Raminamieji vaistai, dar vadinami trankviliantais, yra vaistų grupė, skirta mažinti nerimą, atpalaiduoti raumenis ir gerinti miegą. Lietuvoje šie vaistai yra populiarūs, o kai kurių iš jų, pavyzdžiui, Xanax, kas mėnesį ieško tūkstančiai žmonių. Tačiau svarbu suprasti, kad raminamieji vaistai turi būti vartojami atsakingai ir tik prižiūrint gydytojui.
Raminamųjų vaistų veikimo principai
Raminantys vaistai pradeda veikti greitai po jų pavartojimo ir veikia vidutiniškai keletą valandų. Jie dažniausiai skiriami trumpalaikiam nerimo, emocinės įtampos, panikos būsenų palengvinimui. Įsivaizduokite srovės nešamą, siūbuojančią valtį. Raminantys vaistai - tarsi stabdis, kuriam laikui sulėtinantis valties greitį, tuomet siūbavimas liaujasi ir valtį tampa lengviau vairuoti.
Šiuo metu nustatyta kelios dešimtys smegenyse veikiančių cheminių medžiagų - neuromediatorių, kurių apykaitą reguliuoja vaistai. Raminantys vaistai veikia neuromediatoriaus gama aminosviesto rūgšties aktyvumą. Jų poveikio stiprumas priklauso nuo dozės, tačiau skiriasi veikimo trukmė, papildomi poveikio ypatumai.
Populiariausi raminamieji vaistai Lietuvoje
Tarp populiariausių raminamųjų vaistų Lietuvoje yra šie:
- Xanax. Jo sudėtyje yra alprazolamo, kuris priskiriamas benzodiazepinų grupei. Benzodiazepinai dažniausiai skiriami nerimo bei panikos atakų gydymui. Dozę kiekvienam individualiai parenka psichiatras, įvertinęs paciento būklę. Šie vaistai skiriami tik trumpalaikiam gydymui. Rekomenduojama maksimali gydymo trukmė yra ne ilgiau nei 4 savaitės. Staigus XANAX vartojimo nutraukimas gali sukelti abstinenciją.
- Lexotanil. Veiklioji medžiaga yra bromazepamas, kuris kaip ir alprazolamas, priskiriamas benzodiazepinams. Skiriamas nerimui bei su juo susijusiems simptomas gydyti. Lexotanil taip pat sukelia priklausomybę, todėl gydymas neturėtų trukti ilgiau nei 8-12 savaičių.
- Relanium. Veiklioji medžiaga yra diazepamas.
Prie šios grupės vaistų priskiriami ne tik Xanax, Lexotanil, Clonazepam, bet ir nemažai kitų.
Taip pat skaitykite: Kaip vaistai padeda įveikti panikos atakas
Benzodiazepinų grupės vaistai
Pagrindiniai benzodiazepinų atstovai - alprazolamas (Xanax), bromazepamas (Lexotanil), oksazepamas (Tazepam), diazepamas (Relanium), klonazepamas.
Lexotanil (bromazepamas)
Lexotanil veiklioji medžiaga yra bromazepamas, kuris priklauso vaistų grupei, vadinamiesiems benzodiazepinams. Lexotanil skiriama žmonėms, kuriuos vargina nerimas, įtampa ir kiti su nerimu susiję sutrikimai. Rekomenduojamas tik trumpas gydymo šiuo vaistu kursas.
Svarbi informacija apie Lexotanil:
- Vartojimas: Visada vartokite šį vaistą tiksliai, kaip nurodė gydytojas arba vaistininkas. Gydytojas paskirs Jums tinkamą dozę. Dozė, kurią Jums skiria gydytojas, priklauso nuo Jūsų ligos pobūdžio, nuo to, kaip reaguojate į gydymą, nuo Jūsų amžiaus ir kūno svorio. Gydytojas gydymą pradės nuo mažų dozių, palaipsniui jas didins tol, kol bus pasiektas norimas poveikis.
- Gydymo trukmė: Gydymas turi būti kuo trumpesnis. Vaisto negalima vartoti ilgiau kaip 8-12 savaičių, įskaitant laipsniško dozės mažinimo periodą.
- Šalutinis poveikis: Šis vaistas, kaip ir visi kiti vaistai, gali sukelti šalutinį poveikį, nors jis pasireiškia ne visiems žmonėms. Šalutiniai reiškiniai gali būti tokie: padidėjęs jautrumas, anafilaksinis šokas, angioedema, sumišimo būsena, emocijų sutrikimas, lytinio potraukio sutrikimai, priklausomybė nuo vaisto, piktnaudžiavimas vaistu, abstinencijos sindromas, depresija, paradoksinės reakcijos, tokios kaip nenustygstamumas, sujaudinimas, irzlumas, agresija, kliedesiai, pyktis, košmariški sapnai, haliucinacijos, psichozė ar nederamas elgesys; anterogradinė amnezija (atminties sutrikimas, kai neprisimenami po vaisto pavartojimo buvę įvykai), atminties pablogėjimas, mieguistumas, galvos skausmas, svaigulys, sumažėjęs budrumas, ataksija, dvejinimasis akyse, širdies nepakankamumas, įskaitant širdies sustojimą, kvėpavimo slopinimas, pykinimas, vėmimas, vidurių užkietėjimas, išbėrimas, niežulys, dilgėlinė, raumenų silpnumas, šlapimo susilaikymas, nuovargis, griuvimai ir kaulų lūžiai.
- Įspėjimai: Ilgalaikis benzodiazepinų vartojimas gali sukelti fizinę ir psichinę priklausomybę, dėl to nustojus jų vartoti gali atsirasti abstinencijos reiškinių. Būtinai venkite kartu su Lexotanil vartoti alkoholinių gėrimų ir (arba) centrinę nervų sistemą slopinančių vaistų, nes gali sustiprėti Lexotanil poveikis, įskaitant stiprų raminamąjį poveikį, stiprų kvėpavimo ir (arba) širdies ir kraujagyslių sistemos slopinimą.
Relanium (diazepamas)
Relanium veiklioji medžiaga yra diazepamas. Relanium 5 mg tabletė yra nedaloma. Gydymas turi būti kiek įmanoma trumpesnis. Paprastai vaisto vartojama kelias dienas - dvi savaites.
Svarbi informacija apie Relanium:
- Dozavimas: Vyresniems kaip 12 metų paaugliams: 10 mg du kartus per parą. Pradinė dozė yra po 2-2,5 mg Relanium 1-2 kartus per parą. Priklausomai nuo gydomo sutrikimo, gydyti reikia kiek galima trumpiau, ilgiausiai 4 savaites, jei vaisto vartojama nuo nemigos, bei 8-12 savaičių, jei preparato vartojama nuo nerimo, įskaitant laipsnišką vartojimo nutraukimą.
- Atsargumo priemonės: Ligonių, kuriems yra sunkus kepenų funkcijos nepakankamumas, benzodiazepinais gydyti negalima, kadangi gali pasireikšti galvos smegenų veiklos sutrikimas. Pacientams, kurių sutrikusi inkstų funkcija, reikia laikytis įprastų atsargumo priemonių.
- Perdozavimas: Perdozavus diazepamo, nedelsdami kreipkitės į neatidėliotinos pagalbos skyrių.
- Šalutinis poveikis: Dažniausi nepageidaujami poveikiai yra nuovargis, mieguistumas, intelekto įgūdžių pablogėjimas ir sulėtėjusi reakcija, sumažėjusi raumenų jėga, galvos svaigimas, ataksija (judesių koordinacijos nebuvimas), sutrikusi eisena, dezorientacija, sulėtėjusi kalba, rankų tremoras.
Kiti vaistai, veikiantys psichiką
Be raminamųjų vaistų, yra ir kitų vaistų, veikiančių psichiką, grupių:
- Vaistai nuo depresijos (antidepresantai). Šie vaistai skiriami gydyti depresinėms būsenoms, kai užtrunka prislėgta nuotaika, nuolat trūksta energijos, gali varginti dirglumas, sutrikti miegas, tampa sunku mokytis, dirbti. Taip pat šie vaistai skiriami užsitęsusioms ilgalaikio nerimo, įkyrių minčių ar panikos būsenoms gydyti.
- Vaistai nuo psichozės (antipsichotikai, neuroleptikai). Skirti gydyti būsenoms, kai pakinta aplinkos suvokimas, gali kilti stipraus sujaudinimas, atitrūkimas nuo realybės, stipriai sutrinka elgesys.
- Nuotaikos stabilizatoriai (normotimikai). Skiriami gydyti išreikštiems nuotaikos svyravimams, kai stipriai sutrinka žmogaus veikla, pakinta elgesys.
- Migdomieji (hipnotikai). Tai naujos kartos vaistai, sukurti užmigimui palengvinti.
- Augaliniai raminamieji preparatai. Gaminami dažniausiai iš vaistingųjų augalų, pavyzdžiui valerijonų, melisų, sukatžolės ir kitų. Šie preparatai gali turėtu švelnų raminamąjį poveikį.
Svarbūs aspektai vartojant raminamuosius vaistus
- Receptinis vaistas: Dauguma raminamųjų vaistų yra receptiniai, todėl juos galima įsigyti tik su gydytojo receptu.
- Šalutinis poveikis: Visi vaistai, įskaitant raminamuosius, gali sukelti šalutinį poveikį. Svarbu atidžiai perskaityti vaisto informacinį lapelį ir pasitarti su gydytoju arba vaistininku, jei pasireiškia bet koks nepageidaujamas poveikis.
- Priklausomybė: Ilgalaikis raminamųjų vaistų vartojimas gali sukelti priklausomybę. Todėl šiuos vaistus reikia vartoti tik trumpą laiką ir griežtai laikantis gydytojo nurodymų.
- Sąveika su kitais vaistais: Raminamieji vaistai gali sąveikauti su kitais vaistais, todėl svarbu pasakyti gydytojui apie visus vartojamus vaistus, įskaitant nereceptinius vaistus ir maisto papildus.
- Vairavimas: Vartojant raminamuosius vaistus, gali pablogėti reakcija ir dėmesys, todėl nerekomenduojama vairuoti ar valdyti mechanizmus.
- Alkoholis: Vartojant raminamuosius vaistus, negalima vartoti alkoholio, nes tai gali sustiprinti raminamąjį poveikį ir sukelti pavojingų šalutinių reiškinių.
- Nėštumas ir žindymas: Nėštumo ir žindymo laikotarpiu raminamuosius vaistus galima vartoti tik pasitarus su gydytoju.
Alternatyvūs nerimo ir miego sutrikimų gydymo būdai
Be vaistų, yra ir kitų būdų, kaip gydyti nerimą ir miego sutrikimus:
Taip pat skaitykite: Raminamieji vs. narkotikai
- Psichoterapija.
- Gyvenimo būdo keitimas.
- Mitybos korekcija.
- Fizinis aktyvumas.
- Atsipalaidavimo technikos (meditacija, joga, kvėpavimo pratimai).
Mitai apie psichiką veikiančius vaistus
- Mitai: Daugelis “savigydos” specialistų šiuos vaistus vadina antidepresantais. Kartais žmonės baiminasi, kad šie vaistai “atbukina” ar “pakeičia asmenybę”. Paplitusi klaidinga nuomonė, kad psichiką veikiantys vaistai sukelia priklausomybę ir tenka juos vartoti visą gyvenimą. Pasitaiko nuomonių, jog psichiką veikantys vaistai tėra tik placebas, t.y. jog savijautą pagerina ne vaistai, o žmogaus psichologinis įsitikinimas. Sakoma, kad vaistus vartoja tik silpni žmonės, o stiprūs apseina be pagalbos.
- Realybė: Iš tikrųjų, neteisingai vartojant kai kuriuos vaistus, gali kilti pripratimo pavojus. Iš tiesų su placebo efektu medicina susiduria kasdien, jis yra bet kokio gydymo dalis. Deja, smegenų veiklos sutrikimas gali ištikti bet kurį žmogų, lygiai taip pat, kaip plaučių uždegimas ar apendicitas. Nesuteikus pagalbos, problema gali tapti lėtine.
Taip pat skaitykite: Vaikų glicinas: vartojimas ir poveikis
tags: #raminamieji #pagal #stiprumą