Įvadas
Triukšmas, visur esantis šiuolaikinio gyvenimo elementas, gali turėti didelį poveikį mūsų sveikatai ir gerovei. Nuo automobilių ir lėktuvų eismo iki buitinių prietaisų ir elektronikos, triukšmas gali sukelti įvairių problemų, įskaitant klausos praradimą, stresą ir miego sutrikimus. Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama triukšmo poveikiui pažeidžiamoms grupėms, pavyzdžiui, vaikams ir asmenims, turintiems autizmo spektro sutrikimų (ASS). Šiame straipsnyje išnagrinėsime triukšmo poveikį sveikatai, ypač dėmesį skiriant autizmo tyrimams ir triukšmo mažinimo strategijoms.
Triukšmo Poveikis Sveikatai
Dar XIX amžiuje žymus vokiečių mikrobiologas R. Kochas perspėjo, kad žmonija turės kovoti su triukšmu taip pat ryžtingai, kaip su cholera ir maru. Šiandien šis perspėjimas tampa vis aktualesnis, nes nuolatinis triukšmas kenkia mūsų sveikatai įvairiais būdais.
Klausos Sutrikimai: Garsas, perkopiantis 85 dB ribą ir besitęsiantis daugiau kaip aštuonias valandas, gali sukelti kurtumą. Nuolatinis triukšmas susilpnina mūsų gebėjimą aiškiai girdėti, o net ir trumpalaikis triukšmas gali sukelti laikiną apkurtimą.
Širdies ir Kraujagyslių Ligos: Triukšmas gali padidinti kraujospūdį, sukelti padažnėjusį širdies plakimą, sutrikusį kvėpavimą ir net širdies smūgį. Ilgai trunkantis triukšmas, kurio intensyvumo lygis viršija 55 dB, gali sukelti kraujospūdžio padidėjimą.
Psichologinės Problemos: Nuolatinis triukšmas gali sukelti stresą, nervingumą, panikos priepuolius ir agresyvumą. Besitęsiantis triukšmas trukdo susikaupti ir koncentruoti dėmesį, todėl tampa sunku dirbti ir mokytis.
Taip pat skaitykite: Vaikų socializacijos skatinimas
Virškinimo Trakto Ligos: Triukšmas gali tapti lėtinių skrandžio ligų priežastimi.
Miego Sutrikimai: Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, triukšmas yra kas penkto europiečio prasto nakties miego priežastis. Dėl jo silpnėja organizmo atsparumas infekcinėms ligoms, triukšmas dirgina centrinę nervų sistemą, sukelia stresą.
Triukšmo Šaltiniai
Triukšmas mus supa visur - nuo gatvės iki namų. Pagrindiniai triukšmo šaltiniai yra:
- Oro uostai, autostrados, pramoninės ir komercinės įmonės.
- Transporto srautas gatvėse (80-82 proc. bendrojo triukšmo lygio miestų teritorijose).
- Muzika, automobilių stovėjimo aikštelės, vaikiški žaislai.
- Namų apyvokos reikmenys (virtuvės kombainai, maišytuvai, plakikliai, dulkių siurbliai, skalbiamosios mašinos - iki 87 dB).
- Televizoriai, muzikos centrai, radijo imtuvai, lašantys čiaupai, tiksintys laikrodžiai, kompiuterių klaviatūros, mobilieji telefonai, signalizacijos.
Triukšmo Poveikis Vaikams
Vaikai yra ypač pažeidžiami triukšmo poveikio. Mažiesiems reikia daugiau miego nei suaugusiesiems, todėl svarbu pasirūpinti, kad jų miegamuosiuose būtų kuo tyliau. Triukšmas stipriau veikia ligotus ir vyresniojo amžiaus žmones, pamainomis dirbančius įvairių sričių specialistus. Darželinukai ir pradinukai taip pat yra ypač alinami triukšmo.
Autizmas ir Jautrumas Garsui
Autizmas yra įvairiapusis vystymosi sutrikimas, kuriam būdingi sunkumai socialinės sąveikos, komunikacijos ir elgesio srityse. Autizmo bruožų turintys asmenys dažnai „kitaip“ suvokia aplinką, o padidėjęs jautrumas jutiminiams dirgikliams, įskaitant garsą, yra dažnas reiškinys. Garsai gali sukelti tiek psichologinį, tiek fizinį diskomfortą.
Taip pat skaitykite: Skatinanti socializacija
Autizmo Požymiai
Pirmieji autizmo požymiai gali būti pastebimi dar vaikystėje. Mokslininkai ir gydytojai sukūrė „raudonų vėliavėlių“ sistemą, kuri padeda atpažinti autizmo požymius:
- 6 mėn. ir vyresnio amžiaus nesišypso arba nerodo džiaugsmingos veido išraiškos.
- 9 mėn. ir vyresnio amžiaus neatsako jokiu garsu, šypsena ar veido išraiška.
- 12 mėn. ir vyresnio amžiaus nečiauška, neguguoja, nekalba savo vaikiška kalba.
- 12 mėn. ir vyresnio amžiaus nerodo gestų (nerodo į ką nors, nemojuoja, negriebia ir kt.).
- 16 mėn. ir vyresnio amžiaus nesako nė vieno žodžio.
- 24 mėn. nesako jokių prasmingų dviejų žodžių frazių (išskyrus mėgdžiojimą ar kartojimą).
Nereikėtų nerimauti, jei vaikui pasireiškia vos vienas kitas autizmui priskiriamas bruožas. Autizmo sutrikimas pasireiškia kaip šių požymių visuma, kuri ženkliai paveikia komunikacinius ir socialinius vaiko įgūdžius.
Aspergerio Sindromas
Nemažai žmonių turi pavienių autizmo bruožų. Kai kuriais atvejais jų tiek daug, kad atsiranda Aspergerio sindromas. Tokiems žmonėms būdingi tam tikri socialinės sąveikos ypatumai:
- Socialinio kontakto sunkumai kyla ne dėl nenoro bendrauti, bet dėl nesupratimo ir nesugebėjimo naudoti taisyklių, kurios reguliuoja socialinį bendravimą.
- Sunku suprasti pokalbio taisykles, būdingas vienpusiškumas, pertraukinėjimas, minimalus dalyvavimas, sudėtinga pradėti ar pabaigti bendravimą, pakeisti pokalbio temą.
- Dažnas bruožas - kalbėjimas „sukauptomis“ frazėmis ar frazėmis, pasiskolintomis iš kitų asmenų ar situacijų.
- Stoka spontaniškos adaptacijos yra susijusi su perdėtu pasitikėjimu formaliomis taisyklėmis.
- Sudėtinga išreikšti emocijas, dažnai vidinis jausmas neatitinka išorinės jo išraiškos.
- Suirzimas, pyktis, atsiribojimas nuo kitų atsiranda iš niekur ir gali pasireikšti netikėtai.
- Sudėtinga išreikšti meilę ir prisirišimą taip, kaip tikisi kiti.
Autizmo Priežastys ir Diagnozė
Autizmo priežastys iki šių dienų nėra iki galo žinomos. Autizmo sutrikimo formavimuisi neabejotinai turi įtakos daugelis faktorių: genų ir biologinės aplinkos įtaka prieš, per ir po gimimo gali neigiamai daryti įtaką smegenų vystymuisi ir sukelti autizmo sutrikimus. Šiuo metu nėra vieno medicininio tyrimo ar metodo, kuris galėtų nustatyti autizmo spektro sutrikimą (ASS) vaikui ar suaugusiajam asmeniu. Dažniausiai specialistų komanda nustato šį sutrikimą vadovaudamasi keliais metodais: vaiko stebėjimu, užsiėmimais, kurių metu vertinamas vaiko elgesys, ir standartizuotais testais (klausimynais).
Pagalba Autizmo Spektro Sutrikimų Turintiems Asmenims
Pagalba autizmo spektro sutrikimų turintiems asmenims yra tokia pat įvairi, kaip ir autizmas. Kiekvienu atveju terapijos taikymas yra individualus ir reikalaujantis išsamaus vaiko raidos sutrikimų, poreikių bei gebėjimų pažinimo. Specialistai sutaria vienu klausimu - kuo anksčiau bus pradėtas tikslingas darbas sutrikimų korekcijos srityje, tuo geresnių individualių rezultatų bus pasiekta. Suaugę, Aspergerio sindromą turintys asmenys, gali dalyvauti ir psichoterapiniame procese. Autistiškų vaikų ugdymas yra labai intensyvus procesas, apimantis tiek specialistų, tiek visų šeimos narių ar net draugų darbą su vaiku. Kai kurios terapijų rūšys gali būti taikomos namuose (apmokius tėvus ar vedamos specialistų), o kitos reikalauja specialios erdvės. Neretai intervencijos papildo viena kitą, tad dažnas yra ir intervencijų derinimas.
Taip pat skaitykite: Skaitykite apie motyvacijos kontrolę
Triukšmo Kontrolė ir Prevencija
Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos šalys, įgyvendina Aplinkos triukšmo valdymo direktyvą ir Valstybinę triukšmo prevencijos programą. Visgi prie triukšmo kontroliavimo ir jo mažinimo galime ir turime prisidėti kiekvienas iš mūsų:
- Šalia namų pasisodinkite krūmų ir medžių. Jie - tarsi kempinės, sugeriančios gatvių triukšmą ir saugančios jūsų ramybę bei sveikatą.
- Automobilių signalus spauskite tik tada, kai būtina.
- Jei dirbate triukšmingoje aplinkoje, naudokitės ausų kištukais.
- Nustatykite kuo tylesnį mobiliojo telefono skambučio signalą.
- Atkreipkite dėmesį į tai, kokiu garsu kalbate.
- Jau prieškykliniame amžiuje reikia vaikus pradėti mokyti vengti per didelio, dirginančio triukšmo.
- Atsargiai rinkite ir naudokite grojančius žaislus.
- Nekalbėkite pakeltu tonu ir neleiskite vaikui to daryti.
- Kontroliuokite garsą, jeigu vaikas naudojasi ausinuku. Saugaus klausymosi taisyklė 60/60 reiškia: klausytis muzikos per ausines garsumu 60 proc. ne ilgiau kaip 60 minučių per dieną.
Kaip Sumažinti Triukšmą Namuose?
- Gerai pailsėjus tyloje, klausos nuovargis paprastai praeina, įtampa atslūgsta. Todėl vaikams turime suteikti galimybę (kad ir prievartinę) pabūti visiškoje tyloje, nejungiant jokių garsus skleidžiančių prietaisų.
- Tylą užpildykite atpalaiduojančia, ramia veikla - relaksaciniais žaidimais, kvėpavimo pratimais, pirštukų mankštelėmis, pėdučių masažais su akmenukais, glostomaisiais masažiukais.
- Perkant butą ar namą, reikėtų pagalvoti apie ramesnę vietą, toliau nuo gatvės, arčiau miško ar parko.
- Įrengiant namus reikia gerai pagalvoti, kaip juos apsaugoti nuo garso, triukšmo ir aido.
- Efektyviai triukšmą slopinanti konstrukcija turi būti masyvi, porėta ir daugiasluoksnė. Tai, pavyzdžiui, - mūro siena su akmens vatos šilumos izoliacija.
- Ant sienų pakabinkite tekstilės dirbinių, ant grindų tieskite kilimus.
- Sunkios ir tankios užuolaidos irgi šiek tiek sugeria garso bangas.
Triukšmo Mažinimo Priemonės Vaikams
Specialios ausinės, skirtos vaikų klausos apsaugai, gali būti naudingos triukšmingoje aplinkoje, pavyzdžiui, festivaliuose, vakarėliuose, paraduose, fejerverkų šou, koncertuose, automobilių ir motociklų lenktynėse.
Baltojo Triukšmo Nauda ir Pavojai
Baltas triukšmas gali būti naudingas norint greičiau užmigti ir ilgiau miegoti, nes jis užmaskuoja išorinį triukšmą. Kai kurie balto triukšmo aparatai imituoja gimdos garsą, kuris gali būti labai naudingas naujagimiams. Tačiau ilgalaikis, per garsus baltojo triukšmo naudojimas gali pakenkti smegenų sinapsėms.
Jautrumas Garsui Darbo Aplinkoje
Triukšmo lygis darbo aplinkoje gali turėti didelės įtakos tiek savijautai, tiek produktyvumui. Jautrumas garsui reiškia, kad žmonės kasdienius garsus suvokia kaip nemalonius ar varginančius. Tiems, kurie tai patiria, garso jautrumas gali tapti streso šaltiniu. Tačiau yra būdų, kaip pagerinti garso aplinką darbe:
- Naudokite ausines. Triukšmą slopinančios ausinės gali padėti sumažinti trukdančius garsus.
- Susikurkite ramią darbo vietą. Jei įmanoma, dirbkite tylesniame kambaryje.
- Streso valdymas. Reguliarios pertraukos ir atsipalaidavimo pratimai padeda mažinti streso lygį.
- Naudokite pertvaras, lubose montuojamas akustines plokštes ir sieninius triukšmo slopintuvus.
- Minkšti baldai taip pat veiksmingai sugeria garsą.
Sovietinė Psichiatrija ir Baudžiamoji Kontrolė
Sovietinė psichiatrija sovietmečiu buvo naudojama kaip priemonė politinei opozicijai slopinti. Vietoj kalėjimų ir lagerių, režimo priešininkai buvo uždaromi į psichiatrines ligonines, kur jiems būdavo diagnozuojamos išgalvotos psichikos ligos, pavyzdžiui, vangi šizofrenija. Tai leido režimui neutralizuoti disidentus ir pavaizduoti juos kaip psichiškai nestabilius, diskredituojant jų politines pažiūras.
Istorinis Kontekstas
Nikita Chruščiovas lagerius pakeitė į psichiatrines ligonines. 1959 m. laikraštyje „Pravda“ buvo išspausdintas jo pasisakymas apie komunistinę ateitį, kuriame teigta, kad nusikaltimas yra nukrypimas nuo visuomenėje visuotinai priimtų elgesio normų, neretai sukeliamas žmogaus psichikos sutrikimo. Po šio pasisakymo sovietinė psichiatrija ėmė augti neįtikėtinais tempais.
Psichiatrinių Ligoninių Augimas
Psichiatrinių ligoninių skaičius augo tiesiog fantastiniais tempais: 1935 m. SSRS turėjo 34 tūkstančius vietų psichiatrinėse ligoninėse, 1955 m. - 116 tūkstančių, 1962 m. - 223 tūkstančius, o 1974 m. - jau 390 tūkstančių vietų. Vėlyvuoju sovietmečiu psichiatrinės sistemos augimas pasikeitė, nugydytus ligonius ėmė siųsti į plečiamą psichoneurologinių dispanserių bei internatų tinklą.
Baudžiamosios Psichiatrijos Mechanizmai
Psichiatriniai dispanseriai, jų skyriai ar ištisos psichiatrinės ligoninės buvo pradėtos kurti visuose didesniuose SSRS miestuose. Daugumą savo funkcijų KGB perleido psichiatrams - būtent šie tapo tais, kas spręsdavo, ar kas nors atitinka tas „visuotinai priimtas elgesio normas“. Ir jei kas nors tų normų neatitikdavo - tasai kas nors gaudavo diagnozę.
Psichiatrinė Įskaita
Jau 1964 metais Minzdravo įsakymu buvo nurodyta, kad visi, kas tik gauna bet kokią psichiatrinę diagnozę, turi būti traukiami į privalomą psichiatrinę įskaitą. Tai reiškė, kad jie reguliariai privalo lankytis pas psichiatrus, o jei tik neateis - gali būti hospitalizuojami prievartiniu būdu. Psichiatrinė įskaita reiškė kelis dalykus: žmogus bet kada gali būti priverstinai hospitalizuojamas, jis neturėjo teisės mokytis aukštosiose mokyklose, jam nebuvo leidžiama dirbti didelės dalies darbų ir taip toliau.
Piktnaudžiavimas Psichiatrija
Pačioje sovietų režimo pradžioje niekam tos baudžiamosios psichiatrijos nereikėjo. Feliksas Dzeržinskis, sovietinio saugumo įkūrėjas, į viską žiūrėjo paprastai: jei kas prieš režimą, reikia sušaudyti ir nėra ko gilintis. Pirmi komunistų piktnaudžiavimai psichiatrija buvo susiję greičiau su tuo, kad kartais kažkaip prireikdavo išsukti savo pačių veikėjus. Vienais iš pirmų kalinių, sistemingai kišamų į psichiatrines ligonines, buvo pačių komunistų veikėjai, o taip pat - politikai iš šalių, kurias SSRS okupavo po Molotovo-Ribentropo pakto.
NKVD Psichiatrinės Ligoninės
Pirmoji tikslingai sukurta kalėjimo tipo NKVD psichiatrine ligonine tapo Kazanės psichiatrijos klinika. Į ten politinius kalinius vežė jau nuo 1934 metų, o nuo 1935 į tą pačią ligoninę pradėjo masiškai persiuntinėti ir kalinius iš Sarovo. Ilgainiui Kazanės psichiatrinėje ligoninėje nusistovėjo tvarka, kuri būdavo perkeliama ir į kitas, naujai kuriamas NKVD psichiatrines ligonines. Kalinių prižiūrėtojais tapdavo kaliniai iš kalėjimų (paprastai - teisti už chuliganizmą), o menamas gydymas buvo pakeistas į tiesiog kankinimus.
Serbskio Institutas
Tikruoju baudžiamosios psichiatrijos centru tapo Serbskio institutas Maskvoje, kuris veikė ne tik kaip psichiatrinė ligoninė, bet ir kaip bandymų centras. Ten kūrė specialius preparatus KGB naudojimui bei atidirbinėjo tų preparatų taikymo metodikas.
tags: #slopinanti #kontrole #autizmas