Sporto psichologija - tai sritis, kuri vis labiau įsitvirtina šiuolaikiniame sporte. Nors apie ją Lietuvoje dar nedaug kalbama, sporto psichologijos užuomazgų galima rasti net senovės Graikijoje, kur sporto šventės buvo laikomos svarbia visuomeninio gyvenimo dalimi. Tuomet manyta, kad intensyvūs išgyvenimai sporte gali padėti išlaisvinti žmogų nuo vidinio sąstingio. Šiandien sporto psichologija yra moksliškai pagrįsta disciplina, padedanti sportininkams ir treneriams pasiekti geresnių rezultatų.
Sporto psichologijos esmė ir tikslai
Sporto psichologija nagrinėja psichologinių faktorių įtaką sportiniams rezultatams. Per pastaruosius 80 metų ši sritis išaugo į platų lauką, apimantį psichologiją, sportininkų ir trenerių konsultavimą, sporto mediciną, konkrečių sporto šakų mokslą ir kitus susijusius dalykus. Tačiau tik per pastaruosius 25 metus sporto psichologija buvo integruota į šiuolaikines sporto programas.
Vienas svarbiausių sporto psichologijos tikslų - suprasti ir įvertinti psichologinius veiksnius, lemiančius sportinę sėkmę ir maksimalius rezultatus. Sporto psichologas padeda sportininkui susikoncentruoti ties užduotimi, atsipalaiduoti ir valdyti stresą.
Sporto psichologo vaidmuo ir uždaviniai
Lietuvoje vis dar nėra visiškai aišku, kas yra sporto psichologas ir kuo jis skiriasi nuo psichoterapeuto ar kitų specialistų. Pagrindinė sporto psichologo užduotis - kurti pozityvų ir realistišką požiūrį į sporto psichologiją, padėti sportininkui išnaudoti savo potencialą.
Psichologė Rinalda teigia, kad pagrindinis sporto psichologo įrankis yra jo asmenybė, gebėjimas užmegzti kontaktą, suprasti ir priimti kitą žmogų, kalbėti jo kalba. Svarbu neskubėti keisti situacijos ar žmogaus, išlikti neutraliam ir vengti įtikinėjimo. Sporto psichologas neturėtų sportininkui sakyti, kad jis yra sumanus ar kvailys, nes sportininkas pats turi tai išgyventi ir priartėti prie realybės.
Taip pat skaitykite: Taikomosios socialinės psichologijos apžvalga
Kaip sporto psichologai dirba su sportininkais?
Sporto psichologai dirba su įvairaus lygio sportininkais, pradedant jaunais talentais ir baigiant profesionalais. Darbas su kiekvienu sportininku yra individualus ir priklauso nuo jo poreikių bei tikslų.
Pirmasis žingsnis - įvertinti sportininko būklę. Tai apima koncentracijos ir informacijos įsisavinimo, sąmoningumo lygio, veiksmo tikslingumo, pasitikėjimo savimi, kontrolės, sprendimų priėmimo stiliaus, varžymosi gebėjimų esant dideliam spaudimui, lyderio savybių ir tarpasmeninių santykių įvertinimą. Įvertinus sportininko būklę, sudaromas individualus planas, apimantis konsultacijas, specializuotus pratimus, greito poilsio technikas ir kitus naudingus metodus.
R. Rinalda teigia, kad nereikėtų nuvertinti tokių technikų kaip meditacija ir kvėpavimo pratimai. Jos padeda greitai fiziškai ir psichologiškai pailsėti. Meditatyvinės raumenų relaksacijos pratimai gali atstoti 4 valandų gilų miegą. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad sąmoningumo ir dėmesio sutelkimo pratimai padeda susikaupti ir susidėlioti viską į savo vietas.
Dėmesio koncentracija sporte
Ypatingas dėmesys dirbant su sportininkais skiriamas dėmesio koncentracijai. Pavyzdžiui, krepšinyje dėmesio koncentracija turi dvi dimensijas - platų ir siaurą aikštelės matymą. Krepšininkas kartais turi matyti visą aikštelę, o kartais - susikoncentruoti į smulkias detales. Priklausomai nuo to, kaip sportininkas koncentruoja dėmesį, kinta jo laiko suvokimas. Kai koncentracija apima visą aikštelę, sportininkui atrodo, kad jis turi daugiau laiko reaguoti. Laikas prabėga greičiau, kai sportininkas susikoncentravęs į siaurą matymo lauką.
Sporto psichologo užduotis - išsiaiškinti, kokie faktoriai lemia maksimalią dėmesio koncentraciją konkrečiam sportininkui, ir ieškoti būdų optimizuoti jo pasirodymą. Dėmesio koncentraciją reikia lavinti nuo mažens, panašiai kaip baudos metimus ar tritaškius.
Taip pat skaitykite: TEA metodas autizmui
Psichologiniai įgūdžiai sporte
Angliškai kalbančiose šalyse sąvoka „psichologiniai įgūdžiai“ yra plačiai paplitusi sporto psichologijoje. Tai suprantama ne tik psichologams, bet ir sportininkams bei treneriams. Psichologiniai įgūdžiai - tai įgūdžiai, kurie įgyjami kartojant. Tai reiškia, kad juos lavinti gali kiekvienas sportininkas, norintis siekti aukštesnio meistriškumo.
Svarbiausi psichologiniai įgūdžiai:
- Tikslų išsikėlimas
- Vaizdinių kūrimas
- Teigiamas mąstymas ir vidinė kalba
- Dėmesio kontrolė
- Psichinės energijos valdymas (atsipalaidavimas/mobilizavimasis)
- Sprendimų priėmimas
Šis sąrašas nėra baigtinis, tačiau svarbu suprasti, kad psichologiniai įgūdžiai nėra įgimti, todėl juos galima ir reikia lavinti.
Sporto psichologija ir pedagogika
Sporto psichologija glaudžiai susijusi su sporto pedagogika. Sporto pedagogika analizuoja, paaiškina ir moksliškai pagrindžia pedagoginius veiksmus sporte ir tuo pačiu mąstymą apie šių pedagoginių veiksmų taikymą praktikoje. Sporto pedagogikos ir psichologijos tikslas - ne tik formuoti teorines asmenybės ugdymo sporte ir per sportą, sporto pratybų organizavimo žinias, bet ir kelti problemas, inicijuoti diskusijas svarbiais sporto psichologijos ir pedagogikos klausimais.
Sporto pedagogika padeda ugdyti sportininkus specifiniame kontekste - sportu ir per sportą. Studijuojantieji įgyja žinių ir filosofinę sampratą apie žmogaus kūną ir judėjimą, asmenybės psichikos raišką, savikūros, saviugdos procese. Jie įgyja kompetencijų tinkamiems pedagoginiams sprendimams priimti, veikiant sporto aplinkoje ir įvairiose situacijose, kurti palankią ugdymo(si) ir bendradarbiavimo aplinką.
Taip pat skaitykite: Sporto psichologijos praktinis pritaikymas
Kam skirta psichologinė parama?
Sporto psichologo klientais gali būti sportininkas, sportininkų grupė, treneris arba sportininkų tėvai. Dažniausiai sporto psichologai dirba su pavieniais sportininkais, norinčiais pagerinti savo sportinį pasirodymą, jaustis labiau psichologiškai pasirengę varžyboms arba išspręsti sunkumus, susijusius su sportine veikla.
Psichologas gali dirbti ir su grupe sportininkų, ypač komandomis, orientuodamasis į komandos mikroklimatą, sutelktumą bei tikslus. Trenerio bendradarbiavimas su psichologu taip pat yra labai svarbus. Psichologas gali atlikti psichologinį įvertinimą ir pateikti treneriui sportininko profilį, bendradarbiauti sudarant treniruočių planus.
Kartais psichologui tenka bendradarbiauti su sportininkų tėvais, ypač kai sportuoja vaikai arba paaugliai. Tėveliams būna įdomu, su kokiais sunkumais susiduria jų vaikai, kaip jie galėtų padėti.
Svarbu paminėti, kad sporto psichologai pirmiausia dirba su sveikais, psichinių sutrikimų neturinčiais, sportininkais. Jie ne gydo, o padeda ieškoti būdų, kaip įgyvendinti savo sportinį potencialą.
Kaip kreiptis į sporto psichologą?
Į sporto psichologą paprastai kreipiasi pats sportininkas, treneris arba jaunųjų sportininkų tėveliai. Informaciją apie psichologus galima susirasti per pažįstamus, sporto klubą ar mokyklą arba internete.
Kaip vyksta konsultacijos?
Psichologo darbo metodai priklauso nuo paties psichologo. Pirmiausia reikia susitarti dėl susitikimo. Susitikimai paprastai vyksta psichologo kabinete arba sporto bazėje. Prasidėjus COVID-19 pandemijai, nemaža dalis darbo persikėlė į nuotolines erdves.
Pirmojo susitikimo metu aptariami darbo tikslai. Klientas išsako, kodėl kreipiasi į psichologą, su kokiais sunkumais susiduria, kokie psichologinio rengimo aspektai jį domina. Toliau pereinama prie konkrečių darbo metodų:
- Psichologinis įvertinimas: psichologinių testų atlikimas, klausimynų pildymas, stebėjimas bei interviu.
- Psichologinių įgūdžių mokymas: relaksacija ir autogeninė treniruotė, vaizdinių kūrimas, tikslų užsibrėžimas, dėmesio koncentracija, psichinės energijos valdymas, teigiamas mąstymas ir vidinė kalba, varžybiniai ritualai.
- Į problemą orientuotas darbas: ieškomi sprendimai, kurie padėtų išvengti nenorimo elgesio ir didintų pageidaujamo elgesio pasireiškimus.
- Konsultavimas: sportininkas pats ieško atsakymų į savo klausimus, padedamas psichologo.
Sporto psichologija ir verslas: ar yra panašumų?
Psichoterapeutė Rinalda teigia, kad versle, kaip ir sporte, galioja tos pačios taisyklės. Sporte yra žaidimo taisyklės, treneriai, žaidėjai ir teisėjai. Versle lygiai taip pat - savos žaidimo taisyklės. Įmonės vadovas - žaidimą kontroliuojantis teisėjas, padalinio ar skyriaus vadovas - treneris, o darbuotojai - žaidėjai.
Tiek sporte, tiek versle yra stipri konkurencija: tarp komandų, tarp tos pačios komandos žaidėjų. Konkurencija yra didžiulė problema, vedanti prie labilumo gyvenime: žmonės vienu metu esti keliose vietose, atlieka keletą darbų, nesikoncentruoja į tai, kur yra ir ką veikia. Taip atsitinka dėl daugybės dirgiklių, išbalansuojančių žmogų: feisbukų, tviterių, žinių, žinučių.
Savybės, padėjusios FIBA teisėjams tapti elitiniais, o verslininkams - veikti sėkmingai:
- Emocinė elegancija
- Tinkami bendravimo įgūdžiai
- Pasitikėjimas savimi
- Teisėjo kaip žmogaus patikimumas, žmogiškasis autoritetas, reputacija
Svarbiausia yra noras - įsisąmonintas, įprasmintas. Reikia labai norėti ir suvokti, kad tik konkretus sąmoningas veiksmas gali keisti padėtį, gyvenimą, žmogų, jo savijautą. Tačiau reikia įvertinti galimybes: norėti neužtenka, reikia galėti.
Emocinė elegancija lemia tinkamo fokuso pasirinkimą, dėmesio koncentraciją, mobilizavimą, savivoką. Emocinės elegancijos pamatas yra supratimas to, ką žmogus jaučia, ir kaip tai susiję su tuo, ką jis daro, kalba, elgiasi. Tai jausmo atpažinimas savyje ir kituose, jo pripažinimas ir mokėjimas su juo gyventi, kontroliuoti jį.
Žlugimo priežastys
Tiek įmonių vadovų, tiek sportininkų žlugimą gali lemti trys žmogiškosios savybės: arogancija, neigimas, godumas.
- Arogancija - tai pasaulio susiaurinimas iki savęs, išdidumas, pasipūtimas, susireikšminimas, susikoncentravimas į save patį. Tai didžiulis ego, kuris neleidžia turėti platesnį regos lauką ir matyti kitus žmones, kitų jausmus.
- Neigimas būdingas žmonėms, kurie visada turi savo tiesas. Poreikis būti teisiam yra tam tikra valdymo forma, paremta baime.
- Godumas - tai nenoras, nemokėjimas, neturėjimas gebėjimo dalintis patirtimi, žiniomis, pinigais, meile, kamuoliu.
tags: #taikomoji #sporto #psichologija