Žmogus - sociali būtybė, nuolat dalyvaujanti socialinėje sąveikoje ir bendradarbiaujanti su kitais individais. Visapusiškam asmenybės formavimuisi labai svarbi šeimos įtaka, mokyklos kultūra, suaugusiųjų ir draugų pavyzdys, neformaliųjų bendraamžių grupių įtaka.
Baimė šiuolaikiniame pasaulyje
Šiuolaikiniame pasaulyje vyrauja baimė, kurią lyderiai naudoja žmonių kontrolei. Baimė ėda žmones, jie prisitaiko prie nuolatinės baimės: terorizmo, skurdo ir nežinomybės. Rusijoje pagrindinis baimės šaltinis yra valstybė, griaunanti moralę ir prievartaujanti psichiką. Žmones gadina baimė, o tuos, kurie turi valdžią, gadina baimė ją prarasti.
Transformacijos ir žmogiškojo kapitalo praradimai
Dabartinė situacija pasaulyje pasižymi grandiozinėmis transformacijomis, kurios ypač stipriai žaloja žmogiškąjį kapitalą, įstūmus daugybę žmonių į destruktyvias psichines būsenas, atimdama iš jų kūrybinio darbo, darbingumo, gebėjimo mokytis, pažinti ir inovacijoms galimybes. Daugeliui bus sunku grįžti į darbą dėl destruktyvių psichinių būsenų, kurios gali destabilizuoti psichologinę ir politinę situaciją šalyje. Dabartinė situacija formuoja baimių ir fobijų sistemą tarp piliečių, laukiančių išeiti iš karantino į sunaikintą socialinę - ekonominę erdvę.
Naujoji realybė vis labiau pasireiškia prieš mūsų akis programos pokyčių rėmuose ir žmonių gyvybės palaikymo sistemoje:
- Netikėtumas - kai inovacijos pasirodo visai ne tokios, kokių tikėtasi pamatyti (darbo veiklos nutraukimas ir darbo vietų mažinimas, žmogaus elgesio kontrolė vietoj laisvės).
- Nepriimtinumas - kai inovacijos politikoje vertinamos kaip nenatūralios (paklusnumo reikalaujama neatsižvelgiant į įstatymus, logiką, etiką, žmogaus teises).
- Staigumas - kai inovacijos atsiranda būtent tada, kai jų nesitikėta (civilinės administracijos pakeitimas karine administracija taikos metu).
Šios baimės prieš būsimą savivalę masėms žmonių daug pavojingesnės, nei pandemijos baimė.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbuotojo vaidmuo anoreksijos atveju
Grįžtančios baimės
Grįžta baimės, kurios buvo matomos, pradedant nuo 9-ojo dešimtmečio:
- Bado baimė, kuri turi visas priežastis ir saugoma žmonių atmintyje nuo revoliucijų ir karų laikų.
- Išdavystės baimė, kuri turi visas priežastis, dėl dingimo šalies elito sunkią valandą, kaip tai buvo 1917, 1991, 1993 m.
- Represijų baimė, apie kurią primena tiek šalies vadovų, tiek regionų vadovų įsakymų kovojant su viruso pandemija ypatumais ir neprotingus teisėsaugos pajėgų veiksmus vykdant šiuos įsakymus.
- Baimė būti nenaudingam. Viruso pandemija sugriovė esamą darbo rinkos struktūrą, todėl daugumos pramonės šakų ir įmonių atkūrimas tapo neįmanomas - žmonės negalės gauti įprasto darbo ir neras kito.
- Vienatvės baimė. Po ilgos „saviizoliacijos“ labai lengvai nutrūksta ne tik darbo rinka, bet ir socialiniai ryšiai tarp žmonių: izoliacijoje žmogus atsiduria be pragyvenimo šaltinio, pagalbos, tiesiog tikrų kontaktų su kitais žmonėmis, jis paliekamas pats sau.
- Nusikalstamumo baimė. Daugybė žmonių, apleistų valstybės negyvens pagal jos normas, kurios vieniems suteikia pranašumų, o iš kitų atima bet kokią galimybę.
- Mirties baimė, kurios sprendimą lemia žmonių pasaulėžiūrinės nuostatos.
Pagrindinis šalies turtas
Pagrindinis šalies turtas:
- Žmogiškasis kapitalas - tai pakankamas skaičius žmonių, turinčių reikiamų savybių savisaugos ir dauginimosi nuolat kintančiomis ir sudėtingesnėmis gyvenimo sąlygomis.
- Gyvybingumas - gebėjimas žmonių maksimaliai ilgai pratęsti savo asmeninį gyvenimą ir nepertraukiamai tęsti savo palikuonyse.
- Darbingumas - žmonių gebėjimas dirbti virš savo jėgų reikiamą laiką, sukuriant pasaulinio lygio naudojimo vertę.
- Gebėjimas inovacijoms - gebėjimas žmonių kurti naujoviškus produktus visose gyvenimo srityse, įsisavinant juos savo gyvenimo vertybių sąskaita ir neprarandant nuolat besikeičiančiame pasaulyje tikėjimo savimi ir savo šalimi.
- Gebėjimas mokytis - žmogaus gebėjimas įsigyti žinias, gebėjimus, įgūdžius ir atiduoti juos procese sprendimo visiškai naujų užduočių, kurios nuolat kyla visose gyvenimo srityse.
Tuščios ir nepagrįstos baimės
Kartu su pagrįstomis baimėmis egzistuoja baimės „tuščios ir nepagrįstos“, kurios būdingos žmonėms, jautriems prietarams. Baimė („nerimo dėl ateities“) stimuliuoja pažintinę veiklą, tačiau „nematomų dalykų baimė“, kartu su nežinojimu, yra pagrindinis iliuzinių idėjų ir religijos šaltinis. Priemonė įveikti šią baimę - žinios. Baimė mažėja, kai žmogus supranta stebimų reiškinių priežastis ir mokosi išvengimo priemonių jų poveikio. Jei iki pilietinės visuomenės atsiradimo religija ir baimė atliko taikos palaikymo funkciją, tai pilietinėje visuomenėje atsiranda kita baimės forma, kuri būtina tvarkai palaikyti - valdžios baimė bausme.
Naujoji tikrovė ypač stipriai žaloja žmogiškąjį kapitalą, įginusi daugybę žmonių į destruktyvias psichines būsenas, baimės matyti ateitį būseną, atimdama iš jų kūrybinio darbo, darbingumo, gebėjimo mokytis, pažinti ir inovacijoms galimybes. Išspręsti žmonių sugrąžinimo į efektyvią darbo veiklą problemą gali tik specialiai apmokyti žmonės.
Konkretų pavyzdį matėme Kazachstane. Rusijoje mažai ką mokė dirbti su mase susijaudinusių žmonių, nenaudojant jėgos, todėl kad ir čia baimė slypi pasąmonėje. Kas šiandien gali išmokyti transformuoti griaunančią energiją masinio reiškinio į kuriančiąją energiją tokio sprendimo, kuris nuims problemas, jaudinančias žmones ir gautų aiškų rezultatą, išreikštą politinio proceso gelbėjimu nuo smurto, materialinių vertybių nuo sunaikinimo, viešąją tvarką nuo chaoso?
Taip pat skaitykite: Įvairūs asmenybės formavimosi veiksniai
Formuojantis kapitalizmui, stiprėjo skirtingų sluoksnių atstovų socialinės-ekonominės padėties nestabilumas, susvetimėjimas vienų nuo kitų, žmogaus izoliacija ir jo vienatvė. Tokiomis sąlygomis žmogus tarsi įgijo laisvę, kurios nebuvo socialistinėje visuomenėje, bet prarado pasitikėjimą rytdiena. Aplinkinis pasaulis tapo priešiškas, atsirado naujų jėgų, keliančių grėsmę vienišam žmogui - rinka ir kapitalas. Tokiomis sąlygomis laisvė atnešė žmogui netikrumą, bejėgiškumą, abejones, vienatvę ir nerimą. Todėl kilo priešingas noras - atsikratyti laisvės. Mechanizmai pabėgimo nuo laisvės, vienatvės ir nerimo yra autoritarizmas, destrukcijos troškimas ir konformizmas. Tokiu būdu, galima laikyti nerimą ir paskesnę baimę ne tiek pasekme konflikto tarp elementų asmenybės psichinės struktūros, kiek rezultatu asmenybės sąveikos ir socialinių sąlygų jos gyvybingumo. Už viso to stovi šiandieninė valstybė, sugriovusi socializmą ir nesukūrusi kapitalizmo.
Žalingi įpročiai ir rizikos veiksniai
Vaikų sveikatai žalinga elgsena yra susijusi su tradiciniais ligų rizikos veiksniais - rūkymu, alkoholio ir narkotikų vartojimu, nesveika mityba, mažu fiziniu aktyvumu arba polinkiu rizikuoti. Tokia elgsena ypač būdinga paaugliams. Dėl menkos gyvenimiškos patirties ir rizikos nesuvokimo vaikai ir paaugliai priskiriami didžiausios rizikos grupei.
Nors rengiamos ir vykdomos prevencinės programos, mokinių su sveikata susijusios elgsenos problema vis dar labai aktuali. Alkoholinių gėrimų, narkotikų vartojimas ir rūkymo paplitimas tarp įvairaus amžiaus Lietuvos vaikų ir paauglių sistemingai stebimas nuo 1994 metų, kai Lietuva pradėjo dalyvauti tarptautiniuose mokinių gyvensenos tyrimuose - HBSC ir ESPAD.
Žiniasklaidoje aiškiai matomas problemos aktualumas - nepilnamečių rūkymas ir alkoholio vartojimas. Be to, gąsdina tai, kad patys nepilnamečiai, apsvaigę nuo alkoholio, padaro daug nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų, patys tampa įvairių nusikaltimų aukomis.
Rūkymas, alkoholis, psichotropinės medžiagos
Rūkančius vaikus sutinkame prie kiekvienos mokyklos, vaikų globos namų, rūkoma daugelyje vaikų vasaros poilsio stovyklų, viešose vietose. Vykstant įvairiems popamokiniams renginiams, prie mokyklų galima sutikti apsvaigusių nuo alkoholio ir psichiką veikiančių medžiagų nepilnamečių. Žiniasklaidos puslapiuose mirga įvairiausių pranešimų apie į policijos komisariatus už pažeidimus pristatomus nepilnamečius.
Taip pat skaitykite: Asmenybės formavimasis
Organizacijos Mentor Lietuva vykdytas tyrimas parodė, kad moksleiviai pradeda rūkyti ir vartoti alkoholio jau nuo 13-14 metų. Per 3 metus rūkančių paauglių padidėjo beveik 4 kartus, o vartojančių alkoholio - beveik 2,5 karto. Reguliariai rūko 47 proc. rūkančių paauglių.
Tyrimas parodė, kad rūkantys moksleiviai net 3 kartus dažniau vartoja alkoholinius gėrimus, palyginti su nerūkančiais jų bendraamžiais. Be to, tabako ir alkoholio vartojimas daro įtaką tolesniam apsisprendimui eksperimentuoti su narkotikais - apie 40 proc. rūkančių vaikų sutiktų su pasiūlymu rūkyti kanapes. 58,4 proc. rūkančių paauglių turi ir rūkančius tėvus. Tarp nerūkančiųjų tėvai rūkaliai sudaro 43,4 proc. Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, beveik dukart padaugėjo vyresnių nei 7 metų nepilnamečių, kurie darydami nusikalstamas veikas, nukentėjo būdami neblaivūs.
Lietuvoje dar ne visi žmonės supranta narkotinių ir psichotropinių medžiagų žalą, jų paplitimo mastą tarp nepilnamečių. Kauno visuomenės sveikatos centro apklausa atskleidė, kad moksleivių tėvai yra ramūs dėl savo vaikų ir nemano, jog jie vartoja priklausomybes sukeliančias medžiagas. Dauguma tėvų teigė, kad tikimybė, jog jų vaikas vartoja narkotikus, rūko ar geria, yra maža.
Tarptautinio alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo Europos mokyklose tyrimo (ESPAD) duomenimis, Lietuvos 15-16 metų paauglių rūkymo, alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo rodikliai per 4 metus beveik nepakito. Pagal tai, kiek šio amžiaus jaunuolių rūko, vartoja alkoholio, narkotikus ir psichotropines medžiagas, Lietuva tarp kitų Europos šalių yra maždaug ties viduriu. Per 4 metus šiek tiek sumažėjo narkotikų prieinamumas. Narkotikus Lietuvoje dažniau išbando miestuose gyvenantys berniukai. Bent 1 ar 2 kartus gyvenime vartojusių kokį nors nelegalų narkotiką paauglių Lietuvoje buvo šiek tiek daugiau negu vidutiniškai Europos šalyse - 21 proc. (ESPAD vidurkis - 18 proc.). Mūsų šalis pagal gydytojo nepaskirtų raminamųjų ir migdomųjų vaistų vartojimą užima gana aukštą vietą tarp Europos šalių. Tokius vaistus bent kartą pabandė 13 proc. Lietuvos mokinių: 7 proc. - berniukų, 19 proc. - mergaičių.
Nepilnamečių rūkymas ir alkoholio vartojimas yra didžiulė problema specialiuosiuose vaikų auklėjimo ir globos namuose. Atsižvelgiant į šių vaikų globos namų pateiktą informaciją apie rūkančius nepilnamečius, matyti, kad daugumai globotinių reikalingos konsultacijos ir gydymas nuo priklausomybės.
Kalbant apie įvairių narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo plitimą Lietuvoje, pirmiausia susiduriama su nepatenkinama situacija, esančia Romų tabore. Įvairių institucijų iniciatyva vyksta pasitarimai, siekiant efektyviai spręsti narkotikų problemą Vilniaus romų bendruomenėje, tačiau bendros nuomonės, efektyvių priemonių iki šiol nerasta.
Alkoholis, tabakas ir narkotikai jaunimui atrodo kaip pasilinksminimo priemonės arba liūdesio ar streso mažinimo būdai. Todėl tokių problemų gali turėti tiek labai gerai besimokantis vaikas iš tvarkingos šeimos, tiek vaikas, kuris užaugo asocialioje ir girtuokliaujančioje šeimoje. Svarbiausia - laiku pastebėti problemą. Jei vaikui nuobodu, liūdna, jis jaučia stresą arba tai daro aplinkiniai, su kuriais praleidžiama daug laiko ir šie tampa pseudoautoritetais, atsiranda noras svaigintis.
Aplinka ir socializacija
Socializacija - procesas, kurio metu suaugusieji ir vaikai mokosi vieni iš kitų. Socializuodamiesi vaikai ir jaunuoliai perima visuomenės vertybes ir gyvenimo normas, o pats procesas apima įvairias žmogaus interakcijos sritis. Žmogus - sociali būtybė, negalinti ir nesugebanti gyventi visiškoje socialinėje izoliacijoje be nuolat vykstančios socialinės sąveikos, bendradarbiavimo su kitais individais. Pozityvios asmenybės formavimuisi labai reikšminga šeimos įtaka, mokyklos kultūra, suaugusiųjų ir draugų pavyzdys, neformaliųjų bendraamžių grupių įtaka. Ne mažesnę reikšmę jauno žmogaus ugdymo procesui turi aplinka, kurioje sudaromos galimybės atsiverti. Mokinių socializacijai įtaką daro daugelis veiksnių.
Moksleivių socializacijai svarbiausiu veiksniu respondentai įvardijo šeimą (93,6 proc. pedagogų ir 95,3 proc. tėvų). Antroje vietoje pagal svarbumą, pedagogų ir tėvų nuomone, yra draugai (86,5 proc. pedagogų ir 89,2 proc. tėvų). Kaip svarbius socializacijai turinčius įtaką veiksnius abi respondentų grupės nurodė internetą, televiziją, mokytojus, neformalųjį ugdymą, mokyklos kultūrą, nevyriausybines organizacijas, knygas. Akivaizdu, kad šeima, draugai, kartu su mokykla, televizija, internetu, mokyklos kultūra, neformaliojo ugdymo institucijomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis, yra svarbiausi vaikų pozityviosios socializacijos veiksniai.
Vertybių krizė, nedarbas, neužtikrintumas dėl darbo vietos lemia, kad tėvai per mažai skiria laiko bendrauti su vaikais, jų priežiūrai. Sudėtinga socialinė ir ekonominė šalies būklė lemia dalies visuomenės kultūrinių, ypač dorovinių, vertybių nuosmukį, todėl vis daugiau paauglių niekur nesimoko, nedirba, valkatauja. Nedori suaugusieji ir bendraamžiais įtraukia juos į nusikalstamą veiką, girtuokliavimą, narkomaniją. Sumažėjęs vaikų ir paauglių užimtumas socialiai reikšminga veikla lemia mokyklos nelankymą, nusikalstamumą, dėl to kyla didesnė grėsmė šalies gyventojų geno fondui, plinta socialinės našlaitystės reiškinys. Įtraukiant moksleivį į aktyvią praktinę veiklą, ugdymo procesą, kaupiant dorovinio elgesio įpročius, svarbu kryptingai panaudoti mokymo ir nepamokinės veiklos galimybes mokinių elgesio kultūrai formuoti. Vaikų ir jaunimo laisvalaikio užimtumas tampa svarbiu prevenciniu veiksniu.
Neformalusis ugdymas tampa vis aktualesnis ir reikšmingesnis Lietuvos švietimo kontekste, nes vien formaliojo ugdymo metu įgytų žinių ir gebėjimų nepakanka sąmoningai, visapusiškai asmenybei ugdyti. Laisvalaikio kultūra turi didelę reikšmę asmenybei tobulėti arba degraduoti. Tinkamas neformaliojo vaikų švietimo organizavimas ir įgyvendinimas atitraukia vaikus nuo beprasmio laiko leidimo, žalingų įpročių, nusikalstamumo. Dalyvaudami neformaliojo švietimo veikloje, vaikai ugdo kompetencijas, kurios leidžia jiems tapti aktyviems visuomenės nariams, savarankiškai spręsti gyvenime kylančias problemas.
Tėvų įtaka
Lietuvos Respublikos Konstitucija, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, Civilinis kodeksas bei Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas įtvirtina prioritetinę tėvų teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvams tenka didžiulė atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes, už vaiko auklėjimą ir vystymąsi. Taigi tėvai yra pirmoji grandis, kuri turi ugdyti nepilnamečius vaikus, mokyti juos sveikai gyventi, aiškinti apie tabako, alkoholio, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo žalą ir padarinius. Tėvai turi paaiškinti vaikams, kad sužinoję, pastebėję savo draugus rūkant, vartojant alkoholio ar narkotines ar psichotropines medžiagas jie nebijotų apie tai pranešti savo švietimo įstaigos darbuotojams, tėvams.
Vaiko teisių apsaugos atstovų nuomone, pirmieji vaiko įgūdžiai, elgsena ir supratimas yra formuojami šeimoje. Vaikas, augdamas šeimoje, stebi tėvų įpročius, papročius šeimoje, dažnai vaikai stengiasi elgtis taip, kaip elgiamasi jo artimiausioje aplinkoje. Kalbant apie vaiko žalingus įpročius, pirmiausia dėmesys turi būti nukreipiamas į aplinką, kurioje vaikas leidžia daugiausiai laiko, t. y. šeimą. Svarbu, kad vaikas šeimoje būtų ugdomas elgtis saugiai ir savarankiškai, galvotų apie poelgių padarinius, sugebėtų savarankiškai vertinti rūkymo, alkoholio ir narkotinių medžiagų žalą savo ir aplinkinių sveikatai. Be to, vaikas nuo mažų dienų turi suprasti, kad bendraamžių ir suaugusiųjų gretose jis teigiamai turi būti vertinamas už savo žinias, laimėjimus, o ne už neigiamas emocijas sukeliančius poelgius.
Šeima yra pirmoji grandis, kurioje vaikas yra ugdomas, auklėjamas, iš jos jis perima patirtį, įpročius ir pan. Vaikas, ypač ankstyvojoje raidoje, yra labai pažeidžiamas, todėl tai, kaip jį gyvenimui ruošia artimiausia jo aplinka - šeima, vaikui labai svarbu. Vėliau šis vaiko supratimas yra tobulinamas ugdymo įstaigose. Jose vaikai perima įpročius iš savo bendraamžių, tačiau yra mokomi atsakingiau pasirinkti tai, kas jiems gera ir naudinga. Stokojant tėvų dėmesio ar mokyklos pedagogams nesugebėjus pakreipti vaiką reikiama linkme, miestų / rajonų savivaldybių Vaiko teisių apsaugos tarnybos privalo užtikrinti ir organizuoti kompleksinę pagalbą nepilnamečiams.
Šiandien svarbu kalbėti ir apie tai, kad vis jaunesni žmonės pradeda lytinį gyvenimą (dažniausiai pavartoję alkoholio, narkotinių medžiagų), todėl nestebina reiškinys, kai tėvais tampa asmenys, kurie dar patys yra vaikai. Jaunos merginos, kurios dar nėra fiziškai subrendusios, dažnai netinkamai rūpinasi savo mityba, poilsiu.
Vaikų dienos centrai ir psichosocialinė reabilitacija
Žmogus yra sociali būtybė, negalinti gyventi socialinėje izoliacijoje. Pažeistą socializaciją galima taisyti, įgyvendinant pozityviosios socializacijos programas. Vienas iš socialinės pagalbos projektų yra vaikų dienos centrai, siekiantys normalizuoti šeimų gyvenimo kokybę ir santykius su socialine aplinka. Dauguma tai tokios šeimos, kuriose vienas iš tėvų ar abu piktnaudžiauja alkoholiu arba turi susiformavusią netinkamą psichopatologiją (smurtauja, nekontroliuoja emocijų), dažnai tėvams trūksta priežiūros įgūdžių.
Vaikų dienos centrai pradėti steigti 1996 metais nevyriausybinių organizacijų iniciatyva. Prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veikia dienos centrų nacionalinė programa, skirta teikti socialines paslaugas šeimoms, turinčioms socialinių problemų, užtikrinti socialinį darbą su vaikais ir šeima. Vaikams įdomios veiklos padeda keisti vertybes, plėsti akiratį, adaptuotis visuomenėje, apsaugoti vaikus nuo žalingo gatvės poveikio, gauti specialistų konsultacijas.
Vaikų dienos centruose vaikams buvo organizuojamas ugdymas, pagalba pamokų ruošoje, laisvalaikio užimtumas ir maitinimas. Su vaikų tėvais dirbamas socialinis darbas, jie skatinami geriau rūpintis savo vaikais ir jų ugdymu, tėvams teikiama reikiama psichologinė, pedagoginė ir teisinė pagalba, vykdoma prevencinė veikla su socialinės rizikos šeimomis.
Apibendrinant galima pabrėžti, kad vaikų dienos centro paslaugos yra labai reikalingos šiuolaikinės visuomenės šeimoms. Todėl iškyla poreikis psichosocialinėms paslaugoms. Vaiko elgesio ir emocijų sutrikimai yra vis dažnėjantys sutrikimai šiuolaikinės visuomenės vystymesi, pasireiškiantys mokymosi sutrikimais, dėmesio sutrikimais, uždarumu, agresyvumu, bendravimo ir adaptacijos sunkumais, problemomis mokykloje. Tokiems vaikams neužtenka įprastų gydymo priemonių, įprasto laisvalaikio praleidimo būdų, įprastų vaikų dienos centrų teikiamų paslaugų.
Vaikų dienos centro klientai tai vaikai ne tik socialinės rizikos šeimų, bet ir vaikai su šiuolaikinės visuomenės problemomis - elgesio bei emocijų sutrikimais. Šio elgesio požymiai - depresija, nerimas ar kiti emociniai protrūkiai. Taip pat gali sutrikti miegas bei apetitas. Galimos baimės, įkyrumai. Šie vaikai dažnai yra pikti, pagiežingi. Emociniai sutrikimai, pasireiškiantys vaikystėje ir paauglystėje, atskiriami nuo suaugusiųjų tipo neurozinių sutrikimų. Vaikų elgesio ir emocinės problemos paprastai iškyla iš tam tikros šeimai būdingos situacijos, dažniausiai tai yra tiesioginė ar netiesioginė vaiko nepriežiūra. Vaiko nepriežiūra - tai socialinės kontrolės stoka, kai vaikams ar paaugliams trūksta tėvų ar globėjų priežiūros. Net jeigu vaikas ir gyvena kartu su savo šeima, bet esant silpniems emociniams ryšiams, netinkamai vaiko priežiūrai, išsiskiriant poreikiams ir interesams atsiranda grėsmė moraliniam, psichiniam bei fiziniam nukrypimui. Palikti savieigai vaikai praranda mokymosi motyvaciją, pradeda leisti laiką gatvės bendraamžių grupėse, sutrikdoma normali vaiko socializacija, blogėja vaiko emocinė būklė.
Vaikai, kurių vienas iš tėvų ilgai uždarbiauja užsienyje ir jų šeimos modelis sugriuvęs, praranda atramą, nebeturi su kuo identifikuotis, praranda gebėjimą pozityviai įsivaizduoti savo ateitį. Jie pilni nerimo, nežinomybės ir baimės dėl ateities. Kai šeimoje vienas iš asmenų serga psichikos liga, ištinka krizė.
Aptarus vaikų dienos centro klientų charakteristikas, suprantame, kad tenkinti šių klientų poreikius, atsiranda ir poreikis psichosocialinės pagalbos specialistų komandai atsirasti. Norint suprasti kaip gali padėti komanda vaikams su elgesio ir emocijų sutrikimais, turime sužinoti kaip iškyla tam tikros paslaugos, veiklos poreikis. Šeimai, kuri patiria įvairias problemas, dažnai reikalinga psichosocialinė pagalba, nes vienpusės pagalbos neužtenka. Ši pagalba susideda iš socialinių paslaugų teikimo, psichologinės bei psichoterapinės, terapinės intervencijos. Įvairūs specialistai: socialiniai darbuotojai, socialiniai pedagogai, psichologai, psichoterapeutai dirba su šeima bei jos problemomis. Tai pvz. pirminio psichologinio konsultavimo forma, kuris gali būti grupinis ir individualus. Psichosocialinio darbo technologijos - tai įvairaus tipo komunikacijos sugebėjimų treniruotės, dalykiniai žaidimai, žaidimų terapiniai metodai, emociniai valingi ir komunikaciniai santykiai korekcijai, sociodramos, psichodramos, kurių metu vyksta įvairūs socialinių vaidmenų ir emocinių būsenų refleksija ir kolektyvinis išgyvenimas. Psichosocialinis poveikis parodo, kad tiek psichologinės …
tags: #sociali #asmenybe #negalinti #ir #nesugebanti #gyventi