Depresija, psichikos sveikatos sutrikimas, paveikiantis milijonus žmonių visame pasaulyje, pasireiškia nuolatiniu liūdesiu, energijos stoka, interesų praradimu ir kitais simptomais, trukdančiais kasdieniam gyvenimui. Ši liga apipinta mitais ir stereotipais, dėl kurių daugelis vengia pripažinti savo būklę ar ieškoti pagalbos. Tačiau svarbu suprasti, kad depresija nėra tiesiog prasta nuotaika ar trumpalaikis liūdesys, bet rimtas psichikos sveikatos sutrikimas, kuris gali paveikti žmogaus mintis, jausmus ir kasdienį gyvenimą. Pastaraisiais metais mokslininkai vis labiau domisi depresijos neurologiniais aspektais, siekdami suprasti, kaip ši liga veikia smegenų struktūrą ir funkcijas. Šiame straipsnyje aptarsime smegenų dalis, susijusias su depresija, ir kaip šis sutrikimas gali paveikti jų veiklą.
Depresijos Apibrėžimas ir Simptomai
Depresija yra psichikos sutrikimas, kuriam būdinga slogi nuotaika, energijos stygius, motyvacijos praradimas ir gyvenimo džiaugsmo sumažėjimas. Sergant depresija, nuotaika būna bloga kasdien didžiąją dienos dalį bent dvi savaites iš eilės ir tai paveikia sergančiojo kasdienį gyvenimą. Depresija gali pasireikšti įvairiais simptomais - tiek emociniais, tiek fiziniais, o jos poveikis gali būti juntamas ne tik asmeniškai, bet ir darbe, šeimoje ar socialiniame gyvenime.
Emociniai Simptomai:
- Nuolatinis liūdesys ir beviltiškumo jausmas.
- Interesų praradimas veiklomis, kurios anksčiau teikė malonumą.
- Nerimas, irzlumas ar pyktis.
- Sumažėjusi savivertė ir pasitikėjimas savimi.
- Perdėtas kaltės jausmas, savigrauža.
- Pesimizmas dėl ateities.
Fiziniai Simptomai:
- Nuovargis ir energijos stoka.
- Sutrikęs miegas (nemiga arba perdėtas mieguistumas).
- Pasikeitęs apetitas (sumažėjęs ar padidėjęs), tai gali sukelti kūno svorio pokyčius.
- Sunkumai susikaupti, atlikti užduotis, skundžiamasi pablogėjusia atmintimi, pastebima pavėluota reakcija pokalbių metu, lėta kalbėsena.
- Lėtinis fizinis skausmas be aiškios priežasties (galvos skausmai, skausmai, virškinimo sutrikimai, mėšlungis).
Elgesio Pokyčiai:
- Socialinė izoliacija ir vengimas bendrauti su kitais.
- Sunkumai priimant sprendimus.
- Psichoaktyvių medžiagų vartojimas (alkoholis, narkotikai ir kt.).
- Mintys apie mirtį, savižudybę, savęs žalojimą ar bandymus nusižudyti.
Depresija nebūtinai pasireiškia visais išvardintais simptomais. Net sergantiems sunkia depresija, gali pasireikšti ne visi simptomai.
Depresijos Priežastys ir Rizikos Veiksniai
Depresijos priežastys yra daugialypės, tiek genetinės (biologinės), tiek psichologinės, tiek socialinės. Dažniausiai pasitaikančios priežastys yra šios:
- Genetika: Jei kažkuris iš tėvų, brolių ar sesių serga depresija ar kitu nuotaikos sutrikimu, turite didesnę tikimybę susirgti.
- Biologiniai pakitimai: Manoma, kad sergantys depresija turi tam tikrų biologinių pakitimų smegenyse, ypač smegenų neuromediatorių - medžiagų, reguliuojančių visą eilę procesų smegenyse, pakitimų.
- Hormonų kiekis: Moteriškų hormonų estrogeno ir progesterono pokyčiai įvairiais laikotarpiais, pavyzdžiui, menstruacijų ciklo, pogimdyminio laikotarpio, perimenopauzės ar menopauzės metu, gali padidinti depresijos riziką.
- Ankstyvosios vaikystės traumos: Kai kurie įvykiai turi įtakos tam, kaip jūsų organizmas reaguoja į baimę ir stresines situacijas.
- Smegenų struktūra: Didesnė rizika susirgti depresija, jei priekinė smegenų skiltis yra mažiau aktyvi. Tačiau mokslininkai nežino, ar tai atsitinka prieš ar po depresijos simptomų atsiradimo.
- Medicininės būklės: Tam tikros būklės gali jums kelti didesnę riziką, pavyzdžiui, lėtinės ligos, nemiga, lėtinis skausmas, Parkinsono liga, insultas, širdies priepuolis ir vėžys.
- Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas: Anksčiau buvęs piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis ar alkoholiu gali turėti įtakos jūsų rizikai.
- Skausmas: Žmonės, kurie ilgą laiką jaučia emocinį ar lėtinį fizinį skausmą, turi gerokai didesnę tikimybę susirgti depresija.
- Tam tikri aplinkos faktoriai: Gyvenimas šalia priklausomybę turinčio asmens, artimojo su negalia priežiūra ar slauga, mobingas darbe, gali provokuoti depresiją.
- Kai kurie vartojami vaistai: Kortikosteroidai, beta adrenoblokatoriai ar interferonas.
Kiti dažniausiai pasitaikantys rizikos veiksniai yra:
Taip pat skaitykite: Smegenų auglio sukeltos haliucinacijos
- Lytis: Didžiosios depresijos paplitimas yra dvigubai didesnis tarp moterų nei tarp vyrų.
- Socialinė ir ekonominė padėtis: Socialinė ir ekonominė padėtis, įskaitant finansines problemas ir suvokiamą žemą socialinį statusą, gali padidinti depresijos riziką.
- Vitamino D trūkumas: Tyrimais nustatyta, kad depresijos simptomai siejami su mažu vitamino D kiekiu.
- Lyties tapatybė: 2018 m. atlikto tyrimo duomenimis, translyčių asmenų depresijos rizika yra beveik 4 kartus didesnė nei cislyčių asmenų.
Smegenų Dalys, Susijusios su Depresija
Depresija yra susijusi su pakitimais keliose smegenų srityse, įskaitant:
- Hipokampas: Ši smegenų sritis yra atsakinga už atmintį, mokymąsi ir emocijų formavimąsi. Depresija ypač stipriai paveikia hipokampo regioną. Kaip rodo nauji tyrimai, depresija sergančių žmonių hipokampai ima trauktis ir mažėti. Hipokampo susitraukimas yra siejamas su senatvine demencija, todėl mokslininkai mano, kad depresija sergančių žmonių protas senstant anksčiau praranda aštrumą.
- Migdolinė sritis (Amigdala): Ši smegenų sritis yra atsakinga už emocinį atsaką, ypač baimę ir agresiją. Ji taip pat dalyvauja atminties formavime ir sprendimų priėmime. Mokslininkų nuostabai, kai žmogus serga depresija ir nerimo sutrikimais, jo smegenų migdolinė sritis padidėja. Be to, kitų regionų mažėjimas nėra toks pastebimas, lyginant su atvejais, kai žmogus serga tik depresija.
- Priekinė skiltis: Ši smegenų sritis yra atsakinga už aukštesnio lygio kognityvines funkcijas, tokias kaip planavimas, sprendimų priėmimas ir problemų sprendimas. Depresija sergantiems žmonėms priekinė skiltis gali būti mažiau aktyvi.
- Priekinė Cingulinė Žievė: Ši smegenų sritis dalyvauja emocijų reguliavime, sprendimų priėmime ir motyvacijoje. Tyrimai rodo, kad priekinė cingulinė žievė gali būti hiperaktyvi depresija sergantiems žmonėms.
- Reikšmingumo Tinklas: Neseniai žurnale „Nature“ paskelbtame tyrime mokslininkai, naudodami pažangius smegenų vaizdavimo metodus, ištyrė, kaip skiriasi tam tikri depresija sergančių žmonių smegenų neuroniniai tinklai nuo nesergančių. Jie nustatė, kad tam tikras neuronų tinklas, vadinamas „reikšmingumo tinklu“ (salience network), yra vidutiniškai dvigubai didesnis pas sergančius depresija. Depresija sergančių žmonių smegenų žievės paviršiaus, arba išorinio sluoksnio, dalis, kurią užėmė dėmesio tinklas, buvo vidutiniškai 73 % didesnė nei depresija nesergančių žmonių. Be pirmųjų šešių depresija sergančių asmenų, tyrėjai atliko analizę dar trijose depresija sergančių asmenų grupėse, kad įsitikintų, ar rezultatai pasitvirtins. Šiose grupėse, įdarbintose dviejuose universitetuose, buvo 48, 45 ir 42 žmonės. Kai tyrėjai išnagrinėjo šias platesnes imčių grupes, rezultatai buvo nuoseklūs. Kita svarbi įžvalga buvo ta, kad plečiantis reikšmingumo tinklui, tinklo ribos dažnai persikeldavo į sritis, kurias paprastai valdo kiti smegenų tinklai. Reikšmingumo tinklas buvo linkęs įsiterpti į šalia esančius tinklus, ypač tuos, kurie susiję su savirefleksija ir aukštesnės eilės kognityvinėmis funkcijomis, pavyzdžiui, numatytojo režimo tinklą ir frontoparietalinį tinklą. Tyrėjai nustatė tris skirtingus dėmesio tinklo plėtros modelius, kuriuos jie pavadino „krašto poslinkiais“, ir pažymėjo, kad jie daugiausia pasireiškė aukštesnio lygio tinkluose, o ne regionuose, susijusiuose su jutiminėmis ar motorinėmis funkcijomis. Įdomi papildoma išvada buvo ta, kad kiekvieno depresija sergančio asmens reikšmingumo tinklo dydis laikui bėgant buvo stabilus.
Depresijos Gydymas
Gydymo pagrindinės sudedamosios dalys yra:
- Palaikymas: Jis apima įvairias sritis - pokalbius apie gyvenimiškų sprendimų priėmimą, depresijos priežasčių analizavimą, šeimos narių edukaciją.
- Psichoterapija: Tai darbas su psichoterapeutu individualiai ar grupėje, siekiant asmens suvokimo, mąstymo ir elgesio pakitimų, tai leistų sumažinti tolesnių depresijos pasikartojimų tikimybę. Kognityvinė elgesio terapija (CBT), dialektinė elgesio terapija (DBT) ir psichodinaminė terapija yra dažniausiai naudojamos psichoterapijos formos.
- Medikamentinis gydymas: Antidepresantai, tokie kaip selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI), serotonino ir noradrenalino reabsorbcijos inhibitoriai (SNRI), tricikliniai antidepresantai (TCA) ir monoaminooksidazės inhibitoriai (MAOI), gali padėti subalansuoti smegenų cheminius procesus.
- Elektrokonvulsinė terapija (EKT): Elektrokonvulsinė terapija (EKT) naudoja elektros srovę priepuoliui sukelti ir, kaip įrodyta, padeda klinikine depresija sergantiems žmonėms. Ji taikoma žmonėms, sergantiems sunkia depresija arba depresija, kuri yra atspari kitiems gydymo būdams ar antidepresantams.
- Transkranialinė Magnetinė Stimuliacija: 2021 metais Kauno klinikose pradėta taikyti transkranialinė magnetinė stimuliacija, kuri padeda kovoti su depresijos forma, atsparia gydymui. Transkranialinės magnetinės stimuliacijos metu aktyvinama ta per mažai aktyvi smegenų sritis, atstatomas jos funkcionavimas, per gilesnius ryšius atsistato visų smegenų funkcionavimas. Procedūros metu uždedama specifinio tipo ritė ir vyksta impulsacija, nustatoma specifiniu dažniu, kad aktyvintų nervų sistemos veiklą. Taip sąveikos smegenyse atsistato ir žmogus išeina iš depresinės būsenos. Dažniausiai rekomenduojama bent 20 transkranialinės magnetinės stimuliacijos seansų. Vertinamas atsakas, kaip atsistato žmogaus savijauta. Procedūrai reikia pasiruošti. Specifinė metodika padeda nustatyti regioną, kurį reikia veikti, kad nebūtų stimuliuojama netikslingai.
- Kiti būdai: Šviesos terapija, meditacija, muzikos ir meno terapija, sveika gyvensena ir socialiniai ryšiai taip pat gali būti naudingi gydant depresiją. Stresą mažinantys papildai gali padėti organizmui geriau prisitaikyti prie kasdienių iššūkių, mažinti nerimą ir išlaikyti emocinę pusiausvyrą.
Taip pat skaitykite: Atsistatymas po insulto
Taip pat skaitykite: Tyrimai ir įžvalgos apie smegenis
tags: #smegenu #dalys #susijusios #su #depresija