalykus, tokius kaip įtampą ar pyktį, yra ženkliai sudėtingiau nei pamatyti patį elgesį.
#