Slaugytojo Vaidmuo Psichikos Sveikatos Priežiūroje

Slaugytojo profesija psichikos sveikatos priežiūroje yra itin prasminga, nes suteikia galimybę realizuoti save įvairiose srityse. Tai gali būti tiek klinikinė, tiek administracinė ir edukacinė veikla. Slaugytojas psichikos sveikatos priežiūroje atlieka svarbų vaidmenį, apimantį ne tik medicininių procedūrų vykdymą, bet ir pacientų švietimą, emocinę paramą bei tarpininkavimą tarp paciento ir kitų sveikatos priežiūros specialistų. Šiame straipsnyje aptarsime slaugytojo vaidmens svarbą, iššūkius ir galimybes psichikos sveikatos priežiūros srityje, remiantis patyrusios psichikos sveikatos slaugytojos Džiuljetos Serapinienės įžvalgomis ir kitais šaltiniais.

Įvadas į psichikos sveikatos priežiūrą

Psichikos sveikatos priežiūra yra sudėtinga ir nuolat besikeičianti sritis, kurioje dirba įvairių sričių specialistai. Šiandien slaugytojams keliami itin aukšti reikalavimai: jie turi turėti ne tik medicininių, bet ir klinikinės psichologijos, teisinių bei komunikacijos žinių. Psichikos sutrikimai ir ligos pasitaiko labai dažnai, paveikdami žmogaus mąstymą, jausmus, elgesį ir bendrą savijautą. Slaugytojai atlieka svarbų vaidmenį teikiant pagalbą ir paramą pacientams bei jų šeimoms, siekiant pagerinti jų gyvenimo kokybę ir padėti jiems integruotis į visuomenę.

Slaugytojo vaidmens svarba psichikos sveikatos priežiūroje

Slaugytojo vaidmuo psichikos sveikatos priežiūroje yra labai svarbus. Nors gydytojas yra pagrindinis medicininės komandos narys, slaugytojai yra neatsiejama šios komandos dalis. Slaugytojai dažnai veikia kaip pacientų advokatai - jie rūpinasi paciento interesų ir teisių apsauga, pirmieji pastebi būklės pokyčius ir imasi reikiamų veiksmų, be to jie yra arčiausiai paciento, ypač, kai pacientas negali tinkamai išreikšti savo poreikių. Slaugytojai atlieka daugybę funkcijų, įskaitant:

• Vaistų skyrimas ir stebėjimas.
• Pacientų būklės vertinimas ir dokumentavimas.
• Emocinės paramos teikimas pacientams ir jų šeimoms.
• Pacientų švietimas apie jų ligą ir gydymą.
• Bendravimas su kitais sveikatos priežiūros specialistais.
• Dalyvavimas kuriant ir įgyvendinant gydymo planus.
• Agresijos valdymo ir deeskalacijos metodų taikymas.
• Priklausomybių prevencija ir edukacija.

Slaugytojas - pacientų advokatas

Slaugytojai dažnai veikia kaip pacientų advokatai - jie rūpinasi paciento interesų ir teisių apsauga. Jie yra arčiausiai paciento, ypač kai pacientas negali tinkamai išreikšti savo poreikių. Slaugytojai pirmieji pastebi būklės pokyčius ir imasi reikiamų veiksmų.

Edukacija - neatsiejama slaugytojo darbo dalis

Edukacija yra neatsiejama slaugytojo darbo dalis, ypač psichiatrijoje. Iniciatyva šioje srityje yra labai svarbi. Slaugytojai aktyviai dalyvauja pacientų edukacijoje ir priklausomybių prevencijoje: teikia rekomendacijas, kartu su komanda rengia lankstinukus, taip siekiant padėti pacientams išvengti būsenų pasikartojimų.

Taip pat skaitykite: Stresas ir sveikata

Iššūkiai ir galimybės psichikos sveikatos slaugoje

Darbas psichikos sveikatos srityje reikalauja daug empatijos, kantrybės ir vidinės stiprybės. Slaugytojai susiduria su įvairiais iššūkiais, tokiais kaip:

• Darbas su pacientais, kurie yra agresyvūs ar sujaudinti.
• Emocinis išsekimas ir perdegimas.
• Stigma ir diskriminacija, susijusi su psichikos ligomis.
• Nepakankami ištekliai ir personalo trūkumas.

Nepaisant šių iššūkių, psichikos sveikatos slauga taip pat suteikia daug galimybių:

• Padėti žmonėms pasveikti ir pagerinti jų gyvenimo kokybę.
• Dirbti komandoje su kitais sveikatos priežiūros specialistais.
• Nuolat mokytis ir tobulėti profesinėje srityje.
• Daryti teigiamą įtaką visuomenės požiūriui į psichikos sveikatą.

Darbas Ūmių alkoholinių psichozių skyriuje

Džiuljeta prisipažįsta, kad iš visų skyrių, kuriuose ji yra dirbusi, dabartinis jai yra sudėtingiausias. Ūmios alkoholinės psichozės - tai kritinė būklė, o darbe intensyvumas yra labai didelis. Darbas reikalauja greitumo ir susitelkimo, o kartais tiesiog intuicijos, gebėjimo prisitaikyti prie nuolat kintančių situacijų. Visgi jai tai patinka, nes gali matyti rezultatus - stebėti, kaip pacientai sveiksta. Tai suteikia prasmės ir motyvacijos.

Pacientai šiame skyriuje dažnai būna labai sujaudinti, o kai kurie - agresyvūs, todėl svarbu profesionaliai atskirti alkoholinį delyrą (sąmonės sutrikimo būseną, pasireiškiančią dezorientacija, haliucinacijomis, kliedesiais ir stipriu nerimu po ilgalaikio alkoholio vartojimo nutraukimo) nuo kitų psichikos sveikatos sutrikimų. Labai svarbu pacientą nuraminti, taikyti deeskalacijos metodus - valdyti agresiją nesmurtiniu būdu. Slaugytojai turi žinoti, kaip elgtis tokiomis situacijomis: negalima ginčytis, prieštarauti ar įrodinėti, o agresijos jokiais būdais negalima naudoti prieš pacientą. Tokiais atvejais ypač svarbūs žinios, įgūdžiai ir profesionalumas.

Priklausomybės nuo alkoholio problema

Nors alkoholio vartojimas Lietuvoje mažėja, ši problema išlieka opi, tad ir Ūmių alkoholinių psichozių skyrius susiduria su vienu didžiausių pacientų srautų šioje ligoninėje. Visuomenėje vis dar trūksta žinių apie alkoholio vartojimo kultūrą, jo grėsmes ir standartinio alkoholio vieneto sąvoką. Pagrindinis tikslas - mokyti pacientus atsipalaiduoti be alkoholio, užkirsti kelią būsenų pasikartojimams, suteikti informacijos apie pagalbos galimybes. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja mažinti suvartojamo alkoholio kiekį, o esant priklausomybei - visiškai jo atsisakyti, siekiant ilgalaikio blaivumo. Pacientams svarbu planuoti laisvalaikį, užsiimti mėgstama veikla, skatinančia atsipalaidavimą, ir aktyviai dalyvauti sveikimo procese.

Taip pat skaitykite: Sveikata ir gerovė slaugoje

Alkoholinė abstinencijos būklė dažniausiai pasireiškia staiga nutraukus alkoholio vartojimą po ilgalaikio piktnaudžiavimo. Pagrindiniai simptomai yra nerimas, rankų drebėjimas, pykinimas, prakaitavimas ir kiti somatiniai požymiai. Jei nesuteikiama tinkama pagalba, būklė gali progresuoti į pavojingą abstinencijos delyrą, kurio metu pasireiškia sąmonės sutrikimai, agresyvumas, psichomotorinis sujaudinimas, kliedesiai, haliucinacijos ir dezorientacija. Tokiu atveju būtina nedelsiant suteikti medicininę pagalbą.

Psichozinis sutrikimas, atsirandantis dėl alkoholio vartojimo, yra susijęs su ilgalaikiu ir nekontroliuojamu alkoholio vartojimu, kurio pacientai dažnai nevertina kaip problemos. Šiam sutrikimui būdingos haliucinacijos, kliedesiai ir labai intensyvios emocinės būsenos, nuo stiprios baimės iki ekstazės.

Būtinybė tobulėti ir gilinti kompetencijas

Vykstant sveikatos priežiūros sistemos pokyčiams, modernėjant ir sudėtingėjant sveikatos priežiūros sistemai auga ir slaugytojoms poreikis tobulėti ir gilinti kompetencijas, semtis naujų žinių ir gebėjimų įvairiose sveikatos priežiūros srityse. Specializuotuose tobulinimosi kursuose įgytos žinios ir kasdienė praktika leidžia būti tarpininke tarp paciento ir gydytojo. Slaugytojos vertina pacientų sveikatos būklę, analizuoja klinikinių tyrimų rezultatus, labai daug dėmesio skiria paciento edukacijai apie ligą, rizikos veiksnių vertinimą. Pacientą išmoko, kaip sekti kraujospūdį ir pulsą, suvartojamų ir išskiriamų skysčių balansą, mitybą bei svorį. Aptaria, kaip elgtis, kai liga paūmėja. Gilinasi į kiekvieno žmogaus individualų atvejį, esant poreikiui, pataria, kaip koreguoti vaistų dozes. Ilgametė praktika ir nuoširdus darbas lemia gydytojų ir pacientų pasitikėjimą, kuris skatina dar labiau gilinti žinias, tobulintis, plėsti atliekamų funkcijų ribas.

Psichikos sveikatos slauga pirminėje sveikatos priežiūroje

Pirminėje sveikatos priežiūroje vykdoma slauga užtikrina gyventojų sveikatos išsaugojimą, sergančiųjų slaugymą, o kai gydymas nebeveiksmingas - tai sveikatos palaikymą. Jų veikla apima taip pat ir gydytojo paskirtas medicinos procedūras. Šios paslaugos dažniausiai teikiamos pacientų namuose, taip pat pirminės sveikatos priežiūros įstaigose.

Tyrimo rezultatai rodo, kad bendruomenės slaugytojos vaidmuo pirminėje sveikatos priežiūroje su pacientais, kurie turi psichikos sveikatos sutrikimus, yra didelis. Bendruomenės slaugytoja pilnai patenkina poreikius bei gerai išmano sveikatos mokymą.

Taip pat skaitykite: Straipsnis apie slaugytojų prasmės suvokimą

Bendravimo svarba

Bendravimas - žmonių bičiuliavimasis, draugavimas. Bendruomenės slaugytoja turi ne tik gerai išmanyti psichiatriją, bet ir dvasinio gyvenimo dėsningumus, turi padėti spręsti psichikos sveikatos problemas iš esmės, atsižvelgiant į konkretų turinį iškilusios kiekvienos problemos. Slaugytoja turi bendravimo įgūdžių, tačiau jie yra nepakankami, siekiant efektyvaus sprendimo, išklausymo ir pan.

Bendruomenės slaugytojo vaidmuo

Siekiant užtikrinti tinkamą psichikos sutrikimų turinčių asmenų gyvenimo kokybę bendruomenėje, būtina įvertinti ir apibrėžti, kokie yra šių žmonių svarbiausi poreikiai. Šiems jų poreikiams tenkinti būtina įvertinti bendruomenės slaugytojos vaidmenį, šeimos narių bei kitų sričių specialistų pagalbos reikalingumą. Bendruomenės slaugytoja psichikos sutrikimų turinčius asmenis turi mokyti sveikatos mokymo, tenkinti jų svarbiausius poreikius.

Bendruomenė yra didžiausias ir sudėtingiausias pacientas. Todėl bendruomenės slaugytoja turi išmanyti ne vien tik kaip slaugyti pacientą ar šeimą, bet ir kaip dirbti su visa bendruomene. Ji turėtų skatinti įtraukti bendruomenę į savo narių priežiūros problemų sprendimą.

Bendruomenės slaugytoja gali dirbti kaip profesionali komandos vadovė, taikydama bendruomenės vertinimo metodus, naudodama epidemiologinių duomenų šaltinius. Gali būti organizuojamos savitarpio paramos grupės bendruomenės lygiu, pvz.: pacientų su psichinėmis ligomis grupės. Tokios grupės turėtų būti steigiamos prie psichikos sveikatos centrų. Mokant visą grupę sugaištama daug mažiau laiko, negu mokant individualiai.

Kai žmogus suserga psichine liga, tai jis praranda ne vieną draugą. Todėl būtina, kad pacientas su psichine liga dalyvautų savipagalbos organizacijose, nes jose gali atrasti naujų draugų. Savipagalbos sistema pacientui su psichine liga duoda naują gyvenimo įprasminimą. Ši organizacija duoda realią galimybę pasireikšti, atskleisti savo talentus ir kiekvienam kūrybiškai realizuoti save. Čia slaugytoja atlieka ir terapeuto, ir socialinio darbuotojo funkcijas.

Bendruomenės slaugytoja, dirbanti su psichikos sutrikimą turinčiu pacientu, turi gerai įsisąmoninti, kad jam tinka viskas, kas tinka normaliam žmogui. Psichikos sutrikimu sergančiam pacientui turi būti skiriamas tvarkingas maitinimas, gera fizinė priežiūra, saugumo jausmas ir artimųjų supratimas, įsiklausymas į jo norus. Bendruomenės slaugytoja, dirbdama su pacientu, turinčiu psichikos sveikatos sutrikimą, negali pamiršti, kad jam būdingi visi sveiko žmogaus poreikiai. Slaugytoja visada turi išmokti jausti asmenines ribas ir suvokti realiai kiek ir ką gali duoti pacientui bei jo šeimai.

Pagrindinis slaugytojos darbas - paciento priežiūra. Norint, kad pacientas, turintis psichikos sveikatos sutrikimą, jaustųsi saugiai, negali keistis kasdien geros priežiūros esmė ir būdai. Svarbu yra pastovumas. Svarbus vaidmuo tenkantis slaugytojai - išmanyti apie psichines ligas, žinoti tų ligų simptomus, jų pobūdį bei netikėtus galimus ligos paūmėjimus. Šių ligų išmanymas suteikia slaugytojai galimybę rasti bendrą kalbą bendravime, priimti teisingus sprendimus. Su psichikos sveikatos sutrikimą turinčiu pacientu bendravimas turi didelę reikšmę pačios ligos tolimesnei eigai.

Visuomenės požiūris į psichikos sutrikimus

Žmonės su psichikos sveikatos sutrikimais visais laikais buvo laikomi išskirtiniais, nenormaliais, nukrypę nuo normos, nuo to, kas priimta visuomenėje. Vertinant santykius su psichikos sveikatos sutrikimus turinčius galima rasti tiek baimės ir atstūmimo jausmų, tiek gėrio ir blogio. Visuomenės požiūris į žmogų su psichikos sveikatos sutrikimu keitėsi labai pamažu.

Lietuvoje anksčiau asmenų su psichikos sveikatos sutrikimais lyg ir nebuvo: jie gyveno izoliuotose institucijose. Apie juos nieko nebuvo žinoma arba buvo uždedamos ,,etiketės” pvz. invalidas, kvailys ir pan. Psichikos sveikatos sutrikimais sergančiųjų socialinė atskirtis, priklausomai nuo laikmečio ir kultūros, įgaudavo vis kitokių, naujų formų. Žmonės, kurių fizinės ar psichinės savybės nukrypsta nuo visuomenės priimtų normų, įgauna specifinį socialinį statusą. Pati visuomenė turi keisti požiūrį į žmogų turintį psichikos sveikatos sutrikimą. Ypač dabar, kai jų teisės prilyginamos sveikųjų teisėms. Šie žmonės turi gyventi įprastomis, normaliomis gyvenimo sąlygomis. Taip gyvendami atsiskleis kaip asmenybės, tuo pasikeis ir aplinkinių požiūris į juos.

Žmonėms su psichikos sveikatos sutrikimais ir psichologiškai, ir fiziškai turi būti prieinami ir transportas, ir parduotuvės, ir paslaugų centrai. Jie, gyvendami ne uždaroje visuomenėje, turi galimybę susirasti daugiau draugų. Visuomenę reikia kuo plačiau supažindinti su problemomis, kurios iškyla žmonėms, turintiems psichikos sveikatos sutrikimų. Jie ne visada privalo sugebėti viską padaryti savarankiškai. Gali patys paprašyti pagalbos ir stengtis kuo daugiau atsakyti už savo veiksmus. Jiems reikalinga kitų parama.

Šiuo metu yra pasiekta pažanga, rūpinantis kai kurių psichikos sutrikimų prevencija. Yra daug prevencijos programų, skirtų rizikos grupių žmonėms apsaugoti. Jos padidina tiek fizinį, tiek psichinį sveikatingumą. Ypač siūloma bendradarbiauti su pirmine sveikatos priežiūra, nes jie ne tik serga psichine liga, bet ir taip pat dar turi įvairius fizinius negalavimus. Čia didelį vaidmenį turi atlikti šeimos gydytojas bei bendruomenės slaugytoja. Jie turi mokėti elgtis tinkamai su žmonėmis, sergančiais psichikos ligomis, turi žinoti, kada jų pacientui būtina psichiatro konsultacija. Šeimos gydytojas, bendruomenės slaugytoja, psichiatras gali padėti sprendžiant įvairias iškilusias problemas. Tam tikslui reikia sudaryti didelę komandą įvairių sričių specialistų, padedant psichikos ligoniui, nes tik ji gali pilnai padėti iškilusioms įvairioms problemoms.

Apibendrinant galima teigti, kad dabartiniai žmonės turi mažiau prietarų dėl psichinių ligų ir daugelis pacientų atvirai pasakoja apie savo negalavimus. Todėl dabar, su pacientais, sergančiais psichinėmis ligomis, žymiai lengviau bendrauti ir kiek galima daugiau jiems padėti.

Psichikos ligos ir sutrikimai

,,Psichikos liga prasideda ten, kur prasideda žmogaus kančia arba realus pavojus gyvybei ir sveikatai”. Psichikos sutrikimai ir ligos pasitaiko labai dažnai. Sergant šiomis ligomis pakinta psichiniai procesai: atmintis, mąstymas, suvokimas, intelektas, valia, emocijos, potraukiai. Funkcinės psichikos ligos dar skirstomos į dvi grupes: psichozes ir neurozes. Pagrindinis psichozių požymis - sunkus psichikos sutrikimas, pasireiškiantis suvokiant realybę. Tarp sveikojo ir sergančiojo yra ryškus kokybinis skirtumas.

Atskirą diagnostinę ligų grupę sudaro asmenybės sutrikimai, kurių diagnostiniai kriterijai iki šiol nėra pakankamai išaiškinti. Psichikos ir organizmo ligos dažnai pasireiškia tuo pačiu metu. Nuotaikos pakitimai gali būti pirmieji organizmo ligų simptomai. Kartu nuotaikos pakitimai apsunkina organizmo ligas ir toliau vystosi tų ligų fone.

Dažnai pasitaikanti psichinė liga - šizofrenija. Ši liga pasižymi mąstymo, jausmų, suvokimo ir valios sutrikimais. Ja serga apie 1% gyventojų. Haliucinacijos - tai ką pacientas jaučia, mato, užuodžia, tačiau realybėje to nėra. Depresija - tai liga, kuri diena po dienos veikia mintis, jausmus, fizinę sveikatą ir elgseną. Depresiją gali sukelti kai kurios gyvenimo aplinkybės (nelaimė, staigus stresas).

Depresijos simptomai:

1. Afektai, emocijos: liūdesys, ,,prislėgta nuotaika”, afektų kaitos nebuvimas, vidinės tuštumos jausmas, neviltis, nusivylimas, savęs nuvertinimas ir galima saviagresija (savižudybės grėsmė), didelis kaltės jausmas, kasdieniai nuotaikos kitimai, baimė.
2. Sutrikęs miegas.
3. Vitaliniai sutrikimai ir vegetaciniai simptomai: spaudimo jausmas krūtinės ar pilvo srityje, miego sutrikimai, apetito stoka, išnykęs lytinis potraukis, bendras nusilpimas, nuolatinis nuovargis.

Depresijos gydyme aktualus yra bendravimas. Manija pasireiškia pakilia nuotaika, energijos pertekliumi, irzlumu. Dėl ligos poveikio yra klaidingas, prieštaraujantis realybei ir niekuo nepagrįstas sprendimas. Patys pacientai dažnai nejaučia jokių simptomų.

Manijos tipai:

1. Skundimo manija - dažnai prasideda nuo kokio įvykio ir pradinės išpūstos idėjos.
2. Didybės manija - nenormalus savęs pervertinimas ir išaukštinimas.

Kitas, dažnai pasireiškiantis psichikos sutrikimas - neurozė (gr. neuron - nervas). Ji kyla dėl žmogaus vidinės įtampos, graužaties, ar dėl jį žeidžiančių konfliktų su aplinka. Neurozė - tai liguistų išgyvenimų kaita, simptomų nepastovumas. Šiai ligai yra būdingi bendri negalavimai (nuovargis, silpnumas, nemiga, irzlumas, galvos skausmai ir kt.). Neurozė sukelia nerimą, baimę, depresiją ir kt.

Apibendrinant galima teigti, kad sergant psichikos liga, pakinta psichiniai procesai: suvokimas, mąstymas, atmintis, emocijos, intelektas, valia, potraukiai. Sveikas žmogus - sveika visuomenė. Bendruomenėje žmogumi reikia rūpintis ne tik sergančiu, bet ir sveikuoju, kad jie išsaugotų sveikatą, stiprintų ją.

Slaugytojo profesijos pasirinkimas

Dž. Serapinienės teigimu, slaugytojo profesija yra itin prasminga, nes suteikia galimybę realizuoti save įvairiose srityse. Tai gali būti tiek klinikinė, tiek administracinė ir edukacinė veikla. Ji atsakė perskaitydama jai svarbius žodžius: „Kad padėtum kitam žmogui, reikia suprasti daugiau nei jis pats, tačiau pirmiausia būtina žinoti, ką jis supranta. Kitaip visos pastangos ir žinios bus bevaisės, genialios pastangos padėti prasideda nuolankumu tam, kuriam nori padėti ir supratimu, kad padėti - tai reiškia ne dominuoti, bet tarnauti. To nesuvokiantis niekam nepadės”.

Atlygis už darbą

„Dirbi prasmingą darbą ir už tai gali gauti atlygį. Nors norėtųsi, kad atlyginimai būtų adekvatūs atliekamai veiklai ir kad slaugytojai, dirbdami pilnu etatu, uždirbtų tiek, kiek dabar dažnai gauna už pusantro ar du etatus. Tikiu, kad ateityje atlyginimai bus peržiūrėti, ir slaugytojai jausis tinkamai įvertinti“, - sako Dž. Serapinienė.

Šiuolaikinė psichikos sveikatos priežiūra

Šiuolaikinėje psichikos sveikatos priežiūroje vis aktualesnė tampa sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų ir paciento bendravimo kokybė bei tarpusavio santykiai, kurie turėtų siekti bendradarbiavimo lygmenį. Tikintis terapinio aljanso, teikiant psichikos sveikatos priežiūros paslaugas, labai svarbu vadovautis medicinos etikos principais, užtikrinančiais psichiatrinio paciento teises.

Tikslai ir principai

Paskaitos tikslas: supažindinti klausytojus su psichikos sveikatos priežiūros organizavimo principais, psichiatrinės pagalbos teikimo juridiniais-teisiniais aspektais bei psichikos sveikatos slaugytojos vaidmeniu teikiant šiuolaikiškai psichikos sveikatos priežiūros paslaugas bei užtikrinant psichiatrinio paciento teises.

Pranešimo metu bus aptarta:

• Pagrindiniai Europos Sąjungos valstybių psichikos sveikatos politikos principai ir teisės aktai, reglamentuojantys psichikos sveikatos priežiūrą ir slaugą Lietuvoje.
• Medicinos etikos principai, svarbūs terapiniam aljansui: paciento privatumas, informacijos apie jo sveikatos būklę konfidencialumas ir informacijos teikimo principinės nuostatos, psichiatrinės pagalbos apimtys ir atsakomybė už sprendimų priėmimą, paciento saugumas bei empatinis požiūris į psichikos sutrikimu sergantį pacientą.
• Psichikos sutrikimu sergančio/hospitalizuoto paciento teisės bei galimi jų apribojimai.

Slauga - sudėtinė sveikatos priežiūros dalis

„Slauga yra sudėtinė sveikatos priežiūros dalis, apimanti sveikatos ugdymą, stiprinimą ir išsaugojimą, ligų ir rizikos veiksnių profilaktiką, sveikų ir sergančių asmenų fizinę, psichikos ir socialinę priežiūrą.

Muzika - sielos ramybės šaltinis

Džiuljeta Serapinienė įsitikinusi - darbas psichikos sveikatos srityje reikalauja daug empatijos, kantrybės ir vidinės stiprybės, o muzika jai yra sielos ramybės šaltinis ir būdas atsipalaiduoti. Moteris tiki, kad muzika - tai terapija, papildanti mediciną.

Ištikimybė profesijai ir nuolatinis tobulėjimas

Nors per visą savo karjerą Džiuljeta nekeitė darbdavio, jos profesinis kelias psichiatrijos ligoninėje buvo kupinas įvairovės. Ji dirbo beveik visuose ligoninės skyriuose, įgydama platų ir įvairiapusį psichiatrijos srities supratimą. „Ši patirtis suteikia savotiško pasitikėjimo: dabar nebūtų iššūkis darbuotis kituose skyriuose, nes turiu reikiamų įgūdžių ir žinių. Žinoma, kiekvieną dieną vis dar mokausi ir neformaliai“, - pasakoja Džiuljeta, šiuo metu einanti slaugos administratorės pareigas.

Šiuo metu Džiuljeta dirba RVPL Ūmių alkoholinių psichozių skyriuje, kur yra atsakinga už slaugos proceso organizavimą, kokybės kontrolę ir priežiūrą. Be administracinių pareigų, ji aktyviai dalyvauja praktiniame darbe: bendrauja su pacientais, teikia slaugos paslaugas bei organizuoja edukacines paskaitas. Džiuljeta taip pat užsiima pedagogine veikla - rengia būsimus slaugytojus profesinei karjerai, dėsto kvalifikacijos kėlimo kursuose ir dirba mentore, dalindamasi savo sukauptomis žiniomis ir ilgamete patirtimi.

Be to, ji džiaugiasi, kad psichiatrijos srityje vyksta reikšmingi pokyčiai ir darbo optimizacija. „Kompiuterizuotos sistemos, skirtos slaugos proceso dokumentavimui ir medikamentų administravimui, gerokai palengvina kasdienį darbą“, - pastebi Džiuljeta.

tags: #slaugytojo #vaidmuo #tenkinant #pacientu #su #psichikos