Skyrybos - tai sudėtingas ir emociškai sunkus procesas, kuris dažnai sukelia nerimą, baimę bei netikrumą dėl ateities. Psichoterapeutas Olegas Lapinas dalijasi įžvalgomis, kaip įveikti skyrybų nerimą ir išsaugoti savigarbą šiuo sunkiu gyvenimo etapu. Straipsnyje remiamasi Olego Lapino patarimais, pateiktais įvairiuose straipsniuose ir konsultacijose, siekiant padėti žmonėms geriau suprasti skyrybų procesą ir rasti būdus, kaip su juo susidoroti.
Apsisprendimo kaina: nerimas
Atradus slaptą sutuoktinio gyvenimo pusę, patiriamas skausmas ir ateina apsisprendimo metas. Klausimas, ar nutraukti santuoką, iš dalies reiškia klausimą apie kainą, kurią už šį pasikeitimą teks sumokėti. Šią kainą nusako jaučiamas nerimas. Kas labiau neramina, tas ir vertingiausia. Jei santuoka nenutraukiama, nerimas gali reikšti, kad teks gyventi su nežinomybe, pavyduliauti ir ieškoti įrodymų. Baisiausia, kad niekas nesikeis - sutuoktinis vis žadės, o jūs vis svyruosite tarp pasitikėjimo ir nepasitikėjimo. Jei santuoka nutraukiama, nerimas bus susijęs su nežinia ir perspektyva gyventi vienam. Kaip reikės gyventi be sutuoktinio, su kuriuo tiek daug pragyventa? Ar pajėgsite išsilaikyti finansiškai, ypač jei yra vaikų ir įsipareigojimų? Ar nekankins vienatvė? Ar pavyks pasitikėti naujai sutiktu žmogumi? Išsiskyrus gyvenimas pasikeistų taip, kad negalėtumėte pasitikėti ateitimi.
Savigarbos išsaugojimas nerimo akivaizdoje
Visiškai išvengti nerimo neįmanoma. Todėl svarbu, kaip, atsidūrus nerimą keliančioje situacijoje, galite pasinaudoti ja savo „aš“ išsaugojimui ir augimui. Jei negalite išlaikyti ryšio su artimu žmogumi, bet išlaikote ryšį su savimi, tai skyrybos nėra bėda. O jei prarandate save, tuomet, ar skiriesi, ar gyveni kartu, jausitės blogai. Negalėdami jaustis gerai, galite rūpintis tik tuo, kad išlaikytumėte savigarbą. Savigarba reiškia, kad priimate save, leidžiate sau jaustis visaip ir atvirai sakyti sutuoktiniui, ko iš jo norite, kas jums patinka ir nepatinka. Per ilgus bendro gyvenimo metus sutuoktiniai būna prikaupę nemažai nuoskaudų ir pretenzijų, o jų neišsakančius abiem, netgi išsiskyrus, tenka tempti tą naštą ant savo pečių.
Pasakos ir skyrybų realybė
Vaikystės pasakos programuoja pasąmonę, apginkluodamos streso įveikimo strategijomis. Tačiau pasakose pabaigoje būna frazė: „Jie susituokė ir gyveno ilgai ir laimingai“. Jei sekti tokią pasaką suaugusiam, tai, matyt, tektų patikslinti: „jie susituokė ir gyveno ilgai ir laimingai - visus trejus metus“. O po to? Pasakų apie gyvenimą po skyrybų nėra, todėl mūsų vaikiška pasąmonė skyryboms neruošiama. O ruošiama ilgam ir laimingam gyvenimui, kuris tęsiasi iki pat mirties. Todėl skyryboms mes psichologiškai nepasiruošę. Netgi tie, kurių tėvai skyrėsi, nesiruošė patys skirtis. Jie manė, kad jiems bus kitaip.
Kada sakoma „mums geriau išsiskirti“?
Frazė „mums geriau išsiskirti“ sakoma, kai:
Taip pat skaitykite: Vaikų reakcijos į skyrybas
- Atsirado trečias asmuo - nauja meilė.
- Sutuoktinis įgriso savo būdu (psichopatas, zanūda) ar siaubingais įpročiais (alkoholikas, lošėjas, seksomanas, aseksualus ir t.t.).
- Būti kartu pasidaro tiek nemalonu, kad vien nuo to žmogaus greta darosi bloga.
Standartinis klausimas pasitikrinimui: ar man smagu prisiminti mūsų pirmų susitikimų dienas? Ar norėčiau grįžti į tas dienas ir viską pradėti iš naujo? Jei taip - skirtis nereikia. Jei ne, baisu pagalvoti, viskas buvo klaida ir t.t. - gal ir reikia skirtis.
Emocinis gyvenimas po skyrybų
Sužinoję apie skyrybas iš sutuoktinio ar nutarę skirtis patys, pradedame naują, nemalonų emocinį gyvenimą. Dažniausias nemalonus jausmas, susijęs su skyrybomis - ateities baimė. Kitas nemalonus jausmas - kaltės. Jį kelia trys klausimai: ką aš padariau ne taip? Ką be manęs darys vaikai? Kam aš atimu iš vaikų tėvą ar motiną? Trečias nemalonus jausmas - pyktis ir jam artimi: nuoskauda, įsižeidimas, apmaudas.
Tėvų skyrybų modelis
Jei skyrėsi tėvai, jie paliko skyrybų modelį. Galbūt todėl tie, kurių tėvai skyrėsi, dažniau patys linkę skirtis - jaučia tvirtesnį pagrindą po kojomis. Naudinga pasitikrinti - ar aš automatiškai nedarau to paties, ką ir mano tėvas/mama? Nes kai kas gali būti man į naudą, o kai ko aš kategoriškai nenoriu.
Santuokos krizės
Tradiciškai skiriamos dvi santuokos krizės - ankstyvoji ir vėlyvoji. Ankstyvoji santuokos krizė gali įvykti dvejopai. Pirmu atveju santuoka nuvilia iškart po vedybų. Antruoju atveju santuoka gali nuvilti gimus pirmiems vaikams. Vėlyvoji santuokos krizė ateina penkioliktais-aštuonioliktais santuokos metais, kai nuo šeimos pradeda atsiskirti paūgėję vaikai. Ši krizė neretai sutampa su vadinamąja amžiaus vidurio krize.
Vienišos mamos
Atėjo laikas suprasti, kad vienišos mamos yra tokios pačios, kaip ir visos kitos, santuokoje gyvenančios mamos. Turime savo gyvenimo kelią, nešiojame savo mokasinus, ir niekas neturi teisės mūsų gluminti vien tik todėl, kad mums nepasisekė viena labai svarbi gyvenimo sritis - išsaugoti šeimą.
Taip pat skaitykite: Psichologinė skyrybų įtaka
Kaip pradėti sveikti po skyrybų?
B. Helingeris moko, kad puoselėdami santykius, atsakomybę už juos turi vienodai prisiimti abu žmonės. Vadinasi, meskime iš galvos kaltinimus, kad vyras išėjo tik todėl, nes esame kažkuo nenormalios, blogos. Svarbiausia - patikėti, kad gali būti ir geriau. Svarbu pradėti save labiau mylėti ir patikėti, kad viskas gali būti kitaip. Tik tuomet, kai patikėsite savimi, prasidės didieji pokyčiai, ir gyvenimas grįš į vėžes.
Ar reikia užgniaužti neigiamas emocijas?
Normalu, kad po skyrybų moteris ir vyras nėra pajėgūs adekvačiai vertinti savo santykių, taip pat ir vienas kito. Moteris, kuri buvo išduota, turi teisę pykti ir nebūtina skubėti atleisti. Antraip atleidimas nebus tikras, nepalies moters sielos gelmių, ir moteris dar labai ilgai gali nešiotis šias nuoskaudas.
Kiek laiko užgyja žaizdos?
Manoma, kad dėl išsiskyrimo išgyventi dvejus metus yra normalu ir sveika. Svarbiausia, kad išsiskyrusi moteris skirtų laiko santykių, kuriuos ištiko nesėkmė, analizei. Atvirai įvertinkime savo 50 procentų indėlį į santykius.
Gyvenimas tęsiasi po skyrybų
Po skyrybų patartina bent kurį laiką sąmoningai neieškoti naujų santykių. Tiesiog reikėtų gyventi savo unikalų gyvenimą, rūpintis savimi, vaikais, bendrauti su draugais, giminėmis, lankytis širdžiai mieluose renginiuose.
Kodėl poros skiriasi?
Skyrybos turbūt prasideda nuo emocinių skyrybų, kada žmonės, būdami šalia vienas kito, nejaučia pagyvėjimo. Kai tas ryšys silpsta, atsiranda priešinga reakcija. Šalia to žmogaus atsiranda įsitempimas, laukiate, kada jis jus kritikuos arba tas žmogus jums nesukelia jokių emocijų.
Taip pat skaitykite: Naujas gyvenimas po skyrybų
Meilės pakopos pagal Nossrat Peseshkian
Pozityvioje psichoterapijoje priimta manyti, kad meilės santykiuose yra dėsningos pakopos. Pirmoji - „prisirišimo“ pakopa. Antroji santykių stadija - „diferenciacijos“. Trečioji pakopa - „atsiskyrimo“.
Kodėl vyrai nutraukia santykius? Olego Lapino nuomonė
Suprantu, kad jaučiatės labai nusivylusi ir nelaiminga. Jūs įdėjote tiek daug į savo santykius, tiek daug tikėjotės, o dabar tenka tiek daug atsisakyti. Tačiau gyvenimas yra įvairesnis už mūsų prielaidas. Ir geriausia, ką mes galime padaryti - tai priimti, jog pasaulyje visko gali atsitikti. Taip, bet kurią gražią, idilišką meilės istoriją gali nutraukti: mirtis; ligos; kvaili ir nežymūs susipykimai dėl buities; ilgai trunkantys išsiskyrimai; naujos meilės galimybės; skirtingos šeimos tradicijos; nekintančios vertybės, tokios, kaip asmeninė laisvė; mūsų įpročiai. O gali tiesiog susiklostyti aibė visokių faktorių, kurių dalis - visiškai atsitiktiniai.