Laimės Psichologija: Apibrėžimas, Sutrikimai, Gydymo Būdai ir Kaip Rūpintis Savo Psichikos Sveikata

Psichologinė būklė apima platų spektrą aspektų, susijusių su žmogaus emocine, psichologine ir socialine gerove. Gera psichikos sveikata leidžia mums realizuoti savo gebėjimus, produktyviai dirbti ir dalyvauti visuomenės gyvenime. Šiame straipsnyje aptarsime psichologinės būklės apibrėžimą, dažniausiai pasitaikančius sutrikimus, jų gydymo būdus ir patarimus, kaip rūpintis savo psichikos sveikata.

Psichologija: Mokslas apie Žmogaus Psichiką

Psichologija - tai mokslas, tiriantis žmogaus mąstymą, elgesį, emocijas ir vidinius psichinius procesus. Ši disciplina apima daugybę sričių - nuo klinikinės ir švietimo psichologijos iki socialinės ar organizacinės. Psichologija daro didelę įtaką įvairioms sritims, įskaitant mokslą, tyrimus ir sveikatos priežiūrą. Psichologai supranta, kaip įvairūs faktoriai veikia sveikatą, laimę ir gerą savijautą.

Psichologo, Psichoterapeuto ir Psichiatro Skirtumai

Svarbu atskirti psichologo, psichoterapeuto ir psichiatro vaidmenis:

• Psichologas padeda žmogui suprasti savo mintis, jausmus, elgesio modelius ir sprendimų priežastis. Jis įvertina emocinę būklę, padeda įvardyti problemas ir rasti būdus, kaip su jomis tvarkytis. Psichologai vertina, diagnozuoja ir teikia terapiją dėl įvairių psichologinių problemų. Jie padeda rinkti informaciją apie asmens psichinę būklę, ištirdami jų mintis, jausmus ir elgesį, dėmesio, atminties ir raidos ypatumus, tačiau neturi teisės skirti vaistų.
• Psichoterapeutas dirba giliau, taiko ilgalaikius terapinius metodus, kurie padeda keisti įsišaknijusius įsitikinimus, emocinius blokus ar traumas. Psichoterapija skirta ne tik simptomų mažinimui, bet ir gilesniam savęs pažinimui, ilgalaikiam pokyčiui. Psichoterapeutas gali būti psichologas arba psichiatras, turintis papildomą mokymą psichoterapijos srityje.
• Psichiatras - tai medicinos gydytojas, kuris specializuojasi psichikos sutrikimų diagnostikoje ir gydyme. Jis gali skirti medikamentus, kai to reikalauja būklė - pavyzdžiui, esant depresijai, panikos sutrikimams ar bipoliniam sutrikimui. Vaikų psichiatras specializuojasi vaikų psichikos sveikatos srityje.

Kada Kreiptis Pagalbos

Į psichologą verta kreiptis ne tik tada, kai ištinka krizė. Daugelis žmonių pagalbos ieško tik tada, kai situacija tampa nebepakeliama, tačiau psichologinis palaikymas gali būti veiksmingas ir tada, kai tiesiog jaučiamas vidinis diskomfortas, pasimetimas ar emocinis nuovargis. Psichologas padeda išmokti atpažinti jausmus, suprasti vidines būsenas ir jų kilmę. Tai leidžia žmogui geriau susivokti savyje, sumažinti vidinę įtampą, aiškiau bendrauti ir priimti sąmoningesnius sprendimus. Darbas su psichologu padeda stiprinti savivertę, valdyti stresą, spręsti santykių ar darbo iššūkius. Tai ne tik emocinės sveikatos gerinimas, bet ir galimybė keisti įsišaknijusius elgesio modelius bei išsivaduoti iš vidinių blokų. Kreiptis į psichologą - tai drąsus žingsnis į save. Nors visuomenėje vis dar išlieka mitų apie psichologinę pagalbą, vis daugiau žmonių renkasi pasirūpinti savo emocine sveikata lygiai taip pat, kaip ir fizine.

Psichologinė Pagalba Nėra Silpnumo Ženklas

Psichologinė pagalba nėra silpnumo ženklas. Atvirkščiai - tai brandus sprendimas, rodantis, kad žmogui rūpi jo vidinė būsena, santykiai su kitais ir gyvenimo kokybė.

Taip pat skaitykite: "Laimės Skonis Aš Ir Kiti" programa

Kas Yra Psichikos Sveikatos Norma?

Psichiatrai ir psichologai vengia vartoti terminus kaip „normalus“ ar „nenormalus“. Vietoj to, jie kalba apie psichinę sveikatą arba psichikos sutrikimus, kurie yra apibrėžiami pagal dabartinę psichiatrijos žinių būklę ir vertinimo kriterijus. Svarbu ne tik ligų ir psichinių sutrikimų nebuvimas, bet ir gebėjimas gerai funkcionuoti gyvenime, pasižymėti gerais socialiniais ir profesiniais santykiais, savirealizacija.

Normalaus Žmogaus Apibrėžimas

Dr. F. Neumanui normalus žmogus dažniausiai jaučiasi laimingas, pyksta, kai yra nusivylęs, ir nusimena, kai kažkas jam nesiseka. Tokio žmogaus jausmai aiškiai sutampa su gyvenimo aplinkybėmis. Psichiškai sveikas žmogus gali bendrauti su kitais žmonėmis, yra asertyvus vienoje situacijoje ir taikingas kitoje, jaučiasi saugiai tarp savo šeimos narių ir draugų, tapatina save su religinių ar visuomenės grupių nariais, jaučiasi atsidavęs kitiems žmonėms ir idėjoms, gali dirbti su pasitenkinimu ir atsipalaiduoti laisvalaikiu, toleruoti konfliktus, nusivylimą ir vienišumą.

Kriterijai Diagnozuojant Psichikos Ligą

Amerikos vadovėliuose svarbiausi kriterijai diagnozuojant ligą yra simptomų, formuojančių būdingus, ilgai trunkančius sindromus, grupė. Paciento būklei negali turėti įtakos smegenų ligos neurologine prasme ar bet kurios kitos somatinės ligos. Taip pat svarbus kriterijus - tai akivaizdžiai neigiamas šių simptomų poveikis žmogaus funkcionavimui.

Dažniausiai Pasitaikantys Psichikos Sutrikimai

Psichikos sutrikimai apima įvairias būkles, kurios veikia žmogaus mąstymą, jausmus ir elgesį. Jie gali būti laikini arba nuolatiniai ir pasireikšti įvairiais simptomais, kurie daro įtaką kasdieniam gyvenimui. Tarp dažniausiai pasitaikančių psichikos ir elgesio sutrikimų yra:

• Depresija: Nuolatinė liūdesio būsena, prarandant susidomėjimą veikla, kuri anksčiau teikė džiaugsmą. Simptomai gali apimti nuovargį, miego sutrikimus, sumažėjusį apetitą ir mintis apie savižudybę.
• Nerimas: Stiprus susirūpinimo ar nuogąstavimo jausmas, kuris gali būti nuolatinis ar atsirasti staiga kaip panikos priepuolis. Tai dažnai pasireiškia fiziniais simptomais, tokiais kaip stiprus širdies plakimas, prakaitavimas ir drebėjimas.
• Panikos Atakos: Staigūs, intensyvūs baimės epizodai, kurie gali sukelti stiprų fizinį diskomfortą, pvz., stiprų širdies plakimą, dusulį ir krūtinės skausmą.
• Nemiga: Sunkumai užmigti ar išmiegoti visą naktį, kurie gali turėti didelę įtaką dienos metu atliekamoms veikloms ir bendrai sveikatos būklei.
• Bipolinis Sutrikimas: Būklė, kai žmogus patiria intensyvių emocijų svyravimus - nuo manijos (pakilios nuotaikos, energijos ir aktyvumo) iki depresijos epizodų.
• Demencija: Pažinimo funkcijų praradimas, kuris veikia atmintį, mąstymą ir socialinius įgūdžius.
• Šizofrenija: Sunkus psichikos sutrikimas, kuris veikia mąstymą, jausmus, valią, elgesį, socialinę adaptaciją.
• Adaptacijos Sutrikimai: Emocinė ar elgesio reakcija į stresą, kuri yra stipresnė nei įprasta ir sukelia didelių problemų kasdieniniame gyvenime.
• Agorafobija: Intensyvi baimė būti situacijose, kuriose būtų sunku ar gėdinga pabėgti, pvz., atvirose erdvėse ar minioje.
• Obsesinis Kompulsinis Sutrikimas (OKS): Būklė, kai žmogus turi pasikartojančių, nepageidaujamų minčių (obsesijų) ir (arba) elgesio (kompulsijų), kuriuos jis jaučia būtinybę vykdyti.
• Perdegimo Sindromas: Emocinis ir fizinis išsekimas, dažniausiai susijęs su ilgalaikiu stresu ir per dideliu darbo krūviu.

Vaikų Psichikos Sutrikimai

Vaikai gali sirgti įvairiomis ligomis, kurios gali turėti įtakos jų fizinei, emocinei ir psichologinei raidai. Tarp dažniausiai pasitaikančių vaikų ligų yra infekcinės ligos, lėtinės ligos ir psichikos sveikatos sutrikimai, tokie kaip depresija, nerimo sutrikimai ir hiperkinezinis sutrikimas. Maždaug pusė psichikos sveikatos sutrikimų pasireiškia iki 14-ųjų gyvenimo metų.

Taip pat skaitykite: Kelias į Laimę

Elgesio ir Emocijų Sutrikimai

Elgesio ir emocijų sutrikimai skirstomi į:

• Aktyvumo ar/ir dėmesio sutrikimus: aktyvumo sutrikimas, dėmesio sutrikimas, aktyvumo ir dėmesio sutrikimas.
• Elgesio sutrikimus: prieštaraujančio neklusnumo sutrikimas, elgesio sutrikimas (asocialus elgesys).
• Emocijų sutrikimus: nerimo spektro sutrikimas, nuotaikos spektro sutrikimas.

Šiuos sutrikimus nustato savivaldybės pedagoginė psichologinė tarnyba, atlikusi išsamų įvertinimą.

Gydymo Metodai

Psichikos sutrikimų gydymas apima įvairius metodus, kurie gali būti derinami, kad būtų pasiektas geriausias rezultatas:

• Psichoterapija: Reguliarios sesijos su psichoterapeutu, padedančios pacientams išspręsti emocines problemas, keisti neigiamus mąstymo ir elgesio modelius bei mokytis naujų įgūdžių valdyti savo būklę.
• Medikamentinis Gydymas: Vaistai gali padėti sumažinti arba kontroliuoti psichikos sutrikimų simptomus. Jie apima antidepresantus, antipsichotikus, raminamuosius ir nuotaikos stabilizatorius.
• Kognityvinė Elgesio Terapija (KET): Efektyvi terapijos forma, kuri padeda pacientams atpažinti ir keisti neigiamas mąstymo ir elgesio schemas.
• Grupinė Terapija: Pacientai susitinka su kitais, kurie turi panašias problemas, ir dalijasi savo patirtimis bei palaikymu.
• Psichodinaminė Terapija: Siekia atskleisti ir suprasti pasąmonės procesus, kurie gali turėti įtakos paciento elgesiui ir emocijoms.
• Egzistencinė Terapija: Pabrėžia asmeninio augimo ir saviraiškos svarbą, skatina pacientus pasitikėti savo intuicija ir siekti savirealizacijos.
• Elgesio Terapija: Orientuota į konkrečių emocinių ir elgesio problemų sprendimą, naudojant mokymosi teorijas.

Kaip Rūpintis Savo Psichikos Sveikata

Sveika psichika yra svarbi bendrai gerovei, todėl svarbu rūpintis savo psichikos sveikata net ir nesant rimtoms problemoms:

• Kokybiškas miegas: Miego metu sulėtėja širdies ritmas, atsipalaiduoja raumenys, apdorojama informacija ir prisiminimai. Kokybiškai išsimiegoję žmonės lengviau susitvarko su nerimu, priima geresnius sprendimus, yra žvalesni. Rekomenduojama suaugusio žmogaus miego trukmė yra 7-9 valandos.
• Sveika mityba: Mitybos įpročiai yra tiesiogiai susiję su mūsų savijauta. Valgydami paskubomis, dideliais kąsniais ir smarkiai perdirbtą maistą, jaučiamės apsunkę, nepasitenkinę.
• Vandens vartojimas: Vanduo yra itin svarbus psichinei sveikatai, nes padeda reguliuoti nuotaiką, mažina nuovargį, gerina koncentraciją bei kognityvines funkcijas, mažina streso hormonų, tokių kaip kortizolis, kiekį. Rekomenduojamas vandens kiekis yra 2-3 litrai per dieną.
• Fizinis aktyvumas: Sportuojant išsiskiria endorfinai, pakeliantys nuotaiką, mažinantys streso ir depresijos simptomus. Didėjant kraujo ir deguonies tiekimui į smegenis, gerėja atmintis, koncentracija, sprendimų priėmimo gebėjimai ir bendras protinis darbingumas.
• Pomėgiai ir bendrystė: Užsiimant mėgstama veikla, galima atsipalaiduoti ir nukreipti mintis nuo kasdienių problemų, taip sumažinant streso ir nerimo jausmą. Pomėgiai suteikia galimybę patirti pasisekimo jausmą, kuris didina pasitenkinimą gyvenimu ir bendrą laimės jausmą. Taip pat skatinamas kūrybiškumas, o užsiimant komandine veikla, mezgami socialiniai ryšiai, gerinama emocinė būklė.
• Atsipalaidavimo technikos: Meditacija, joga ir kiti atsipalaidavimo būdai padeda sumažinti stresą ir gerina psichikos sveikatą. Šios praktikos skatina sąmoningumą ir padeda valdyti emocijas.
• Socialiniai ryšiai: Bendravimas su šeima ir draugais yra svarbus psichinei sveikatai. Socialinė parama gali padėti įveikti sunkumus ir jaustis mylimam bei suprastam.

Kreipimasis į Specialistus

Svarbu nedelsti ir kreiptis į specialistą, jei pastebimi psichikos sveikatos problemų simptomai. Ankstyvas gydymas gali padėti išvengti rimtų komplikacijų. Jei kyla fizinių sveikatos problemų, pirmiausia reikėtų kreiptis į vaikų gydytoją (pediatrą), kuris įvertins vaiko būklę ir, jei reikia, nukreips pas kitus specialistus. Jei vaikas patiria pažinimo sunkumų arba emocines problemas, psichologas gali atlikti įvertinimą ir pasiūlyti terapinį planą.

Taip pat skaitykite: Laimės suvokimo skirtumai

Meilė ir Laimė

Meilė mus įkvepia, suteikia skonio ir prasmės mūsų gyvenimui, padaro mus laimingesniais. Remiantis aiškinamuoju psichologijos terminų žodynu, meilė - psichologinė, dvasinė būsena; tarpasmeninis jausmas, kuris reiškiasi tam tikrose situacijose kylančiomis ir kintančiomis susižavėjimo, džiaugsmo, baimės, nerimo, pavydo emocijomis.

Meilė neišvengiamai praturtina tą, kuris myli. Ten, kur viešpatauja meilė, nėra poreikio kažką valdyti; ten, kur karaliauja valdžios galybė, nėra meilės. Meilė yra teigiamas emocinis subjekto ryšys su objektu, vienas svarbiausių žmogaus dvasinių poreikių, intymus ir sudėtingas, daugiasluoksnis jausmas, kuris reiškiasi tam tikrose situacijose kylančiomis ir kintančiomis švelnumo, susižavėjimo, džiaugsmo, baimės, nerimo, pavydo emocijomis ir būsenomis.

Meilė - tai daugybė stiprių ir kryptingų emocinių būsenų - nuo vos jaučiamo palankumo iki visą žmogų apimančių stiprių išgyvenimų, aistros. Žmogaus lytinis poreikis, kuris lemia giminės tęsimą, ir meilė, kaip aukščiausia dvasinė išraiška, teikianti asmenybei optimalias galimybes pratęsti save, būti reikšmingojo kito idealiai įvertintai, sudaro vienovę, jų neatskiria ir pats žmogus.

Vienos filosofijos ir psichologijos kryptys nepagrįstai pabrėžė, absoliutino biologinį meilės pradą (meilė - lytinis instinktas, seksas), kitos - nepakankamai įvertino šį pradą, traktavo meilę kaip grynai dvasinį jausmą (platoniškoji meilė). Fiziologiniai poreikiai, be abejonės, yra meilės atsiradimo ir pastovumo prielaida, bet meilė reiškiasi visuomeniniu, bendru visiems žmonėms pavidalu. Meilės ontogenezės ir funkcijų tyrimai rodo, kad meilė turi didelę reikšmę asmenybei susiformuoti ir autokoncepcijai susidaryti. Meilė glaudžiai susijusi su visuomenės tradicijomis bei normomis ir auklėjimo šeimoje ypatumais - jie lemia tai, kaip žmogus aiškinasi savo būseną.

Psichologija ne kartą tyrė meilės vidinę struktūrą ir jos komponentų ryšius su įvairiomis asmenybės savybėmis. Svarbiausias tų tyrimų rezultatas - ryšio tarp sugebėjimo mylėti ir žmogaus santykio su pačiu savimi nustatymas.

Laimė, kaip ir cholesterolio kiekis, yra genetiškai sąlygota savybė. Jei cholesterolio kiekiui turi įtakos dieta bei mankštinimasis, tai laimę tam tikru mastu galime kontroliuoti patys. Supraskite, kad ilgalaikės laimės finansinė sėkmė neatneša. Žmonės prisitaiko prie besikeičiančių aplinkybių - net turtų ar negalios.

Kontroliuokite savo laiką. Laimingi žmonės jaučiasi kontroliuoją savo gyvenimą, ir jiems tai padaryti dažnai padeda sumanus laiko naudojimas. Pravartu iškelti sau tikslus ir juos suskaidyti į kasdienes užduotis. Elkitės taip, tarsi būtumėte laimingi. Kartais savo elgesiu galime pakeisti mąstymą. Priversti šypsotis žmonės jaučiasi geriau; kai jie būna paniurę, visas pasaulis atrodo tamsus. Tad nutaisykite laimingą veidą. Kalbėkite taip, tarsi jaustumėte teigiamą savivertę, būtumėte optimistiški ir draugiški.

Ieškokite darbo ir tokių laisvalaikio formų, kuriose panaudotumėte savo gebėjimus. Laimingi žmonės dažnai būna „polėkio“ būsenoje - pasinėrę į darbą, kuris jiems meta iššūkį, tačiau nesugniuždo. Prisijunkite prie „judėjimo“ judėjimo. Gausybė mokslinių tyrimų rodo, jog aerobika ne tik stiprina sveikatą bei suteikia energijos, bet ir yra silpnos depresijos bei nerimo priešnuodis. Sveikas protas gyvena sveikame kūne.

Leiskite savo kūnui tiek miegoti, kiek jis nori. Laimingi žmonės gyvena aktyviai, energingai, tačiau jie palieka laiko miegui bei vienatvei. Teikite pirmenybę artimiems santykiams. Artima draugystė su tais, kurie jumis nuoširdžiai rūpinasi, gali padėti ištverti sunkius laikus. Išsipasakojimas yra naudingas ir sielai, ir kūnui. Sutelkite dėmesį ne tik į save. Ištieskite ranką tiems, kuriems reikia paramos. Laimė didina paslaugumą (tie, kurie gerai jaučiasi, daro gerus darbus). Būkite dėkingi. Dėkingumo dienoraštį rašantys žmonės - kurie kasdien stabteli, kad apmąstytų kokį nors teigiamą savo gyvenimo aspektą (sveikatą, draugus, šeimą, laisvę, išsilavinimą, jausmus, natūralią aplinką ir t. Puoselėkite savo dvasingumą. Daugeliui žmonių tikėjimas užtikrina paremiančią bendruomenę, priežastį susitelkti ne vien į save, tikslo bei vilties pojūtį.

Pyktis ir Rėkimas: Ar Tai Būtina?

Supykę emocinį atstumą desperatiškai bandome užpildyti rėkdami. Turbūt sunku būtų rasti žmogų, kuris niekada gyvenime nieko neaprėkė. Balsą keliame kalbėdami su šeimos nariais, pažįstamais ir net nepažįstamais žmonėmis. Gebėjimas šaukti išsivystė evoliuciškai ir padeda mums išgyventi.

Mokslininkai vieningai sutinka, kad rėkti, klykti, spiegti ir visais įmanomais būdais atkreipti dėmesį, jei kažkam gresia realus pavojus, ne tik galima, bet ir būtina. Taip pat suprantama, jei sušunkame iš skausmo ar netikėtumo. Spygavimai iš laimės aplinkiniams kelia šypseną. Taigi, yra daugybė atvejų, kai šūkavimas toleruojamas. Tačiau psichikos sveikatos specialistai įspėja, kad kelti balsą, jei supykome, norime išlieti emocijas ar bandome priversti aplinkinius paklusti, nederėtų. Rėkimas beveik niekada nepadeda pasiekti ne tik ilgalaikių, bet ir trumpalaikių tikslų.

Dažniausiai pykčio, nuovargio, nusivylimo sukeltas rėksmingas emocijas išliejame ant pačių artimiausių - šeimos, draugų. Pagauti save vos tik pradėjus kalbėti garsiau, pikčiau, griežčiau ir sustoti - įmanoma, bet tam reikia sąmoningų pastangų. Nutilti, įkvėpti ir atsitraukti arba mėginti įvardyti kylančius jausmus ir situaciją aiškiai, konkrečiai, ramiai. Pabandykite tokiu atveju mintyse savęs paklausti: kodėl rėkiu, ant ko iš tikrųjų pykstu, gal tai tik nuovargis, ko siekiu?

Psichologė Magdalena Battles pabrėžia, kad pykčio priežastis pravartu suprasti ne tik tam, kuris rėkia ar barasi, bet ir tam, ant kurio šaukiama. Tai padeda tinkamai reaguoti arba tiksliau - nepriimti asmeniškai ir nereaguoti. Daugeliu atvejų rėkimas tik atskleidžia besiplūstančiojo psichinės sveikatos problemas, kurios niekaip nesusijusios su asmeniu, ant kurio išsiliejama.

Kodėl Rėkiame?

• Psichologinis neatsparumas arba silpni tvarkymosi su sunkumais įgūdžiai. Dalis rėkimą naudoja kaip savo tvarkymosi sunkiose situacijose mechanizmą, nes taip yra išmokę, įpratę.
• Prarasta kontrolė. Neretai piktai, garsiai kalbėti imame tada, kai jaučiamės nekontroliuojantys situacijos, kai užplūsta itin daug minčių, jausmų, emocijų ir nepajėgiame visko aprėpti vienu metu.
• Nesaugumo jausmas. Neretai po pykčiu slepiasi jautrumas, baimės. Saugodami save, kartais renkamės pulti pirmi.
• Išmoktas elgesys. Labai svarbus ir tėvų vaidmuo, vaikystės patirtys. Dalis žmonių dažnai konfliktuoja, kelia balsą ir ieško priekabių, nes tokį elgesį matė savo namuose.
• Polinkis į agresiją. Kai kurie žmonės agresyvesni už kitus.

Psichoterapeutas Michaelis J. Formica teigia, kad smurtas, net ir žodinis, atskleidžia socialinį ir emocinį ribotumą. Kai atsiduriame akligatvyje ir nebematome išeičių, mes sprogstame.

Nors dažniausiai savitvardą prarandame dėl gilių išgyvenimų, nuslopintų emocijų, neišmoktų pamokų, sunkumų priimant save ir situacijas, pratrūkę apie tai nesusimąstome ir esame linkę save pateisinti. Kai kurie net nemano, kad reikėtų pasistengti susitvardyti, nes vadovaujasi klaidinančiais įsitikinimais.

Griežtas kalbėjimas, nurodymai pakeltu tonu ir net rėkimas siejama su autoritetu, kontrole ar laikoma auklėjimo priemone. Specialistas įsitikinęs, kad visuomenė tarsi suteikia leidimą parėkauti dėl įvairių priežasčių: tėvams, siekiantiems disciplinos ir paklusnumo; mokytojams, bandant įkvėpti, motyvuoti studentus; darbdaviams, turintiems priekaištų darbuotojams; siekiant atkreipti dėmesį; bandant įtikinti savo teisumu; bandant pakurstyti ar sukelti emocijas ar siekiant paveikti aplinkinių elgesį.

Nors rėkdami siekiame būti geriau išgirsti, gauname priešingą rezultatą. Psichologė Laura Markham atkreipia dėmesį, kad baramas, užsipuolamas asmuo užsidaro, atsiriboja arba priešinasi. Šaukimas sukelia stresą ir didina atstumą tarp asmenų. Specialistė teigia, kad priekaištai trukdo mokytis naujų dalykų atvira širdimi.

Vaikų psichiatras Josephas Shrandas tvirtina, kad kiti klauso mažiau, kai ant jų šaukiama. Tad rezultatas gali būti priešingas, nei nori tėvai. Tikėtina, kad baramas vaikas sustings, kovos, priešinsis arba bandys pabėgti iš situacijos. Jei norite būti išgirsti, užuot davę griežtas komandas, kėlę balsą, pamėginkite išsakyti prašymus, pageidavimus.

Psichologė M. Battles atkreipia dėmesį, kad rėkimas gali būti veiksmingas tik laikinai. Asmuo, ant kurio rėkiama, gali nusileisti, sutikti su reikalavimais, tačiau vėliau viskas grįžta į senas vėžes. Rėkimas nekeičia mąstymo ilguoju laikotarpiu.

Tyrimai rodo, kad vaikai, užaugę aplinkoje, kurioje įprasta bartis, rėkauti, turi mažesnę savivertę ir gerokai didesnę galimybę susidurti su psichologiniais sunkumais ateityje. Jei tėvai rėkimą naudoja kaip auklėjimo priemonę, didėja depresijos, nerimo, streso ir elgsenos problemų rizika.

Balso tonas gali lemti net santuokos sėkmę. Paaiškėjo, kad kompiuterinė analizė taikliau prognozavo santykių baigtį nei terapeutų įžvalgos.

Filosofija grįstos terapijos pradininkas Elliotas D. Cohenas mato keletą romantinių santykių, kuriuose nuolat baramasi, baigties scenarijų. Kai kuriais atvejais viena pusė prisitaiko prie agresyvaus elgesio, nuolatinio koneveikimo ir tampa pasyvi, apmaudą kaupia savyje. Toks ryšys yra disfunkcinis. Neretai į plūdimąsi atsakoma tuo pačiu ir konfliktuojama tol, kol vienas trenkia durimis ir išeina.

Tyrėjai stebėjo savanorių, besiklausančių skirtingų garso įrašų, elgesį. Taip pat jie analizavo ir smegenų nuotraukas, aiškindamiesi, kaip smegenys reaguoja į skirtingus garsus. Paaiškėjo, kad smegenys riksmus interpretuoja kitaip nei įprastus kasdienius garsus. Kai kalbama, smegenys gautą informaciją siunčia į dalį, atsakingą už garsus.

Pastebėjome, kad riksmai aktyvuoja baimės grandines smegenyse.

Kaip Sustabdyti Rėkimą?

• Bandykite suvaldyti savo destruktyvias emocijas. Kuo sveikesniais būdais jas išreikšite, tuo geresnis pavyzdys būsite kitiems.
• Nekaupkite „prakurų“ - pagiežos, apmaudo, įžeidimų, pykčio ir kitų negatyvių emocijų, kurių apstu prastesnę dieną.
• Būkite empatiški kitų emocijoms. Tai padeda kitiems priimti savo jausmus ir žengti pirmą žingsnį mokantis jas valdyti.
• Pabandykite į situaciją pažvelgti iš kito asmens perspektyvos.
• Kai supykstate, sustokite, nutilkite. Nesiimkite jokių veiksmų ir nedarykite jokių sprendimų. Giliai kvėpuokite.
• Jei jau baratės, sustokite, kad ir vidury sakinio. Kvėpuokite ir stebėkite savo jausmus.
• Jei įmanoma, pasišalinkite iš konflikto vietos, apsišlakstykite vėsiu vandeniu - pasistenkite perkelti dėmesį nuo kito žmogaus į savo vidų.
• Imkitės pozityvių veiksmų. Galite paprašyti pradėti iš naujo. Galite atsiprašyti. Galite padėti priimti jausmus, išklausyti kitą, pasiūlyti petį išsiverkti.

Jei nerėkaujam, nesibaram, nereiškia, kad esam silpni, viską leidžiantys, plaukiantys pasroviui. Atvirkščiai, tai rodo, kad gebame kontroliuoti save ir esam atsparesni iššūkiams.

tags: #laimes #jausmas #psichologija