Įvadas
Depresija vyresniame amžiuje yra rimta, bet dažnai nepastebima problema. Nors senėjimas gali atnešti džiaugsmo ir ramybės, jis taip pat susijęs su iššūkiais, kurie gali neigiamai paveikti psichinę sveikatą. Svarbu suprasti, kad depresija nėra normalus senėjimo reiškinys, o sveikatos problema, kurią galima ir reikia gydyti. Šiame straipsnyje aptarsime depresijos ypatumus vyresniame amžiuje, jos priežastis, įtaką sveikatai ir įvairius gydymo būdus.
Depresijos Paplitimas ir Suvokimas Vyresniame Amžiuje
Apie 7 milijonai vyresnių nei 65 metų amžiaus asmenų JAV patiria kokią nors depresijos formą. Deja, vyresnio amžiaus žmonių depresija dažnai yra paprasčiausiai negydoma. Nacionalinio psichikos ligų aljanso (angl. National Alliance on Mental Illness) duomenimis, pagyvenę žmonės depresiją dažnai vertina kaip natūralią senėjimo pasekmę, o ne kaip sveikatos problemą. Tik 38 proc. 65 metų amžiaus ir vyresnių žmonių tiki, kad depresija yra sveikatos problema, o 58 proc. mano, kad depresija vyresniame amžiuje yra normalus reiškinys.
Depresijos Poveikis Vyresnių Žmonių Sveikatai
Negydoma depresija gali sukelti kitų sveikatos problemų. Tokiems vyresnio amžiaus žmonėms 23 proc. dažniau pasireiškia depresija. Nemiga ir tokios psichiatrinės ligos kaip nerimas ir depresija yra susijusios abipusiais ryšiais. Be to, nemiga padidina suicido riziką. Miego trūkumas ir nemiga yra susiję su hipertoninės ligos, miokardo infarkto ir, spėjama, insulto rizika. Suaugusieji, kurie miegojo 5 val. ir mažiau, 2,5 karto dažniau sirgo cukriniu diabetu. Lėtinė nemiga blogina kognityvines funkcijas, padidina griuvimų ir šlaunikaulio lūžio riziką, yra susijusi su didesniu mirtingumu, ypač asmenims, gyvenantiems ilgalaikės socialinės globos namuose. Dirbantiems asmenims nemiga mažina darbo produktyvumą ir lemia didesnį nedarbingumo dienų skaičių.
Depresijos Priežastys ir Rizikos Veiksniai Vyresniame Amžiuje
Vyresniame amžiuje žmonės dažnai susiduria su stresinėmis situacijomis ir sudėtingomis emocijomis, kurios gali paveikti psichinę sveikatą. Našlystė, sveikatos problemos (Alzheimerio liga, Parkinsono liga, širdies ligos, vėžys, artritas), prisitaikymas prie kasdienio gyvenimo pokyčių (išėjimas į pensiją), socialinių kontaktų sumažėjimas, sumažėjusios pajamos, artimo netektis, lėtinės ligos - visa tai gali skatinti depresiją.
Depresijos Simptomai ir Diagnostika Vyresniame Amžiuje
Vyresniame amžiuje depresiją nustatyti nėra lengva. Tačiau įtarti depresiją galima ir patiems. Padės dviejų klausimų testas. Tie, kuriems yra rizika sirgti depresija, į abu klausimus atsakys teigiamai. Taigi pasitikrinti galima ir patiems arba užduoti šiuos klausimus savo artimam.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
Nemigos Ryšys su Depresija
Amerikiečių Psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadovo 5 leidime (DSM-5) nemiga apibrėžiama kaip miego sutrikimas, sukeliantis kliniškai reikšmingus skundus ar funkcinę negalią ir pasireiškiantis ne mažiau kaip 3 dienas per savaitę 3 mėnesius iš eilės. Tai viena dažniausių miego problemų vyresnio amžiaus žmonių grupėje; beveik 50 proc. senjorų skundžiasi, kad jiems sunku užmigti arba jų miegas yra nelabai gilus. Viename prospektyviajame tyrime 6 800 tiriamųjų grupėje (65 metų ir vyresni asmenys) nemiga nustatyta 5 proc. pacientų; per vienus stebėjimo metus jų padaugėjo 7,97 proc. Senstant visuomenei, tai tampa vis dažnesne medicinine, socialine ir ekonomine problema.
Miego struktūros pokyčiai senstant ir nemigą sukeliantys veiksniai:
- Ilgėja užmigimo laikas
- Trumpėja bendras miego laikas
- Mažėja miego efektyvumas
- Trumpėja lėtųjų bangų (giliojo) miego trukmė
- Padidėja miego fragmentiškumas
- Natūralūs cirkadinio ritmo pokyčiai (anksčiau eina miegoti ir anksčiau prabunda)
Nemigos Gydymas
Gydymo tikslas yra sumažinti nemigos sukeliamus skundus ir pagerinti paciento (ir jo šeimos) gyvenimo kokybę. Tinkamas nemigos gydymas padeda išvengti ilgalaikės nemigos sukeliamų sveikatos sutrikimų, be to, gali pagerinti paciento kognityvines funkcijas ir produktyvumą, sumažinti sveikatos išteklių naudojimą, padėti išvengti nelaimingų atsitikimų dėl padidėjusio mieguistumo dieną.
Nemedikamentinis Gydymas
Nemedikamentinis gydymas vis dar yra nepagrįstai nuvertinamas ir per mažai naudojamas kasdienėje gydytojų praktikoje. Pirmiausia pacientas turėtų būti supažindinamas su miego higienos patarimais:
- Vengti ar sumažinti kofeino, cigarečių, alkoholio, stimuliuojamųjų medžiagų ir vaistų vartojimą
- Padidinti fizinį aktyvumą po pietų ar ankstyvą vakarą
- Gauti kuo daugiau natūralios saulės šviesos po pietų arba ankstyvą vakarą (1-2 val.)
- Vengti pogulio po 14 val., per dieną turėtų būti ne daugiau kaip 1 pogulis ( ≤30 min)
- Peržiūrėti vartojamus vaistus ir jų galimą įtaką miegui
- Eiti miegoti tik pajutus mieguistumą
- Palaikyti tinkamą miegamojo temperatūrą
- Sumažinti šviesą ir triukšmą miegamajame
- Nevalgyti gausios vakarienės, geriau pasirinkti lengvą užkandį
- Mažinti skysčių vartojimą vakare
- Laikytis režimo: eiti miegoti ir keltis tuo pačiu metu, būtinas reguliarus mankštos ir valgio laikas
- Streso mažinimas: nediskutuoti nerimą keliančiomis temomis prieš miegą, nesijaudinti, jei nepavyksta užmigti, praktikuoti atsipalaidavimo pratimus
Kitos nemedikamentinės nemigos gydymo priemonės apima įvairias psichoterapijos rūšis. Viena labiausiai ištirtų - kognityvinė elgesio terapija (CBT-I). Reikalingos 4-8 terapinės sesijos. Kognityvinės elgesio terapijos efektas įrodytas klinikiniuose tyrimuose tiek nemigai, tiek komorbidinėms būklėms (nerimui ir depresijai) gydyti. Įvertinus dabar esančių klinikinių tyrimų duomenis, kognityvinė elgesio terapija turėtų būti rekomenduojama vyresnių pacientų ilgalaikei nemigai gydyti kaip pirmojo pasirinkimo metodas.
Taip pat skaitykite: Metabolinis sindromas ir psichikos ligos
Kitos psichoterapijos rūšys, taikomos nemigai gydyti, yra sąmoningo įsisąmoninimo (angl. mindfulness) technika (apima streso mažinimo priemones) ir hipnoterapija.
Medikamentinis Gydymas
Nemigai gydyti naudojamos kelios vaistų grupės:
- Benzodiazepinai (BZD)
- Benzodiazepinų receptorių agonistai (BZRA)
- Antidepresantai
- Antipsichotikai
- Antihistamininiai vaistai
- Fitoterapija
- Melatonino receptorių agonistai
- Oreksino receptorių antagonistai
BZD ir BZRA yra vieni seniausiai naudojamų vaistų miego sutrikimams gydyti. Naudojant ilgalaikiam gydymui, didėja nepageidaujamų reiškinių galimybė, kai kurių klinikinių tyrimų duomenimis, mažėja jų efektyvumas. Tiek BZD, tiek BZRA veikia GABA receptorius smegenyse. Ilgalaikis šių vaistų grupių vartojimas sukelia priklausomybę, nutraukimo reiškinius, motorikos sutrikimus, blogina kognityvines funkcijas ir nerekomenduojamas vyresnio amžiaus asmenims. Bet kuriuo atveju tikslinga pasirinkti kuo trumpesnio veikimo BZD ir BZRA.
Zolpidemas yra vienas dažniausiai naudojamų vaistų nemigai gydyti. Jo skilimo pusperiodis trumpesnis (2-3 val.) nei zopiklono (5-6 val.), todėl sukelia mažiau nepageidaujamų reiškinių dieną. Zolpidemas kontraindikuotinas esant su miegu susijusioms kvėpavimo problemoms, sunkaus laipsnio kepenų nepakankamumui ir kvėpavimo nepakankamumui.
Zopiklonas, be hipnotinių savybių, pasižymi silpnu anksiolitiniu, anikonvulsiniu ir miorelaksaciniu poveikiu.
Taip pat skaitykite: Depresijos įtaka darbingumui Lietuvoje
Nemigai gydyti naudojami daugiausiai sedacinėmis savybėmis pasižymintys antidepresantai. Verta pastebėti, kad nemigai gydyti rekomenduojamos dozės yra mažesnės, nei skiriamos depresijai gydyti.
Antihistamininiai vaistai retai naudojami nemigai gydyti. Sedacija iš esmės yra šių vaistų nepageidaujamas reiškinys, kuris, gydant pacientą ilgesnį laiką, praeina (išsivysto tolerancija).
Klinikinių tyrimų, kuriuose antipsichotikai skirti vien nemigai gydyti, iš esmės nėra. Dėl galimų sunkių nepageidaujamų reiškinių šie vaistai neskirtini nemigai gydyti, jei nėra gretutinės psichiatrinės patologijos.
Neatlikta geros kokybės klinikinių tyrimų gydant nemigą augaliniais preparatais. Šiuo metu klinikinėje praktikoje augaliniai preparatai nėra rekomenduojami lėtinei nemigai gydyti.
Kai kurios studijos rado teigiamą melatonino ir melatonino receptorių agonistų įtaką gydant nemigą (pvz., sutrumpėjo užmigimas), be to, iš esmės nenustatyta jokių nepageidaujamų reiškinių, tačiau nėra atlikta kokybiškų klinikinių tyrimų, įrodančių šios vaistų grupės reikšmę gydant nemigą.
Alternatyvioji medicina nemigai gydyti rekomenduoja naudoti akupunktūrą, aromaterapiją, pėdų refleksoterapiją, homeopatiją, meditacinę judesių terapiją, muzikos terapiją ir jogą. Šie metodai mažai tirti, tačiau naudojami klinikinėje praktikoje. Jie gali būti pasirinkimo variantas tam tikrai pacientų grupei, ypač derinant su psichoterapiniais metodais.
Depresijos Gydymo Būdai Vyresniame Amžiuje
Vyresniame amžiuje depresija gali būti gydoma tiek medikamentinėmis, tiek nemedikamentinėmis priemonėmis.
Psichoterapija
Psichoterapija yra efektyvi ir veiksminga priemonė gydant depresiją vyresniame amžiuje. Kognityvinė ir elgesio terapija (KET) padeda įveikti liguistus mąstymo procesus ir pakeisti elgesį. Grupinės psichoterapijos dėka pacientas gali vėl išmokti bendrauti su žmonėmis, išklausyti kitus. Šeimos terapijos metu siekiama sumažinti tarpusavio santykių įtampą, panaikinti kasdienio streso šaltinius, taip sudarant palankesnę psichologinę atmosferą ir sumažinant paūmėjimų riziką.
Medikamentinis Gydymas
Antidepresantai - tai psichotropiniai vaistai, kurie galvos smegenyse veikia medžiagų apykaitą, palaikančią normalų nuotaikos ir nerimo lygį. Pagrindiniais medikamentais ambulatoriškai gydant depresiją tapo selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI). Agomelatinas yra kitoks antidepresantas - jis veikia melatonino medžiagų apykaitą. Mirtazapinas - antidepresantas miegui. Brintellix - Vortioksetinas (vortioxetin) - naujos kartos serotogeninis antidepresantas. Depresijos gydymui taip pat yra naudojami kai kurie neuroleptikai.
Antidepresantai be recepto neparduodami. Be recepto parduodami Jonažolės (Hypericum perforatum) preparatai.
Kiti Gydymo Būdai
Mūsų medicinos centre Vivus Sanus depresijos gydymas atliekamas audiovizualinės relaksacijos būdu, kuris gali būti derinamas kartu su elektroterapine stimuliacija. Atsparumą depresijai didina dienos ir nakties, mitybos režimo laikymasis, darbo ir poilsio adekvatus santykis. Tinkama mityba irgi gali turėtį reikšmės ligai.
Profilaktika
Atsparumą depresijai didina dienos ir nakties, mitybos režimo laikymasis, darbo ir poilsio adekvatus santykis. Tinkama mityba irgi gali turėti reikšmės ligai. Profilaktinis gydymas pradedamas esant visiškam atoslūgiui. Pirmojo manijos epizodo gydymą patartina tęsti mažiausiai metus. Jeigu šeimoje yra sergančių BS arba jeigu epizodas buvo labai sunkus, gali būti skiriamas profilaktinis gydymas. Tačiau dažniausiai jis pradedamas po antro ar trečio epizodo. Palaikomajam gydymui vartojamas tas pats nuotaikos stabilizatorius su kuriuo buvo pasiekta remisija. Profilaktinio gydymo sėkmė priklauso nuo parenkamo gydymo tinkamumo. Vaistas turi saugus, gerai toleruotinas ir nesukeliantis šalutinių reiškinių. Jeigu tokio gydymo poveikis geras ir pacientas juo pasitiki, rekomenduojama profilaktika visą gyvenimą. Jeigu gydymą tenka nutraukti dėl nėštumo, šalutinių reiškinių ar kitų priežasčių, dozę reikia mažinti laipsniškai, nes priepuolis gali pasikartoti labai greitai.
Patarimai Sergančiajam ir Jo Artimiesiems
- Bendradarbiavimas su medicinos personalu, atvirumas ir išmokimas atkreipti dėmesį į kai kuriuos kasdienius dalykus, sėkmingai gali sumažinti nuotaikų svyravimo galimybę.
- Sergantysis dvipoliniu sutrikimu turėtų stengtis išlaikyti miego režimą - gulti miegoti ir keltis kasdien tuo pačiu laiku.
- Sureguliuoti fizinį aktyvumą.
- Stengtis nevartoti alkoholio ir įvairių medikamentų, nes jų sąveika su vartojamais vaistais gali duoti nepageidaujamą poveikį.
- Keisti gyvenimo ir mitybos įpročius.
- Reiktų sumažinti stresą tiek darbe, tiek namų aplinkoje, kadangi jis yra vienas iš veiksnių, sustiprinančių nuotaikų svyravimą.
- Įtraukti į gydymo ir mokymo procesą sutuoktinius, šeimos narius. Jei artimieji geriau suvoks, kas vyksta su pacientu, galės paaiškinti sau kartais „nesuvokiamą" pastarojo elgesį.