Smurtas artimoje aplinkoje yra opi problema, paveikianti įvairaus amžiaus, lyties, rasės, etninės kilmės, socialinio ar ekonominio statuso asmenis. Šiame straipsnyje nagrinėjame socialinę, psichologinę, fizinę ir seksualinę reabilitaciją, susijusią su smurto artimoje aplinkoje padarinių įveikimu, taip pat vaikų patirto smurto problemą ir galimus jos sprendimo būdus.
Smurtas artimoje aplinkoje: apibrėžimas ir formos
Smurtas artimoje aplinkoje apibrėžiamas kaip įvairios formos fizinė, seksualinė, psichologinė ar ekonominė žala, kurią asmuo patiria dėl dabartinio arba buvusio partnerio veiksmų. Tai apima bet kokią agresiją ar prievartą, sukeliančią fizinę ar emocinę žalą, kurią vykdo partneris arba šeimos narys.
Dažniausiai pasitaikančios smurto artimoje aplinkoje formos:
- Fizinis smurtas: fizinės jėgos naudojimas siekiant sukelti skausmą ar sužeisti partnerį (smūgiai, spardymas, gniaužymas ir kt.).
- Seksualinis smurtas: privertimas ar prievartavimas dalyvauti seksualinio pobūdžio veiksmuose be sutikimo.
- Persekiojimas: pasikartojančios, nepageidaujamos dėmesio formos, dėl kurių auka jaučiasi nesaugiai ir nuolat persekiojama (pranešimų siuntimas, sekimas, bandymai užmegzti kontaktą).
- Psichologinė agresija: emocinio poveikio forma, kuria siekiama kontroliuoti, įbauginti arba žeminti partnerį, naudojant žodinius ir neverbalinius būdus (nuolatinis kritikavimas, gėdinimas, manipuliacija ir grasinimai).
Statistika rodo, kad daugiau nei trečdalis moterų ir ketvirtadalis vyrų per savo gyvenimą patiria tam tikrą fizinio smurto, seksualinės prievartos arba persekiojimo formą. Rizikos veiksniai, tokie kaip mažos pajamos, žemesnis išsilavinimas, nepalankios vaikystės patirtys bei bedarbystė, gali didinti smurto riziką.
Smurto artimoje aplinkoje padariniai
Smurtas artimoje aplinkoje neigiamai veikia aukų fizinę ir psichinę sveikatą. Fiziniai padariniai apima įvairius sužeidimus, galvos skausmus, nemigą, lėtinį skausmą, virškinimo problemas bei kitas sveikatos problemas. Psichologiniai padariniai gali būti potrauminio streso sutrikimas (PTSD), depresija ir net mintys apie savižudybę.
Taip pat skaitykite: Socialinė kognityvinė agresijos teorija: kas tai?
Apie 75 % išgyvenusių smurtą šeimoje patiria fizinius sužalojimus, tarp jų ir rimtas traumas.
Pagalbos ieškojimo kliūtys
Daugeliui aukų yra sunku kreiptis pagalbos dėl baimės dėl galimų pasekmių, nepasitikėjimo valdžios institucijomis, stigmos ir gėdos. Aukos dažnai nenori pranešti apie savo patirtį, nes bijo keršto ar nėra tikros, ar joms bus suteikta reikiama pagalba.
Reabilitacijos svarba
Pagalbos ieškojimas ir kreipimasis į psichikos sveikatos priežiūros specialistus gali būti itin svarbūs norint įveikti smurto padarinius. Reabilitacija apima kompleksinį procesą, skirtą padėti asmeniui atgauti fizinę, psichologinę ir socialinę gerovę po patirtos traumos.
Socialinė reabilitacija
Socialinė reabilitacija padeda asmeniui atkurti socialinius ryšius, įgūdžius ir pasitikėjimą savimi, kad jis galėtų vėl integruotis į visuomenę. Tai apima:
- Pagalbą ieškant būsto ir darbo.
- Konsultacijas dėl finansinių sunkumų.
- Pagalbą kuriant naujus socialinius tinklus.
- Mokymą apie sveikus santykius.
Psichologinė reabilitacija
Psichologinė reabilitacija padeda asmeniui įveikti emocinius ir psichologinius smurto padarinius, tokius kaip depresija, nerimas, PTSD ir žema savivertė. Tai apima:
Taip pat skaitykite: Pagrindiniai Aristotelio socialinės psichologijos principai
- Individualią terapiją.
- Grupines terapijos sesijas.
- Kognityvinę elgesio terapiją (KET).
- Traumos terapiją.
Fizinė reabilitacija
Fizinė reabilitacija padeda asmeniui atgauti fizinę jėgą, mobilumą ir funkcijas po patirtų sužalojimų. Tai apima:
- Fizioterapiją.
- Ergoterapiją.
- Skausmo valdymą.
- Masažą.
Seksualinė reabilitacija
Seksualinė reabilitacija padeda asmeniui įveikti seksualinės prievartos padarinius, tokius kaip seksualinės funkcijos sutrikimai, baimė ir gėda. Tai apima:
- Seksualinę terapiją.
- Konsultacijas dėl seksualinės sveikatos.
- Pagalbą atkuriant intymumą ir pasitikėjimą santykiuose.
Prievartos prieš vaikus formos
Prievarta prieš vaikus apima įvairias formas:
- Fizinė prievarta: mušimas, smogimas, stumdymas, bet koks skausmo sukėlimas, kūno sužalojimas.
- Vaikų nepriežiūra, apleistumas: biologinių ar psichinių vaiko poreikių netenkinimas, nesirūpinimas vaiko maitinimu, rengimu, saugumu ir sveikata, išvijimas iš namų.
- Emocinė prievarta: pasityčiojimas, žodinė agresija, žeminimas, gąsdinimas, vertimas jaustis kaltu, nuolatinis blogos savijautos sukėlimas, parodymas, kad esi nemylimas ir nepageidaujamas.
- Seksualinis vaikų išnaudojimas: vaikų ir paauglių įtraukimas į seksualinę veiklą, kai tvirkintojas, suaugęs arba bendraamžis, verčia vaiką tenkinti savo seksualinius poreikius pasinaudodamas jo meile, priklausomybe ir pasitikėjimu.
Vaikų seksualinė prievarta
Vaikų seksualinė prievarta apibrėžiama kaip bet koks seksualinis kontaktas tarp suaugusiojo ir seksualiai nesubrendusio vaiko, suaugusiam siekiant seksualinio pasitenkinimo; arba bet koks seksualinis kontaktas su vaiku, naudojant jėgą, grasinimus, meluojant, jog vaiko dalyvavimas tame kontakte yra nekenksmingas vaikui; seksualinis kontaktas su vaiku, kuriam vaikas negali duoti informuoto sutikimo dėl amžiaus, jėgos skirtumo ar santykių su suaugusiuoju pobūdžio.
Veiksmai, priskiriami seksualinei skriaudai: lytiniai santykiai su vaiku, oralinis, genitalinis, analinis vaiko išnaudojimas, intymių vaiko kūno vietų lietimas ar glostymas, masturbacija, vaiko skatinimas liesti suaugusįjį, prostitucija, apsinuoginimas ar apnuoginimas, vertimas filmuotis ar fotografuotis, lytinių organų demonstravimas vaikams, pornografinės literatūros, filmų rodymas, kito asmens prievartavimas vaiko akyse, lytinio akto demonstravimas vaikui.
Taip pat skaitykite: Plačiau apie socialinę ir bendravimo psichologiją
Sukeliamos problemos ir pasekmės
Seksualinės skriaudos padariniai gali būti ilgalaikiai ir pasireikšti įvairiais būdais:
- Nepasitikėjimas kitais žmonėmis, socialinė izoliacija.
- Depresija, mintys apie savižudybę ar bandymai nusižudyti.
- Nepakankamas savęs vertinimas, gėdos, kaltės, pykčio jausmai.
- Savo kūno nekentimas, savęs žalojimas.
- Seksualinės funkcijos sutrikimai (frigidiškumas, vaginizmas ir pan.).
- Piktnaudžiavimas psichoaktyviomis medžiagomis (alkoholiu, narkotikais).
- Baimė, košmarai, miego ir valgymo sutrikimai.
- Prostitucija.
- Potrauminio streso sutrikimas (PTSD).
- Nesėkmės mokykloje arba mokyklos nelankymas.
- Rūkymas.
- Narkotinių medžiagų ir alkoholio vartojimas.
- Nusikalstama veikla.
- Paauglių nėštumas.
- Pabėgimai iš namų.
- ŽIV ir AIDS atvejai.
- Lytiniu keliu plintančios ligos.
- Žema savigarba bei depresijos ir savižudybės atvejai.
Seksualinės prievartos socialinės pasekmės
Seksualinė prievarta prieš vaikus turi didžiulių socialinių pasekmių, įskaitant nusikalstamumą, prostituciją, priklausomybes ir psichikos sveikatos problemas.
Kaip sprendžiama ši problema?
Sprendžiant smurto ir prievartos prieš vaikus problemą, svarbu:
- Užtikrinti vaikų teises ir saugumą.
- Šviesti visuomenę apie smurto formas ir padarinius.
- Teikti pagalbą ir paramą aukoms.
- Vykdyti prevencines programas.
- Dirbti su smurtautojais, siekiant pakeisti jų elgesį.
Vaikų raidos sutrikimų ankstyvoji reabilitacija
Vaikų raidos sutrikimų ankstyvoji reabilitacija - tai asmens sveikatos priežiūros paslauga, užtikrinanti ankstyvą vaikų raidos sutrikimų nustatymą, ankstyvą kompleksinę pagalbą vaikams, turintiems raidos sutrikimų, jų tėvams (globėjams). Tai vaikų raidos sutrikimų ir neįgalumo pirminė, antrinė ir tretinė prevencija, kompleksinė reabilitacija bei jų integracija į visuomenę ir švietimo sistemą. Šios paslaugos teikiamos ankstyvojo amžiaus vaikams, turintiems psichologinės, motorinės ir socialinės raidos sutrikimų ir jų rizikos veiksnių, bei šių vaikų tėvams (globėjams).
Į vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos tarnybą priklausomai nuo indikacijų gali siųsti šeimos gydytojas, pediatras, ortopedas, chirurgas, neurologas, kiti specialistai, pastebėję atitinkamus kūdikio/vaiko sutrikimus, būkles ir ligas.
tags: #socialine #psichologine #fizine #ir #seksualine #reabilitacija