Įvadas
Socializacija yra nenutrūkstamas procesas, kurio metu individai integruojasi į visuomenę, perimdami kultūrines normas ir vertybes. Šis procesas, nors ir trunkantis visą gyvenimą, yra ypač svarbus vaikystėje, kai įgyti įgūdžiai ir vertybės formuoja asmenybės pagrindus. Šiame straipsnyje nagrinėjama, kaip efektyviai skatinti vaikų socializaciją, atsižvelgiant į šiuolaikinės visuomenės pokyčius, technologijų įtaką ir šeimos vaidmenį.
Socializacijos Svarba Vaikystėje
Ankstyvoje vaikystėje vaikai pradeda mokytis elgesio modelių, atitinkančių jų lytį, kurių tikisi visuomenė. Tėvai yra pagrindinis socializacijos veiksnys šiame etape. Pagal patriarchalinėje visuomenėje vyraujančias kultūrines normas, moterų ir vyrų vaidmenys bei statusas skiriasi. Pavyzdžiui, moteris dažnai matoma kaip vaikų augintoja, o vyras - kaip šeimos materialinių išteklių tiekėjas. Sėkminga socializacija padeda vaikams įdiegti šias normas ir kultūrinius vertybinius standartus, pagal kuriuos vyrams ir moterims priskiriami skirtingi visuomeniniai vaidmenys.
Lietuvos sporto universiteto (LSU) profesorė dr. R. teigia, kad vaikų ir jaunimo fizinio aktyvumo skatinimas turi būti nacionalinio lygmens prioritetas. Pasak LSU mokslininkės, fizinis aktyvumas yra vienas svarbiausių sveikos gyvensenos veiksnių, o vaikystėje susiformavę fizinio aktyvumo įpročiai išlieka visą gyvenimą. Tarptautinių tyrimų duomenimis, Lietuvos vaikų ir paauglių fizinis aktyvumas nėra pakankamas, o 2002-2010 metų stebėsenos duomenys rodo, kad jis mažėja. Prastėja ir šalies vaikų bei paauglių fizinis pajėgumas. Problemiška fizinio ugdymo situacija ikimokykliniame ir pradiniame mokykliniame ugdyme. Be to, Lietuvos mokyklose vis dar neišspręsta patyčių paplitimo, bendruomeniškumo problema.
Svarbu tai, kad vaikų ir jaunimo fizinio aktyvumo skatinimas ir sportas nėra vien tik fizinės sveikatos stiprinimo sritis - tai kur kas daugiau: ir bendruomeniškumas, ir pilietiškumas, ir socialinė įtrauktis. Todėl šios srities specialistai mokyklų vadovams turėtų teikti kvalifikuotą metodinę pagalbą: nepakanka vien tik fizinio aktyvumo skatinimo rekomendacijų ir priemonių rinkinio, reikia suteikti konceptualių sveikatos ugdymo ir stiprinimo metodologijos žinių.
„Taigi būtina iš naujo įvertinti ir koreguoti bendrąsias kūno kultūros programas, peržiūrėti kūno kultūros koncepciją ir tikslus, kelti kūno kultūros mokytojų kvalifikaciją. Baigiant galioti Valstybinei sporto strategijai, būtina užtikrinti, kad naujoji strategija būtų paremta gerąja Vakarų šalių patirtimi ir aiškiai orientuota į sveikatinamąjį vaikų ir jaunimo fizinį aktyvumą, o vaikų ir jaunimo fizinio aktyvumo skatinimui būtų skiriamas ypatingas dėmesys“, - tvirtina LSU profesorė dr.
Taip pat skaitykite: Skatinanti socializacija
Socializacijos Mechanizmai Šeimoje
Vaiko mokymosi procesas, kurio metu išmokstami atitinkamos lyties vaidmenys, vyksta vaiko sąveikoje su tėvais. Šis procesas turi kelis esminius mechanizmus:
- Situacijos Kontrolė: Tėvai gali kontroliuoti situaciją, kurioje veikia vaikas, ir tokiu būdu orientuoti jį į kultūriškai apibrėžtus, jo lytį atitinkančius vaidmenis. Žaislai yra ypatingai svarbūs vaiko socializacijos procese. Paprastai tėvai sūnui perka tokius žaislus, kurie laikomi tinkamais berniukui (pavyzdžiui, mašinėles, šautuvus, kamuolius, kaladėles), o dukrai duoda žaislus, kurie vertinami kaip mergaitiški (pavyzdžiui, lėles, lėlių namus, žaislinius indelius, žaislines virykles). Berniukams duodami žaislai reikalauja daugiau erdvės, negu žaislai, su kuriais žaidžia mergaitės. Berniukų žaislai skatina juos išeiti į kiemą, į lauką, kai tuo tarpu mergaitėms perkami žaislai paprastai yra skirti naudoti namuose.
- Apdovanojimo-Bausmės Mechanizmas: Tėvai gali skatinti normatyvinius standartus atitinkantį vaiko elgesį ir slopinti veiklą, kuri neatitinka kultūriškai apibrėžtų lyčių vaidmenų. Mūsų visuomenėje mergaitėms suteikiama mažiau laisvės nei berniukams, ir jos yra griežčiau baudžiamos už nepaklusnumą. Mergaitės yra mokomos paklusnumo, o berniukams nuo mažens leidžiama būti aktyviems. Jei tėvai pritaria tradiciniams lyčių vaidmenis apibrėžiantiems stereotipams, jie greičiausiai bus linkę apdovanoti mergaitę už švelnų, rūpestingą, globėjišką elgesį ir skatinti berniukus būti autonomiškais, nepriklausomais, agresyviais ir lyderiaujančiais. Laikui bėgant, elgesio modeliai, už kuriuos berniukai ir mergaitės susilaukia teigiamo tėvų vertinimo, tampa įpročiu.
- Imitacija: Naudojant apdovanojimo-bausmės mechanizmą, vaikas yra skatinamas imituoti atitinkamos lyties suaugusįjį. Berniukas yra skatinamas imituoti savo tėtę, pavyzdžiui, padedant dažyti duris; tuo tarpu mergaitė skatinama imituoti mamą, pavyzdžiui, padedant jai ruošti maistą ar tvarkyti namus. Tam tikras vaiko elgesys yra skatinamas arba slopinamas naudojant apdovanojimo arba bausmės priemones, priklausomai nuo vaiko lyties ir laukiamo vaidmens atlikimo.
- Identifikacija: Identifikacijos procese vaikas perima ir įsisavina iš suaugusiojo vertybes, kurios išreiškiamos tėvų požiūriu į vaiką. Vaikas labai jautriai reaguoja į tėvų veiksmus, kuriuos jis interpretuoja kaip tėvų požiūrio į vaiką išraišką. Vaikas internalizuoja abiejų tėvų bendrąsias vertybes ir tas vertybines normas, kurios atitinka jo amžių. Akivaizdu, kad abiejų lyčių vaidmens tapatumas formuojasi sąveikaujant su abiejų tėvų lyties vaidmeniu. Per identifikacijos procesą vaikas perima iš tėvų ir įsisavina vertybes, kurios išreiškiamos tėvų požiūriu į vaiką. Šios internalizuotos vertybės yra mūsų visuomenėje dominuojantys vertybiniai kultūriniai standartai.
Darželio Vaidmuo Socializacijoje
Vaikai auga be kiemo ir kaimynystės draugų kultūros, kai dominuoja momentinės, nereguliarios draugystės žaidimų kambariuose ar aikštelėse. Tad darželis tampa bene pirmąja tikra socialine erdve, kurioje jie pradeda mokytis pirmųjų ilgalaikio tarpusavio ryšių mezgimo gebėjimų su bendraamžiais. Pandemija susilpnino šiuos vaikų gebėjimus: jiems sunkiau užmegzti draugystę, susipažinti, įsitraukti ar inicijuoti žaidimą. Būtent žaidimai yra reikšmingas įrankis, padedantis mokytis bendradarbiavimo ir socializacijos įgūdžių, nes tai kaip jie elgsis žaidime, mokės bendradarbiauti, atsispindės ir kaip vaikai elgsis gyvenime bei gebės mokytis.
Bendradarbiavimo Mokymasis Per Žaidimus
Jau nuo pirmųjų dienų kūdikiai reiškia socializacijos poreikį ir siekia dėmesio, pirmiausia, su tėvais: ar jis bus pavalgydintas, pakeisti vystyklai, ar reaguojama į jo emocijas, žaidžiama. Pagal tai jau kūdikystėje formuojamas pagrindas socialinių ryšių kūrimui. Net ir ūgtelėję vaikai (2-3 m.) dar nėra įgudę sąmoningai kurti bendradarbiavimo ryšius, nes jie dažniau žaidžia savarankiškai greta kitų, bet vis tiek stebi aplinką ir sugeria gaunamą informaciją. Taip jie po truputį mokosi nusileisti, dalintis žaislais, išbūti vienoje erdvėje su kitais. Kintant vaiko žaidimo įgūdžiams ir lygiams vystosi ir jo bendroji raida - savireguliacijos gebėjimai, emocijų valdymas, savarankiškumas, dalijimosi įgūdis, konkuravimo samprata.
Toks socializacijos mokymasis per žaidimus padeda vaikams ne tik lengviau bendrauti tarpusavyje, bet ir lengviau mokytis ateityje. Atsižvelgiant į tai, kad šiandien pagrindinė vaikų bendradarbiavimo ir ilgalaikių draugysčių mezgimo vieta yra darželis, labai svarbu domėtis ne tik kaip sekasi vaikui tiesiog išbūti darželyje ar tobulinti akademinius įgūdžius (atlikti užduotėles), bet ir socializuotis, žaisti ir bendrauti su kitais. Suinteresuotumas skatinti ir ugdyti bendradarbiavimo įgūdžius turi kilti tiek iš mokytojų, tiek iš tėvų pusės. Nuo to, kiek skiriame dėmesio vaiko gebėjimui socializuotis, priklauso ir jo sukalbamumas, kiek jis jaučia aplinką ir kitus, geba prisitaikyti.
Charakteris ir Socializacija
Nereikėtų skubėti atsakomybę perkelti tik prigimtiniams dalykams. Tam tikra dalis emocinių savybių tikrai bus įgimtos, pavyzdžiui, reaktyvumas ir temperamentas. Vieni vaikai yra lėtesni ir jiems reikia ilgiau tyrinėti aplinką, kiti tuo tarpu tikri „degtukai“ - energingi, aktyvūs, dominuojantys. Bet bendradarbiavimo, kaip įgūdžio, reikėtų mokyti nuo ankstyvų dienų, nepaisant to kokio temperamento yra jūsų vaikas.
Taip pat skaitykite: Triukšmo slopinimo sprendimai autizmui
Tai, kad vaikas yra aktyvus ir pakankamai drąsus dar nereiškia, kad jis mokės tinkamai bendrauti. Juk dominavimas gali pasireikšti negebėjimu atsižvelgti į kitų jausmus ir poreikius, taisyklių nesilaikymu. O būtent darželyje vaikas pradeda mokytis tinkamų „žaidimo taisyklių“ kurti ilgalaikius ryšius. Papildomai šių įgūdžių skatinimas turėtų būti plėtojamas ir namuose. Jei mes neauklėjame, kas yra priimtina - kaip žaisti drauge, inicijuoti žaidimą, dalintis žaislais ar laikytis taisyklių - visa tai ilgalaikėje perspektyvoje gali pasireikšti didele konkurencija, empatijos stoka ar net patyčiomis. Dažniausiai agresoriais tampa būtent tie, kurie nėra išmokę valdyti savo emocijų, bendradarbiavimo, sprendimo situacijų prisiderinant prie kitų.
Labai svarbu nelipdyti vaikams išankstinių etikečių, garsiai akcentuojant jo temperamentą. Taip net nenoromis patys kuriame jam „įskiepį“, kokia elgsena yra įprasta ir priimtina.
Edukacija ir Laisvė
Šiuolaikiniai vaikai turi vis mažiau progų laisvam žaidimui, be stebėjimo, kai tėvai į tai nesikiša. Reikia suteikti erdvės vaikams mokytis kylančias situacijas, konfliktus spręsti patiems. Jei vaikai reguliariai žaidžia stebimi tėvų, jie naudosis ta galimybe, kad kažkas tai turi išspręsti už juos. Padedami, mes vaikui atskleidžiame savo socializacijos išraišką, nes tai jau mokame. Tad lyg ir edukuojame, bet tuo pačiu parodome, kad mama žino geriau, kaip spręsti, todėl tu ir vėl ateik pas ją pagalbos.
Šiuolaikiniai tėvai, kurie dažnai buvo auklėjami griežtai, dabar pasiekia kitą kraštutinumą - vaikus labai saugo, nori būti super empatiški ir viską už juos išjausti. Bet taip paliekame mažai erdvės, ką jiems išjausti patiems. Todėl nereikėtų bijoti ir tų blogųjų ar ne tokių malonių patirčių.
Jūsų pareiga yra padėti ir parodyti, kaip būtų galima įsitraukti į žaidimą, pakviesti žaisti drauge, bet suteikti vaikui erdvės pačiam perprasti žaidimo situacijas, spręsti konfliktines situacijas ir įsitraukti tik po pakartoninių bandymų.
Taip pat skaitykite: Meno terapijos procedūra
Naratyviniai Žaidimai
Siekiant vaikams padėti lengviau perprasti bendradarbiavimo normas, rekomenduojama pasitelkti personažus ir sužaidybintas situacijas. Jas įtraukti kasdieniniuose žaidimuose. Pavyzdžiui, darželyje jau mažiausiųjų grupės žaidimuose taikome Kimochis programą, kurioje personažams yra priskirti konkretūs temperamentai ir būdo savybės: labai valdinga katė, drovus vikšrelis, švelni Balandė ir pan. Žaidimuose svarbu įtraukti ir gyvenimiškas situacijas, apimančias žmonių santykius bei elgesio normas. Kuriame teminius naratyvinius žaidimus, kuriuose įsitraukia visi. Kiekvienas žaidimo personažas turi savo elgesio iššūkių ar stiprybių, kurie vaikams padeda suprasti prasmingumą ir to elgesio poreikį.
Žaidimo Svarba Ikimokykliniame Amžiuje
Ikimokykliniame amžiuje žaidimas yra glaudžiai siejamas su vaiko asmenybės visapusišku ugdymu: jo fizinių ir psichinių galių lavinimu, naujų žinių ir įgūdžių įgijimu bei plėtojimu, elgesio korekcija, vertybių įsisavinimu, gyvenimiškos patirties, įsijaučiant į skirtingus žaidėjų socialinius vaidmenis, įgijimu. Tinkamai parinktu ar spontanišku žaidimu jau nuo ankstyvojo amžiaus yra ugdomi vaiko socialiniai gebėjimai, įgyjama ankstyvosios socialinės patirties, nuo kurios ateityje priklausys vaiko sėkmė mokykloje, bendravimas su kitais žmonėmis. Šiame kontekste žaidimą galima laikyti pagrindiniu vaiko ankstyvosios socializacijos veiksniu. Tyrimu nustatyta, kad žaidimas yra svarbus vaikų gebėjimams ugdyti, tačiau ryškiausiai pedagogių nuomonės išsiskyrė dėl socialinių ir pažintinių gebėjimų ugdymo galimybių žaidimais. Žaidimą sėkmingai galima taikyti vaikų tarpusavio santykių plėtotei, bendravimui su suaugusiaisiais skatinti. Žaidimas padeda stiprinti vaikų savireguliacijos ir savikontrolės įgūdžius, yra svarbus emocijų suvokimui ir raiškai. Mažiausiai, pedagogių nuomone, žaidimas tinka vaiko savivokos ir savigarbos gebėjimams ugdyti.
Technologijų Įtaka Vaikų Socializacijai
Nuo pat mažens šių dienų vaiką supa daugybė techonoliginių naujovių: tėvai būdami su savo vaiku naudojasi mobiliuoju telefonu, dažnai jį tapatina su žaislu ir duoda žaidimams, bendrauja virtualime pasaulyje, dirba darbus kompiuterio pagalba, vaiką nuo mažens skatina žiūrėti animacinius filmus, vietoj pasakos skaitymo, taip apribodami vaiko vaizduotę. Mažai jau kas stebisi, kai vaikas vos pradėjęs vaikščioti, pats susiranda mobilųjį telefoną, paliktą mamos ar tėčio, ir žaidžia su juo, ar kompiuterinius žaidimus, o ne domisi kaladėlėmis ar įprastais jo amžiaus vaikams žaislais. Ypač vaikystėje vaikui svarbu išmokti bendravimo įgūdžių, kurių jam prireiks gyvenime.
Augant ir bręstant tai gali turėti dar daugiau neigiamų padarinių. Vis dažniau tokie vaikai praleidinėja pamokas, nes jiems sunku bendrauti realybėje, jie mieliau renkasi virtualų gyvenimą ir iškreiptą supratimą apie jį, jam sunku prisitaikyti natūralioje aplinkoje. Tačiau tai kenkia ne tik psichinei būklei, tačiau ir fizinei. Nuolatinis sėdėjimas netaisyklinga poza gali negrįžtamai pakenkti stuburui, taip pat nedarant pertraukų tarp naudojimosi kompiuteriu silpnina regėjimą, o mažas aktyvumas didina nutukimo riziką ir blogina visą organizmo darbą dar viena dažna pasekmė - priklausomybė. O kur dar prieinama ir pateikiama informacija. Šiais laikais per televiziją galima pamatyti visko - nuo žiauraus smurto iki atvirų lytinių santykių, taipogi taip yra ir internete. Netgi vaikų animaciniai filmai persunkti smurtu, todėl vaikai jau nuo mažens atsineša agresyvumą, ypač jei dar jį mato ir šeimoje. Nuolat matydami, kad jų mylimas herojus pasiekia tikslą smurtu, gali iškreiptai suprasti, jog tai yra vienintelė priemonė patenkinti savo norus. Dėl didėjančios televizijos daromos įtakos mažėja tokių institutų kaip šeima ir mokykla, bendruomenė, bažnyčia įtaka asmenybės socializacijai.
Vaikai neturi supratimo apie žmogiškąsias vertybes (nuolankumą, pagarbą, meilę, supratingumą ir kt.), jiems tampa svarbūs materialūs dalykai, nunyksta realaus bendravimo poreikis. Todėl vaikai tampa uždaresni, nelinkę išsipasakoti, parodyti jausmų, sumažėja jautrumas, gailestis. O spaudoje mirga pranešimai apie žiaurų elgesį su gyvūnais ar vaikų nesuvokiamą žiaurumą. Matydami, jog televizijoje, virtualiuose žaidimuose ir aplinkoje tiek daug smurto, patys tai naudoja kaip priemonę tapti lyderiais, užsitikrinti pagarbą, sulaukti dėmesio. Vaikai, kurie gauna mažai tėvų dėmesio, supratingumo ir meilės, pasineria į virtualų pasaulį.
Socialinės Rizikos Šeimų Vaikų Socializacija
Lietuvoje daugėja žmonių, atsidūrusių socialinio gyvenimo paribyje ir nebegalinčių savarankiškai naudotis minimaliais visuomenės teikiamais ištekliais bei pasirinkimo galimybėmis. Šiuo metu Lietuvoje socialinės rizikos šeimose auga apie 23 tūkst. vaikų, tačiau tik apie 5 000 jų gali lankyti vaikų dienos centrus. Siekiant padėti socialinės rizikos šeimoms ir juose augantiems vaikams įveikti krizes ir projektuoti sėkmingus gyvenimo scenarijus, vaikų dienos centruose vyko inovatyvūs pozityviosios socializacijos mokymai.
Mokymai išsiskiria organizavimo forma: jie vyksta diskutuojant ir analizuojant gyvenimo situacijas bei projektuojant sėkmingus jų scenarijus. Be patyriminio mokymosi elementų, pasitelkiama ir išgyvenimo pedagogika, kai mokymai vyksta nestandartinėse erdvėse.
Vaikų dienos centro „Navininkai“ projekto „VDC šeimos įgalinimo paslaugų plėtra“ metu buvo teikiamos kompleksinės šeimos įgalinimo paslaugos rizikos grupės vaikams ir jų šeimoms. Šeimos įgalinimo paslaugos teikiamos etapais:
- Kontakto su vaiku/šeima užmezgimas.
- Vaiko lūkesčių pasitikslinimas.
- Ankstesnių bandymų spręsti problemą išsiaiškinimas.
- Naujų problemos sprendimo būdų paieška.
- Susitarimas su vaiku dėl pasirinkto sprendimo įgyvendinimo ateityje.
- Sesijos užbaigimas.
Šeimos įgalinimo specialistas metu reikėtų vengti pernelyg nukreipiančių, uždarų klausimų, skatinančių vaiko nesaugumą ir pasipriešinimą. Klausimai turėtų atitikti vaiko brandos lygį. Rekomenduojama neuždavinėti vaikui vienu metu kelių klausimų, o po gauto atsakymo geriau iš pradžių apibendrinti tai, ką pasakė vaikas, o tik po to užduoti kitą klausimą.
Spaudos konferencijoje tema ,,Vaikų dienos centrų šeimos įgalinimo paslaugų svarba ir poveikis didinant rizikos grupės vaikų ir jų šeimos narių gerovę“ E. Sigita Ignotavičienė, vaikų laikinosios globos namų „Atsigręžk į namus“ direktorė, sakė, kad vaikų dienos centrų situacija sudėtinga. „Dienos centruose vaikai gali socializuotis, atlikti namų darbus, kultūrintis. Projekto įgyvendinimo metu galėjome suteikti ir šeimos įgalinimo paslaugas. Manau, kad ilgalaikiams pokyčiams reikalinga visuotinė iniciatyva.
E. Urbonienės teigimu, problemų nevyriausybinėms organizacijoms sukelia ir įstatyminė bazė. „Švietimo ir mokslo ministerija turi parką geltonų mokyklinių autobusiukų, kuriais būtų galima nuvežti vaikus į dienos centrus. Deja, turime tokią įstatymų bazę, kad tokios paslaugos ministerija negali suteikti. Reikia visuotinio bendradarbiavimo, kad tiek Švietimo ir mokslo, tiek Socialinės apsaugos ir darbo, net Sveikatos apsaugos ministerija bendradarbiautų dėl vaiko gerovės“, - pasakojo E. Pasak jos, nevyriausybinės organizacijos gali užtikrinti efektyvią vaikų dienos centrų plėtrą, padėti spręsti socialines problemas. Šiuo metu tai savarankiškai daro pačios savivaldybės.
„Mes, nevyriausybininkai, esame lyg tiltas, kuris sujungtų iki šiol labai sunkiai tarpusavyje bendraujančias žinybas ir ministerijas. Atėjus naujai Vyriausybei, mes tikrai daug dedame vilčių, nes ir naujas socialinės apsaugos ir darbo ministras, ir sveikatos apsaugos ministras, ilgametis nevyriausybininkas, ir švietimo bei mokslo ministrė supranta socialinės partnerystės svarbą“, - teigė E.
„To neužtenka, dienos centrai galėtų pasitarnauti kaip vieta, kur būtų teikiamos šeimos įgalinimo paslaugos, šeima ir vaikas būtų ugdomi kultūros ir pilietiškumo prasme, suteikiamos ne tik bazines paslaugos - maitinimas, galimybę paruošti namų darbus. Projekto metu turėjome galimybę suteikti šeimos įgalinimo paslaugas, tačiau tai iš esmės tik fragmentinis darbas. Šeimos įgalinimas turėtų būti ne fragmentinis, o nuolatinis. Svarbu ugdyti ne tik vaikus, bet ir jų tėvus, užtikrinti tarpžinybinį bendradarbiavimą“, - sakė E. Anot jos, ir pagrindinė vaikų dienos centrų bazė nėra tinkamai išvystyta, dalis vaikų negauna maitinimo dienos centruose, neturi galimybės nuvykti į dienos centrą.
„Jeigu valstybė suteikia vaikui nemokamus pietus, tai kodėl valstybė negali suteikti ir vakarienės vaikui? Vaikas pavalgęs 12 valandą pietus mokykloje, 14 valandą jau būna alkanas, - klausė E. Celešienė, - Autobusiukų yra, vaikas gali būti nuvežtas į centrą. Visas priemones turime, bet jų nepanaudojame, nebendradarbiaujame tarpusavyje. Mokytojai taip pat galėtų vesti edukacines veiklas, nuolat girdime, kad jiems trūksta darbo. Veiklos įgyvendinamos pagal Lietuvos demokratiškumo ugdymo kolegijos filialo VDC „Navininkai“ projektą „VDC šeimos įgalinimo paslaugų plėtra“
Rekomendacijos Tėvams
Vaikai, kurie artimai bendrauja su tėvais, rečiau įsitraukia į rizikos veiklą. Tėvams rekomenduojama rasti laiko būti kartu su savo vaikais, idealiu atveju - įvesti taisyklę reguliariai vienąkart per savaitę nuveikti kažką ypatingo kartu su vaiku. Ne mažiau svarbu nebijoti paklausti, kur vaikas eina ir su kuo jis bendrauja, susipažinti su vaiko draugais, jų tėvais, sužinoti jų užsiėmimus. Jei yra galimybė, tėvai turėtų derinti savo laiką taip, kad būtų namuose, kai vaikas grįžta po pamokų. Dar viena rekomendacija, kurią dažna šeima pamiršti - valgymas kartu.
Tėvai vaikams gali užduoti įvairiausius klausimus: kokia mėgstamiausia jo muzikos grupė, kas naujo mokykloje, kas sekasi, o kas nesiseka. Atidžiau klausytis, klausti skatinti klausti. Tėvai vaikams turi leisti išsakyti savo nuomonę šeimyniniais klausimais. Atsakyti sąžiningai ir nemeluoti vaikams. Nereaguoti taip, kad būtų nutrauktos tolimesnės diskusijos. Būti gyvu savo vertybių pavyzdžiu: rodyti užuojautą, nuoširdumą, gerumą ir atvirumą. Žinoti, kad nėra tokio dalyko kaip „daryk taip, kaip aš sakau, bet nedaryk taip, kaip aš darau“. Jei tėvai yra priklausomi, jie neturėtų tikėtis, kad jų vaikai klausys patarimų nevartoti kenksmingų medžiagų. Įsigilinti į savo elgesį. Jei tėvai piktnaudžiauja narkotikais ar alkoholiu, vaikai gali sekti šiuo pavyzdžiu.
Kas skatina vaiką labiau nei tėvų pritarimas? Geras žodis tinkamu laiku, tai gali sumažinti vaiko norą bandyti narkotikus. Todėl tėvai turėtų atsilyginti vaikams už gerą elgesį iškart. Meilės rodymas - tinkamiausias įvertinimas ir padėka reikalingi net ir tiems vaikams, kurie yra „per seni“. Be to, svarbu pabrėžti vaiko teigiamus bruožus. Tėvai turėtų pabrėžti tai, ką vaikas daro gerai ir nenustoti kritikuoti.
Vaikai tarp 11 ir 13 metų labai savarankiški. Nepaisant visų protestų, jie visgi privalo laikytis tam tikrų taisyklių. Tėvams rekomenduojama nustatyti taisykles ir iš anksto aptarti bausmes už taisyklių laužymą. Svarbu neleisti taisyklių laužytojui likti nenubaustam ir nekeisti taisyklių, nekurti naujų ir sunkesnių bausmių. Kad ir kaip tai nepatiktų vaikams, tėvai turėtų juos karts nuo karto tikrinti, pavyzdžiui, duoti jiems telefono kortelę, pranešimų gaviklį ar mobilų telefoną, prieš tai perspėdami apie sąskaitų limitus ir naudojimąsi telefonais mokykloje. Vertėtų ir paskambinti tėvams, kurių namuose vyko vakarėlis, vakarėlio metu nebijoti užeiti pasisveikinti (įsitikinti, kad vaikai prižiūrimi suaugusiųjų). Tėvai turėtų pasistengti, kad vaikui būtų paprasta palikti vakarėlį, kuriame vartojami narkotikai.
tags: #slopinanti #ir #skatinanti #vaiku #socializacija