Socialinės psichologijos įvadas

Socialinė psichologija - tai taikomosios psichologijos šaka, kuri sistemingai tiria visuomeninį žmogų. Ji nagrinėja socialinę elgseną ir psichinius reiškinius, kurie atsiranda žmonėms bendraujant ir sąveikaujant įvairiose grupėse.

Socialinės psichologijos esmė ir objektas

Socialinė psichologija apima ne tik kitų žmonių, bet ir savo paties suvokimą, vertinimą bei Aš vaizdo formavimąsi. Ši disciplina nagrinėja žmogaus elgesio ypatybes, kurios susiklosto, kai žmogus tampa tam tikros grupės nariu. Socialinė psichologija apima mažųjų socialinių grupių funkcionavimą: nuostatas, socialinius vaidmenis, lyderiavimą (lyderystės teorijos), konfliktus, kognityvinį disonansą, kauzalinę atribuciją, komunikaciją ir individo socialinį elgesį, grupės įtaką individui. Taip pat tiria, kaip pavieniai individai priima ir perduoda informaciją kitiems, kaip nuo to priklauso jų elgesys, kaip grupuojamasi apie bendras idėjas ar lyderius ir kokie procesai veikia grupuočių formavimąsi, jų raidą, bendradarbiavimą ir konfliktus su kitomis grupuotėmis.

Socialinės psichologijos teiginiai grindžiami stebėjimais ir eksperimentais. Ši mokslo šaka yra svarbi visuomenės raidą prognozuojančioms valdžios, teisėsaugos institucijoms ir politikams.

Socialinės psichologijos raida

Socialinės psichologijos ištakos siejamos su Aristotelio ir Platono veikalais, kuriuose daugiausia nagrinėjami individo ir visuomenės klausimai. Tam tikrą laiką socialinė psichologija buvo bendrosios psichologijos dalis.

XVIII a. C. A. Helvétius veikaluose pabrėžė aplinkos vaidmenį asmenybės socializacijai, sąmonės, potraukių ir aistrų vaidmenį visuomenės formavimuisi. A. Comte’as laikomas pirmuoju mokslininku, ketinusiu išskirti atskirą socialinio mokslo sritį. Kaip atskira psichologijos šaka socialinė psichologija susiformavo XX a. pradžioje.

Taip pat skaitykite: Įmonės nauda iš socialiai atsakingų darbuotojų

1908 m. Londone išleista W. McDougallio knyga „Socialinės psichologijos įvadas“, o Niujorke - E. A. Rosso knyga „Socialinė psichologija“. Po I pasaulinio karo atsirado eksperimentiniais metodais paremtų darbų, ypač buvo tiriama visuomenės ir grupės įtaka asmenybei.

Socialinė psichologija Lietuvoje

Lietuvoje socialinės psichologijos užuomazgų atsirado XIX a. viduryje, o XX a. pradžioje socialinės psichologijos tematika vieni pirmųjų rašė A. Kaupas ir K. Bytautas. 1939 m. J. Vabalo‑Gudaičio straipsnis „Žemaičių psichologinių savybių klausimu“ yra pirmasis darbas apie tarpkultūrinius skirtumus. XX a. 8 dešimtmetyje darbų iš socialinės psichologijos paskelbė A. Jacikevičius ir A. Suslavičius.

Psichologijos dalyko svarba švietimo sistemoje

Psichologijos dalyku siekiama padėti mokiniams pasirinkti tolesnį gyvenimo kelią, būti pasiruošus pokyčiams ir iššūkiams, įgyti svarbaus asmeninio patyrimo, skatinti vidinį aktyvumą, kaip suteikiantį kryptį asmenybės raidai, ir išorinį aktyvumą, kaip ugdantį saviraišką, socialinius gebėjimus bei tarpasmeninius ryšius. Psichologijos dalyko programoje gilinamasi į savęs pažinimo, bendravimo bei sudėtingų psichologinių situacijų prevencijos problemas.

Psichologijos dalyko paskirtis - supažindinti mokinius su pagrindinėmis psichologijos sritimis (pažinimo psichologija, asmenybės psichologija, socialine psichologija), ugdyti mokinių kompetencijas, kurios įgalintų jauną žmogų taikyti psichologijos žinias gyvenime. Programa parodo psichologijos žinių praktinio pritaikymo ugdant savo asmenybę ir bendravimo įgūdžius galimybes, ugdo pozityvią nuostatą psichologinės pagalbos atžvilgiu.

Pasirenkama Programa padeda labiau pažinti savo ir kito žmogaus asmenybę, suvokti sociume vykstančius procesus, pasigilinti į tarpasmeninius ryšius. Ugdomas jauno žmogaus gebėjimas tinkamai naudotis savo stiprybėmis, kompensuoti savo trūkumus. Programoje išskirtos trys pasiekimų sritys: Savęs pažinimas ir tyrinėjimas (pažinimo ir asmenybės psichologija), Savęs pažinimas santykiuose su kitais (socialinė psichologija), Pagalbos sau ir kitam galimybių pažinimas. III-IV gimnazijos klasėse psichologija yra laisvai pasirenkamasis dalykas.

Taip pat skaitykite: Socialinė psichologija: metodai ir etika

III gimnazijos klasėje siekiama suteikti žinių ir ugdyti gebėjimus, kurie padėtų suvokti žmogaus asmenybę kaip sudėtingą ir nedalomą visumą, skatintų mokinius atskleisti savąjį individualumą, suvokti savo ir aplinkinių stipriąsias bei silpnąsias savybes, suprasti emocinio pasaulio reikšmę ir sudėtingumą. IV gimnazijos klasėje mokiniams suteikiamos žinios leis geriau analizuoti žmonių tarpusavio santykius, taikyti efektyvesnius socialinės sąveikos būdus. Mokiniai suvoks bendravimo socialinėje grupėje ypatumus, išmoks analizuoti konfliktines situacijas ir pasirinkti tinkamą konflikto sprendimo strategiją.

Vidurinio ugdymo uždaviniai

Įgyvendinant Programą ugdomos šios kompetencijos: pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, skaitmeninė, pilietiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, kultūrinė. Mokiniai suvokia psichologijos dalyko tikslus ir uždavinius, geba paaiškinti psichologijos specifiškumą, naudojamus metodus, dėsningumus, ryšį su kitais mokslais. Geba, naudodamas psichologijos žinias, kelti klausimus ir rasti atsakymus apie save ir kitus. Atskiria pagrįstą psichologijos dalyko teiginį nuo nepagrįsto, geba argumentuoti. Žino psichologijos pagrindinius faktus, suvokia ir gali paaiškinti psichologijos žinių suteikiamą naudą. Giliau pažįsta savo asmenybę, sieja asmenines savybes su tikslingai iškeltais tikslais tobulėti. Stiprina pasitikėjimą savimi bei savo empatiškumą, toleranciją. Geba apibūdinti ir vertinti savo ir kitų emocijas. Geba vertinti ir apibūdinti, kaip emocijų išraiška gali paveikti kitus žmones. Moka išklausyti kitokią nuomonę, konstruktyviai spręsti kilusius konfliktus. Geba save motyvuoti, įveikti sunkumus, geba išsikelti tikslą, formuoti ir pasiekti tarpinius tikslus, analizuoja ir argumentuotai paaiškina savo sprendimus. Analizuoja ir paaiškina, kokią įtaką daro įtampa, atpažįsta dirgiklius ir lanksčiai vertina situaciją. Kritiškai vertina gyvenimo būdo ir aplinkos įtaką sveikatai. Taikydamas įgytas žinias apie save geba tikslingai formuoti asmeninį įvaizdį įvairiomis komunikavimo priemonėmis, giliau suvokia komunikacijos proceso dėsningumus, galimas komunikavimo klaidas, tikslingai naudoja komunikavimo kanalus ir priemones. Taiko įvairias strategijas bendraudamas individualiai ir grupėje. Pasiruošęs užmegzti socialinius ir darbo santykius, įgyja tam reikalingų įgūdžių. Susipažįsta su kūrybinio mąstymo, vaizduotės ypatumais, mechanizmais. Savarankiškai kelia klausimus ir kūrybiškai analizuoja problemas, idėjas, galimybes, būsimus veiksmus apsvarsto iš įvairių pozicijų, prognozuoja, įvertina riziką. Mokiniai ugdosi motyvaciją kūrybiškai interpretuoti socialinę aplinką, nuostatą nuolat keistis, tobulinti savo santykius bendruomenėje, inicijuojant pokyčius ir santykių dinamiką. Suvokia pareigą ir darbą bendruomenei ir visuomenei kaip neatskiriamą savo asmenybės komponentą. Analizuoja savo vaidmenį bendruomenės procesuose, suvokia, kaip socialinė terpė daro įtaką asmenybės formavimuisi. Analizuoja bendruomenėje kylančias problemas iš psichologijos pusės, geba tinkamai išreikšti savo poziciją. Suvokia dalyvavimo bendruomenės veikloje svarbą asmenybės augimui. Suvokia kultūros, kaip esminio asmens pasaulėvaizdį formuojančio komponento, svarbą, asmenybės formavimąsi kultūriniame (Lietuvos, Europos, pasaulio) kontekste. Geba pažinti save ir esančius šalia, atsižvelgdamas į kultūrinį kontekstą. Ugdydamas savęs suvokimą kultūriniame kontekste, mokosi, kaip atpažinti kitą, suvokia, kaip svarbu žinoti kultūros panašumus ir skirtumus, mokosi išvengti stereotipinio mąstymo, išankstinių nuostatų.

Programoje pasiekimų sritys žymimos raide (pavyzdžiui, A, B), o raide ir skaičiumi (pavyzdžiui, A1, A2) žymimas tos pasiekimų srities pasiekimas. Mokiniai susipažįsta su psichologija, jos ryšiais su kitais mokslais, su pažinimo procesais. Aptariami pojūčiai, suvokimas, dėmesio, atminties, mąstymo procesai, pažinimo procesų veikimo mechanizmai, dėsniai. Ypatingas dėmesys skiriamas mąstymo procesui išryškinant kūrybinio mąstymo svarbą. Susipažįsta su pagrindinėmis intelekto teorijomis. Sudaromos sąlygos analizuoti savo pažinimo procesus, išbandyti atminties lavinimo, įsiminimo strategijas, kūrybinio mąstymo strategijas. Pristatomos populiarios asmenybės teorijos, analizuojami asmenybės raidos dėsningumai. Susipažįsta su temperamento, charakterio, motyvacijos, emocijų teorijomis. Praktinės veiklos metu giliau pažįsta savo asmenybę, numato tobulėjimo kelius.

Pažinimo procesų ypatumai

A2. Paaiškina dėmesio veikimo mechanizmą, atpažįsta dėmesio rūšis, paaiškina individualius dėmesio skirtumus. Paaiškina jutimų veikimo principus, individualius jutimų skirtumus. Įvardija įsiminimo, informacijos saugojimo trumpalaikėje ir ilgalaikėje atmintyje ir atgaminimo dėsningumus. Paaiškina mąstymo, kaip pažinimo proceso, ypatybes. Paaiškina vaizduotės veikimo ir kūrybinio mąstymo principus. Padedamas apibūdina savo pažinimo procesų ypatumus. Konsultuodamasis nurodo pažinimo procesų lavinimo galimybes. Savarankiškai numato pažinimo procesų lavinimo, emocijų valdymo strategijas.

Asmenybės samprata ir raida

A3. Paaiškina holistinę asmenybės sampratą ir raidos dėsningumus. Atpažįsta esminius temperamento ir charakterio bruožus. Paaiškina asmens savęs suvokimo dėsnius. Tyrinėja teigiamo ir neigiamo savęs vertinimo požymius. Mokydamiesi apie emocijų, motyvacijos prigimtį ir dėsningumus, paaiškina emocinių išgyvenimų svarbą žmogaus gyvenime, atpažįsta pagrindines emocijas, jų neverbalinius požymius. Pagrindžia emocijų ir jausmų įtaką bendravimui. Praktiškai susipažįsta su emocijų valdymo strategijomis. Atpažįsta esminius temperamento ir charakterio bruožus. Paaiškina asmenybės raidos dėsningumus. Apibūdina motyvacijos prigimtį. Argumentuotai atskleidžia savąjį individualumą, atskleisdamas jį įprastuose ir naujuose kontekstuose. Išsamiai atskleidžia pagrindinius asmenybės teorijų teiginius ir juos palygina. Savarankiškai analizuoja savo emocijų ir jausmų įtaką bendravimui.

Taip pat skaitykite: Krizių prevencija šeimoje

Tarpasmeninis elgesys ir socialiniai santykiai

Nagrinėdami tarpasmenį elgesį: kaip žmonės komunikuoja, kaip suvokia ir kaip veikia vieni kitus, mokiniai susipažįsta ir mokosi analizuoti bendravimo ir socialinių santykių dėsnius, analizuoja sėkmingo bendravimo veiksnius ir bendravimo klaidas, asmens socialinės sąveikos grupėje ypatumus. Susipažįsta su konfliktų teorija, konfliktų įvairove, aptaria jų priežastis bei sprendimo strategijas.

B1. Paaiškina bendravimo proceso dėsningumus, komunikacijos sampratą. Atpažįsta pagrindinius žodinio bendravimo požymius, nustato jo rūšis. Paaiškina neverbalinio bendravimo svarbą žmonių tarpusavio supratimui, atpažįsta dažniausius neverbalinio bendravimo ženklus. Paaiškina bendravimo (komunikacijos) sampratą ir atpažįsta pagrindines bendravimo dėsningumus kasdienėje aplinkoje. Atpažįsta dažniausius neverbalinius ženklus įprastame kontekste. Naudodamasis netiesiogiai teikiama pagalba atpažįsta ir paaiškina pagrindines bendravimo proceso sudėtines dalis įprastame kontekste. Savarankiškai atpažįsta ir paaiškina pagrindines bendravimo proceso sudėtines dalis naujame, kintančiame kontekste. Susieja empatiją su neverbalinio bendravimo ir aktyvaus klausymo įgūdžiais.

Socialinė grupė ir socialinis suvokimas

B2. Paaiškina socialinės grupės sampratą, palygina formalios ir neformalios grupės požymius. Analizuoja bendravimo grupėje dėsningumus. Paaiškina grupės nario statuso sąvoką, palygina lyderio, atstumtojo, izoliuotojo statuso požymius. Analizuoja socialinio suvokimo įtaką bendravimui. Paaiškina stereotipo, nuostatų, socialinės atribucijos sąvokas ir atskleidžia jų svarbą bendravime. Savarankiškai atpažįsta socialinio suvokimo ir vertinimo klaidas. Paaiškina socialinio suvokimo ypatumus, susieja su juos lemiančiais veiksniais.

Konfliktai ir jų sprendimo strategijos

B3. Atpažįsta ir analizuoja konfliktų vaidmenį žmonių socialinėje sąveikoje. Paaiškina konflikto sąvoką, atpažįsta konfliktų rūšis. Bendrais bruožais apibūdina socialinės grupės sąvoką. paaiškina pagrindinius bendravimo grupėje dėsningumus. Palygina formalias ir neformalias grupes. Paaiškina grupės nario statuso ir konformizmo sąvokas. Padedamas atpažįsta grupės socialinės įtakos asmeniui būdus (socialinis pastiprinimas, socialinis spaudimas, deindividualizacija, manipuliacija). Padedamas atpažįsta konfliktų požymius ir kilimo priežastis. Palygina lyderio, atstumtojo, izoliuotojo statuso požymius, atpažįsta pavyzdžius įprastame kontekste. Naudodamasis netiesiogiai teikiama pagalba palygina grupės socialinės įtakos asmeniui būdus (socialinis pastiprinimas, socialinis spaudimas, deindividualizacija, manipuliacija) ir atpažįsta juos realaus gyvenimo įprastose aplinkose. Naudodamasis netiesiogiai teikiama pagalba nurodo konfliktų kilimo priežastis, atpažįsta konflikto požymius, konsultuodamasis įvardija galimas nesudėtingų konfliktinių situacijų sprendimo strategijas. Analizuoja turimo statuso įtaką savo ir kitų asmenų bendravimui, pateikia pavyzdžius iš įprasto konteksto. Vertina konformizmo svarbą prisitaikymui. Savarankiškai atpažįsta ir palygina grupės socialinės įtakos asmeniui būdus (socialinis pastiprinimas, socialinis spaudimas, deindividualizacija, manipuliacija) realaus gyvenimo įprastose ir naujose aplinkose. Savarankiškai apibendrina savo patirtį sprendžiant konfliktus, nurodo konfliktų kilimo priežastis, naudoja konstruktyvias konflikto sprendimo strategijas.

Psichinė sveikata ir emocinė gerovė

Mokiniai diskutuoja apie pozityvaus santykio su savimi ir kitais būtinybę, siekiant išsaugoti psichinę sveikatą. Susipažįsta su psichikos sutrikimų samprata, analizuoja streso, nerimo priežastis, kartu su mokytoju ieško būdų, kaip padėti sau ir kitam. Paaiškina smurto kilmę, priežastis, išskiria jo rūšis. Diskutuoja apie ilgalaikes bei trumpalaikes pasekmes. Įvardija pagalbos galimybes smurto aukoms bei smurtautojams. Diskutuoja apie savižudybių priežastis, požymius, skatinami kreiptis pagalbos. Ugdomas psichologinis atsparumas įvairioms priklausomybėms.

C1. Paaiškina psichinės sveikatos sampratą. Atpažįsta ir apibūdina pagrindinius psichinės sveikatos požymius. Paaiškina fiziologinį emocijų pagrindą. Paaiškina bendruomenės, visuomeninių organizacijų svarbą smurto, psichologinių krizių, priklausomybių prevencijai. Įvertina savo bendradarbiavimo įgūdžius ir numato jų tobulinimo sritis ir galimybes.

C2. Paaiškina streso ir nerimo poveikį psichinei sveikatai, jų kilimo priežastis ir požymius. Įvardija sunkių emocinių išgyvenimų (pokyčių, netekties, atstūmimo ir pan.) poveikį psichinei sveikatai. Analizuoja sunkių išgyvenimų priėmimo ir įveikimo būdus. Paaiškina psichikos ligų sampratą, išskiria psichoterapinės, psichiatrinės pagalbos esmę, paaiškina psichikos ligonių gydymo ir socializacijos principus. Įvardija savižudybių priežastis, analizuoja gresiančios savižudybės požymius, žino pagalbos būdus. Paaiškina smurto kilmę, priežastis, išskiria jo rūšis. Diskutuoja apie ilgalaikes bei trumpalaikes pasekmes. Įvardija pagalbos galimybes. Pagrindžia emocinių išgyvenimų svarbą psichinei sveikatai.

Neformaliosios studijos

Šios krypties neformaliosios studijos padės pažinti save ir kitus, suvokti santykius tarp žmonių ir juos valdyti, suprasti, kaip formuojasi santykiai, kaip vystosi asmenybė, supažindins su psichoterapijos pagrindais ir pan. Praktinės krypties studijos labiausiai tinka socialiniams darbuotojams, pedagogams, personalo specialistams, vadovams, asmenims, kurie nori giliau pažinti asmens ir jo sąveikos su kitais psichologiją, asmens raidą ir krizes, šeimos psichologiją.

Pagrindinės temos

1. Įvadas į psichologijos studijas. Evoliucinė psichologija. Psichoanalizė (S. C. G. Individualioji psichologija (A. Bruožų teorijos. Išmokimo teorijos (G. Allport, H. J. Kognityvinės-emocinės asmenybės teorijos (A. Ellis, D. Humanistinė-egzistencinė kryptis (A. Maslow, C.
2. Įvadas į socialinę psichologiją. Mokslinis tyrimas. Emocijos. Komunikacija. Stresas ir jo valdymas. Kūno ir psichikos ryšys.
3. Kaip vystosi žmogus. Asmenybės raida ir raidos krizės vaikystėje ir paauglystėje. Baziniai poreikiai. Bowlby tyrimai. Auklėjimo principai pagal R. Individualią asmens raidą sąlygojantys veiksniai - krizės, netektys, šeimos ypatybės. Suaugusio žmogaus raidos ypatybės. Vidurio amžiaus krizė. E.Erikson asmenybės raidos teorija. Neurozės, asmenybės raidos sutrikimai, psichozės. Neurolingvistinio programavimo apžvalga. Vidiniai konfliktai. Prokrastinacija.
4. Šeimos evoliucija. Skirtingos šeimos sampratos skirtingose kultūrose. Partnerių pasirinkimo psichologija ir fiziologija. Meilės teorijos. Šeimos terapija pagal V. Sistemų teorija ir sisteminė šeimos terapija. Nuo M. Bowen iki S. Šeimos terapija pagal V. Satir. Savo šeimos rekonstrukcija. Komunikacijos analizė. V. Naujosios objektų ryšių teorijos.

Socialinės psichologijos reikšmė šiuolaikiniame pasaulyje

Socialinė psichologija yra svarbi šiuolaikiniame pasaulyje, nes ji padeda mums suprasti save ir kitus, efektyviau bendrauti, spręsti konfliktus ir kurti darnesnius santykius. Šios disciplinos žinios yra naudingos ne tik psichologams, bet ir pedagogams, socialiniams darbuotojams, vadovams, politikams ir visiems, kurie domisi žmogaus elgesiu ir tarpusavio santykiais.

Be to, socialinė psichologija padeda mums suprasti socialines problemas, tokias kaip smurtas, diskriminacija ir priklausomybės, bei ieškoti būdų, kaip jas spręsti. Šios disciplinos žinios yra būtinos kuriant sveikesnę ir teisingesnę visuomenę.

Literatūra

Straipsniai psichologijos tematika:

• Darbuotojų motyvavimo empirinis tyrimas Šiaulių miesto įmonių pavyzdžiu. Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos. 2006, Nr. 1 (6), p. 156-162.
• Emocijos: jų atpažinimas ir kai kurie akustiniai požymiai. Baltistica. 2016, t. 51, Nr. 1, p. 129-148.
• Emocijų ir jausmų temperatūra: karščio, šilumos ir šalčio metaforos lietuvių ir anglų kalbose. Filologija. 2015, Nr. 20, p. 88-104.
• Esminiai kraštovaizdžio vizualinės struktūros vertinimo aspektai. Geografija. 2014, t. 50, Nr. 1, p. 11-22.
• Ikimokyklinio amžiaus vaikų vertybių ugdymas, taikant liaudies pasakas.. Ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas: situacija ir visuomenės lūkesčiai. Klaipėda: Klaipėdos valstybinė kolegija, 2015. P. 25-40.
• Kačių ėdalo pirkimo motyvai ("Whiskas" atvejis). Ekonomikos ir vadybos aktualijos. 2012, 2012, p. 122-129.
• Mokslininkų, tyrėjų organizacijų ir verslo sektoriaus bendradarbiavimo modelis. Šiauliai : Šiaurės Lietuva, 2010. 178 p.
• Pietų aukštaičių šnektose vartojamų slavizmų vertinimo atspalviai. Slavistica Vilnensis. 2023, 68 (1), p. 73-86.
• Psychosemantics of employees' images when identifying the dimensions of changes and successful organisation. Inžinerinė ekonomika. 2009, Nr. 5 (65), p. 67-78.
• Research on training motivation of the rural unemployed unready for labor market. Rural development. 2015, vol. 7, 1 pdf (5 p.).
• Rizikos šeimų poreikiai ir jų tenkinimo galimybės. Socialinės grupės: iš praeities į dabartį. Vilnius: Socialinių tyrimų institutas, 2007. P. 313-330.
• Socialinių darbuotojų, dirbančių vaikų globos namuose, požiūris į įgytas žinias kaip sudėtinę kompetencijos dalį. Socialinis ugdymas. 2010, Nr. 13 (24), p. 68-82, 177-191 (anglų kalba).
• Sutrikusios kalbos vaikų kūrybinės vaizduotės ypatumai. Jaunųjų mokslininkų darbai. 2008, Nr. 2 (18), p. 109-115.
• The Prediction of the influence of the national orientation of teachers' personality on the national identity of pupils. The case Of Lithuania. European scientific journal 2016, vol. 12, no. 7, p. 20-32.
• Universiteto dėstytojų pasitenkinimui darbu įtakos turintys veiksniai. Jaunųjų mokslininkų darbai. 2010, Nr. 1 (26), p. 95-103.
• Žydinčios vyšnios vaizdinys lietuvių poezijoje. Acta humanitarica universitatis Saulensis. 2011, t. 13, p.

tags: #socialines #psichologijos #ivadas