Įvadas
Lietuvos psichologų sąjunga (LPS) aktyviai dalyvauja savanoriškoje veikloje, siekdama teikti pagalbą įvairioms visuomenės grupėms ir spręsti aktulias problemas. Šiame straipsnyje aptariamos LPS savanorių veiklos kryptys, jų teikiama nauda ir poveikis visuomenei.
Emocinės Paramos Linijos ir Pagalba Nukentėjusiems nuo Karo
Reaguodama į karą Ukrainoje ir didėjantį iš jo atvykstančių žmonių skaičių, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kartu su partneriais pradėjo teikti nemokamą pagalbą. Paskambinus trumpuoju numeriu 1809, kasdien veikia emocinės paramos linija rusų kalba, kurios darbui pasitelkiami savanoriai. Prasidėjus karui Ukrainoje, nevyriausybinių organizacijų Raudonojo kryžiaus, Lietuvos psichologų sąjungos bei Nacionalinės NVO koalicijos pastangomis per trumpą laiką surinkta daugiau 400 savanorių anketų dėl pagalbos teikimo. Vieningai šiai veiklai susitelkė ir psichikos sveikatos srityje dirbantys specialistai, ir galintys prisidėti prie tokios veiklos Lietuvos gyventojai.
Sprendžiant galimas pagalbos formas nuo karo įvykių nukentėjusiems žmonėms, pirmiausia, pasirinktas emocinės paramos teikimas telefonu kaip galimybė išsakyti savo sunkias emocijas, papasakoti apie savo išgyvenimus, būti išklausytiems. 1809 numeriu emocinės paramos linijos įsteigimui paramą geranoriškai suteikė viena iš telekomunikacijos bendrovių. Joje suburti savanoriai dirba visomis savaitės dienomis po 3 valandas, darbo dienomis vakarais nuo 18 iki 21 val., o savaitgaliais - dienos metu nuo 12 iki 15 val. Atsižvelgiant į didelį savanoriauti atsiliepusių profesionalų skaičių ir trauminę patirtį turinčių žmonių mastą, bus prieinama ir tęstinė psichologinė, psichoterapinė pagalba. Joje specialistai nuolat skelbs galimus konsultacijų laikus, kuriais galės naudotis visi norintieji. Svetainėje pateikiama išsami informacija apie specialistus, informuojama, kaip gauti vaizdo konsultaciją.
Specialistai pabrėžia, kad kilus karui katastrofinės patirtys stipriai paveikia žmonių psichikos sveikatą. Pažeidžiami ne tik žmonių saugumo poreikiai, bet ir išgyvenami negatyvūs jausmai: kyla nerimas, baimė, pyktis, jaučiamas bejėgiškumas. Neretu atveju patiriama šoko būsena, kai sunkiai tikima tuo, kas vyksta. Visos šios emocijos kyla, bandant suprasti ir susitaikyti su kilusia padėtimi. Šiame procese neretai kyla daug minčių, nemalonių trauminės patirties prisiminimų, kurie trikdo poilsį, apsunkina susidorojimą su paprastais, kasdieniais dalykais.
Pažymima, kad paskambinus trumpuoju nemokamu numeriu 1809, emocinę paramą ir toliau teikia skirtingų emocinės pagalbos linijų savanoriai ir profesionalūs psichologai - veikia „Vilties linija“ suaugusiesiems, „Pagalbos moterims linija“, „Tėvų linija“, „Jaunimo linija“, „Vaikų linija“ ir „Sidabrinė linija“ senjorams.
Taip pat skaitykite: J. Lozovska ir jaunieji mokslininkai
Teminės Grupės ir Bendradarbiavimas
LPS vienija specialistus įvairiose psichologijos srityse, skatina bendradarbiavimą ir žinių mainus. Šios grupės apima:
Aplinkos Psichologijos Grupė
Grupės tikslas - vienyti aplinkos psichologijos ar susijusiose srityse dirbančius specialistus ir sukurti aplinką bendradarbiavimui ir žinių/idėjų/patirties mainams. Tikimasi, kad ši bendradarbiavimo aplinka suteiks sąlygas plėtoti aplinkos psichologijos mokslą ir praktiką Lietuvoje bei didins Lietuvos aplinkos psichologų žinomumą pasaulyje.
Klimato kaitos ir ekologinės krizės padariniai juntami ne tik ekosistemų kontekste, jie taip pat neigiamai veikia žmogaus fizinę bei psichinę sveikatą. Tyrimai rodo, kad žmonės susiduriantys su klimato kaitos padariniais, turi didelę riziką patirti psichinės sveikatos sutrikimus bei gyvenimo kokybės menkėjimą. Kadangi klimato kaitos ir ekologinės krizės apraiškos pasaulio regionuose skiriasi, yra svarbu burti specialistus, kurie išmanytų tiek pasaulines tiek vietines šių procesų aktualijas bei tendencijas, ir gebėtų taikyti bendrąsias aplinkos psichologijos mokslo žinias regioninėms klimato kaitos ir ekologinės krizės problemoms spręsti. Lietuvoje dar tik pradedama domėtis klimato kaitos ir ekologinės krizės klausimais, o aplinkos ir aplinkosaugos psichologijos mokslo plėtra Lietuvoje šiandien yra ankstyvojoje stadijoje.
Aukštųjų Mokyklų Psichologų Grupė
Grupės tikslas - burti aukštosiose mokyklose psichologines paslaugas teikiančius psichologus, inicijuoti ir vykdyti bendrus projektus, dalintis patirtimi ir idėjomis, plėtoti tyrimus ir praktiką Lietuvoje bei bendradarbiauti su susijusiose srityse dirbančiais specialistais, siekiant prisidėti prie aukštųjų mokyklų bendruomenės narių psichologinės ir emocinės gerovės užtikrinimo. Mes aktyviai palaikome tarpdisciplininio bendradarbiavimo idėjas, esame pasiryžę įsitraukti į projektus bei veiklas, kurios padėtų mums vystytis, tobulinti teikiamą pagalbą bei plėsti psichologinių paslaugų spektrą Lietuvos aukštosiose mokyklose.
LGBTQIA+ Sąmoningumo Didinimo Grupė
Didinti sąmoningumą LGBTQIA+ (lesbiečių, gėjų, biseksualių, translyčių, queer, interseksualių, aseksualių ir kt.
Taip pat skaitykite: Argentinos psichologijos kraštovaizdis
Neuropsichologijos Grupė
Grupės tikslas - burti neuropsichologijos srityje dirbančius specialistus, sudarant erdvę dalintis patirtimi ir idėjomis, plėtoti neuropsichologijos mokslą ir praktiką Lietuvoje. Grupė skatina tarpdisciplininį bendradarbiavimą tarp specialistų, dirbančių įvairiose su neuropsichologijos mokslu susijusiose srityse. Grupė atvira psichologams, neurologams, neuromokslininkams, radiologams, psichiatrams, reabilitacijos specialistams, logopedams, ergoterapeutams ir kineziterapeutams bei kitiems, žmogaus smegenų veikla besidomintiems ir su jos sutrikimais dirbantiems, specialistams.
Neuropsichologijos grupė bendradarbiauja su kitomis organizacijomis, vykdančiomis mokslinius tyrimus neuromokslų srityje, ar teikiančiomis sveikatos priežiūros, reabilitacijos, ugdymo paslaugas asmenims, sergantiems įvairiomis, su smegenų veiklos sutrikimais siejamomis, ligomis ar patyrusiems galvos smegenų traumas.
Savanorystės Poveikis Karjerai ir Asmeniniam Augimui
Savanoriška veikla gali prisidėti prie karjeros siekių net keliais skirtingais lygmenimis. Dažnai jauni žmonės baigia universitetą ir savo CV turi tik mokyklos ir universiteto baigimo įrašus. Jeigu nėra jokios papildomos veiklos, būsimam darbdaviui toks gyvenimo aprašymas beveik nieko neparodo ir vertinti žmogaus kompetencijas sunku. Tačiau net ir savanorystės patirtis atliekant pagalbinius, techninius darbus yra vertinga informacija būsimam darbdaviui, nes parodo, kad žmogumi galima pasitikėti - jis ateina laiku, padaro darbus, laikosi įsipareigojimų. Taip pat jauniems žmonėms pravartu žinoti, kad savanoriška veikla gali suteikti papildomų taškų prie stojamojo balo į aukštąsias mokyklas. Taigi savanorystė padidina šansą įstoti į norimą specialybę.
Jeigu žmogus savanoriauja organizacijoje, kuri turi išvystytą darbo su savanoriais kultūrą, gerai veikiančią sistemą, kurioje ugdymas yra labai svarbi proceso dalis, jis gali gauti be galo daug darbinių įgūdžių ir žinių apie save, apie kitus, apie darbą komandoje. Tai pirmasis žingsnis į darbinį pasaulį, kuriame taip pat labai svarbu laikytis susitarimo, derinti lūkesčius, gebėti bendradarbiauti su skirtingomis asmenybėmis, atpažinti ir išgryninti savo savybes, stipriąsias puses ir jas panaudoti.
Kalbant apie darbdavius, nevyriausybiniame sektoriuje savanorystės patirtis yra labai vertinama, nes tai atskleidžia žmogaus vertybines pozicijas. Biudžetiniame sektoriuje yra daugiau formalių kriterijų, o privačiame verslo sektoriuje vertinamas iniciatyvumas, todėl kai kurie darbdaviai labai palankiai vertina savanorystės patirtį, nes jau pačioje jos esmėje užkoduotas iniciatyvumas. Taigi pasirinkę dominančią veiklos sritį ir joje savanoriaudami, galite įgyti vertingos patirties. Taip pat prisiminkite, kad savanorystė yra ir puiki proga užmegzti kontaktus su reikiamais tos srities žmonėmis.
Taip pat skaitykite: Etikos dilemos psichologijoje
Verta paminėti savanorystės naudą emocinei ir fizinei paties savanorio sveikatai:
- Puoselėjate laimės jausmą.
- Didinate pasitikėjimą savimi.
- Darydami gera kitiems, jaučiate savo veiklos ir siekiamo tikslo prasmę. Tai suteikia pasididžiavimo, tapatumo jausmą.
- Įgyjate tikslą gyvenime.
- Palaikote fizinę savo sveikatą. Tyrimai rodo, kad savanorystei savo laiko skiriantys žmonės mažiau skundžiasi aukštu kraujospūdžiu, jų gyvenimo trukmė ilgesnė. Vyresnio amžiaus savanoriai linkę daugiau vaikščioti, lengviau susidoroja su kasdienėmis užduotimis, turi geresnius mąstymo įgūdžius.
Svarbu paminėti, kad šiomis naudomis pasižymi ne vienkartinė savanorystė, o ilgalaikė. Tyrimai parodė, kad teigiamas pasekmes jaučia žmonės, savanorystei skiriantys 2-3 valandas per savaitę (arba apie 100 valandų per metus). Savanoriška veikla ne tik suteikia prasmės, pasitenkinimo, naujų įgūdžių, bet ir sudaro erdvę siekti karjeros pačioje savanoriškos veiklos organizacijoje.
Savanorystės Pavyzdžiai
Linas Juozulynas, savanoriaujantis "Vaikų linijoje", pasakoja, kad iš pradžių net nežinojo karjeros galimybių organizacijos viduje, jam tiesiog patiko veikla ir jis norėjo įsitraukti vis labiau: „Sąmoningai nesiekiau vadinamosios karjeros ir iš anksto nieko neplanavau - tai vyko natūraliai. Tiesiog įsitraukdavau į veiklas, nes jos man įdomios, motyvuojančios, o mano įgūdžius, kylančias kompetencijas pastebėdavo „Vaikų linijos“ darbuotojai ir pasiūlydavo eiti toliau“. Jis teigia, kad jaučia didelį pasitenkinimą, kai gali padėti ne tik skambinantiems ar rašantiems vaikams juos išklausydamas, bet ir dalindamasis savo žiniomis bei patirtimi per naujų savanorių mokymus. "Psichologijos studijos gyvenime atsirado ne šiaip sau, pasvarstymų buvo jau kurį laiką, tačiau motyvaciją labai pastiprino „Vaikų linija“. Tiesą sakant, visi mano turimi išsilavinimai (teisės magistras, vadybos magistras ir dabar kremtami psichologijos mokslai) labai gražiai susišaukia profesinėje veikloje, kur reikia daug psichologijos žinių - ne veltui dalis kolegų ateina iš organizacinės psichologijos sferos“, - įsitikinęs L.
Brigita, dirbanti "Vaikų linijoje", teigia, kad kreipdamasi dėl samdomo darbo organizacijoje, jau turėjo didelį privalumą - ji iš asmeninės patirties žinojo, kaip veikia tarnybos paslauga, kokius etapus praeina savanoriai, be to, galėjo iškart pradėti dirbti.
Savanorystė Onkologijos Srityje: Projektas „Draugų Kalendorius“
Nuo 2002 m. Lietuvoje veikianti onkohematologinėmis ligomis sergančių pacientų bendrija „Kraujas“ savanorystės tradicijas puoselėja ne pirmus metus. Mūsų savanoriai darbuojasi skatindami kaulų čiulpų donorystę - projektas „Būk geras“ gyvuoja jau daugiau nei dešimt metų. Dėl jo Lietuvos negiminingų kaulų čiulpų donorų registre šiuo metu jau yra daugiau nei vienuolika tūkstančių potencialių donorų, pasirengusių padėti sunkiems ligoniams, kuriems reikalinga kaulų čiulpų transplantacija. Asociacija taip pat subūrė ligų ambasadorių grupę - tai kraujo vėžį įveikę žmonės, kurie konsultuoja ir bendrauja su sergančiaisiais.
Projekto metu sukurta specializuota savanorių mokymų programa „Draugų kalendorius“ skatina visuomenę skirti savo laiko, žinių ir patirties sergantiesiems. Taip mažinama vėžio stigma bendruomenėje, kovojama su diskriminacija, kurią onkologiniai pacientai patiria dėl savo ligos. Dėl šios programos vėžiu sergantys pacientai gauna kokybiškesnes paslaugas ligoninėje ir namuose, turi galimybę bendrauti, gauti jiems rūpimą informaciją, emocinę paramą, pagalbą, būtiną jų kasdieniame gyvenime ir buityje. Programos savanoriai savo veiklą pradėjo VULSK Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro skyriuose.
Savanorių parengimas ir savanorystės įgyvendinimas prisideda prie onkologinių pacientų - pažeidžiamos ir diskriminuojamos grupės - gyvenimo kokybės gerinimo bei socialinės integracijos, taip pat atskleidžia naujas ir dar neišnaudotas visuomenės galimybes žmogaus teisių bei demokratijos vertybių įtvirtinimo srityje.
Kaip Tapti Savanoriu?
Norintis savanoriauti, turi sudalyvauti atrankoje ir mokymuose, tad prie savanorystės galima prisijungti tuomet, kai yra renkamos naujos savanorių grupės.
tags: #psichologu #sajunga #savanoriai